- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-18
- Bylos Nr.
- e2S-2342-656/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-23789-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Kreditorius
- UAB „Envija“
- Skolininkas
- UAB „Feriatus“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo (apelianto) UAB „Feriatus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Envija“ pareiškimą skolininkui UAB „Feriatus“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
kreditorius kreipėsi į teismą su pareiškimu dėl 23.958,00 Eur skolos, 8.624,88 Eur delspinigių, 6 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir 176 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko UAB „Feriatus“. Siekiant užtikrinti reikalavimų įvykdymą, kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 32.582,88 Eur sumai areštuoti skolininko kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, o jų nesant – pinigines lėšas, priklausančias skolininkui ir esančias pas skolininką ar trečiuosius asmenis.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. liepos 7 d. nutartimi prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – taikė areštą skolininkui UAB „Feriatus“ priklausančiam, pas jį ar trečiuosius asmenis esančiam nekilnojamajam ar kilnojamajam turtui bendrai 32.582,88 Eur sumai, uždraudžiant juo disponuoti, nedraudžiant valdyti ir naudotis, o šio turto nepakakus – areštą skolininko piniginėms lėšoms neviršijant 32.582,88 Eur sumos, iš areštuotų piniginių lėšų leidžiant privalomus mokėjimus į biudžetą, atsiskaitymus su darbuotojais bei kreditoriumi pagal pareikštą reikalavimą. Teismas nurodė, kad, nesant duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, preziumuojama, kad ieškinio suma atsakovui yra didelė, dėl ko yra pagrindas laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
UAB „Feriatus“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirojo skundo argumentai:
1. Teismas preliminariai neįvertino ieškinio pagrįstumo. Apelianto tvirtinimu, ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Kreditorius savo reikalavimo pagrindu nurodo: 2015 m. rugsėjo 22 d. tarp šalių pasirašytą Paslaugų teikimo sutartį Nr. PP2015.09.22/1? 2015 12 01 pranešimą dėl darbų atlikimo? 2015 12 04 tarp šalių pasirašytą atliktų darbų aktą Nr. 2015.12.04/01 bei 2015 12 04 sąskaitą faktūrą Nr. ENV Nr. 01020. Tačiau šie įrodymai nepatvirtina Kreditorius teisės reikalauti prašomų priteisti sumų, o priešingai - patvirtina akivaizdų reikalavimų nepagrįstumą. Nurodė, kad pagal 2015 09 22 Paslaugų teikimo sutartį (Sutarties 1 p.) šalys buvo susitarusios, kad Kreditorius UAB ,,Envija” ,,įsipareigoja atlikti dujinio generatoriaus TCG 2016 V12 C (Nr. 2209857) perdarymo darbus, pritaikant variklį darbui panaudojant biodujas,,. Tačiau Paslaugų sutartyje numatytų įsipareigojimų Kreditorius neatliko.
Žemesnės instancijos teismas
2. Nekyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui ir netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Teismas nesiaiškino finansinių UAB ,,Feriatus” galimybių įvykdyti teismo sprendimą. Kreditorius rėmėsi svetainės www.rekvizitai.lt išrašais, tačiau jie nepatvirtina įrodinėjamos aplinkybės. Kreditorius nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių sunkią UAB ,,Feriatus“ finansinę padėtį, nors įrodinėjimo pareigą turėjo būtent kreditorius.
Kreditorius atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
Apelianto tvirtinimu, teismas pažeidė CPK 144 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes nevertino ieškinio pagrįstumo ir laikinąsias apsaugos priemones pritaikė ieškiniui atsakovo atžvilgiu esant preliminariai nepagrįstam, be to, netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir nepagrįstai pripažino esant grėsmę teismo sprendimo įvykdymui.
Nagrinėjamu atveju laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos pareiškimui dėl teismo įsakymo priėmimo užtikrinti. Prašydamas išduoti teismo įsakymą kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 straipsnio 3 dalis), o teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis).
Kaip matyti iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, atsakovui pateikus prieštaravimus, ieškovas pateikė ieškinį, kurį teismas priėmė, taigi ginčijama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės šiuo metu galioja ieškiniui užtikrinti.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų ir juos patvirtinančių įrodymų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Pagal prima facie doktriną atliekamo ieškinio pagrįstumo vertinimo tikslas yra teismo įsitikimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės, galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-1040/2013; 2013 m. spalio 31 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-2476/2013).
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo priėmimo, o vėliau ieškinys pateiktas dėl 32.582,88 Eur sumos piniginio reikalavimo, kildinamo iš 2015-09-22 Paslaugų teikimo sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo. Atsakovas neneigia, kad ieškovo pareikšti reikalavimai gali būti teisminio nagrinėjimo dalyku ir jų patenkinimas sukeltų teisines pasekmes. Ieškinio faktinis pagrindas suformuluotas tinkamai, pateikti jį galimai pagrindžiantys įrodymai. Todėl prima facie doktrinos požiūriu pareiškimas (ieškinys) yra tikėtinai pagrįstas. Tuo tarpu atsakovo nurodyti argumentai dėl abipusių šalių įsipareigojimų šioje bylos stadijoje nevertintini, nes abiejų šalių pateiktų įrodymų tyrimas bus atliekamas bylą nagrinėjant iš esmės.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vadovaujantis CPK 178 straipsniu, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Pažymėtina, kad įrodinėjimo pareiga negali būti perkelta išimtinai ieškovui. Šiuo atveju tik apeliantas turi galimybę paneigti taikytų laikinųjų apsaugos priemonių poreikį, pateikdamas jo finansinę padėtį pagrindžiančius įrodymus, leidžiančius daryti pagrįstą prielaidą, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra būtinas ir kad galimai palankaus teismo procesinio sprendimo vykdymas nebus apsunkintas ar taps neįmanomu dėl skolininko sunkios finansinės padėties.
Apeliantas nepasinaudojo galimybe pagrįsti savo turtinę padėtį (pateikiant finansinės atskaitomybės dokumentus bei kitus duomenis), taigi nepaneigė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių galimai kyla grėsmė teismo sprendimo įvykdymui (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad atsakovui yra iškelta ne viena civilinė byla, kas leidžia spręsti, kad atsakovas galimai turi daugiau finansinių įsipareigojimų, kas gali apsunkinti teismo sprendimo vykdymą.
Dėl nurodyto konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą nutartį, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartį palikti nepakeistą.