Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-3298-484/2016

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2016-03-09
Bylos Nr.: I-3298-484/2016
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02747-2015-1
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Marius Bajoras, Ina Kirkutienė, Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas: L. S.
Atsakovas: Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos

Kategorijos

Administracinė byla Nr. I-3298-484/2016Proceso Nr. 3-61-3-02747-2015-1Procesinio sprendimo kategorija 1.33.3, 3.21 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. kovo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mariaus Bajoro ir Jolitos Rasiukevičienės, dalyvaujant pareiškėjai L. S., pareiškėjos atstovui advokatui A. N., atsakovo atstovams A. P., I. G., viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos L. S. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja L. S. teismui pateiktuose skunduose prašė panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė mokėjimo agentūra) 2015-03-09 sprendimą Nr. SP1-706 (11.2.12E)„Dėl susidariusios dalies skolos sugrąžinimo“, 2015-04-07 sprendimą Nr. BR6-2350174 „Dėl mokėtinos sumos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, 2015-04-08 sprendimą Nr. BR6-2350239 „Dėl mokėtinos sumos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“, 2015-04-08 sprendimą Nr. SP1-1127 (11.2.12E) „Dėl susidariusios dalies skolos sugrąžinimo“. Taip pat pareiškėja prašė įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą išmokėti jai likusią neišmokėtą 6685,71 eurų dydžio išmoką pagal 2013 m. Paramos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus paraišką, kurios registracijos Nr. (duomenys neskelbtini), priteisti iš Nacionalinės mokėjimų agentūros 413,88 eurų dydžio palūkanas už vėlavimus atlikti išmokas pagal 2013 m. paraišką, priteisti iš Nacionalinės mokėjimų agentūros 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas (1 – 11 b. l. 1 tomas, 119 -136 b. l. 2 tomas).

L. S. skunduose nurodė, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015-03-09 sprendimas Nr. SP1-706 (11.2.12E) „Dėl susidariusios dalies skolos sugrąžinimo“ neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, skundžiamas sprendimas nemotyvuotas, jame nenurodytos faktinės aplinkybės, teisinis sprendimo priėmimo pagrindas. Pareiškėjos teigimu, atsakovas be jokio teisinio pagrindo pakartotinai administravo paraišką pateiktą 2010 metais. Be to, pareiškėjos manymu, paraiškos peradministravimas praėjus penkeriems metams nuo paraiškos pateikimo, nesiderina su teisinės valstybės, teisės viršenybės, proporcingumo, gero administravimo, atsakingo valdymo, asmenų lygybės prieš įstatymą principais. Skundžiamas sprendimas dėl 45,08 Eur skolos grąžinimo priimtas vadovaujantis tik VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro 2011 metais pateiktais duomenimis. Mano, kad tokia informacija negali būti pakankamu įrodymu, pagrindžiančiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 metų vasario 13 dienos nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio priemones, administravimo taisyklių 7.1 punkte, numatytų aplinkybių egzistavimą.

Pareiškėja skunduose nurodė, kad apie Nacionalinės mokėjimo agentūros Kontrolės departamento Utenos patikrų vietoje skyriaus 2014-01-03 atliktą patikrą valdomame kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) ir Kontrolės departamento Panevėžio patikrų vietoje, skyriaus atliktą patikrą valdomuose kontroliniuose žemės sklypuose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) informuota nebuvo, patikrose nedalyvavo. Su patikrų metu nustatytais neatitikimais nesutinka. Nacionalinei mokėjimo agentūrai 2014-01-09 pateikė paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad tvarkomų sklypų plotai atitinka deklaruotus plotus paramai gauti. Skunduose nurodė, kad kontroliniame žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini) patikros metu nustatyti apaugę plotai neatitinka tikrovės. Nurodytame žemės sklype 2013 metais atliktos patikros metu sklypas buvo pripažintas tinkamu paramai gauti. Pažymėjo, kad ginčijami administraciniai aktai, dėl patikros metu užfiksuotų duomenų, buvo priimti praėjus beveik pusantrų metų nuo patikros atlikimo.

Pareiškėja nesutiko su Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015-04-08 sprendimu Nr. SP-1127 (11.2.12E) (toliau – Sprendimas II), kuriuo ji įpareigota dėl sumažėjusio (programos reikalavimų nebeatitinkančio) sklypo ploto, grąžinti atsakovui 1 520,46 eurų sumą, nors jai buvo išmokėta tik 1475,13 eurų suma. Šiuo sprendimu Nacionalinė mokėjimo agentūra sankciją pritaikė nepagrįstai ir neteisėtai. Sprendimo argumentas, jog prašoma paramos ne už natūralias ir pusiau natūralias pievas ir toks plotas sudaro daugiau nei 20 procentų deklaruoto lauko ploto, neatitinka tikrovės. Todėl vadovaujantis Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos programų „Kraštovaizdžio tvarkymas“, „Ekologinis ūkininkavimas“ ir „Rizikos vandens telkinių būklės gerinimas“ įgyvendinimo taisyklų (toliau - AGRO taisyklės), (patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-04-06 įsakymu Nr. 3D-152)37.2.6. papunkčiu, parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūrinių ir pusiau natūrinių pievų tvarkymas“ (toliau –2007-2013 Kaimo plėtros priemonės) einamaisiais metais neskirta taip pat nepagrįstai.

Šalies argumentai

Pareiškėja nesutiko ir su skundžiamo sprendimo teiginiu, kad pažeidimas sudaro 100 procentų deklaruoto lauko ploto, nors pagal galiojantį teisinį reglamentavimą nesudaro nei 10 procentų nuo deklaruoto 39,82 ha ploto. Taip pat pažymėjo, kad ginčijamas sprendimas priimtas vadovaujantis Patikros vietoje ataskaita, kurios teisingumu pareiškėja abejoja. Patikros vietoje metu nebuvo nustatytas tikslus netinkamas paramai gauti plotas, Patikros vietos ataskaitoje nepagrįstai nurodyta, kad visi trys patikrinti laukai yra 100 proc. apaugę, nors nuotraukose matyti tik pavieniai krūmai ir medžiai. Kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laukuose buvo nustatyti atitinkamai 0,78 ha (lauke Nr. 1), 0,85 ha (lauke Nr. 2), 0,15 ha (lauke Nr. 3) netinkamo paramai ploto, todėl Nacionalinės mokėjimo agentūros išvada, kad tai sudaro 100 proc. deklaruoto lauko ploto, kadangi pagal 2007-2013 Kaimo plėtros priemones 2013 metais buvo deklaruota 39,82 ha ploto, nepagrįsta. Pareiškėjos teigimu, tokiu atveju pažeidimo mastas tesudaro 4,47 proc. ir atsakovas nustatydamas sankcijų dydį, privalėjo vadovautis Sankcijų už kompleksinės paramos reikalavimų pažeidimą taikymo metodika (patvirtinta Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2009-05-04 įsakymu Nr. 3D-306) (toliau – Sankcijų taikymo metodika), t. y. atsižvelgti į reikalavimų nesilaikymo sunkumą, mastą, pastovumą ir pasikartojimą.

Be to, pareiškėja nurodė, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015-04-07 sprendimu Nr. BR6-2350174 buvo informuota apie tenkančias sumas ir pritaikytas sankcijas pagal 2013 metų paraišką. Pažymėjo, kad šis sprendimas registruotas tuo pačiu numeriu kaip ir 2015-03-17 pranešimas (reg. Nr. 2350174). Tačiau sprendime nurodyta apskaičiuota 6835,23 Eur dydžio paramos suma nesutampa su 2015-03-17 pranešime nurodyta 8349,17 Eur paramos suma, o Nacionalinės mokėjimo agentūros elektroninės paskyros duomenimis pagal 2013 metų paraišką priskaičiuota 8237,87 Eur, o grąžintina suma apskaičiuota – 1545,81 Eur. Pareiškėjos teigimu, iš mokėtinos sumos atėmus gražintiną sumą, gaunama 6692,06 Eur suma, tad nėra aišku, kokia iš esmės yra paskaičiuota jai tenkanti paramos suma pagal 2013 m. paraišką ir kokios sankcijos buvo pritaikytos. Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015-04-08 sprendime Nr. BR6-2350239 taip pat nurodyta paramos suma 6835,23 Eur. Apie tenkančias mokėtinas išmokų sumas bei pritaikytas sankcijas sužinojo tik 2015-04-11 gavusi skundžiamus sprendimus, t. y. praėjus dvejiems metams po Paraiškos pateikimo, daugiau nei vieneriems metams po atliktos patikros vietoje atlikimo ir pažeidimo nustatymo. Pareiškėja skunde pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo „Dėl tiesioginių išmokų už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ir paramos už energetinius augalus 2008 m. mokėjimo“ (patvirtinta 2008-11-12 įsakymu Nr. 3D-607) 2.4 punktu Nacionalinė mokėjimo agentūra skundžiamus sprendimus galėjo priimti vėliausiai iki 2014-04-30.

Pareiškėja skunduose nesutiko, kad ji nesilaikė Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo (patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007-07-10 įsakymu Nr. 3D-327)(toliau – GAAB aprašas) reikalavimų, nes jai anksčiau nebuvo taikytos jokios sankcijos.

Pareiškėjos manymu, Nacionalinė mokėjimo agentūra nepagrįstai atsisakė atlikti pakartotinę patikrą vietoje, neatsižvelgė į jos paaiškinimus, nors ji atsakovui ir pateikė įrodymus, pagrindžiančius ūkinės veiklos vykdymą žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Pareiškėja teismo prašė įvertinti tą aplinkybę, kad 2012 metais vykusios patikros metu jokių pažeidimų nustatyta nebuvo.

Atsiliepimas

Atsakovas Nacionalinė mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos su pareiškėjos skundais nesutiko( 1-5 b. l. 2 tomas, 76-81 b. l. 3 tomas). Atsiliepimuose į pareiškėjos skundus nurodė, kad pareiškėja 2010 m. birželio 10 d. pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m. (toliau – 2010 m. Paraiška). Paraiškoje pareiškėja deklaravo 61,60 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir 33,71 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ (toliau – Priemonė) programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas (toliau – Programos veikla). VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras 2011 m. vasario 10 d. pateikė duomenis, pagal kuriuos buvo nustatyta, kad kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 pareiškėja deklaravo 9,89 ha 5PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas) plotą, tačiau šiame lauke žemės naudmenų plotas, už kurį gali būti teikiama parama sudaro tik 9,61 ha, t. y. 0,28 ha mažiau nei deklaruota. VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras 2011 m. vasario 19 d. pateikė duomenis, pagal kuriuos buvo nustatyta, kad kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr.1 pareiškėja deklaravo 6,03 ha 5PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas) plotą, tačiau šiame lauke žemės ūkio naudmenų plotas, už kurį gali būti teikiama parama sudaro tik 5,85 ha, arba 0,18 ha mažiau nei buvo deklaruota. Atsižvelgiant į šias naujai paaiškėjusias aplinkybes, pareiškėjos 2010 m. Paraiška buvo administruojama pakartotinai. Kadangi pareiškėjos plotas paramai pagal Priemonės Programos veiklą gauti buvo 33,71 ha, o faktiškai nustatytas 33,25 ha, t. y. 0,46 ha mažiau negu deklaruota, todėl Nacionalinė mokėjimo agentūra 2015 m. kovo 9 priėmė sprendimą Nr. SP1-706 „Dėl susidariusios skolos sugrąžinimo“. Šiuo sprendimu Nacionalinė mokėjimo agentūra perskaičiavo paramos dydį pagal faktiškai nustatytą plotą, t. y. 33,25 ha plotą ir 2015 m. balandžio 7 d. raštu Nr. BRK-3301 (3.144.) informavo pareiškėją apie privalomą grąžinti 45,08 Eur dydžio nepagrįstai pareiškėjai išmokėtą paramą pagal 2010 m. Paraišką.

Taip pat Nacionalinė mokėjimo agentūra atsiliepimuose nurodė, kad pareiškėja 2013 m. birželio 10 d. pateikė paraišką gauti paramą už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus 2013 metais (toliau – 2013 m. Paraiška). Šioje paraiškoje L. S. deklaravo 106,77 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos ir 39,82 ha plotą, už kurį teikiama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų Priemonės programos veiklą. Atsakovas atsiliepimuose pažymėjo, kad 2014 m. sausio 10 d. atlikus patikrą vietoje, buvo nustatyta, kad kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame pareiškėja deklaravo 0,78 ha 5 PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymą) plotą, faktiškai neteisingai deklaruotas 0,78 ha 5 PT-1 (natūralių r pusiau natūralių pievų tvarkymą) plotas arba 0,78 ha plotas netinkamas paramai gauti; kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2, kuriame pareiškėja deklaravo 0,85 ha 5 PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymą) plotą, faktiškai neteisingai deklaruotas 0,85 ha 5 PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymą) plotas arba 0,85 ha plotas netinkamas paramai gauti; kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 3, kuriame pareiškėja deklaravo 0,15 ha 5 PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymą) plotą, faktiškai neteisingai deklaruotas 0,15 ha 5 PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymą) plotas arba 0,15 ha plotas netinkamas paramai gauti. Iš viso pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ plotas sumažintas 1,78 ha.

Be to, atsakovas atsiliepimuose pažymėjo, kad atsižvelgdamas į patikros vietoje rezultatus, pakartotinai administravo pareiškėjos 2010 – 2012 metais teiktas paraiškas ir 2014 m. gruodžio 4 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-4388 (11.2.12E) “Dėl susidariusios dalies skolos sugrąžinimo”, kuriuo nusprendė iš pareiškėjos susigrąžinti 495,84 Eur (1 712,05 Lt) paramos sumos, išmokėtos 2010-2012 metais už Priemonės programos veiklą. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, atsakovo teigimu, vadovaujantis AGRO taisyklių 37.2.6 papunkčiu, parama pagal Priemonės programos veiklą einamaisiais metais, t. y. pagal pareiškėjos 2013 m. Paraišką turėjo būti neskiriama. Dėl įsivėlusios sisteminės klaidos pareiškėjai pagal 2013 m. Paraišką 2015 m. kovo 31 d. buvo išmokėta 1 520, 46 Eur parama. Atsižvelgiant į Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015 m. kovo 9 d. sprendimą, pareiškėjai realiai buvo pervesta 1 475, 38 Eur ( 1 520, 46 – 45,08 Eur = 1 475, 38 Eur).

Nacionalinė mokėjimo agentūra atsiliepimuose nurodė, kad pastebėjusi sisteminę klaidą, 2015 m. balandžio 8 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-1127 „Dėl susidariusios dalies skolos sugrąžinimo“, kuriuo nusprendė iš pareiškėjos susigrąžinti 1 520, 46 Eur, išmokėtą pareiškėjai 2015 m. kovo 31 d. Šią skolą atsakovas išskaičiavo 2015 m. gegužės 4 d. iš išmokų už pasėlius, deklaruotus 2014 metais sumos.

Taip pat atsakovas atsiliepimuose pažymėjo, kad baigęs administruoti pareiškėjos 2013 m. Paraišką, 2015 m. balandžio 8 d. priėmė sprendimą Nr. BR-2350239 „Dėl mokėtinos išmokų sumos ir taikomų sankcijų“. Atsakovo teigimu, šis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. Vadovaujantis patikros vietoje ataskaita nustatyta, kad kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laukuose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 paramai skirti netinkami plotai sudaro 100 procentų deklaruotų laukų ploto. Atsakovo tvirtinimu, pareiškėja pagrįstai įpareigota grąžinti išmokas ir pareiškėjai pagrįstai pritaikyta sankcija – paramos pagal Priemonės Programos veiklą nemokėjimą. Atsakovo teigimu, pareiškėjai teisėtai ir pagrįstai buvo pritaikyta ir 50 procentų kompleksinės paramos susiejimo sankcija už Žemės ūkio naudmenų geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 3D-327 „Dėl geros agrarinės ir aplinkosaugos būklės žemės ūkio naudmenoms reikalavimų patvirtinimo“ (toliau – GAAB aprašas) 7 punkte nustatyto reikalavimo dėl ūkinių gyvūnų laikymo, nes pareiškėjos 2013 m. Paraiškoje buvo deklaruotas didesnis nei 10 ha ganyklų ir pievų plotas.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėja ir jos atstovas skundus prašė tenkinti skunduose nurodytais motyvais. Be to, pareiškėja teismo posėdyje nurodė, kad kompleksinio paramos susiejimo sankcija už GAAB Aprašo 7 punkto pažeidimą jos atžvilgiu negalėjo būti taikoma, nes 2007-2013 Kaimo plėtros priemonėse ji dalyvavo nuo 2010 metų ir įsipareigojimus prisiėmė neįsigaliojus šio punkto reikalavimams.

Atsakovo atstovai teismo posėdyje prašė bylą dalyje nutraukti, o kitoje dalyje pareiškėjos skundus prašė atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nustatyta, kad pareiškėja L. S.-06-10 pateikė paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m. ( reg. Nr. 10-(duomenys neskelbtini)-A1-1, valdos Nr. (duomenys neskelbtini) ( 141-144 b. l. 2 tomas. ). Pareiškėja paraiškoje nurodė aštuonis kontrolinius žemės sklypus ir iš viso deklaravo 61,60 ha žemės ūkio naudmenų. Pareiškėja penkių kontrolinių žemės sklypų, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nurodė pasėlio kodą 5PT-1, t. y. pareiškėja 35,55 ha plotą įsipareigojo tvarkyti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“.

Kaip matyti iš Nacionalinės mokėjimo agentūros 2010-12-17 pranešimo Nr. 1566898, pareiškėjai už deklaruotus 61,60 ha žemės ūkio naudmenų skirta 20986,34 dydžio pagrindinė išmoka ir už deklaruotus 35,55 ha pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ skirtos 12028,34 kompensacinės išmokos ( 145-146 b. l. 2 tomas).

Nacionalinė mokėjimo agentūra 2015-03-09 sprendimu Nr. SPI-706 (11.2.12E) įpareigojo pareiškėją grąžinti 45,08 Eur (155,65 Lt) išmokėtos paramos ( 151-153 b. l. 2 tomas ). Atsakovas ginčijamą sprendimą priėmė atsižvelgdamas į VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktus duomenis, pagal kuriuos nustatė, kad kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 iš pareiškėjos deklaruotų 9,89 ha 5PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas) ploto parama gali būti skiriama tik už 9,61 ha, t. y. 0,28 ha mažiau nei deklaruota, o kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr.1 iš pareiškėjos deklaruotų 6,03ha 5PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas) ploto parama gali būti skiriama tik už 5,85 ha, arba 0,18 mažiau nei deklaruota. Taigi, pareiškėjai 45,08 Eur sankcija pritaikyta už neteisingą deklaravimą – didesnio žemės ūkio naudmenų ar pasėlio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimą.

Atsakovas 2015-04-07 raštu Nr. BRK-3301 (3.144.) pareiškėją informavo, kad 45,08 Eur apskaičiuotos skolos 2015-03-31 išskaičiavo iš paramos Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ už 2013 deklaravimo metus sumos (154-155 b. l. 2 tomas ).

Taip pat byloje nustatyta, kad L. S. 2013-06-10 pateikė Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką. Pareiškėja deklaravo 106,77 ha naudmenų tiesioginėms išmokoms gauti 28 kontroliniuose žemės sklypuose ( 156-163 b. l. 2 tomas ).

Nacionalinė mokėjimo agentūra, įvertinusi L. S. 2013-06-10 pateiktą Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką, 2015-04-07 priėmė sprendimą Nr. BR6-2350174, kuriuo nusprendė pareiškėjai išmokėti 6 835,23 Eur dydžio paramą ( 54-61 b. l. 3 tomas). Kaip matyti iš šio sprendimo, Nacionalinė mokėjimo agentūra apskaičiavo 13 670, 47 Eur dydžio pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus ir 3 727,65 Eur dydžio kompensacines išmokas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ Kraštovaizdžio tvarkymo programos Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymo veiklą. Taip pat šiuo sprendimu atsakovas pareiškėjai pritaikė 348,85 Eur dydžio sankciją už plotų paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ Kraštovaizdžio tvarkymo programos Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymo veiklą neteisingą deklaravimą, 3 378,80 Eur sankciją už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą, 6 835,24 Eur kompleksinio paramos susiejimo sankciją.

Nacionalinė mokėjimo agentūra 2015-04-08 sprendimu Nr. BR6-2350239 nusprendė pareiškėjai skirti galutinę 6835,23 Eur paramą pagal 2013-06-10 pateiktą Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraišką (104–109 b. l., 3 tomas).

Nacionalinė mokėjimo agentūra 2015-04-08 priėmė sprendimą Nr. SP1-1127 (11.2.12E ), kuriuo nurodė pareiškėjai grąžinti 1 520,46 Eur dydžio sumą ( 62-64 b. l., 3 tomas ). Šį sprendimą atsakovas priėmė atlikęs pakartotinį L. S. 2013-06-10 pateiktos Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos įvertinimą ir nustatęs, kad pareiškėjai buvo išmokėta didesnė nei priklauso parama.

Šioje byloje ginčas kilo dėl teisės aktų, reglamentuojančių Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 programos priemonių įgyvendinimą bei sankcijų už neteisingų duomenų pateikimą, aiškinimo ir taikymo.

Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015-03-09 sprendimo Nr. SP1-706 (11.2.12E) „Dėl susidariusios dalies skolos sugrąžinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Nacionalinė mokėjimo agentūra 2015 m. kovo 9 d. sprendimu Nr. SPP1-706 (11.2.12E) nusprendė susigrąžinti iš pareiškėjos 45,08 Eur skolos, susidariusios dėl neteisingo deklaravimo, t. y. didesnio ploto, negu jame pareiškėja užsiėmė žemės ūkio veikla, deklaravimą. Tokią išvadą Nacionalinė mokėjimo agentūra padarė pakartotinai įvertinusi L. S. 2010-06-10 pateiktą paraišką gauti tiesiogines išmokas už žemės naudmenų ir pasėlių plotus, atskirąsias tiesiogines išmokas už baltąjį cukrų ir paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones, mokamą už plotus 2010 m.( reg. Nr. 10-(duomenys neskelbtini), valdos Nr. (duomenys neskelbtini) ( 141-144 b. l. 2 tomas. ).

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad L. S. 2010 m. Paraiškoje deklaravo aštuonis kontrolinius žemės sklypus ir iš viso deklaravo 61,60 ha žemės ūkio naudmenų. Pareiškėja penkių kontrolinių žemės sklypų, t. y. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) nurodė pasėlio kodą 5PT-1, t. y. pareiškėja 35,55 ha plotą įsipareigojo tvarkyti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“. Šią aplinkybę pareiškėja pripažįsta. Pareiškėja taip pat neginčija, kad jai už deklaruotus 61,60 ha žemės ūkio naudmenų skirta 20986,34 dydžio pagrindinė išmoka ir už deklaruotus 35,55 ha pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programą „Kraštovaizdžio tvarkymas“ skirtos 12028,34 kompensacinės išmokos ir ji šias išmokas gavo.

Nacionalinė mokėjimo agentūra L. S. 2010 m. Paraišką peradministravo, gavusi VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis apie tai, kad 2010 m. Paraiškoje deklaruoto kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 iš pareiškėjos deklaruotų 9,89 ha 5PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas) ploto parama gali būti skiriama tik už 9,61 ha, t. y. 0,28 ha mažiau nei deklaruota, o deklaruoto kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr.1 iš pareiškėjos deklaruotų 6,03 ha 5PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas) ploto parama gali būti skiriama tik už 5,85 ha, arba 0,18 mažiau nei deklaruota.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad atsakovas apie mokėtiną paramos sumą pagal 2010 m. Paraišką pareiškėją informavo 2010 m. gruodžio 17 d. sisteminiu pranešimu Nr. 1566898.VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenis atsakovas gavo 2011 m. vasario 10 d., o ginčijamą sprendimą Nr. SP1-706(11.2.12E) dėl 45, 08 Eur dydžio skolos išieškojimo priėmė daugiau negu po ketverių metų nuo papildomų duomenų gavimo apie galimai neteisingai deklaruotą plotą paramai gauti.

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Europos Sąjungos (toliau – ir ES) teisės ir ją detalizuojančių nacionalinės teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos žemės ūkio fondų lėšų, susidariusių įgyvendinant ES žemės ūkio fondų priemones, išieškojimo procedūras, nuostatas 2014 m. balandžio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-963/2014 konstatavo, kad pagal Reglamento (EB) Nr. 796/2004 73 straipsnį pernelyg didelės išmokos susigrąžinimo klausimas bendra tvarka gali būti sprendžiamas per dešimt metų, o esant nustatytai išimčiai išmokėtų paramos lėšų susigrąžinimas yra galimas per ketverius metus. Pažymėtina, jog vykdomoji institucija, įgyvendindama jai priskirtas kontrolės funkcijas, kaip ir bet kuri kita valdžios įstaiga, yra saistoma bendrųjų, inter alia konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, teisės viršenybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.). Jie reiškia, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimas dėl grąžintinų lėšų visais atvejais privalo būti pagrįstas pakankamais įrodymais, patvirtinančiais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimu Nr. 137 patvirtintų Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių 7.1 punkte numatytų aplinkybių egzistavimą.

Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių 4 punktas nustato, kad neteisingas deklaravimas – didesnio naudmenų ar kito ploto, negu pareiškėjas valdo, ir (arba) didesnio ploto, negu jame užsiima žemės ūkio veikla, deklaravimas. Iš esmės tapačiai neteisingą deklaravimą apibrėžia ir Agro taisyklės (Agro taisyklių 3 punktas). Tarybos reglamento (EB) 73/2009 34 straipsnyje nustatyta, kad „išskyrus force majeure ar išskirtinių aplinkybių atvejus, hektarai turi atitikti paramos skyrimo sąlygas visus kalendorinius metus“.

Atsakovas ginčijamą sprendimą grindžia vien tik VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pateiktais nuotolinės patikros duomenimis. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėja su šiais duomenimis nesupažindinta, sprendimas administracine tvarka priimtas pareiškėjai už akių, nesuteikiant pareiškėjai galimybės pateikti bet kokius paaiškinimus dėl galimo neteisingo deklaravimo, o 2010 m. Paraiškos peradministravimas atliktas praėjus daugiau kaip ketveriems metams nuo pirminio paraiškos įvertinimo. Atsakovas įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja jau teikdama paraišką deklaravo didesnį plotą negu faktiškai buvo nustatytas arba tokios aplinkybės buvo nustatytos per kalendorinius metus, t. y. iki 2010 m. gruodžio 31 d., nepateikė.

Be to, kaip matyti iš 2010 m. Paraiškos, pareiškėja kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaravo 11,73 ha 5PT1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas) plotą, o ne 9,89 ha 5PT-1 plotą, kaip nurodyta atsakovo 2015 m. kovo 9 d. sprendime Nr. SPP1-706 (11.2.12E). Šie prieštaravimai bylos duomenimis nepašalinti.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015 m. kovo 9 d. sprendimas Nr. SPP1-706 (11.2.12E) negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Nagrinėjant ginčą dėl minėto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo teisme, Nacionalinė mokėjimo agentūra dar kartą įvertino pareiškėjos 2010 m. Paraišką ir 2015 m. lapkričio 11 d. priėmė sprendimą Nr. SP1-4149 (11.2.12E) anuliuoti 45,08 Eur dydžio grąžintinų lėšų sumą, t. y. pripažino ginčijamą sprendimą negaliojančiu nuo jo priėmimo dienos. Taigi, atsakovas nagrinėjamu atveju geruoju patenkino pareiškėjos reikalavimą ir atkūrė pareiškėjos pažeistas teises ( 11 b. l. 3 tomas).

Atsižvelgiant į šias aplinkybes tenkinti pareiškėjos skundą šioje dalyje nėra pagrindo.

Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos 2015-04-07 sprendimo Nr. BR6-2350174 „Dėl mokėtinos sumos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“ , Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015-04-08 sprendimo Nr. BR6-2350239 „Dėl mokėtinos sumos išmokos sumos ir taikomų sankcijų“

Nacionalinė mokėjimo agentūra 2015-04-07 sprendimu Nr. BR6-2350174 informavo pareiškėją apie tai, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra įvertinusi pareiškėjos 2013 m. birželio 10 d. pateiktą paraišką apskaičiavo pareiškėjai 6 835,23 Eur dydžio paramos sumą ( 51-58 b. l. 2 tomas, 54-61 b. l. 3 tomas), o 2015-04-08 sprendimu Nr. BR6-2350239 informavo pareiškėją apie jai skiriamą 6 835,23 Eur dydžio paramą.

Kaip matyti iš šių sprendimų, Nacionalinė mokėjimo agentūra apskaičiavo ir skyrė 13 670, 47 Eur dydžio pagrindinę išmoką už žemės ūkio naudmenų plotus ir 3 727,65 Eur dydžio kompensacines išmokas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ Kraštovaizdžio tvarkymo programos Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymo veiklą. Šiais sprendimais atsakovas pareiškėjai pritaikė 348,85 Eur sankciją už plotų paramai pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ Kraštovaizdžio tvarkymo programos Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymo veiklą neteisingą deklaravimą, 3 378,80 Eur sankciją už įsipareigojimų ir tinkamumo kriterijų nesilaikymą, 6 835,24 Eur kompleksinio paramos susiejimo sankciją.

Paraiškos administravimo metu nustatyta, kad dalis pasėlio kodu 5PP-2 deklaruotų daugiamečių ganyklų (pievų) (5 m. ir daugiau) plotų ankstesniais metais buvo deklaruoti kaip ariama žemė, negalėjo būti deklaruoti pasėlio kodu 5PP-2, nes ši dalis laukų neatitinka daugiametės ganyklos arba pievos sąvokos apibrėžtos Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012-03-15 įsakymu Nr. 3D-171 „Dėl paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos ir tiesioginių išmokų administravimo bei kontrolės taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės) 4 punkto nuostatuose. Kontrolinio žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruotas 13,13 ha plotas 5PP-2, nors šio lauko 0,37 ha plotas ankstesniais metais buvo deklaruotas kaip ariama žemė. Kontrolinio žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini) lauko Nr. 2 deklaruotas 6,07 ha plotas 5PP-2, nors šio lauko 4,83 ha plotas ankstesniais metais buvo deklaruotas kaip ariama žemė. Kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1 deklaruotas 3,92 ha plotas 5PP-2, nors šio lauko 0,81 ha plotas ankstesniais metais buvo deklaruotas kaip ariama žemė.

Atsakovas, atsižvelgdamas į šias nurodytas aplinkybes, paramos kriterijų neatitinkančias laukų plotų dalis, deklaruotų pasėlių kodą 5PP-2, pagrįstai pakeitė į pasėlių kodą 5GP-1 (ganyklos- pievos (iki 5 metų)), už kurį mokama pagrindinė tiesioginė išmoka. Šių aplinkybių pareiškėja neginčija.

Be to, sprendimuose nurodyta, kad pareiškėjos deklaruotas plotas pagrindinei tiesioginei išmokai gauti yra 106,77 ha, o faktiškai nustatytas – 104,99 ha. Kaip matyti iš bylos duomenų, tokią išvadą atsakovas padarė remdamasis patikros vietoje ataskaita, kurioje konstatuota, kad 2014 m. sausio 10 d. atlikus patikrą vietoje, buvo nustatyta, kad kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame pareiškėja deklaravo 0,78 ha 5 PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymą) plotą, faktiškai neteisingai deklaruotas 0,78 ha 5 PT-1 (natūralių r pusiau natūralių pievų tvarkymą) plotas arba 0,78 ha plotas netinkamas paramai gauti; kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2, kuriame pareiškėja deklaravo 0,85 ha 5 PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymą) plotą, faktiškai neteisingai deklaruotas 0,85 ha 5 PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymą) plotas arba 0,85 ha plotas netinkamas paramai gauti; kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 3, kuriame pareiškėja deklaravo 0,15 ha 5 PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymą) plotą, faktiškai neteisingai deklaruotas 0,15 ha 5 PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymą) plotas arba 0,15 ha plotas netinkamas paramai gauti. Iš viso pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ plotas sumažintas 1,78 ha.

Kaip jau buvo nurodyta, L. S. 2013 metais deklaravo 106,77 ha žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotą, už kurį mokamos tiesioginės išmokos. Iš pateiktos pareiškėjos 2013 metų paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos (6- 23 b. l. 1 tomas) matyti, kad pareiškėjos deklaruotų plotų, pažymėtų naudmenos kodu 5PT-1 (dalyvavimas „Kraštovaizdžio tvarkymo“ programoje. I veiklos sritis „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“) plotas sudaro 39,82 ha. Tuo tarpu, kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laukuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 bendra deklaruotų naudmenos kodu 5PT-1 pažymėtų plotų suma yra 1,78 ha. Patikros vietoje metu buvo nustatyta, jog prašoma paramos ne už natūralias ir pusiau natūralias pievas ir toks plotas sudaro daugiau nei 20 proc. (kiekvienu konkrečiu atveju plotas sudaro daugiau nei 100 proc. deklaruoto lauko ploto). Todėl, remiantis AGRO taisyklių 37.2.6. papunkčiu, parama pagal 2007-2013 Kaimo plėtros priemones nebuvo skirta.

Vadovaujantis AGRO taisyklių (2013-04-21 – 2014-04-11 galiojusi redakcija) 37.2.6. punktu parama pagal programas („Kraštovaizdžio tvarkymas“ – pagal veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“) einamaisiais metais neskiriama, jeigu paraiškos vertinimo metu arba patikros metu nustatoma, kad pareiškėjas, vykdantis programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“, prašo paramos ne už natūralias ir pusiau natūralias pievas, apibrėžtas AGRO taisyklių 3 punkte, ir toks plotas sudaro daugiau kaip 20 proc. deklaruoto lauko ploto. Iš šio teisinio reglamentavimo seka, kad 20 procentų skaičiuojama ne nuo kontrolinių žemės sklypų bendro ploto, o nuo kontrolinio žemės sklypo konkretaus lauko (paramos paraiškoje nurodyto naudmenų ir (arba) kito lauko) ploto. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjos skundo argumentas, kad neteisingai deklaruotas plotas nesudaro ir 10 proc. nuo 39,82 ha deklaruoto paramai ploto, yra nereikšmingas. Atsakovas konstatuodamas neteisingą deklaravimą, pagrįstai vadovavosi AGRO taisyklių 37.2.6. punkto nuostatomis.

Pareiškėjos skunde nurodytos abejonės dėl patikros vietoje ataskaitos duomenų teisingumo yra visiškai nepagrįstos.

Paraiškos patikros vietoje ataskaitoje Nr. 13-(duomenys neskelbtini)-D4-1 nurodyta, kad kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laukai Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 neprižiūrėti, laukuose auga medeliai ir krūmai, žemės ūkio naudmenų nėra ( 1-11 b. l., 18-27 b. l., 3 tomas). Šias aplinkybes patvirtina ir prie Patikros vietoje ataskaitos pateiktos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laukuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 auga medeliai, krūmai, žemės ūkio naudmenų nėra ( 28-34 b. l., 3 tomas). Netikėti Patikros vietoje ataskaitos duomenimis teismas neturi pagrindo. Vaizdinėje medžiagoje, nurodytas kontrolinis žemės sklypas, laukas, fotografavimo kryptis, koordinatės. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas patikrą vietoje atlikęs A. S. patvirtino, kad patikros metu vietoje apžiūrėjo būtent pareiškėjos 2013 m. deklaruotas žemės ūkio naudmenas ir ataskaitoje bei vaizdinėje medžiagoje užfiksavo faktinę deklaruotų laukų padėtį. Byloje esantys pareiškėjos prašymai patvirtina, kad pareiškėja iš esmės pripažino neteisingą deklaravimą ir prašė netaikyti sankcijos, motyvuodama tuo, kad teikdama paraišką neteisingai įbraižė laukus (40 b. l. 2 tomas; 42, 43, 44,46-49 b. l., 3 tomas). Byloje įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laukus Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 deklaravo 2012 metais, nėra ( 144 – 159 b. l., 3 tomas). Pareiškėjos argumentai, kad patikros metu buvo apžiūrėti ne tie sklypai yra nepagrįsti ir neparemti jokiais rašytiniais įrodymais. Pareiškėjos pateiktoje Zarasų rajono savivaldybės administracijos Suveiko seniūnijos pažymoje Nr. (1.12)-P2-31, nurodyta, kad ji vykdo žemės ūkio veiklą kontrolinio žemės sklypo (duomenys neskelbtini), lauke Nr. 1, o ne kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) laukuose Nr. 1, Nr. 2 ir Nr. 3 (105 b. l. 2 tomas; 45 b. l. 3, tomas) .

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 57 straipsnio 4 dalimi, įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Pareiškėja, teigdama, kad atsakovas galimai per klaidą tikrino ne ataskaitoje minimus laukus, nepateikė tai patvirtinančių svarių įrodymų – leidžiančių daryti išvadą apie kardinaliai skirtingą nei patikros vietoje nustatytą minėtų laukų būklę. Tokiais atvejais sprendimas priimamas tos šalies nenaudai, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2005-03-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-203-2005).

Pareiškėja taip pat nesutinka su jai pritaikyta kompleksinio paramos susiejimo sankcija, motyvuodama tuo, kad jos padarytas pažeidimas negali būti pripažįstamas tyčiniu ir pakartotiniu. Kaip matyti iš skundžiamų sprendimų, Nacionalinė mokėjimo agentūra kompleksinės paramos sankciją taikė už GAAB aprašo 7 punkto pažeidimą, jį kvalifikuodama kaip tyčinį, remdamasi Sankcijų taikymo metodikos (2013-05-01 - 2014-04-11 galiojusios redakcijos) 17.4 papunkčiu. Kvalifikavus pažeidimą kaip tyčinį, buvo pritaikytas Sankcijų taikymo metodikos 181.2 papunktis, nustatantis taikytiną 50 proc. paramos sumažinimo sankciją. Pagal teisinį reglamentavimą pažeidimo pakartotinumas nėra vienintelė sąlyga taikyti Sankcijų taikymo metodikos 181.2 papunktyje numatytą sankciją. Sprendime įvardintos priežastys, dėl kurių buvo paskirtos sankcijos. Kompleksinės paramos susiejimo sankcijos paskyrimo aiškinimas prasidėjo fraze - „Kadangi Jūs toje pačioje srityje nesilaikėte GAAB aprašo...“. Teismo nuomone ši frazė nereiškia, kad sankcija buvo paskirta atsižvelgiant į pažeidimo pakartotinumo kriterijų. Ši frazė buvo panaudota siekiant pabrėžti, kad pažeidimas, už kurį skiriama sankcija, buvo padarytas toje pačioje srityje kaip ir pažeidimai, už kuriuos tuo pačiu sprendimu skirtos kitos dvi sankcijos. Šią išvadą patvirtina ir šiame sprendime suformuluotas įspėjimas – „jeigu per trejų metų laikotarpį po šio pažeidimo nustatymo bus dar kartą nustatyta, kad Jūs nesilaikote to paties (tų pačių) reikalavimų <... > Jums bus taikomos Sankcijų taikymo metodikos nuostatos dėl pakartotinio reikalavimo (-ų) nesilaikymo“. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju taikant kompleksinio paramos susiejimo sankciją, nebuvo vadovaujamasi pažeidimo pakartotinumo kriterijumi. Todėl šis pareiškėjos argumentas yra nepagrįstas.

Dėl pažeidimo kvalifikavimo kaip tyčinio, pareiškėja vadovavosi Sankcijų taikymo metodikos 2 punktu, kuriame nustatyta, kad tyčinis reikalavimų pažeidimas – pareiškėjo veika siekiant neteisėtai gauti paramą, kai jis sąmoningai neužtikrina net būtinosios žemės ūkio naudmenų priežiūros arba daro žalą aplinkai, kelia pavojų žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei ir sveikatai. Pakartotinis netyčinis reikalavimų pažeidimas Sankcijų taikymo metodikoje nustatytu atveju ir tvarka taip pat laikomas tyčiniu reikalavimų pažeidimu. Šiame punkte yra pateiktas bendras tyčinio reikalavimo nesilaikymo apibrėžimas. Atvejai, kuomet pažeidimai turi būti laikomi tyčiniais nustatyti ir Sankcijų taikymo metodikos 17 punkte. Sankcijų taikymo metodikos 17.4 papunktyje nustatyta, kad tyčiniu pažeidimu laikomas atvejis, kuomet nustatomas GAAB aprašo 7 punkte nurodyto reikalavimo pažeidimas, kai plotas, kuriame nustatytas minėtas pažeidimas, sudaro daugiau kaip 50 proc. viso tiesioginėms išmokoms deklaruoto ir tinkamo paramai pievų ir ganyklų, nurodytų GAAB aprašo 7 punkte, ploto ir bendras tokių tiesioginėms išmokoms deklaruotų ir tinkamų paramai pievų ir ganyklų plotas viršija 10 ha. Šis papunktis skirtas būtent GAAB aprašo 7 punkto pažeidimui, už kurį pareiškėjai buvo taikoma sankcija. Sankcijų taikymo metodikos 17.4 papunktis šiuo atveju laikytinas specialia teisės norma, 2 punkto atžvilgiu. Todėl vertinant GAAB aprašo 7 punkto pažeidimo kvalifikavimo kaip tyčinio klausimą, būtina vadovautis Sankcijų taikymo metodikos 17.4 papunktyje įtvirtintu kriterijumi.

Žemesnės instancijos teismas

GAAB aprašo (2012-12-16 - 2013-08-10 galiojusi redakcija) 7 punkte nustatyta, kad pareiškėjai, deklaruojantys pievas ir ganyklas (tarp jų ir pareiškėjos deklaruotos „Ganyklos (pievos) iki 5 m.“ (pasėlio kodas 5GP-1), turi laikyti ūkinius gyvūnus, registruotus Ūkinių gyvūnų registre, o 1 deklaruojamų pievų ir ganyklų hektarui, už kurį prašoma tiesioginių išmokų, tenkantis ūkinių gyvūnų skaičius 2013 m. turi sudaryti ne mažiau kaip 0,2 sutartinio gyvulio, apskaičiuoto pagal įsakymo priede pateiktą Gyvūnų perskaičiavimo į sutartinius gyvulius lentelę. Šiuo atveju Nacionalinė mokėjimo agentūra konstatavusi, kad pareiškėja deklaravo daugiau nei 10 ha (11,43 ha) ganyklų, nustačiusi, kad pareiškėja nelaiko gyvūnų, padarė išvadą, kad pažeidimas buvo padarytas didesniame nei 50 proc. lauko ploto ir kvalifikavo pažeidimą kaip tyčinį, remiantis Sankcijų taikymo metodikos 17.4 papunkčiu.

Pareiškėja nesutinka, kad pažeidimas buvo nustatytas daugiau 50 proc. deklaruoto ploto. Anot pareiškėjos, pažeidimas gali būti konstatuotas tik 4,47 proc. lauko ploto. Dėl to negalima pažeidimo kvalifikuoti kaip tyčinio remiantis Sankcijų taikymo metodikos 17.4 papunkčiu. Teismas nesutinka su tokiu pareiškėjos vertinimu. Kaip jau buvo minėta, patikrų vietoje metu buvo konstatuota, kad iš 39,82 ha (pagal programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklos srities „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“) deklaruotų laukų plotų, netinkamais paramai gauti buvo pripažinti 1,78 ha. Tai sudaro pareiškėjos minėtą 4,47 proc. nuo deklaruoto 39,82 ha ploto. Tačiau GAAB aprašo 7 punktas yra susijęs ne su deklaruotų laukų priežiūra, o su gyvūnų laikymu. Todėl konstatuotina, kad pareiškėja patikslintame skunde vadovavosi netinkama teisės norma.

Taip pat teismo posėdžio metu pareiškėja papildė, kad dalyvavimas 2007-2013 Kaimo plėtros priemonėse yra tęstinė veikla. Pareiškėjai pradėjus dalyvauti ir prisiėmus įsipareigojimus, teisės aktuose nebuvo reikalavimo laikyti gyvūnus. Šis reikalavimas buvo įtvirtintas vėliau. Todėl pareiškėjai neturi būti taikomas GAAB aprašo 7 punkte įtvirtintas reikalavimas laikyti gyvūnus ir neturi būti taikoma sankcija už šio reikalavimo pažeidimą. Atsakovas atsiliepime į patikslintą skundą ir teismo posėdžio metu nurodė, kad kompleksinio paramos susiejimo sankcija buvo paskirta ne už GAAB aprašo 7 punkto pažeidimą plotuose, deklaruotuose pagal 2007-2013 Kaimo plėtros priemones, o už minėto punkto pažeidimą tiesioginei išmokai gauti deklaruotame 11,43 ha ganyklų (pievų) (iki 5 m.) lauke (pasėlio kodas – 5GP-1). AGRO taisyklių (2013-04-21 - 2014-04-11 galiojusi redakcija) 8.1 papunktyje nustatyta, kad pareiškėjai ir (arba) paramos gavėjai, įgyvendinantys 2007-2013 Kaimo plėtros priemonę, įsipareigoja laikytis įsipareigojimų pagal atitinkamas programas ne mažiau kaip 5 kalendorinius metus nuo paramos paraiškos vykdyti atitinkamą programą pateikimo dienos. Taip pat, pagal 8.2 papunktį, pareiškėjai įsipareigoja kasmet teikti paramos paraišką pagal atitinkamas programas. Iš šių teisės aktų nuostatų matyti, kad dalyvavimas 2007-2013 Kaimo plėtros priemonėse yra tęstinis pareiškėjų įsipareigojimas. Šiuo atveju pareiškėja nuo 2010 metų dalyvavo 2007-2013 Kaimo plėtros priemonėje „Kraštovaizdžio tvarkymas“ ir deklaruodavo atitinkamus plotus natūralių ir pusiau natūralių pievų (pasėlio kodas – 5PT-1). Vadovaujantis Išmokų kontrolės taisyklių (2013-05-31 - 2013-09-05 galiojusi redakcija) 33 punkte pateiktu žemės ūkio naudmenų klasifikatoriumi matyti, kad pareiškėjos deklaruotos ganyklos (pievos) (iki 5 m.) nepriskiriamos prie jokios 2007-2013 Kaimo plėtros priemonės. Taip pat išmokoms už šios rūšies naudmenis gauti teisės aktai nenustato tokio pobūdžio tęstinių įsipareigojimų, kokie yra nustatyti 2007-2013 išmokoms pagal 2007-2013 Kaimo plėtros priemones. Be to, pareiškėjos pasirašytoje Paraiškoje įsipareigojama penkis metus dalyvauti tik programoje „Kraštovaizdžio tvarkymas“. Todėl darytina išvada, kad teisės aktai neįpareigojo pareiškėjos tęstinai teikti paraiškas dėl ganyklų (pievų) (iki 5 m.). Pareiškėja kiekvienais metais turėjo teisę apsispręsti, ar teikti prašymą dėl išmokų už ganyklas (pievas) (iki 5 m.). Taigi, nepagrįstas yra pareiškėjos argumentas, kad GAAB aprašo 7 punktas neturėtų būti taikomas nagrinėjamu atveju, nes įsipareigojimus prisiėmė dar nesant reikalavimo auginti gyvūnus.

Remiantis tuo kas išdėstyta darytina išvada, kad kompleksinė paramos susiejimo sankcija buvo paskirta teisėtai, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Bylos duomenys rodo, kad pareiškėjos pateikta 2013 m. paraiška buvo vertinama 2014 metais. Atliktos patikros vietoje. Vienoje iš patikrų dalyvavo ir pareiškėjos atstovas. Visais atvejais pareiškėja buvo supažindinta su Patikrų vietoje ataskaitomis, pareiškėja teikė Nacionalinei mokėjimo agentūrai pastabas, nesutikimus, prašė atlikti pakartotines patikras, 2015 metais ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl informacijos pateikimo. Šių aplinkybių visuma rodo, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pažeista pareiškėjos teisė būti išklausytai, įtvirtinta Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 str. 2 d. a p.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2013-11-26 įsakymo Nr. 3D-791 „Dėl vienkartinės išmokos už plotus 2013 m. mokėjimo“ 2.2. papunktyje, nurodyta, kad pagrindinė išmoka iš Europos Sąjungos lėšų už 2013 m. deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus mokama nuo 2013-10-16 iki 2014-06-30. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjos 2013 m. Paraiška buvo administruojama 2014 ir 2015 metais. Pareiškėjos 2013 m. metų Paraiška buvo peradministruota kelis kartus. Bylos duomenys rodo, kad 2013 m. Paraiškos peradministravimas buvo atliktas atsižvelgiant į Patikrų vietoje ataskaitas, sistemines klaidas, o taip pat ir į pačios pareiškėjos prašymus pateikti informaciją, susijusią su jai priklausančia paramos suma pagal 2013 m. Paraišką. Dėl šios priežasties, nėra pagrindo pripažinti minėtus sprendimus neteisėtais vien tuo pagrindu, kad pareiškėjos 2013 metais deklaruotų žemės naudmenų plotų administravimas užsitęsė.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, daro išvadą, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimai 2015-04-07 Nr. BR6-2350174 ir 2015-04-08 Nr. BR6-2350239 yra teisėti ir pagrįsti ir juos panaikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pareiškėjos reikalavimai įpareigoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą išmokėti pareiškėjai 6685,71 Eur dydžio išmoką pagal 2013 m. Paraišką ir priteisti 413,88 Eur dydžio palūkanas už vėlavimus atlikti išmokas pagal 2013 m. paraišką, o taip pat 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015-04-08 sprendimo Nr. SP1-1127 (11.2.12E)

Nacionalinė mokėjimo agentūra 2015-04-08 sprendimu Nr. SP1-1127 (11.2.12E ), nurodė pareiškėjai grąžinti 1 520,46 Eur dydžio sumą ( 62-64 b. l. 3 tomas ). Šį sprendimą atsakovas priėmė, atlikęs pakartotinį L. S. 2013-06-10 pateiktos Paramos už žemės ūkio naudmenų ir kitus plotus paraiškos įvertinimą ir nustatęs, kad pareiškėjai buvo išmokėta didesnė nei priklauso parama.

Nacionalinės mokėjimo agentūros sprendimuose, kuriuose paraiškėjai apskaičiuota ir skirta parama, nurodyta, kad pareiškėjos deklaruotas plotas pagrindinei tiesioginei išmokai gauti yra 106,77 ha, o faktiškai nustatytas – 104,99 ha. Kaip matyti iš bylos duomenų, tokią išvadą atsakovas padarė remdamasis patikros vietoje ataskaita, kurioje konstatuota, kad 2014 m. sausio 10 d. atlikus patikrą vietoje, buvo nustatyta, kad kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 1, kuriame pareiškėja deklaravo 0,78 ha 5 PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymą) plotą, faktiškai neteisingai deklaruotas 0,78 ha 5 PT-1 (natūralių r pusiau natūralių pievų tvarkymą) plotas arba 0,78 ha plotas netinkamas paramai gauti; kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 2, kuriame pareiškėja deklaravo 0,85 ha 5 PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymą) plotą, faktiškai neteisingai deklaruotas 0,85 ha 5 PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymą) plotas arba 0,85 ha plotas netinkamas paramai gauti; kontrolinio žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) lauke Nr. 3, kuriame pareiškėja deklaravo 0,15 ha 5 PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymą) plotą, faktiškai neteisingai deklaruotas 0,15 ha 5 PT-1 (natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymą) plotas arba 0,15 ha plotas netinkamas paramai gauti. Iš viso pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ plotas sumažintas 1,78 ha. Kadangi patikros metu buvo nustatyta, kad prašoma paramos suma ne už natūralias ir pusiau natūralias pievas ir toks plotas sudaro daugiau kaip 20 proc. deklaruoto lauko ploto ( kiekvienu patikrinto lauko atveju toks plotas sudaro 100 proc. deklaruoto lauko ploto), todėl vadovaujantis AGRO Taisyklių 37.2.6 papunkčiu, parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų priemonės „Agrarinės aplinkosaugos išmokos“ programos „Kraštovaizdžio tvarkymas“ veiklą „Natūralių ir pusiau natūralių pievų tvarkymas“ einamaisiais metais neskiriama. Pareiškėjai parama pagal 2013 m. paraišką buvo išmokėta 2015 m. kovo 31 d. Šios aplinkybės neginčija. Todėl Nacionalinė mokėjimo agentūra 2015-04-08 sprendimu Nr. SP1-1127 (11.2.12E ) pagrįstai nurodė pareiškėjai grąžinti 1 520,46 Eur dydžio grąžintinų lėšų sumą.

Pažymėtina, kad Nacionalinės mokėjimo agentūros 2014 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. SP1-4388 (11.2.12E) “Dėl susidariusios dalies skolos sugrąžinimo” teisėtumas ir pagrįstumas šioje administracinėje byloje nenagrinėjamas.

Panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros 2015-04-08 sprendimą Nr. SP1-1127 (11.2.12E ) pareiškėjos skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, kad tenkinti pareiškėjos skundą jame nurodytais ar kitais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovo jos naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 44 straipsnio 1 dalį teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą įgyja tik ta proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Šiuo atveju buvo nustatyta, kad atsakovas po pareiškėjos kreipimosi į teismą geruoju patenkino vieną iš pareiškėjos ginčijamų sprendimų - 2015 m. kovo 9 d. sprendimą Nr. SPP1-706 (11.2.12E), tačiau pareiškėja nepasinaudojo jai ABTĮ 52 straipsnyje nustatyta teise atsisakyti skundo šioje dalyje, todėl teismas šiuo sprendimu pareiškėjos skundą šioje dalyje atmetė. Teismui atmetus pareiškėjos skundą ir kitoje dalyje, ji neįgijo teisės į teismo išlaidų atlyginimą pagal ABTĮ 44 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsniu ir 129 straipsniu,

nusprendė:

pareiškėjos L. S. skundą atmesti.

Prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Ina KirkutienėMarius BajorasJolita Rasiukevičienė