- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-04-12
- Bylos Nr.
- Ik-101-423/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00079-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Asta Urbonienė, Rimantas Giedraitis, Gintaras Čekanauskas
- Pareiškėjas
- A. P.
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Rimanto Giedraičio, Gintaro Čekanausko,
atsakovų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui R. G. , Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovei Laurai El Osta,
trečiojo suinteresuoto asmens 121-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovei S. D. V.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą dėl administracinio akto panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
P. A. P. patikslintu skundu prašo: įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos organizuoti teritorijos prie
(neskelbtina), detaliojo plano parengimą, derinimą ir tvirtinimą, neįtraukiant į detaliuoju planu planuojamą teritoriją 2751 kv.m. ir 755 kv.m. žemės sklypų, pažymėtų UAB „Geoma LT" žemės sklypų schemoje; įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti J. A. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos žemės, buvusios (neskelbtina), natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) apie 1803 kv.m., 1007 kv.m., 660 kv.m., 290 kv.m. žemės sklypų planus ir juos patvirtinus pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto žemėtvarkos skyriui; panaikinti 2008-03-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimą Nr. 3B-(7.5)-P-208-399; atnaujinti pareiškėjui A. P. terminą ginčyti 2008-03-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimą Nr. 3B-(7.5)-P-208-399 (b.l. 73-79, 3t.).
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde nurodė bei teismo posėdžio pareiškėjas ir jo atstovė paaiškino, jog pareiškėjo mama, M. P. , yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į savo tėvo J. A. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą 14,76 ha žemės sklypą, buvusį (neskelbtina). 1991 metais ji pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į J. A. nuosavybės teise valdytą žemę. J. A. nuosavybės teise (neskelbtina) valdė 14,76 ha žemės sklypą. Nuosavybės teisių atkūrimo klausimas visa apimtimi iki šiol pilnai nėra išspręstas. Kadangi atsakovas nėra pateikęs jokių duomenų, patvirtinančių, kad dalis ginčo žemės yra užstatyta ar priskirta įvairiais teisiniais pagrindais kitiems asmenims, todėl dalis šios žemės privalo būti grąžinta natūra pareiškėjui. Šias aplinkybes patvirtina byloje esanti UAB „Geoma LT" parengta žemės sklypų schema. Joje yra pažymėtos J. A. valdytos žemės sklypo ribos bei pažymėti 1803 kv.m., 1007 kv.m., 660 kv.m., 290 kv.m., 2751 kv.m. ir 755 kv.m. laisvi žemės sklypai. Iš šio plano matyti, kad J. A. valdytos žemės ribose galima suformuoti šešis laisvos neužstatytos žemės sklypus -1803 kv.m., 1007 kv.m., 660 kv.m., 290 kv.m., 2751 kv.m. ir 755 kv.m. Todėl Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius įpareigotinas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti J. A. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos žemės natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypų planus ir juos patvirtinus pateikti Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto žemėtvarkos skyriui.
LR piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 18 str. numato, kad atitinkamos institucijos privalo išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo per 6 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teises ir giminystės ryšį, pateikimo dienos. Nors visi reikiami dokumentai pateikti, tačiau atsakovai nepaiso teisės aktuose įtvirtintų nuostatų dėl žemės grąžinimo ir pardavimo eiliškumo. Tuometinė Kauno apskrities viršininko administracija ne kartą kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę, prašydama parengti laisvo neužstatyto žemės sklypo planus, juos patvirtinti bei atkurti nuosavybės teises. Pareiškėjas informavo, kad dar yra preliminariai laisvos (neužstatytos) žemės, kurioje galėtų būti suformuoti žemės sklypai grąžintini natūra. Intensyvus susirašinėjimas su atitinkamomis institucijomis dėl laisvos neužstatytos žemės nustatymo vyko nuo 2006 iki 2008 metų. Tačiau Kauno miesto savivaldybė savo raštuose ne kartą nurodė, jog J. A. valdyta iki nacionalizacijos žemė nėra laisva dėl to, kad ji yra užstatyta bei detaliuoju planu priskirta Kauno Kovo 11-osios vidurinei mokyklai. Iš bylos duomenų matyti, kad yra suformuotas 3,1583 ha žemės sklypas, kuris 2006-11-06 panaudos sutartimi Nr.M19/2006-291 yra perduotas Kovo 11-osios vidurinei mokyklai. Kadangi mokyklai yra perduotas per didelis žemės sklypas, ir mokykla su tuo sutinka, turi būti organizuojamas naujo detalaus plano rengimas, neįtraukiant į detaliuoju planu planuojamą teritoriją 2751 kv.m. ir 755 kv.m. žemės sklypų, pažymėtų UAB „Geoma LT" žemės sklypų schemoje.
Sutinkamai su ginčo metu galiojusių Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatomis, prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių parduodami tik tie žemės sklypai, kurių ribos ir plotai pažymėti detaliuose planuose, žemėvaldų projektuose arba nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylose esančiuose žemės sklypų planuose ir tik tokio dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą tiesioginę jų paskirtį. Nustatant, koks sklypas leistinas išsinuomoti prie esamų statinių, turi būti įvertinama, koks sklypas yra naudojamas ir koks yra būtinas statiniams eksploatuoti. Neproporcingai didelis ir nenaudojamas pagal paskirtį, neturintis statiniams eksploatuoti pagal jų paskirtį žemės sklypo savybių žemės sklypas neturi būti laikomas valstybės išperkama žeme. Prireikus savivaldybės administracijos direktorius organizuoja detaliojo plano rengimą ar patikslinimą ir pagal jį atitinkamai sumažina žemės sklypo plotą. Kitaip tariant, Taisyklių 16 punktas nustato pareigą savivaldybės administracijos direktoriui vertinti ne tik atitinkamus žemės sklypo teisinius dokumentus, bet ir įvertinti atitinkamiems statiniams ar įrenginiams skirtą, bet tam nepanaudotą žemės sklypo plotą. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius šios pareigos nevykdo.
Šalies argumentai
Pažymėtina, kad terminą skųsti Nacionalinės žemės tarnybos raštą pareiškėjas praleido dėl svarbių priežasčių. Pateikiant pirminį skundą teismui dėl suklydimo šio reikalavimo pareiškėjas nereiškė. Savo teises jis gynė kitoje apimtyje - prašydamas įpareigoti Kauno miesto savivaldybę atlikti konkrečius veiksmus. Teismas turi išaiškinti proceso dalyviams jų procesines teises ir pareigas, įspėti dėl procesinių veiksmų atlikimo arba neatlikimo pasekmių ir padėti šiems asmenims įgyvendinti jų procesines teises. Bylą nagrinėjantis teismas šios funkcijos tinkamai neatliko. Todėl pareiškėjas sąžiningai klydo dėl savo teisių realizavimo. Be to, 2008 metų balandžio- gegužės mėnesiais pareiškėjas turėjo nemažai asmeninių sunkumų, kadangi sunkiai sirgo mama ir jis dėl jos sveikatos būklės privalėjo ją nuolat slaugyti. Prašo skundą tenkinti, taip pat prašo atnaujinti terminą ginčyti 2008-03-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sprendimą Nr. 3B-(7.5)-P-208-399.
Atsiliepimas
Atsakovo Kauno miesto savivaldybės administracijos atstovė su skundu nesutinka, kadangi, įvertinus pareiškėjo patikslinto skundo pirmąjį reikalavimą bei motyvus ir pirminio ieškinio bei 2008-12-23 skundo reikalavimą bei motyvus, matyti, kad šiuo patikslintu skundu reiškiamas tas pats reikalavimas tuo pačiu pagrindu, kaip ir nurodytuose ankstesniuose procesiniuose dokumentuose. Vien formalus šio reikalavimo suformulavimas kitaip sudaro teismui pagrindą šią administracinę bylą pagal pareiškėjo pateiktą patikslintą skundą dalyje dėl pirmo reikalavimo nutraukti.
Teismui priėmus nagrinėti šį reikalavimą, atsakovo nuomone, skundo reikalavimai yra nepagrįsti. Pareiškėjas nenurodo, kokiu teisės aktu remiantis teismas turėtų įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją atlikti prašomus veiksmus per tris mėnesius. Mano, kad šis terminas nėra protingas ir pakankamas prašomiems veiksmams atlikti. Detaliojo plano organizavimo rengimo, derinimo bei tvirtinimo procedūras reglamentuoja LR teritorijų planavimo įstatymas bei Detaliųjų planų rengimo taisyklės. Detaliojo planavimo procesas yra sudėtingas bei ilgai užtrunkantis procesas, šiame procese yra privalomi ir kitų institucijų veiksmai, kurių atlikimas nepriklauso nuo atsakovo, todėl trijų mėnesių terminas atlikti visas detaliojo teritorijų planavimo procedūras yra nepagrįstas ir nerealus. Nepagrįstas skundo motyvas, jog atsakovas nevykdo pareigos organizuoti detaliojo plano rengimą ar patikslinimą. Kauno miesto savivaldybė teisės aktų numatytą pareigą - detaliai suformuoti žemės sklypus prie mokyklos naudojamų statinių - yra įvykdžiusi, parengdama ir 1999-11-09 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 1165 patvirtindama ginčo žemės sklypo detalųjį planą. Lietuvos higienos normos HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 12 punkte numatyta, kad draudžiama mažinti veikiančių mokyklų sklypų dydžius. Detaliojo plano rengimas, derinimas bei tvirtinimas, kaip reikalauja pareiškėjas, t.y. sumažinant šiuo metu registruotą žemės sklypą, skirtą Kovo 11-osios mokyklos veiklai, pažeistų šiuo metu galiojančius teisės aktus. Nors pareiškėjas teigia, kad žemės sklypas, esantis (neskelbtina), yra neproporcingai didelis ir nenaudojamas pagal paskirtį, tačiau šio žemės sklypo suformavimo pagrindas - Kauno miesto valdybos 1999-11-09 sprendimas Nr. 1165, kuriuo buvo patvirtintas šio sklypo detalusis planas, yra galiojantis bei nėra nuginčytas. Be to, 3.1583 ha žemės sklypas (neskelbtina), yra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, dėl jo yra sudarytas sandoris - 2006-11-06 panaudos sutartis Nr. M19/2006-291, kurios pareiškėjas neginčija, todėl skundo reikalavimo tenkinimas nesukels pareiškėjui teisinių pasekmių.
Pareiškėjo pateiktame UAB „Geoma LT" parengtame plane pažymėti, pareiškėjo nuomone, laisvi (neužstatyti) 1803 kv. m, 1007 kv. m, 660 kv. m, 290 kv. m žemės plotai. Šiame plane pažymėta ir J. A. buvusio iki 1940 m. žemės sklypo riba. Šiuo metu yra atliekamos teritorijos prie daugiabučio gyvenamojo namo (neskelbtina), kuris yra išsidėstęs šalia pareiškėjo nurodyto sklypo 1803 kv. m., bei teritorijos tarp Taikos pr., Draugystės g. ir Pramonės pr. (Taikos VI mikrorajono), kuris yra išsidėstęs prie kitų pareiškėjo nurodytų sklypų, detaliųjų planų procedūros. Todėl nėra pagrindo priskirti šias teritorijas laisvai (neužstatytai) žemei ir grąžinti jas natūra. Taip pat pažymėtina, kad patikslinto skundo pirmuoju reikalavimu prašoma įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių organizuoti teritorijos prie (neskelbtina), detaliojo plano parengimą, derinimą, tvirtinimą, neįtraukiant į detaliuoju planu planuojamą teritoriją 2751 kv. m ir 755 kv. m žemės sklypų, tačiau antruoju reikalavimu neprašoma teismo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių parengti laisvos (neužstatytos) žemės sklypų planus dėl šių žemės sklypų, todėl taip suformuluoti reikalavimai nesukels pareiškėjo siekiamų teisinių pasekmių. Reikalavimą dėl termino atnaujinimo ginčyti 2008-03-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 3B-(7.5)-P-208-399 prašo atmesti, kadangi terminas praleistas be svarbių priežasčių.
Šalies argumentai
Atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovas nurodė, jog su skundu nesutinka, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atstovas paaiškino, kad J. A. nuosavybės teise iki 1940 m. (neskelbtina) priklausė 14,76 ha žemės. M. P. tenkanti dalis yra 3,69 ha nuo viso turėto žemės ploto. Nuosavybės teisės į šią žemės sklypo dalį yra atkurtos Kauno miesto valdybos 1993-12-21 potvarkiu Nr. 1576v - į 0,19 ha, Kauno apskrities viršininko 2005-11-02 įsakymu Nr. 02-01-10781 - į 0,1218 ha ir 2006-02-23 parengta išvada Nr. 587, dėl žemės perdavimo neatlygintinai nuosavybėn - į 2,30 ha žemės dalį. Likusi neatkurtos žemės dalis yra 1,0782 ha. Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybės 2007-09-21 rašte Nr. 402-1795 pateikiama informacija, jog J. A. turėtos žemės vietoje, laisvos (neužstatytos) žemės, kuri pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymą nepriskirta valstybės išperkamai žemei, nėra. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2008-03-28 raštu Nr. 3B-(7.5)-P-208-399 A. P. taip pat pateikė informaciją apie priimtą sprendimą, kad nėra galimybės grąžinti žemę natūra. Todėl skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra atmestini. Patikslintame skunde pareiškėjas nurodo, kad terminą skųsti Nacionalinės žemės tarnybos raštą praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi dėl suklydimo šio reikalavimo nereiškė. Teismų praktikoje minėti terminai atnaujinami tik ypatingais atvejais, kai nustatomos neabejotinai objektyvios, nuo pretendentų valios nepriklausančios priežastys, sukliudžiusios jiems realizuoti savo teises iki įstatymu nustatyto termino. Protingumo principas reikalauja, kad asmuo elgtųsi apdairiai, atidžiai, rūpestingai, teisingai ir sąžiningai. Pareiškėjo nurodytas suklydimas, dėl ko, buvo nereikštas reikalavimas ginčyti Nacionalinės žemės tarnybos raštą, nėra svarbi priežastis terminui atnaujinti. Prašė skundą atmesti.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens 121-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos atstovė S. D. V. prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Dėl termino skundui paduoti atnaujinimo
Jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos (ABTĮ 33 str. 1 d.).
Pareiškėjas patikslintą skundą dėl 2008-03-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 3B-(7.5)-P-208-399 panaikinimo teismui padavė 2011-03-08 (b.l. 147-154, 2 t.). Pareiškėjas prašo atnaujinti skundo padavimo teismui terminą.
Realizuojant teisminės gynybos prieinamumo ir universalumo principą, ABTĮ 34 str. nustato, kad pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, t.y. teisė į teisminę gynybą tinkamai realizuota dėl nuo pareiškėjo nepriklausančių priežasčių. Svarbiomis termino praleidimo priežastimis galima laikyti aplinkybes, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai arba per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo asmens valios.
Iš bylos medžiagos matyti, jog šioje byloje skundžiamą 2008-03-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimą Nr. 3B-(7.5)-P-208-399 pareiškėjas teismui pateikė kartu su ieškiniu 2008-06-19 (b.l. 3-8, 48-50, 1 t.). Kaip patvirtino pareiškėjas ir jo atstovė, ginčijamą sprendimą pareiškėjas gavo 2008m. kovo mėn. pabaigoje – balandžio mėn. pradžioje. Pareiškėjas teismo posėdžiuose dalyvavo, be to jo interesus visame procese atstovavo advokatas, todėl, darytina išvada, jog jis tinkamai susipažino su dokumentu ir jo turinys pareiškėjui buvo žinomas. Tačiau skundą teismui dėl jų panaikinimo padavė 2011-03-08 (b.l. 147-154, 2 t.), t.y. praleidęs įstatymo nustatytą terminą skundui paduoti.
Pareiškėjas ir jo atstovė nenurodė jokių objektyvių priežasčių, dėl kurių jis negalėjo paduoti teismui skundo įstatymo nustatytu terminu. Skundo padavimo teismui termino praleidimą pareiškėjas grindžia aplinkybėmis, jog jis sąžiningai suklydo, savo teises gynė kitoje apimtyje – prašydamas įpareigoti Kauno miesto savivaldybę atlikti konkrečius veiksmus, be to, ir teismas neišaiškino jam teisės ginčyti sprendimą, todėl jis buvo tikras, jog tinkamai realizuoja savo teisių gynybą, manė jog ginčijamas sprendimas jam jokių teisinių pasekmių nesukels. Tačiau teisės aktuose nustatytas apskundimo terminas įpareigoja teisminės gynybos siekiantį asmenį operatyviai reaguoti į savo teisių ar įstatymų saugomų interesų pažeidimus. Todėl, kolegijos nuomone, pareiškėjo nurodytos skundo padavimo praleidimo priežastys yra susijusios su jo ir jo atstovo (advokato) valingu elgesiu realizuojant procesinę teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto sprendimą. Pareiškėjas neveikė tokiu būdu, kuris užtikrintų greičiausią skundo išsprendimą, uždelsė paduoti skundą teismui ir tokiais veiksmais pats sau sukūrė neigiamas pasekmes. Proceso dalyviai privalo savo procesinėmis teisėmis naudotis sąžiningai (ABTĮ 53 str. 3d.). Todėl pareiškėjas turėjo būti rūpestingas ir domėtis savo teisėmis ir pareigomis, taigi turėjo visas galimybes, nepraleidęs terminų ir nustatyta tvarka, pateikti teismui patikslintą skundą. Tai, kad pareiškėjas ir jo atstovas neveikė rūpestingai, o tai lėmė termino praleidimą, yra tik subjektyvios, o ne objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausančios termino praleidimo priežastys. Pareiškėjo veiksmai (teisių gynimas kitoje apimtyje ir kt.) yra pareiškėjo valia pasirinktas teisių gynimo būdas, kuris negali būti vertinamas kaip objektyvi termino skundui paduoti praleidimo priežastis, šios aplinkybės objektyviai netrukdė jam laiku pateikti patikslinto skundo teismui. Pareiškėjas patikslintą skundą uždelsė paduoti dėl jo paties elgesio (delsimo). Be to, kaip jau minėta, viso proceso eigoje pareiškėją atstovavo ir advokatas, kuris galėjo ir privalėjo teikti kvalifikuotą teisinę pagalbą pareiškėjui, todėl aplinkybė, jog teismas ABTĮ 10 str. tvarka neišaiškino pareiškėjui ir jo atstovui (advokatui) teisės ginčyti minėtą sprendimą, nelaikytina svarbia nuo pareiškėjo valios nepriklausančia aplinkybe, kuri sutrukdė pareiškėjui pateikti skundą ir taip realizuoti savo teises. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių, nes, įgyvendindamas savo procesines teises, buvo nepakankamai atidus ir rūpestingas. Todėl prašymas netenkintinas, terminas skundui paduoti dėl 2008-03-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 3B-(7.5)-P-208-399 panaikinimo neatnaujintinas ir byla šioje dalyje nutrauktina ABTĮ 101 straipsnio 6 punkto tvarka.
Dėl įpareigojimo atlikti veiksmus
Šioje byloje ginčas kilęs dėl to, ar yra laisvos (neužstatytos) žemės J. A. iki 1940 m. turėtos žemės ribose, į kurią būtų galima atkurti natūra nuosavybės teises pareiškėjui.
Pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau –Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą nuosavybės teisė į žemę iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriama (piliečiui pageidaujant) grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Laisvos (neužstatytos) žemės plotuose grąžinamų natūra turėtoje vietoje žemės sklypų formavimą ir jų planų rengimą Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis organizuoja ir planus tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Šioje įstatymo normoje pateikti du kriterijai, kada nurodyta žemė negali būti grąžinta natūra: kai ji yra užstatyta ir kai ji yra valstybės išperkama Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje numatytais atvejais.
Žemės, iki 1995-06-01 priskirtos miestams, išpirkimo atvejai išvardinti Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte. Aiškinant šią įstatymo normą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kolegija administracinėje byloje Nr. A11 – 263-2003 pažymėjo, kad nurodytus žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis - konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra. Išvardintos aplinkybės leidžia daryti išvadą ir konstatuoti, kad jeigu yra požymiai, jog pašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz. toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas minėtame Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio punkte. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A7 – 276-2004 taip pat pažymėjo, kad teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija, taip pat turėdama pareigą užtikrinti visuomenės poreikius, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti, turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, tai reiškia, kad žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra, o nuosavybės teisių atkūrimo procedūroms taikytinos taisyklės, apibrėžiamos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų 106 punkte.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. balandžio 2 d. nutarime pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nurodyti visuomenės poreikiai, kuriems įstatymo nustatyta tvarka ir teisingai atlyginant gali būti paimta nuosavybė – tai visos visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti. Visuomenės poreikiai, kuriems pagal Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalį gali būti paimama nuosavybė - tai visuomet konkretūs ir aiškiai išreikšti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui. Pagal Konstituciją paimti nuosavybę galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų būti patenkinti, jeigu nebūtų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas. Minėtu nutarimu Konstitucinis Teismas taip pat konstatavo, jog įstatymo leidėjo diskreciją nustatyti nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką objektyviai sąlygoja tai, jog per laikotarpį, praėjusį nuo neteisėto nacionalizavimo, iš esmės pasikeitė nuosavybės santykių sistema, tačiau įstatymais nustatant nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą (taip pat ir žemę ) atkūrimo sąlygas ir tvarką, atsižvelgtina į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus. Atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną dėl nuosavybės paėmimo visuomenės poreikiams, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad sprendžiant ginčus dėl to, ar gali būti miesto žemėje suformuotas žemės sklypas grąžinimui natūra, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti nustatyta, ar į tą konkrečią pageidaujamą grąžinti natūra žemę yra konkretus visuomenės poreikis.
Dėl 2751 kv. m. ir 755 kv. m. žemės sklypų
Byloje esantys objektyvūs ir neginčijami įrodymai patvirtina, kad 1999-11-09 Kauno miesto valdybos sprendimu Nr. 1165 patvirtintas ginčo žemės sklypo detalusis planas prie Švietimo ir ugdymo skyriaus pastatų, t.y. iki 31400 kv. m. žemės sklypo detalusis planas prie pastato ir įrenginių (neskelbtina) (b.l. 154-157,1 t. ). Detalusis planas yra galiojantis ir nėra nuginčytas. Dėl minėto žemės sklypo 2006-11-06 sudaryta panaudos sutartis Nr. M19/2006-291 tarp Kauno miesto savivaldybės ir Kauno Kovo 11-osios vidurinės mokyklos, sklypas įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (b.l. 161-162, 1 t.). Lietuvos higienos normos HN 21:2011 „Mokykla, vykdanti bendrojo ugdymo programas. Bendrieji sveikatos saugos reikalavimai" 12 punkte numatyta, kad draudžiama mažinti veikiančių mokyklų sklypų dydžius. Vadovaujantis LR teritorijų planavimo įstatymo 24 straipsnio 4 dalimi detalieji planai negali būti rengiami, jeigu planavimo tikslai prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Taigi, detaliojo plano rengimas, derinimas bei tvirtinimas, kaip reikalauja pareiškėjas, t.y. sumažinant šiuo metu registruotą žemės sklypą, skirtą Kovo 11-osios vidurinės mokyklos veiklai, pažeistų šiuo metu galiojančių nurodytų teisės aktų reikalavimus. Aplinkybė, kad 2007-01-26 Kauno Kovo 11-osios vidurinė mokykla neprieštaravo, kad būtų pakoreguotos mokyklai priklausančio žemės sklypo ribos (b.l. 16, 1 t.), kad buvo pradėtos tikslu grąžinti žemę natūra šio sklypo formavimo procedūros (b.l. 17, 1 t.), kurios vėliau buvo nutrauktos (b.l. 25, 1 t.), šiuo atveju nėra reikšmingos ir šiais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti skundo reikalavimą.
Dėl 1803 kv.m., 1007 kv.m., 660 kv.m., 290 kv.m. žemės sklypų
Teismo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, kad teritorijų, į kurias pretenduoja pareiškėjai, patvirtintų detaliųjų planų nėra. Bylos duomenys patvirtina, kad šiuo metu yra atliekamos teritorijos prie daugiabučio gyvenamojo namo (neskelbtina), kuris yra išsidėstęs šalia pareiškėjo nurodyto sklypo 1803 kv. m, bei teritorijos tarp Taikos pr., Draugystės g. ir Pramonės pr. (Taikos VI mikrorajono), į kurią patenka likusieji pareiškėjo nurodyti žemės sklypai, detaliojo planavimo procedūros (b.l. 2-29, 3 t.). Teismų praktikos administracinėse bylose dėl nuosavybės teisių atkūrimo apibendrinime ir teisės taikymo rekomendacijose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad, jeigu teritorijos, kurioje yra žemės sklypas, į kurį pretendentas pageidauja atkurti nuosavybės teises natūra, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame bus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardintas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnyje ( LVAT 2003-03-25 nutartis administracinėje byloje Nr. A11-263-2003). Todėl patvirtinto detaliojo plano nebuvimas nėra pagrindas tam tikrą teritoriją priskirti laisvai (neužstatytai) žemei, kurią galima grąžinti natūra, jeigu savivaldybės institucija nurodo, kad atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliuoju planu bus priskirta įstatyme numatytiems objektams. Todėl nėra pagrindo priskirti šią teritoriją laisvai (neužstatytai) žemei ir grąžinti ją natūra. Taigi, tik patvirtinus ginčo teritorijoje detaliuosius planus ir numačius, kokio dydžio sklypai yra reikalingi gyvenamųjų namų eksploatacijai, bus pagrindas likusią žemę, jeigu bus tokios, žymėti kaip laisvą (neužstatytą). Pažymėtina, kad detaliojo teritorijų planavimo procedūra susideda iš keleto etapų, reglamentuotų LR teritorijų planavimo įstatymo 25 straipsnyje, ir tik atlikus visas šias procedūras detalusis planas bus teikiamas tvirtinti tvirtinančiai institucijai, iki šiol jie dar nėra patikrinti valstybinę teritorijų planavimo priežiūrą atliekančioje institucijoje. Tik atlikus įstatyme numatytas privalomas procedūras bei patvirtinus detaliuosius planus, bus nustatytos šių žemės sklypų ribos bei plotai.
Atkreiptinas dėmesys, kad byloje yra pateiktas daugiabučiui gyvenamajam namui (neskelbtina) priskirtas raudonųjų linijų planas (b.l. 21, 3 t.). Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010-09-13 nutartyje Nr. A-438-805/2010 konstatavo, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 1996 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. 617 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo taikymo pradėtiems rengti ir iki šio įstatymo įsigaliojimo nebaigtiems rengti teritorijų planavimo dokumentams" 1.1 punktu, raudonųjų linijų projektai priskiriami teritorijų planavimo dokumentams. Taigi, vadovaujantis šia teismine praktika, Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punktu bei ta aplinkybe, kad minėtų teritorijų detalieji planai dar nėra patvirtinti, nėra pagrindo laikyti šią teritoriją laisva (neužstatyta).
Neginčijamai nustatyta, kad pareiškėjas pretenduoja atkurti nuosavybės teises natūra į žemę ypač urbanizuotoje teritorijoje, daugiabučių namų kvartale prie gyvenamųjų namų. Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai" patvirtinto LR aplinkos ministro 2003-12-24 įsakymu Nr. 705, 10 p. numatyta, kad minimalią sklypo struktūrą sudaro: pastato užimamas plotas, priėjimai ir privažiavimai prie pastato, automobilių saugykla, želdynai su vaikų žaidimo ir sporto aikštelėmis, ramaus poilsio vietomis vyresnio amžiaus ir neįgaliems žmonėms, dviračių saugykla, vieta buitinėms atliekoms laikinai sandėliuoti, inžinerinių sistemų statiniai. Automobilių stovėjimo vietų minimalus skaičius nustatomas vadovaujantis Statybos techninio reglamento STR 2.06.01:1999 "Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos" nuostatomis, patvirtintomis LR aplinkos ministro 1999-03-02 įsakymu Nr. 61. Šio reglamento 10 lentelėje numatyta, kad minimalus stovėjimo vietų skaičius daugiabučiams namam yra 1 vieta vienam butui.
Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad į konkrečią pareiškėjo pageidaujamą grąžinti natūra žemę yra konkretus visuomenės poreikis, todėl J. A. iki 1940 m. turėtos žemės ribose esanti 1803 kv.m., 1007 kv.m., 660 kv.m., 290 kv.m. ploto žemė nėra laisva (neužstatyta), todėl nėra pagrindo įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorių per tris mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parengti J. A. iki žemės nacionalizavimo nuosavybės teise valdytos žemės natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) apie 1803 kv.m., 1007 kv.m., 660 kv.m., 290 kv.m. žemės sklypų planus ir juos patvirtinus pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto žemėtvarkos skyriui (ABTĮ 88 str. 1d. 1p.).
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, skundo reikalavimai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus yra nepagrįsti ir atmestini.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1d. 1 p., 101 str. 6 p., 102 str., teisėjų kolegija
nusprendžia:
Neatnaujinti skundo padavimo teismui termino dėl 2008-03-28 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos sprendimo Nr. 3B-(7.5)-P-208-399 panaikinimo ir bylą šioje dalyje nutraukti.
Pareiškėjo skundą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.