- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-12
- Bylos Nr.
- A2.2.-564-982/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00211-2016-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Darius Urbonas
- Kategorijos
- 2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, ruošdamasis nagrinėti K. G., T. K. administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ str.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kauno apylinkės teisme 2016 m. sausio 7 d. gauta administracinio teisės pažeidimo byla, kurioje K. G. ir T. K. surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolai dėl pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ str.
Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 280 straipsnyje nurodyti pasiruošimo nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą etape išaiškintini ir išspęstini klausimai, t.y. ar priklauso administracinio teisės pažeidimo bylą gavusios institucijos (pareigūno) kompetencijai nagrinėti tą bylą, ar teisingai surašytas protokolas ir kita administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą, ar išreikalauti reikalingą papildomą medžiagą, ar tenkintini, ar atmestini proceso dalyvių prašymai. Todėl institucija (pareigūnas), gavusi administracinio teisės pažeidimo bylą, turi įvertinti ar nėra kliūčių nagrinėti bylą iš esmės, ar joje nėra trūkumų dėl kurių negalėtų būti pasiekti bylos nagrinėjimo stadijai keliami tikslai ir tuo pačiu neįgyvendinti administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str.).
Administracinio teisės pažeidimo byla grąžintina Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus skyriaus Dainavos grupei administracinio teisės pažeidimo bylos trūkumams pašalinti.
Motyvuojamoji dalis
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio nuostatas administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, be kitų duomenų, administracinio teisės pažeidimo protokole turi būti administracinio teisės pažeidimo padarymo vieta, laikas ir esmė; šio kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas numatantis atsakomybę už šį pažeidimą teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, kitokios žinios, būtinos bylai išspręsti. Vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pažeidimo esme kodekso 260 straipsnio 1 dalies prasme laikytina administracinio teisės pažeidimo sudėties objektyviųjų požymių visuma. Tad nuo teisingo protokolo surašymo labai priklauso ir administracinio teisės pažeidimo bylos baigtis, administracinio teisės pažeidimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltės nustatymui (Vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. liepos 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, turi būti pateikti visi galimi įrodymai ir kaltinimo pateikimo metu turi būti užtikrinamas traukiamojo administracinėn atsakomybėn asmens teisių, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 straipsnyje (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus), įgyvendinimas (Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugpjūčio 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16‑1673/2007).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad administracinio teisės pažeidimo protokolu yra apibrėžiamos ir bylos nagrinėjimo ribos: byla nagrinėjama tik dėl to pažeidimo, kuris buvo nurodytas administracinio teisės pažeidimo protokole. Todėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 260 straipsnio 1 dalis reikalauja administracinio teisės pažeidimo protokole ne vien aprašyti pažeidimo esmę, bet ir nurodyti atsakomybę už pažeidimą nustatantį aktą, t. y. tiksliai suformuluoti asmens kaltinimo teisinę kvalifikaciją. Tai yra svarbi asmens, kaltinamo pažeidimo padarymu, procesinių teisių gintis nuo pareikšto kaltinimo garantija, kadangi veikos teisinis kvalifikavimas gali lemti ir gynybos strategiją. Be to, bylą nagrinėjančiai institucijai neleidžiama savo iniciatyva papildyti kaltinimą asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybėn, naujomis esminėmis faktinėmis veikos aplinkybėmis, o taip pat pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą, nurodant naujus esminius administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, o tai reiškia, kad bylą nagrinėjanti institucija, negali savo iniciatyva pakeisti administracinio teisės pažeidimo protokolo ir jame suformuluoto kaltinimo turinio (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/06).
Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad 2015 m. rugpjūčio 22 d., 16.30 val., Kaune, Ateities pl. 79C bare „Baku“ K. G. suvalgė ir išgėrė už 29,50 Eur, tačiau atsiskaityti atsisakė.
Kitame administracinio teisės pažeidimo byloje esančiam administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad 2015 m. rugpjūčio 22 d., 16.30 val., Kaune, Ateities pl. 79C esančiame bare „Baku“, T. K. suvalgė ir išgėrė už 29,50 Eur, tačiau atsiskaityti atsisakė.
Administraciniuose teisės pažeidimo protokoluose nurodoma, kad K. G. ir T. K. šiais veiksmais padarė pažeidimus numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ str., tačiau iš pažeidimo esmės ir protokole išdėstytų aplinkybių matyti, kad minėtų asmenų padaryta veika atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50 str. numatytą pažeidimą. Teismas šį trūkumą galėtų pašalinti perkvalifikuodamas veiką, tačiau kaip matyti iš administracinių teisės pažeidimų protokolų, abiems asmenims suformuluotame kaltinime nurodyta ta pati suma, t.y. nesumokėta sąskaitos suma – 29,50 Eur, tačiau siekiant nustatyti kiekvieno asmens padarytą žalą, protokole būtina nurodyti kiekvieno asmens padarytos žalos dydį. Iš byloje esančios sąskaitos matyti, kad buvo suvartota maisto už 59,80 Eur (b. l. 5), tačiau administracinių teisės pažeidimų protokoluose nurodytų žalų suma – 59,00 Eur, taigi, 0.80 Eur mažesnė nei nurodyta sąskaitoje.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad formuluojant kaltinimą administracinio teisės pažeidimo padarymu, privalu vadovautis administracinę atsakomybę reglamentuojančio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatomis. Šios administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste svarbu pažymėti, kad administracinę atsakomybę nustatančiame teisės akte nėra bendrininkavimo instituto, o tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik už tuos veiksmus, kuriuos pats atliko ir kurie atitinka įstatyme numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius. Tuo tarpu nei administracinį teisės pažeidimą padaryti padėjęs asmuo, nei pažeidimą organizavęs ar kurstęs jį padaryti asmuo, administracinėn atsakomybėn nėra traukiamas, jei nėra konstatuojama, kad jo veikoje yra visi įstatyme nustatyti administracinio teisės pažeidimo požymiai. Tokiu būdu asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik už tokią veiką, kuri atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatytus administracinio teisės pažeidimo požymius, ir jo veika turi būti kvalifikuojama pagal atitinkamą kodekso straipsnį atsižvelgiant tik į to asmens veikimą ar neveikimą ir iš jo veikimo ar neveikimo kilusias pasekmes. Tokiu būdu, būtina nustatyti, kiek ir kokio maisto ir kiek ir kokų gėrimų ir kuris asmuo suvartojo, už kurį neatsiskaitė, ir kokią turtinę žalą tuo padarė. Pažymėtina, kad analogiški administracinių teisės pažeidimų protokolų trūkumai buvo įvardinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartyje, tačiau protokolus surašęs pareigūnus šių teismo nurodytų trūkumų nepašalino.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai yra esminių protokolo, ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių bylą nagrinėti teisme, teismas turėtų grąžinti bylą protokolą surašiusiai institucijai administracinio teisės pažeidimo protokolui patikslinti arba papildomai tirti priklausomai nuo bylos aplinkybių (LVAT administracinė byla Nr. N3-444/06). Teismas nurodytų trūkumų pats ištaisyti negali, K. G., T. K. administracinio teisės pažeidimo byloje esantys trūkumai laikytini esminiais bei kliudančiais bylą nagrinėti teisme, todėl grąžintina jiems pašalinti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 248 str., 280 str.,
nutarė:
administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Operatyvaus skyriaus Dainavos grupei protokolų trūkumams pašalinti
Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.