Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje G. L. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), išsituokusi, aukštesniojo išsilavinimo, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. L. T. 2018 m. spalio 16 d., apie 13 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatytas 2,64 promilių girtumo laipsnis), tyčia du kartus ranka sudavė S. T. į nugarą, suėmė ją už kaklo, tempė už plaukų, taip savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai S. T. fizinį skausmą.

Teisiamajame posėdyje apklausta kaltinamoji G. L. T. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2017 m. spalio 16 d., bute, adresu (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena kartu su anyta S. T., kriauklėje pastatė puodą su nuskustomis bulvėmis. Po kurio laiko atėjo į virtuvę ir pamatė, kad anyta plauna savo protezus virš bulvių. Tuo metu buvo išgėrusi, dieną išgėrė 1 litrą sidro. Susinervino ir sudavė anytai vieną kartą dešinės rankos kumščiu stipriai į nugarą. Už plaukų po grindis netampė, už kaklo jai suėmusi nebuvo. Sudavus smūgį, nukentėjusioji nuėjo į savo kambarį, po to susirinko visa šeima, iškvietė policiją. Kai pareigūnai ją išvežė, su savimi nebuvo pasiėmusi akinių, todėl parodymus pasirašė jų gerai neperskaičiusi. Teigė, kad tai buvo vienintelis kartas, kai pavartojo prieš anytą fizinį smurtą. Butas, kuriame vyko konfliktas, priklauso jai (G. L. T.), jis jai atiteko po skyrybų, tačiau buvusi anyta jaučiasi buto šeimininke ir iki šiol jame gyvena. Tame bute gyvena trise, ji jos sūnus ir anyta. Šiuo metu teigė nepiktnaudžiaujanti alkoholiu, gydėsi nuo alkoholizmo. Dėl 2018 m. sausio 1 d. įvykio paaiškino, kad sūnus atsinešė veidrodį, pastatė jį prie durų, netoli buvo svarmenys. Svarmenys pajudėjo ir sudaužė veidrodį, kuris buvo pastatytas tarp jų ir močiutės durų. Policiją iškvietė nukentėjusioji ir jos dukra H. K.. Labai gailisi dėl to, ką padarė, bet tokio smurto tikrai nebuvo. Prašė atleisti ją nuo atsakomybės pagal laidavimą ir laiduotoju skirti jos sūnų K. T. (K. T.). Jis buvo atvykęs pas ją po šio įvykio, jie dažnai bendrauja. Ikiteisminio tyrimo metu G. L. T. parodė iš esmės tapačias faktines aplinkybes, tačiau teigė, kad du kartus ranka sudavė anytai į nugarą, tuomet suėmė jai už kaklo ir tuo pačiu netyčia už plaukų, po grindis virtuvėje už plaukų netampė. Dėl tokio savo elgesio labai gailėjosi. Prieš anytą smurtavo pirmą kartą (b. l. 31).

Teisiamajame posėdyje apklausta nukentėjusioji S. T. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Nurodė, kad tą dieną virtuvėje gamino valgį, atėjo marti G. L. T. ir kelis kartus trinktelėjo į nugarą, žemesnę sritį. Tuo metu ji pajuto stiprų skausmą. Paklausė G. L. T. „G., ką tu darai?“. Tada ji ėmė keikti necenzūriniais žodžiais, suėmė ją už rūbų prie kaklo ir purtė. Už plaukų tampė anksčiau, ar tą dieną tampė už plaukų po virtuvę neatsimena, bet ji ne kartą yra taip dariusi. Tą dieną ji sudavė 4-5 kartus. Po šio įvykio kaltinamoji neatsiprašė, dėl kaltinamosios pavartoto smurto jai skaudėjo kaklą, nugarą. Su marčia gyvena kartu, bet jaučiasi buto šeimininkė. Po paskutinio atvejo kaltinamoji su ja nebesikalba. K. T. (K. T.) yra kaltinamosios sūnus, ateina pas ją per šventes ir gimtadienius, bet gyvena kitur, jis turi savo vaikus, darbą. Liudytoja patvirtino, kad G. L. T. išgėrinėja, kaip dažnai negali pasakyti, bet teigė, kad išgėrusi tampa agresyvi. Ikiteisminio tyrimo metu S. T. davė analogiškus parodymus, papildomai nurodė, kad tuo metu, kai G. L. T. jai buvo suėmusi už rūbų prie kaklo bei purtė, jai (S. T.) pradėjo trūkti oro. Patvirtino, kad buvo suėmusi už plaukų ir tampė per virtuvę, nereagavo prašymą paleisti. Tai kartojasi jau nebe pirmą kartą, anksčiau į policiją nesikreipė. Teigė, kad kai G. L. T. girtauja, nuolat užgaulioja ją įvairiais necenzūriniais žodžiais. Prašė dėl jos veiksmų imtis priemonių, nes labai bijo. Pati yra po operacijos, jai sunku vaikščioti (b. l. 17). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir nukentėjusiosios S. T. protokole-pareiškime (b. l. 2).

Alkotesterio rodmenys patvirtina, kad 2017 m. spalio 16 d., 14.47 val. G. L. T. buvo nustatytas 2,64 promilių neblaivumas (b. l. 21).

Motyvuojamoji dalis

Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis G. L. T. santuoka su Z. T. nutraukta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimu. Taigi, 2017 m. spalio 16 d. nusikalstamos veikos padarymo metu G. L. T. ir Z. T. nebebuvo sutuoktiniai ir kartu jau kuris laikas nebegyveno, todėl iš aukščiau nurodyto reglamentavimo akivaizdu, kad buvusio sutuoktinio mama negali būti laikoma kaltinamosios šeimos nare teisiniu požiūriu. S. T. taip pat nelaikytina G. L. T. šeimos nare ir pagal faktą, kadangi tiek iš kaltinamosios, tiek iš nukentėjusiosios ir liudytojų Z. T. bei H. K. parodymų akivaizdu, kad nukentėjusioji ir kaltinamoji tarpusavyje nebendrauja, akivaizdžiai nesutaria, neturi jokių bendrų tikslų ateityje, šiuo metu buities reikalus abi tvarko atskirai. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 1 d. sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 2.2.3. punktu butas, kuriame gyvena nukentėjusioji ir kaltinamoji ((duomenys neskelbtini)), yra priteistas kaltinamosios nuosavybėn. Nukentėjusioji šiame bute gyvena be kaltinamosios leidimo, taigi, iš esmės savavališkai užėmusi kaltinamosios nuosavybę. Pastaroji planuoja kreiptis dėl nukentėjusiosios iškeldinimo iš buto. Teisme G. L. T. nurodė, kad ji su nukentėjusiąja gyvena atskiruose kambariuose, juos pasidalinusios, valgį perka bei gaminasi atskirai, atskirai moka už komunalines paslaugas. Jokių bendrų buities reikalų neturi ir vienintelis jas siejantis dalykas – bendra gyvenamoji vieta, tačiau vien tokia aplinkybė nėra pakankama asmenį pripažinti šeimos nariu. Kaip minėta, tokia galimybė negalima ir teisinio reglamentavimo prasme. Atsižvelgiant į tai, kaltinime nepagrįstai G. L. T. buvo inkriminuota kvalifikuota BK 140 straipsnio sudėtis, t. y. fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo šeimos nariui (BK 140 straipsnio 2 dalis).

Nukentėjusioji po įvykio į gydymo įstaigą nesikreipė, tačiau aplinkybę, kad dėl jos atžvilgiu kaltinamosios pavartoto smurto jautė fizinį skausmą, patvirtina kiti į bylą surinkti įrodymai. Teisme S. T. patvirtino, kad dėl kaltinamosios veiksmų jautė fizinį skausmą, ikiteisminio tyrimo metu minėjo, kad dėl rūbų ties kaklu spaudimo jai trūko oro. Iš liudytojų H. K. ir Z. T. parodymų matyti, kad iš karto po įvykio S. T. jautėsi blogai, jai skaudėjo nugarą, buvo išsigandusi, pasimetusi, išbalusi, drebėjo, kraujo spaudimas buvo sukilęs. Tai, kad S. T. dėl G. L. T. pavartoto smurto jautė skausmą nurodyta ir jos 2017 m. spalio 16 d. protokole-pareiškime (b. l. 2). Pati kaltinamoji teisme taip pat parodė, kad tą vienintelį smūgį į nugarą, kurį pripažino sudavusi, ji sudavė stipriai, vadinasi jau vien šis smūgis tai galėjo sukelti nukentėjusiajai skausmą. Byloje nustatyta, kad po įvykio G. L. T. buvo konstatuotas 2.64 promilių girtumas (b. l. 21), visi teisme apklausti liudytojai parodė, kad būdama neblaivi kaltinamoji tampa agresyvi. Z. T. parodė, jog S. T. įvykio dieną tvirtino, kad jo buvusi sutuoktinė tą kartą buvo agresyviausiai nusiteikusi. Jis kartu su H. K. taip pat tvirtino, kad įvykio vietoje G. L. T. šūkavo, keikėsi ir buvo agresyvi. Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje užfiksuota, kad kaltinamoji įvykio vietoje buvo agresyviai nusiteikusi, grasino nukentėjusiajai fiziniu susidorojimu (b. l. 5-6). Taigi, įvertinus alkoholio daromą poveikį kaltinamajai bei jai nustatytą girtumo laipsnį, įrodymus, patvirtinančius jos elgesį po smurto pavartojimo (agresyvų nusiteikimą), suduotų smūgių lokaciją (ties klubo sąnariu, kur nukentėjusiajai buvo atliktos net kelios operacijos, kvėpavimą apsunkinusį rūbų spaudimą ties kaklu, plaukų tempimą) darytina išvada, kad neabejotinai visi kaltinamosios veiksmai sukėlė nukentėjusiajai fizinį skausmą. Nurodyta aplinkybė yra pakankama kvalifikuoti kaltinamosios nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Apie kaltinimo pakeitimą teisme kaltinamoji buvo informuota BPK 256 straipsnyje nustatyta tvarka.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo.

Teismo posėdžio metu kaltinamoji pareiškė prašymą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą bei pateikė laiduotojo, jos sūnaus K. T. sutikimą būti laiduotoju.

Nors byloje yra nustatyta, kad kaltinamoji nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaiva, tačiau teismų praktikoje išaiškinta, kad BK 19 straipsnio 1 dalies principinė nuostata reiškia, jog savanoriškas fiziologinis asmens apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų nusikaltimo padarymo metu nėra aplinkybė, pašalinanti asmens pakaltinamumą ar kaltę, todėl iš esmės BK 19 straipsnio nuostatos nekliudo atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nustatytais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. gegužės 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250/2014). Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas pasisako dėl kaltinamosios prašymo.

Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra išpildytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos būtinosios sąlygos: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Tik visų BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą asmenį, padariusį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Kita vertus, net ir esant visoms išvardintoms sąlygoms, teismas nėra saistomas pareigos taikyti šią atleidimo nuo atsakomybės rūšį. Priimdamas nurodytą sprendimą, teismas, kaip minėta, atsižvelgia ir į laiduotojo kandidatūrą, t. y. ar šis asmuo yra vertas pasitikėjimo ir ar sugebės padaryti nusikaltimą padariusiam asmeniui teigiamą įtaką (BK 40 straipsnio 3 dalis).

Byloje nustatyta, kad G. L. T. yra teisiama pirmą kartą, žalos atlyginimo klausimas baudžiamojoje byloje nebuvo keliamas, taigi, kaltinamoji šias dvi būtinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas atitinka, tačiau pagal įstatymą, tik visiškas kaltės pripažinimas ir gailėjimasis gali garantuoti asmens pataisymą neskiriant jam bausmės. Šiuo atveju kaltinamoji savo kaltę pripažino tik iš dalies ir teisme neigė dalies smūgių nukentėjusiajai sudavimo faktą. Be to, iš liudytojų Z. T., H. K. bei nukentėjusiosios parodymų matyti, kad G. L. T. ne kartą yra smurtavusi prieš S. T., kad tokie atvejai pasitaiko, kai kaltinamoji būna išgėrusi. Byloje nustatyta, kad kaltinamajai 2014 m. balandžio 7 d. buvo konstatuotas priklausomybės sindromas vartojant alkoholį (b. l. 55), tačiau akivaizdu, kad taikytas gydymas rezultatų nedavė. Išgėrusi kaltinamoji būna agresyvi, todėl vis dar egzistuoja reali galimybė, jog analogiški veiksmai kartosis ir ateityje. Dėl nurodytų priežasčių teismas neturi pagrindo L. G. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnyje numatytu pagrindu.

Teismo vertinimu, netenkinama ir BK 40 straipsnio 3 dalies sąlyga, t. y. laiduotoju pretenduojančio tapti K. T. kandidatūra nėra tinkama. Teisme K. T. tvirtino, kad su G. L. T. jį sieja labai stiprus emocinis ryšys, teismui pateikta K. T. charakterizuojanti medžiaga yra itin teigiama. Asmuo nėra teistas ar baustas administracine tvarka, dirba (duomenys neskelbtini), apibūdinamas kaip rezultatų siekiantis profesionalus asmuo, jautrus ir reiklus darbuotojas, tačiau vien šios jo charakterio savybės neleidžia daryti išvados, kad K. T. sugebės pakeisti G. L. T. gyvenimo būdą ir yra jai autoritetingas asmuo. Teisme apklausti kaltinamąją pažįstantys liudytojai pripažino, kad pagrindinė G. L. T. smurtavimo priežastis yra alkoholio vartojimas. K. T. tvirtino, kad ne kartą yra vežęs mamą gydytis priklausomybės ligas, kalbėjęs apie alkoholio žalą, tačiau iš kaltinamosios veiksmų matyti, kad šios jo pastangos realių rezultatų nedavė. Atkreiptinas dėmesys, jog K. T. parodė, kad gydytis priklausomybių ligas kaltinamąją vežė jos pačios prašymu, vadinasi, tokį sprendimą kaltinamoji priėmė savarankiškai ir laiduotoju pretenduojantis tapti asmuo tam įtakos neturėjo. K. T. ir G. L. T. gyvena atskirai ir jos kasdieniniame gyvenime nedalyvauja. H. K., nukentėjusioji ir pati kaltinamoji su K. T. parodė, kad K. T. pas kaltinamąją į svečius ateina retai, jis turi savo šeimą, yra dirbantis asmuo, todėl logiška, jog kaltinamosios elgesio kontroliavimas per atstumą, telefonu, būtų nepakankamas. Be to, K. T. yra daug jaunesnis už kaltinamąją, jos sūnus, todėl jo auklėjamoji funkcija jau vien šiuo pagrindu yra labai abejotina. Nors K. T. teigė, jog kalbėjo apie mamos vartotą smurtą prieš nukentėjusiąją, tačiau net negalėjo konkrečiai įvardinti kas konkrečiai buvo sakoma. K. T. tvirtino, kad visiškai tiki kaltinamąja, jog ankstesnių smurtavimo prieš močiutę atvejų nebuvo, nors buvęs kaltinamosios sutuoktinis teisme tvirtino, kad G. L. T. yra būdinga pakumščiuoti, stumtelėti ir koneveikti jo motiną – S. T., kad smurto atvejų prieš nukentėjusiąją buvo ir anksčiau. Tai, jog K. T. nurodytos aplinkybės nėra žinomos, rodo pakankamai retą judviejų su kaltinamąja bendravimą, arba siekį nuslėpti nuo teismo tiesą. Dėl nurodytų priežasčių teismas nelaiko, kad K. T. yra vertas teismo pasitikėjimo tinkamas laiduotojas, galintis daryti realią įtaką kaltinamajai.

Dėl bausmės skyrimo.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamoji padarė vieną nesunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta. Kaltinamoji savo kaltę pripažino tik iš dalies, todėl jos prisipažinimo ir gailėjimosi dėl savo veiksmų laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe nėra pagrindo. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką kaltinamoji padarė būdama neblaivi ir tai neabejotinai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Teismas atsižvelgia ir į G. L. T. asmenybę – teisiama pirmą kartą (b. l. 38), administracine tvarka bausta vieną kartą – 2017 m. sausio 22 d. už važiavimą viešuoju transportu be bilieto (b. l. 37), dirba (b. l. 39), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre ir VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje nesigydė (b. l. 54, 56), 2014 m. balandžio 7 d. gydyta Respublikiniame priklausomybės ligų centre Vilniaus filiale dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, jai nustatytas priklausomybės sindromas (b. l. 55). BK 140 straipsnio 1 dalies sankcija numato alternatyvias bausmes – viešuosius darbus, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki vienerių metų. Parinkdamas bausmės rūšį teismas atsižvelgia į BK 55 straipsnio nuostatą, kad terminuota laisvės atėmimo bausmė paprastai neskiriama asmeniui pirmą kartą teisiamam už neatsargų ar nesunkų arba apysunkį tyčinį nusikaltimą. Kaltinamoji yra dirbantis asmuo, todėl suderinti jos dabą su viešaisiais darbais gali būti sudėtinga, be to, kaip ji nurodė teismo posėdyje, dėl sveikatos problemų dirbti viešuosius darbus jai būtų sudėtinga – jai skauda ranką, nelabai gali suimti daiktus. Kaltinamoji dirba (duomenys neskelbtini), slenkančiu grafiku, todėl viešųjų darbų bausmė būtų sunkiai suderinama ir su jos nuolatiniu darbu. Esant nurodytoms aplinkybėms, vienintelė kaltinamosios nusikalstamos veikos pobūdį ir jos asmenybę atitinkanti bausmės rūšis laikytina laisvės apribojimas. Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dviejų metų. Nustatant kaltinamajai skirtinos šios bausmės terminą teismas atsižvelgia į tai, kad G. L. T. teisiama pirmą kartą, bausta už administracinį nusižengimą, kuris nėra itin pavojingas, į garbaus amžiaus nukentėjusiajai suduotų smūgių kiekį ir lokaciją, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei lengvinančių atsakomybę aplinkybių nebuvimą ir laiko, kad BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajai 1 m. laisvės apribojimo bausmę, papildomai įpareigojant tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo (BK 48 straipsnio 6 dalies 3, 4 punktai).

Ikiteisminio tyrimo metu G. L. T. buvo laikinai sulaikyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka nuo 2017 m. spalio 16 d., 14.47 val. iki 2017 m. spalio 17 d. Kadangi 2017 m. spalio 17 d. nutarime paleisti į laisvę laikinai sulaikytą asmenį nenurodytas kaltinamosios paleidimo į laisvę laikas, ši aplinkybė vertinama jos naudai, laikant, kad G. L. T. buvo laikinai sulaikyta 2 dienas (b. l. 23, 24). Vadovaujantis BK 65, 66 straipsnių nuostatomis, laikino sulaikymo laikas įskaitytinas į bausmės laiką, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 32) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 308 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

G. L. T. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3, 4 punktais, bausmės atlikimo laikotarpiu įpareigoti G. L. T. tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje, gydytis nuo alkoholizmo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio antra dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto, b) papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. spalio 16 d., 14.47 val. iki 2017 m. spalio 17 d. (dvi dienas), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

G. L. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.