- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-05
- Bylos Nr.
- e2-8296-639/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-05162-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Saulius Zajarskas
- Ieškovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
- Atsakovas
- D. B.
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.1.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.1.7.8pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Saulius Zajarskas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui D. B. dėl valstybinės žemės nuomos mokesčio priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo 11 501,06 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio nepriemoką už 2018-2019 metus, 621,05 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovė prašo priimti sprendimą už akių, jei atsakovas nepateiks atsiliepimo į ieškinį.
Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka 2020 m. rugsėjo 15 d. viešo paskelbimo būdu, tačiau per teismo nustatytą terminą atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų dokumentų vertinimą, t. y. įsitikina, kad, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovas yra nuosavybės teise Lietuvos Respublikai priklausančio žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, naudotojas. Valstybinės žemės sklypų naudotojai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka už naudojimąsi žeme iki nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarčių sudarymo moka žemės nuomos mokestį, išskyrus už žemę, perduotą naudotis panaudai (Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 22 straipsnio 2 dalis). Konkretų šio mokesčio savo teritorijos ribose nustato savivaldybės (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr.1798 „Dėl nuomos mokesčio už valstybinę žemę). Atsakovas nevykdo nustatyto įpareigojimo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį už valstybinės žemės sklypo naudojimą ir šiai dienai yra skolingas ieškovei 11 501,06 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2018-2019 metus bei 621,05 Eur ieškovės paskaičiuotų delspinigių už nesavalaikį prievolių vykdymą iki 180 dienų. Duomenų, kad atsakovas būtų sumokėjęs nuomos mokestį ar pareiškęs ieškovei pretenzijas dėl skolos paskaičiavimo, nėra.
Tarp šalių susiklostė valstybinės žemės nuomos teisiniai santykiai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.552 straipsnis). Tokiu būdu atsakovas įgijo pareigą mokėti nuomos mokestį už žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuomą (CK 6.545 straipsnis). Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, atsakovas ieškovei nesumokėjo 11 501,06 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2018-2019 metus, tokiais veiksmais pažeisdama jai atsiradusią prievolę. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Ieškovės reikalavimas priteisti 11 501,06 Eur valstybinės žemės nuomos mokesčio už 2018-2019 metus, 621,05 Eur delspinigių (CK 6.71 straipsnis) yra teisėtas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.
Ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, todėl iš atsakovo priteistina 273,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 270 straipsniu, 285 straipsnio 1, 5, 7 dalimis, 286 straipsniu, teismas
nusprendžia:
tenkinti ieškinį.
Priteisti iš atsakovo D. B. 11 501,06 Eur (vienuolika tūkstančių penkis šimtus vieną eurą ir šešis centus) valstybinės žemės nuomos mokesčio, 621,05 Eur (šešis šimtus dvidešimt vieną eurą ir penkis centus) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 12 122,11 Eur (dvylikos tūkstančių vieno šimto dvidešimt dviejų eurų ir vienuolikos centų) sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2020 m. liepos 28 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovei Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.
Priteisti iš atsakovo D. B. 273,00 Eur (du šimtus septyniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Priteistą žyminį mokestį atsakovas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo paskirtį „žyminis mokestis“, įmokos kodą 5660.
Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.