Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Nijolės Piškinaitės, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Viginto Višinskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. L. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo ieškinį atsakovams J. C. ir A. C. dėl darbuotojų-kreditorių susirinkimo protokolo pripažinimo negaliojančiu (civ. b. Nr. 2-2055-413/09).

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismas nutartyje nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymo 23 straipsnio 2 punkte ir 25 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos imperatyvaus pobūdžio taisyklės, kad spręsti klausimą dėl kreditorių komiteto sudarymo, šį komitetą rinkti, keisti jo sudėtį, perduoti jam visas ar dalį kreditorių susirinkimo teisių turi tik kreditorių susirinkimas. Pagal ĮBĮ 24 straipsnio 5 dalį teismo kompetencijai priskirtini nagrinėti ginčai tik dėl kreditorių susirinkimo nutarimų. Teismas nurodė, kad ieškovo keliamas ginčas (dėl dalies įmonės kreditorių sprendimų teisėtumo) teisme nenagrinėtinas (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Pasak teismo, ieškovui neužkertamas kelias ginti ir įgyvendinti savo subjektines teises ateityje, t.y. dalyvauti įmonės kreditorių susirinkime ir jame balsuoti, o jeigu kreditoriaus teisės būtų pažeidžiamos ir kreditorių susirinkimo nutarimais – ginti savo pažeistas teises teisme.

1. 2009 m. gegužės 12 d. BUAB „Alytra“ darbuotojų-kreditorių susirinkimo protokolu paskirtas darbuotojų atstovas kreditorių komitetui J. C. išrinktas neteisėtai, pažeidžiant protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Apeliantas, kaip pirmos eilės kreditorius, turintis didžiausią kreditorinio reikalavimo sumą, nebuvo informuotas apie 2009 m. gegužės 12 d. šaukiamą BUAB „Alytra“ darbuotojų-kreditorių susirinkimą. Buvo pažeistos įstatymuose numatytos ir suteiktos jam teisės dalyvauti šiame susirinkime, pareikšti savo nuomonę dėl būsimo darbuotojų atstovo išrinkimo, taip pat kelti savo kandidatūrą. Balsavimo biuletenyje J. C. balsavo pats už save, tuo pažeisdamas imperatyvias Lietuvos Respublikos įstatymų normas, o A. C. balsavo už savo brolį (J. C. ). UAB „Vivatrans“ darbuotojams S. M. ir K. B. J. C. , kuruojantis šią bendrovę, galėjo daryti spaudimą ir įtakoti jų nuomonę. Kreditorė V. S. yra UAB „Vivatrans“ direktoriaus Audriaus Petruševičiaus sutuoktinė.

2. Alytaus miesto ir rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas medžiagoje Nr. 52-1-00490-08 dėl UAB „Alytra“ visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo klastojimo pagal LR BK 300 str. 1 d., įtarimai pareikšti J. C. ir A. C. . Dėl J. C. ir A. C. nusikalstamų veikų Alytaus rajono apylinkės prokuratūroje taip pat pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 183 str. 2 d. (sukčiavimas), 184 str. 2 d. (turto iššvaistymas), 300 str. 2 d. (dokumentu klastojimas). Bankrutavusios BUAB „Alytra“ darbuotojai J. C. ir A. C. yra įtariami padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 d., 290 straipsnyje ir 300 straipsnio 2 d., kas ir sąlygojo UAB „Alytra“ nemokumą ir privedė bendrovę prie bankroto. Išrinktas darbuotojų atstovu kreditorių komitete J. C. siektų daryti įtaką tolesnei BUAB „Alytra“ bankroto eigai ir būsimiems BUAB „Alytra“ kreditorių susirinkimams.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Kauno apygardos teismas 2009 m. birželio 11 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo V. L. ieškinį pripažinti negaliojančiu BUAB „Alytra“ 2009 m. gegužės 12 d. darbuotojų-kreditorių susirinkimo protokolą (nutarimą), kuriuo į kreditorių komitetą buvo išrinktas darbuotojų atstovas, ginsiantis su darbo santykiais susijusius reikalavimus, tuo pagrindu, jog ieškinys yra nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad teismo kompetencijai priskirtini nagrinėti ginčai tik dėl kreditorių susirinkimo nutarimų, o ieškovas kelia ginčą dėl dalies įmonės kreditorių sprendimų teisėtumo.

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 25 straipsnio pirmąją dalį, kreditorių komitetą gali rinkti pirmasis arba kiti kreditorių susirinkimai. Kreditorių komiteto nariu turi būti išrinktas bent vienas asmuo, kuris yra įgaliotas ginti su darbo santykiais susijusius reikalavimus, jeigu įmonė turi tenkinti darbuotojų reikalavimus, susijusius su darbo santykiais, reikalavimus atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe.

Taigi, kreditorių komitetą renka būtent kreditorių susirinkimas, t. y. visi bankrutuojančios įmonės kreditoriai, įskaitant ir buvusius bankrutuojančios įmonės darbuotojus, ir jie šiuo atveju sprendžia, kuri kandidatūra yra labiausiai tinkama atstovauti asmenims, turintiems reikalavimų, susijusių su darbo teisiniais santykiais.

Kreditoriai turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose, ginti savo reikalavimus bei kreiptis į teismą dėl kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų (ĮBĮ 21 str. 1 p., 3 p.). Teismine tvarka nagrinėjant skundus dėl kreditorių susirinkimo ar komiteto nutarimų būtina patikrinti, ar tie nutarimai priimti nepažeidžiant įstatymu nustatytos jų priėmimo tvarkos.

Kaip matyti iš kartu su ieškiniu paduoto prašomo pripažinti negaliojančiu BUAB „Alytra“ 2009 m. gegužės 12 d. darbuotojų-kreditorių susirinkimo protokolo (b.l. 8), šiame susirinkime dalyvavo dalis bendrovės darbuotojų. Tačiau kaip jau buvo minėta, kreditorių komitetą gali rinkti pirmasis arba kiti kreditorių susirinkimai (ĮBĮ 25 str.). Iš byloje esančių duomenų darytina išvada, kad bendrovės kreditoriai nėra vien jos darbuotojai. Tad vien ta aplinkybė, kad darbuotojų atstovas, ginsiantis su darbo santykiais susijusius reikalavimus, išrinktas ne visų kreditorių, o jų dalies, t.y. išrinktas galimai pažeidžiant ĮBĮ nuostatą, reglamentuojančią darbuotojų atstovo rinkimą, negali apriboti ieškovo teisės ginti, jo nuomone, pažeistas jo teises ir kreiptis į teismą dėl tokio susirinkimo protokolo (nutarimo) pripažinimo negaliojančiu.

Remiantis CPK 137 straipsnio trečiąja dalimi, teismas, atsisakydamas priimti pareiškimą, priima dėl to motyvuotą nutartį. Nutartyje teismas privalo nurodyti, į kurią instituciją ar teismą reikia pareiškėjui kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teisme ar neteisminga tam teismui, arba kaip pašalinti aplinkybes, kliudančias priimti ieškinį.

Skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad ginčas nėra nagrinėtinas teisme, kad ieškovas gali ginti savo teises ir įgyvendinti subjektines teises ateityje, dalyvaudamas kreditorių susirinkimuose. Tačiau teismas, kaip to reikalauja CPK, nenurodė, į kokią instituciją ieškovas turi kreiptis su reikalavimu, kuris reiškiamas šiame ieškinyje, BUAB „Alytra“ 2009 m. gegužės 12 d. darbuotojų-kreditorių susirinkimo nutarimą laikydamas neteisėtu ir pažeidžiančiu jo teises, t.y. nenurodė, kaip ieškovas gali ginti pažeistas teises.

CPK 137 straipsnio antrojoje dalyje nurodytas baigtinis sąrašas pagrindų, kuriems esant teismas atsisako priimti ieškinį. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškovo ieškinį tuo pagrindu, jog ieškinys yra nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.), teismas kitų pagrindų atsisakyti priimti ieškovo ieškinį, nenustatė.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aukščiau nurodytus argumentus, daro išvadą, kad, nesant CPK numatytiems pagrindams, nėra pagrindo atsisakyti priimti ieškovo ieškinį.

Remdamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, neteisingai taikė ĮBĮ nuostatas ir klausimą išsprendė neteisingai, o tai yra pagrindas skundžiamą nutartį panaikinti, o ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 2 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. birželio 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą Kauno apygardos teismui nagrinėti iš naujo.