- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-03-14
- Bylos Nr.
- 1A-254-417-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-31-1-01046-2011-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eduardas Maškevičius (pirm.), Linas Pauliukėnas, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- D. M.
- Advokatai
- Jurijus Koreckis
- Kategorijos
Pranešėjas E. Maškevičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-254-417/2013
Teisėja K. Baškienė Procesinio sprendimo kategorija 1.2.26.2.1.
2013 m. kovo 14 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Eduardo Maškevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį 7 MGL (910 Lt) bauda.
Pagal BK 286 straipsnį D. M. išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. M. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteistas už tai, kad jis 2011 m. liepos 31 d., apie 03 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje, matant aplinkiniams, nenorėdamas vykdyti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyresniojo patrulio R. Ž. ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės specialisto-inspektoriaus A. G. teisėtų reikalavimų, R. Ž. bandant uždėti antrankius, įsikibo į policijos tarnybinio automobilio „O. A.“, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio matymo veidrodį ir jį nulenkė. Tokiu būdu D. M. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
Nuteistasis D. M. pateiktame apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendį kaip nepagrįstą ir jam priimti išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad būtent dėl pareigūnų neteisėto pareigos vykdymo (tai užfiksuota prie bylos pateiktoje laikmenoje) patyrė didelį skausmą: jam buvo užlaužta ranka, į akis buvo papurkštos dujos, todėl labai garsiai šaukė, prašė būti paleidžiamas. Apeliantas pažymi, kad pareigūnai jį mušė ir purškė dujas už tai, kad jis pasiteiravo, kodėl pastarieji atvažiavę į įvykio vietą, stengdamiesi išskirti besimušančius asmenis (iš kurių vienas buvo jo – D. M. – draugas D. V.) lazdomis muša minėtuosius asmenis. Akcentuoja, kad nors pareigūnai R. Ž. ir A. G. nurodo, jog jis iškeikė juos, kumščiais grasino pavartoti smurtą, tačiau D. M. teigimu, įvertinus jam padarytus sužalojimus (nežymų sveikatos sutrikdymą), akivaizdu, kad to būti negalėjo. Juolab, kad nei ikiteisminio tyrimo, nei teisiamojo posėdžio metu pastarieji jokių pretenzijų neturėjo. O pastariesiems buvo pradėtas ikiteisminio tyrimas, kuris neteisėtai buvo nutrauktas, su tuo, apelianto teigimu, jis visiškai nesutinka. Mano, jog byloje yra pakankamai duomenų – liudytojų R. T., M. V., D. V. parodymai, specialisto R. P. išvada, jam priimti išteisinamąjį nuosprendį.
Nuteistasis ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą patenkinti.
Prokuroras prašo apelianto skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas tenkintinas.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendis naikintinas ir D. M. priimtinas naujas – išteisinamasis – nuosprendis, kadangi jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.
Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Taikant šią normą, be kita ko, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešojoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinė nutartis Nr. 2K-426/2008). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Pavyzdžiui, tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas ne visada neigia veikos priešingumą viešajai tvarkai. Pavyzdžiui, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2006).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas apeliantas D. M. parodė, kad 2011 m. liepos 31 d., apie 3 val., duomenys neskelbtini, Jūros šventės metu, su draugu sėdėjo ant pievelės. Eidamas pro barą „Bohema“ pamatė, kad iš baro išbėgo D. V.. Jį pasivijo du nepažįstami vyrai ir pradėjo mušti. Po 2–3 minučių atvažiavo du policijos pareigūnai ir su bananais ėmė mušti D. V.. Kiti du vyrai spėjo pabėgti. D. M. priėjo prie pareigūnų, norėdamas jiems pasakyti moralą, kad šie nemuštų D. V.. Necenzūrinių ar įžeidžiamų žodžių pareigūnų atžvilgiu jis nevartojo, klausė, kodėl jie muša D. V.. Pareigūnai iš karto papurškė D. M. į akis ašarinių dujų ir persimetė ant D. M., ėmė jį mušti. D. M. buvo šokas. Jis šaukė: „už ką“, pareigūnai jam neatsakė, tik mušė, užlaužę rankas, norėjo uždėti antrankius. D. M. nesileido sulaikomas, bandė išsisukti, įsikibo į policijos automobilio veidrodėlį, tuo metu galėjo veidrodėlis nulūžti. Ant vienos jo rankos pareigūnai uždėjo antrankius, o kitos rankos surakinti D. M. neleido, laikė įsikibęs į veidrodėlį. Parklupdytas ant žemės, laikėsi įsikibęs į automobilio padangą. D. M. yra labai lankstus, todėl pareigūnams nepavyko jo surakinti antrankiais. Pareigūnų jis neįžeidinėjo, nesudavė jiems smūgių, nebandė suduoti smūgių ir negrasino sumušti ar atleisti iš darbo. Visą laiką D. M. šaukė tik iš skausmo, prašė pakyti, už ką jį muša. D. M. prievarta buvo pasodintas į policijos automobilį. Automobilyje jį mušė neuniformuotas pareigūnas. Šio įvykio metu D. M. lūžo trys šonkauliai.
Liudytojas policijos pareigūnas A. G. parodė, kad 2011 m. liepos 31 d., Jūros šventės metu, tarnybiniu automobiliu patruliuodamas Klaipėdos mieste, pamatė gatvėje vykstančias muštynes. Pareigūnai sustojo, išlipo iš automobilio, bandė sustabdyti muštynes. Prie pareigūnų priėjo kaltinamasis D. M. klausdamas: „ką čia darot?“ Pareigūnai jam liepė atsitraukti, netrukdyti kitų asmenų sulaikymui. Kaltinamasis šiam nurodymui nepakluso, kurstė aplinkinius. Pareigūnai nusprendė jį sulaikyti, nurodė lipti į automobilį ir vykti į policijos įstaigą. R. Ž. bandė sulaikyti kaltinamąjį D. M. ir surakinti jo rankas antrankiais. Pareigūnus apsupo grupė žmonių, kiti trukdė sulaikymui. A. G. stebėjo aplinką, neleido kitiems asmenims prieiti prie D. M. ir sutrukdyti jo sulaikymui. Kaltinamasis D. M. sulaikymui aktyviai priešinosi, muistėsi, nulaužė policijos tarnybinio automobilio veidrodėlį. Liudytojas neatsimena, ar kaltinamasis plūdosi necenzūriniais žodžiais, tačiau jo žodžiai neįžeidė ir nepažemino A. G. orumo. D. M. smūgių pareigūnams nesudavė ir negrasino suduoti, tik bandė ištrūkti ir nepasidavė sulaikymui. Buvo iškviestas į pagalbą kitas policijos ekipažas. Jie padėjo D. M. surakinti antrankiais ir nuvežė į policijos komisariatą. Šio įvykio metu A. G. nei fiziškai, nei morališkai nenukentėjo, fizinis skausmas jam sukeltas nebuvo.
Liudytojas policijos pareigūnas R. Ž. parodė, kad 2011 m. liepos 31 d., Jūros šventės metu, tarnybiniu automobiliu patruliuodamas Klaipėdos mieste, pamatė gatvėje vykstančias muštynes. Privažiavus policininkams visi trys jaunuoliai pabėgo. Netikėtai iš šalia esančio parko atbėgo kaltinamasis D. M.. Jis muštynėse nedalyvavo. D. M. šūkavo, plūdosi necenzūriniais žodžiais. Pareigūnai liepė jam nusiraminti, sėsti į automobilį ir vykti į policijos įstaigą asmenybės nustatymui ir girtumo patikrinimui. D. M. nepakluso pareigūnų nurodymui, visaip muistėsi ir nesidavė sulaikomas, neleido uždėti antrankių. D. M. pareigūnams smūgių nesudavė, net negrasino suduoti, tik muistėsi ir keikėsi, grasino, kad atleis iš darbo. D. M. tokiu elgesiu siekė atkreipti kitų aplink susibūrusių žmonių dėmesį, prašė, kad jie filmuotų sulaikymą. R. Ž. antrankiais surakino vieną D. M. ranką, kitos rankos surakinti jam nepavyko, nes D. M. muistėsi, siekė ištrūkti, griebė už tarnybinio automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės veidrodėlio ir jį sulaužė. Aplink sulaikymo vietą buvo susibūrę kiti asmenys. Pareigūnas A. G. saugojo, kad jie neprieitų prie pareigūnų ir netrukdytų D. M. sulaikymui. Vienas vaikinas trukdė pareigūnams sulaikyti D. M., tačiau jis nebuvo sulaikytas. Atvyko kitas ekipažas ir D. M. buvo nuvežtas į policijos įstaigą. D. M. sulaikymo metu pareigūnui smūgiai nebuvo suduoti, fizinio skausmo jis nepajuto, jo garbė ir orumas nebuvo pažeminti.
Liudytojas policijos pareigūnas T. L. parodė, kad 2011 m. liepos 31 d., apie 03 val., radijo ryšiu gavo prašymą atvykti į Aukštąją g. 2, Klaipėdoje, padėti sulaikyti asmenį. T. L. ir S. Š. tarnybiniu automobiliu nuvyko į įvykio vietą. Atvykęs pamatė, kad pareigūnas R. Ž. bando uždėti antrankius kaltinamajam, o pareigūnas A. G. neleidžia kitiems asmenims sutrukdyti kaltinamojo sulaikymui. Kaltinamasis isteriškai rėkė, ragino šalia esančius asmenis filmuoti, fotografuoti pareigūnus, prašė jų trukdyti sulaikymui, muistėsi norėdamas išvengti sulaikymo. T. L. rankomis laikė kaltinamąjį, kad jis nesimuistytų, o R. Ž. tuo metu surakino jo rankas nugaros pusėje. S. Š. su A. G. palaikė viešąją tvarką, kad kiti asmenys netrukdytų sulaikymui. Kaltinamasis aktyviai priešinosi sulaikymui, tačiau pareigūnams smūgių nesudavė. Prieš kaltinamąjį spec. priemonės – guminės lazdos – nebuvo naudojamos. Kitas policijos tarnybinis automobilis, kuriuo patruliavo pareigūnas A. G., buvo apgadintas, sulaužytas jo veidrodėlis. A. G. paaiškino, kad veidrodėlį sulaužė D. M. sulaikymo metu. Vežamas į policijos įstaigą D. M. plūdosi necenzūriniais žodžiais, grasino atleisti pareigūnus iš darbo, kaltino juos smurtavus. Šie kaltinamojo D. M. veiksmai D. L. neįžeidė ir nepažemino jo garbės ir orumo.
Liudytojas K. M. V. parodė, kad 2011 m., Jūros šventės metu, sėdėjo ant pievutės prie baro „duomenys neskelbtini“. Išgirdo D. M. riksmą. Priėjęs arčiau K. M. V. pamatė, kad D. M. paguldytas ant žemės, o policijos pareigūnas laužia jam ranką už nugaros ir bando uždėti antrankius. Pareigūnas kojos kelį įrėmęs į D. M. nugarą, spaudė jį prie žemės. K. M. V. priėjo arčiau prie pareigūno, sulaikė jo ranką ir paklausė: „kodėl sulaikote?“. Kitas pareigūnas atstūmė K. M. V. ir pasakė, kad neprivalo jam atsakyti. Tuo metu atvažiavo antrasis policijos automobilis. K. M. V. matė tik tai, kad pareigūnas laužė ranką jo draugui D. M.. Tuo metu D. M. gulėjo ant pilvo ir šaukė: „gelbėkit, padėkit“, „už ką“. D. M. pareigūnams negrasino ir kumščiais prieš juos nemojavo. K. M. V. nematė, kad policijos pareigūnų tarnybinio automobilio veidrodėlis yra sugadintas, nematė, kokiomis aplinkybėmis ir kas jį sugadino.
Liudytojas D. V. parodė, kad 2011 m., Jūros šventės metu, jis buvo bare „duomenys neskelbtini“. Ten susikivirčijo su kitu vyru, susistumdė. Abu išėjo į lauką, susikibo, pargriuvo ant žemės. Atvažiavo policijos pareigūnai, jie siekė nutraukti muštynes, sudavė lazda abiem per strėnas. Nieko baisaus neįvyko. D. V. nubėgo už kampo. Atsisukęs pamatė, kad du pareigūnai muša smulkaus sudėjimo žmogų. Tuo metu neatpažino, kad tai jo draugas D. M.. Žmogus pareigūnams priešintis negalėjo, nes buvo paguldytas ant žemės, jo ranka užlaužta. Šalia stovėjo policijos automobilis.
Taigi nagrinėjamuoju atveju įvertindama D. M. inkriminuoto nusikaltimo objektyviąją pusę – viešoje vietoje, matant aplinkiniams, nenorėdamas vykdyti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės vyresniojo patrulio R. Ž. ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės specialisto-inspektoriaus A. G. teisėtų reikalavimų, R. Ž. bandant uždėti antrankius, įsikibo į policijos tarnybinio automobilio „O. A.“, valstybinis registravimo Nr. (duomenys neskelbtini) dešinės pusės galinio matymo veidrodį ir jį nulenkė – teisėjų kolegija mano, kad paminėtieji veiksmai negali būti vertinami kaip nusikaltimas – viešosios tvarkos pažeidimas, kadangi byloje nenustatyta, kad D. M. veiksmais savo įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Priešingai, byloje esančiame vaizdo įraše, kurį pateikė D. M., jo sulaikymo metu negirdėti grasinimų pavartoti prieš pareigūnus fizinį smurtą.
Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi faktines bylos aplinkybes, taip pat nemano, kad D. M. elgėsi tinkamai nepaklusdamas ar nevisiškai paklusdamas policijos pareigūnų reikalavimams, kadangi yra preziumuojama, jog policijos pareigūnų reikalavimai, kol nėra įrodyta kitaip, yra teisėti ir jie yra privalomi kiekvienam asmeniui, kuriam šie yra skiriami. Tačiau vien tai, kad D. M. nesutiko, jog jam būtų uždėti antrankiai, todėl bandė kaip įmanoma to išvengti ir sugadino tarnybinio automobilio galinio matymo veidrodėlį, negali būti vertinama kaip nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje. Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinant, kad kiekviena nusikalstama veika yra pažeidimas, tačiau ne kiekvienas pažeidimas yra nusikalstama veika, manytina, kad D. M. veiksmuose galbūt galėjo būti administracinės teisės pažeidimų – nedidelio chuliganizmo (ATPK 174 straipsnis), pasipriešinimo policijos pareigūnų teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas, taip pat jų garbės ir orumo įžeidimas ( ATPK 187 straipsnis) ar tyčinio turto sunaikinimo ar sužalojimo ( 50³ straipsnis) – sudėtys, bet ne D. M. inkriminuoto nusikaltimo sudėtis.
Neginčytina, kad D. M. privalėjo vykdyti visus į įvykio vietą atvykusių pareigūnų reikalavimus, nes ir pats apeliantas neneigia, kad pareigūnai atvyko dėl vykstančių muštynių, kurių dalyviu, gal ir ne savo noru, o siekiant apginti draugą, tapo ir pats D. M.. Be to, akivaizdu, kad tik atvykę pareigūnai privalėjo išsiaiškinti visas aplinkybes – kas muštynių iniciatoriai, dalyviai, nukentėję asmenys, bei kitas reikšmingas aplinkybes. Įvertinant tai, kad natūralu, jog kilus tam tikram nesutarimui tarp tam tikrų asmenų, kuris peraugo į muštynes, sukėlė aplinkinių asmenų sąmyšį, reakciją. Tad pareigūnams nebuvo lengva greitai išsiaiškinti visus reikalingus klausimus, juolab, kad aiškintis teko ir su alkoholį vartojusiais asmenimis. Pažymėtina, jog netikėtai atėjęs D. M. gana impulsyviai reikšdamas pretenzijas ir pastebėjimus, ką pareigūnai, jo nuomone, darė neteisėtai, akivaizdu, kad sukėlė griežtą pareigūnų reakciją, kurios galbūt nesitikėjo pats apeliantas. Tačiau bet kokiu atveju D. M. neadekvatus elgesys (šią aplinkybę pripažino ir jis pats ikiteisminio tyrimo dėl pareigūnų veiksmų metu), negali būti pateisinamas net ir tuo atveju, jei D. M. atrodė, kad pareigūnai elgėsi netinkamai su jo draugu D. V. – trenkė „bananais“ (apelianto D. M. teigimu). D. M. neturėjo jokio teisinio pagrindo agresyviai aiškintis su pareigūnai, kai pastarajam buvo liepta atsitraukti ir netrukdyti ar juolab kurstyti aplinkinius asmenis trukdyti pareigūnams. Tačiau, kaip minėta, teisėjų kolegijos nuomone, D. M. veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėties objektyviosios pusės, tuo tarpu byloje esantys duomenys teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad D. M. gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 174, 187 ar( ir) 50³ straipsnius.
Taigi esant aptartų aplinkybių visumai skundžiamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendis naikintinas, kadangi kolegija daro pagrįstą išvadą, jog nenustatyta, kad apeliantas padarė veiką, turinčią nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių. D. M. priimtinas naujas – išteisinamasis – nuosprendis.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 28 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį.
D. M. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį išteisinti, nenustačius, kad jis padarė veiką, turinčią šio nusikaltimo požymių.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą registruotis policijos įstaigoje – panaikinti.
Ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 30-2-00230-11 grąžinti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūrai.