Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ŽŪM) atstovei Daliai Vaičikauskaitei,

teismo posėdžio metu žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo P. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys S. G., J. B., J. Š., K. V., R. B., Kretingos rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM ir Valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas pareiškė reikalavimą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas P. G. nuo 1995-01-23 įgijo ir valdo daugiau nei 10 metų nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį nekilnojamuosius daiktus: pastatą - Stalių dirbtuves (unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini)), plane žymimą indeksu lPlp, turintį bendrą 124,80 kv.m. plotą, 436 kub.m. tūrio, užstatytą 138 kv.m. plote, 1980 metų statybos, ir pastatą – Lentpjūvę (unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini)), plane žymimi indeksais 2P1Ž, turintį bendrą 75,64 kv. m. plotą, 188 kub.m. tūrio, užstatytą 82 kv.m. plote, 1980 metų statybos, esančius. (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turintį faktą prašo nustatyti tam, kad pareiškėjas galėtų įregistruoti nuosavybės teises į statinius Nekilnojamojo turto registre, nes kitokia tvarka negali gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad ginčo pastatai nėra pripažinti bešeimininkiais, dėl šių statinių pripažinimo bešeimininkiais procedūros nėra ir nebuvo pradėtos, todėl prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti ir priimti sprendimą teismo nuožiūra, suinteresuoto asmens atstovui teismo posėdyje nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad pareiškimas yra atmestinas kaip nepagrįstas, nes pareiškėjas nėra pateikęs pakankamai rašytinių įrodymų, pagrindžiančių įgyjamosios senaties pagrindą.

Suinteresuoti asmenys S. G., J. B. ir R. B. atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Suinteresuoti asmenys J. Š. ir K. V. (ikisantuokinė pavardė – Š) el.paštu pateikė teismui pranešimus, kuriuose nurodė, jog yra informuotos apie vykstantį teismo procesą, prieštaravimų dėl pareiškėjo pareiškimo neturi ir prašo bylą nagrinėti joms nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas ir jo atstovas advokatas prašė pareiškimą tenkinti pareiškime nurodytais motyvais. Paaiškino, kad pareiškėjas valdo pastatus faktiškai nuo 1995-01-23 iki pat šiol, t.y. nepertraukiamai daugiau nei 27 metus, todėl yra įsitikinęs, kad jis elgėsi, kaip pastatų savininkas, suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį j valdomus daiktus. Nuosavybės teises į pastatus - lentpjūvę ir stalių dirbtuves VĮ „Registrų centras“ pareiškėjo vardu negali įregistruoti, nes tam yra reikalingas teismo sprendimas. Buvę pajininkai S. G., V. Š., S. B. ir R. B. teises į nekilnojamuosius daiktus pareiškėjui perleido be jokios sutarties, t.y. nesudarius notariškai tvirtinamos sutarties. Taip pat pažymėjo, kad pastatai yra ne kokios faktinės būklės, į pastatus būtina papildomai investuoti lėšas, tačiau pareiškėjas to negali padaryti, nes kol kas ši situacija nėra teisiškai apibrėžta, t.y. jis neturi įregistravęs nuosavybės teisių į pastatus. Nežiūrint į šią aplinkybę, pareiškėjas nekilnojamuosius daiktus - stalių dirbtuves ir lentpjūvės pastatą prižiūri ir naudojasi iki pat šiol. Taip pat pateikė teismui papildomus įrodymus apie pareiškėjo darbą likviduotoje žemės ūkio bendrovėje ir apie jo faktinį statinių valdymą.

Suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė 2017-10-09 teismo posėdžio metu su pareiškėjo pareiškimu nesutiko, nurodė, kad šiai dienai žemės sklypas prie pastatų yra nesuformuotas. 2017-12-06 teismo posėdžio metu nurodė, kad palieka pareiškėjo pareiškimą spręsti teismo nuožiūra.

Pareiškimas tenkintinas.

Remiantis byloje esančiais įrodymais nustatytos faktinės bylos aplinkybės. Iki Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo Kretingos rajone buvo Alkos kolūkis, kuris 1990 metais padalintas į Alkos ir Juodupėnų kolūkius. Alkos ir Juodupėnų kolūkiai bei Juodupėnų žemės ūkio bendrovė yra likviduoti ir išregistruoti iš Juridinių asmenų registro. Iš byloje esančių pajų perleidimo 1995-01-13 priėmimo - perdavimo akto nustatyta, kad pajininkams G. S., G. P., Š. V., B. S., B. R., D. R., J. V. ir kt. pajininkams pagal Kretingos rajono valdybos 1994-02-10 potvarkį Nr. 382 už pajus buvo perduoti pastatai - lentpjūvė ir stalių dirbtuvės (pastatas). Iš byloje pateikto Juodupėnų žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos 1995-01-23 susirinkimo Protokolo Nr. 10 nustatyta, kad likvidacinė komisija nusprendė už pajus atiduoti stalių dirbtuves, lentpjūvės pastatą sekančiai: G. S. (1000,00 Lt), G. P. (42,00 Lt), Š. V. (831,00 Lt), B. S. (1000,00 Lt), B. R. (582,00 Lt). Nors Juodupėnų žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisija 1995-01-23 protokolu už pajus ir paskirstė statinius (stalių dirbtuvės ir lentpjūvės pastatas) 2 punkte nurodytiems asmenims, tačiau šie asmenys savo teisių į nekilnojamuosius daiktus Nekilnojamojo turto registre neįregistravo. Pajus gavę S. B., V. Š. ir S. B. jau yra mirę, jų teisių perėmėjos yra byloje patrauktos suinteresuotais asmenimis J. B. (mirusio S. B. sutuoktinė), J. Š. ir K. V. (mirusio V. Š. dukros) bei R. B. (mirusio S. B. sutuoktinė). Pareiškėjas P. G. 1995 m. su buvusiais pajininkais S. G., V. Š., S. B. ir R. B. susitarė, kad pastatais (stalių dirbtuvėmis ir lentpjūvės pastatu) rūpinsis jis, pastatuose vykdys veiklą, o su pajininkais atsiskaitys. Tačiau pareiškėjas tokio sandorio dėl teisių perleidimo su buvusiais pajininkais nesudarė iki pat šiol ir to priežastis buvo tai, kad, viena vertus, pajus turėję S. B., V. Š. ir S. B. jau yra mirę, o kita vertus, buvę pajininkai aiškiai žinojo ir žino, kad pareiškėjas už statinius yra atsiskaitęs. Pareiškėjas nuo 1995 m. pradėjo vienas pats naudotis statiniais, juose vykdė ir tebevykdo veiklą, susijusią su mediena. Pareiškėjas nurodė, kad n tik pastatus prižiūrėjo ir jais rūpinosi kaip savais, tačiau prižiūrėjo ir šalia pastatų esančią aplinką. Taip pat nurodė, kad niekas daugiau teisių neturi ir negali turėti į šiuos pastatus, nes pareiškėjas už juos sąžiningai atsiskaitė su buvusiais pajininkais S. G., V. Š., S. B. ir R. B., nors ir nesudaręs notarinės sutarties, tačiau pastatais rūpinosi kaip savais ir tai galėtų patvirtinti ne vienas Juodupėnų k. gyventojas. Nors pareiškėjas nepertraukiamai nuo 1995 m. iki pat šiol statinius valdo kaip savus, siekia atlikti nuosavybės teisių įregistravimą Nekilnojamojo turto registre, tačiau tai jis negali padaryti, dėl ko pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjo iniciatyva UAB "Kartografiniai projektai" suformavo Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylą, bylos Nr. . (duomenys neskelbtini), Registro Nr. . (duomenys neskelbtini), t.y. suformavo pastatą - Stalių dirbtuves (unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini)), plane žymimą indeksu lPlp, turintį bendrą 124,80 kv.m. plotą, 436 kub.m. tūrio, užstatytą 138 kv.m. plote, 1980 metų statybos, ir pastatą – Lentpjūvę (unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini)), plane žymimi indeksais 2P1Ž, turintį bendrą 75,64 kv.m. plotą, 188 kub.m. tūrio, užstatytą 82 kv.m. plote, 1980 metų statybos, esančius. (duomenys neskelbtini). Pagal Nacionalinės žemės tarnybos Kretingos skyriaus turimus duomenis, t.y. Kretingos rajono Juodupėnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą, patvirtintą Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kretingos skyriaus vedėjo 2013-06-26 įsakymu Nr. 14VĮ-(14.14.2.)-487, Kretingos rajono savivaldybės administracijos Imbarės seniūnijos 2016-01-08 rašte Nr. V4-3, nurodytu adresu: . (duomenys neskelbtini), pastatas - stalių dirbtuvės ir pastatas - lentpjūvė Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti, žemės sklypas prie statinių nesuformuotas.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad pareiškėjas turi visas prielaidas kreiptis į teismą su tinkamai suformuluotu prašymu siekiant apginti jo turimas turtines teises ar jas įgyti ir tai atliktina inicijuojant procesą dėl daiktinių teisių ypatingosios teisenos tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIV skyrius). Viena iš bylų dėl daiktinių teisų, kurių nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos CPK XXXIV skyriaus normos, kategorijų yra bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo (Lietuvos Respublikos CPK 524 str.). Jų nagrinėjimui reglamentuoti tiesiogiai skirtos Lietuvos Respublikos CPK XXXIV skyriaus antrojo skirsnio „Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo“ normos. Nurodytų teisės normų nustatyta tvarka gali būti patvirtintas valdymo, kaip savarankiškos daiktinės teisės, faktas. Daikto valdymo teisė pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) gali būti ne tik nuosavybės teisės sudedamoji dalis, bet ir savarankiška daiktinė teisė. Daikto valdymu kaip savarankiška daiktine teise pripažįstamas faktinis daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą. Be to, valdymas, kaip daiktinė teisė, yra pagrindas nuosavybės teisei pagal įgyjamąją senatį įgyti (Lietuvos Respublikos CK 4.22 str. 1 d.). Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.27 str. 2 d. nekilnojamojo daikto valdymas atsiranda nuo valdymo įregistravimo viešame registre momento. Teisėtu daikto valdymu įstatymo pripažįstamas daikto faktinis turėjimas, įgytas tais pačiais pagrindais, kaip ir nuosavybės teisė (Lietuvos Respublikos CK 4.23 str. 2 d., 4.47 str.). Valdymas gali būti ir viena iš nuosavybės teisės turinį sudarančių dalių (Lietuvos Respublikos CK 4.22 str. 1 d., 4.37 str. 1 d.), tačiau valdymas, kaip savarankiška daiktinė teisė (Lietuvos Respublikos CK ketvirtosios knygos IV skyrius), visų pirma suprantamas kaip faktinis teisėtas daikto turėjimas turint tikslą jį valdyti kaip savą, kai nuosavybės teisė į daiktą valdytojui nepriklauso. Bylos dėl valdymo fakto patvirtinimo paprastai siejasi su nuosavybės teisės įgijimu, jų esmė – pareiškėjo valdymo teisės konstatavimas ir oficialus patvirtinimas. Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (Lietuvos Respublikos CK 4.47 str. 11 p.), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki Lietuvos Respublikos CK 4.68 str. 1 d. nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos Lietuvos Respublikos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2010; 2010 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010; išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; kt.). Nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1.Pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu Lietuvos Respublikos CK 4.47 str. nurodytu būdu; 2. Daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (Lietuvos Respublikos CK 4.69 str. 3 d.); 3. Asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką (Lietuvos Respublikos CK 4.26 str. 3 d., 4.70 str. 1 d.); 4. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas (Lietuvos Respublikos CK 4.23 str. 2, 3 d.). 5. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (Lietuvos Respublikos CK 4.68 str.). 6. Daiktas valdomas nepertraukiamai; 7. Visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t.y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą; 8. Valdymas tęsėsi Lietuvos Respublikos CK 4.68 str. 1 d. nustatytą terminą.

2017-10-09 teismo posėdžio metu liudytojais apklausti suinteresuoti asmenys S. G. ir R. B. patvirtino pareiškėjo pareiškime nurodytas aplinkybes. Nors suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM savo atsiliepime į pareiškimą ir teismo posėdžio metu nurodė, kad į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, jog ginčo statiniai buvo sukurti statybą reglamentuojančių teisės aktų pagrindu, nagrinėjamu atveju aktuali Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012-02-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2012. Minėtoje byloje teisėjų kolegija tokias aplinkybes, kaip dokumentų, įrodančių statybos teisėtumą, trūkumą, kitus neaiškumus vertino pareiškėjo naudai, ir pripažino, kad aplinkybė, jog statiniai nėra pripažinti savavališka statyba, leidžia daryti išvadą, kad šių statinių statyba yra teisėta ir jų atžvilgiu gali būti taikomas įgyjamosios senaties institutas. Kretingos rajono apylinkės teismas nesutinka su minėto suinteresuoto asmens atsiliepimo motyvais, jog byloje nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių pastato sukūrimo teisėtumą. Pagal 1964 m. Civilinio kodekso (toliau – CK) 24 str. 1 d. juridiniai asmenys yra, be kita ko, kolūkiai, tarpkolūkinės ir kitokios kooperatinės organizacijos ir jų susivienijimai, kitos visuomeninės organizacijos, taip pat, įstatymų numatomais atvejais, šių organizacijų ir jų susivienijimų įmonės bei įstaigos, turinčios atskirą turtą ir savarankišką balansą. CK 95 str. 1 d. buvo nustatyta, kad nuosavybė yra: valstybinė (visaliaudinė) nuosavybė; kolūkinė-kooperatinė nuosavybė; profsąjungų, ir kitokių visuomeninių organizacijų nuosavybė. Kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybės teises reglamentavusiame 102 str. (1964 m. liepos 7 d. įstatymo redakcija) buvo nustatyta, kad kolūkiai, kitokios kooperatinės organizacijos, jų susivienijimai valdo jiems nuosavybės teise priklausantį turtą, naudojasi ir disponuoja juo pagal savo įstatus (nuostatus); teisė disponuoti turtu, kuris yra kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybė, priklauso išimtinai patiems savininkams. Valstybinę nuosavybę reglamentavo 1964 m. CK devintojo skirsnio, tuo tarpu kolūkių, kitokių kooperatinių organizacijų, jų susivienijimų nuosavybę - dešimtojo skirsnio normos. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo vykdant ekonomikos reformą kolūkiai galėjo būti pertvarkomi į žemės ūkio bendroves, privatizavus jų turtą pagal galiojusius teisės aktus. Kolūkio, kaip žemės ūkio įmonės, turto privatizavimo santykius reglamentavo 1991 m. liepos 30 d. priimto Žemės ūkio įmonių turto privatizavimo įstatymo nuostatos. Iš nurodyto akivaizdu, kad ginčo statiniai priklausė Juodupėnų ŽŪB. Be to, byloje esantys rašytiniai dokumentai: išrašas iš Juodupėnų žemės ūkio bendrovės likvidacinės komisijos posėdžio, įvykusio 1995-01-23 protokolo Nr. 10, 1995-01-13 pardavimo-pirkimo aktas patvirtina, kam priklausė statiniai iki 1995 metų ir kam jie priklauso nuo 1995 metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija 2011-02-08 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2011 pasisakė, kad, vadovaudamasi įrodinėjimo naštos (onusprobandi) paskirstymo taisykle (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (ei incumbit probatio, qui dicit non qui negat) ir pažymėjo, kad šios kategorijos bylose tuo atveju, jei daiktas neįregistruotas valstybės vardu, įrodyti, kad jis šiai priklauso, turi valstybei atstovaujantis ir (ar) jos interesus ginantis asmuo, siekiantis paneigti privačios nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi galimybę. Nei suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą, nei suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovė bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų, kad ginčo turtas priklauso valstybei ar savivaldybei. Suinteresuotas asmuo Kretingos rajono savivaldybės administracija atsiliepime į pareiškimą taip pat nenurodė, kad ginčo statiniai priklauso savivaldybei ir pažymėjo, kad šis turtas nelaikomas bešeimininkiu, t.y. pripažino, kad yra visos sąlygos pareiškėjui įgyti statinius įgyjamosios senaties būdu. Teismo vertinimu iš pateiktų dokumentų matyti, kad ginčo pastatus pareiškėjas įsigijo ir nenutrūkstamai valdė sąžiningai.

Ta aplinkybė, kad buvę pajininkai S. G., V. Š., S. B. ir R. B. teises į nekilnojamuosius daiktus pareiškėjui perleido be jokios sutarties, t.y. nesudarius notariškai tvirtinamos sutarties, nagrinėjamu atveju neturi esminės reikšmės prašomam nustatyti juridinę reikšmę turinčiam faktui, nes tiek registracija viešajame registre, tiek jos nebuvimas savaime nereiškia valdymo nebuvimo ir negali būti vertinama taip, kad susidarytų kliūtis teismui konstatuoti įstatyme reikalaujamų faktų pagrindu esant valdymo teisę. Šioje byloje yra nustatytos visos įstatymo numatytos nuosavybės teisės į pareiškėjo nurodomus pastatus įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygos: pareiškėjas šiuo metu nėra daikto savininkas, nekilnojamąjį turtą įgijo sąžiningai ir ne mažiau kaip dešimt metų jį valdo sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai kaip savo. Tai atitinka Lietuvos Respublikos CK 4.68 str. 1 d. nustatytą įgyjamosios senaties sampratą. Teismas, priimdamas sprendimą, pritaiko Lietuvos Respublikos CPK 176 str., 178 str., 183 str. ir 185 str. nustatytas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, vadovaujasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str.) bei išsamiai ir nešališkai ištirtomis bylos aplinkybėmis.

Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pripažintina, kad yra pagrindas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas P. G. nuo 1995-01-23 įgijo ir valdo daugiau nei 10 metų nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį nekilnojamuosius daiktus: pastatą - Stalių dirbtuves (unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini)), plane žymimą indeksu lPlp, turintį bendrą 124,80 kv.m. plotą, 436 kub.m. tūrio, užstatytą 138 kv.m. plote, 1980 metų statybos, ir pastatą – Lentpjūvę (unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini)), plane žymimi indeksais 2P1Ž, turintį bendrą 75,64 kv. m. plotą, 188 kub.m. tūrio, užstatytą 82 kv.m. plote, 1980 metų statybos, esančius. (duomenys neskelbtini). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tam, kad pareiškėjas galėtų įregistruoti nuosavybės teises į statinius Nekilnojamojo turto registre, nes kitokia tvarka negali gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų. Įstatymo nustatyta tvarka duomenų, kurių pagrindu būtų ginčijamas valdymo sąžiningumas, teisėtumas, atvirumas, nepertraukiamumas negauta.

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str., 270 str., 533 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas P. G., a.k. (duomenys neskelbtini) nuo 1995-01-23 įgijo ir valdo daugiau nei 10 metų nuosavybės teise pagal įgyjamąją senatį nekilnojamuosius daiktus: pastatą - Stalių dirbtuves (unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini)), plane žymimą indeksu lPlp, turintį bendrą 124,80 kv.m. plotą, 436 kub.m. tūrio, užstatytą 138 kv.m. plote, 1980 metų statybos, ir pastatą – Lentpjūvę (unikalus Nr. . (duomenys neskelbtini)), plane žymimi indeksais 2P1Ž, turintį bendrą 75,64 kv. m. plotą, 188 kub.m. tūrio, užstatytą 82 kv.m. plote, 1980 metų statybos, esančius. (duomenys neskelbtini).

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tam, kad pareiškėjas galėtų įregistruoti nuosavybės teises į statinius Nekilnojamojo turto registre, nes kitokia tvarka negali gauti nuosavybės teisę patvirtinančių dokumentų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.