Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-05 · Civilinė byla Nr. 2A-2791-798/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-05
Bylos Nr.
2A-2791-798/2011
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-10139-2010-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytautas Zelianka, Goda Ambrasaitė-Balynienė, Antanas Rudzinskas (pran.)
Ieškovas
N. R.
Atsakovas
T. R.
Civilinė byla Nr. 2A-2791-798/2011Teisminio proceso Nr. 2-02-3-10139-2010-4Procesinio sprendimo kategorija: (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 5 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Antano Rudzinsko (pranešėjas),

kolegijos teisėjų Godos Ambrasaitės-Balynienės, Vytauto Zeliankos,

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėję ieškovo N. R. skundą dėl Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo N. R. ieškinį atsakovei T. R. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei bei atsakovės T. R. priešieškiniu ieškovui N. R. dėl santuokos nutraukimo, esant abiejų sutuoktinių kaltei,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas N. R. kreipėsi į teismą su ieškiniu bei patikslintu ieškiniu atsakovei T. R., prašydamas nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sudarytą tarp jo ir atsakovės 1988-08-18 Vilniaus miesto CM skyriuje, akto įrašo Nr.3461, padalinti santuokoje įgytą turtą – 2 kambarių 44,73 kv.m bendro ploto butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 125 000 Lt, nebaigtą statyti sodo pastatą su ūkiniu pastatu, esančius sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) sklype, Vilniaus miesto savivaldybėje, kurių vertė sudaro 103 000 Lt. Prašo nurodytą turtą padalinti lygiomis dalimis ir priteisti ieškovui natūra nebaigtą statyti sodo pastatą su ūkiniu pastatu, esančius sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovei priteisti natūra dviejų kambarių butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovui iš atsakovės 11 000 Lt piniginę kompensaciją už atsakovei tenkančią didesnę turto dalį. Nurodė, kad santuokoje vaikų neturi. Mano, kad atsakovei turėtų būti priteistas natūra butas, kuriame ji gyvena, o ieškovui sodo pastatas su ūkio pastatu, kadangi sutuoktiniai, 2007 metais nutraukdami santuokinius ryšius ir apsigyvendami atskirai, tokiu būdu faktiškai pasidalijo turtą. Bylos išnagrinėjimo dienai nei bendrų su atsakove, nei asmeninių piniginių prievolių tretiesiems asmenims neturi. Yra darbingas, todėl santuoką nutraukus nereikalauja iš atsakovės išlaikymo. Nurodė, kad gyvenant kartu su atsakove išryškėjo charakterių bei požiūrių į gyvenimo vertybes skirtumai. Apie 2007 metus sutuoktinių santykiai galutinai pašlijo: atsakovė pamėgo svaigalus, savaitgaliais pradėjo girtauti, kviestis į namus kompanijas, dėl ko šeimoje nuolat kildavo konfliktai. Nurodo, kad dėl šių priežasčių jis tapo irzlus ir priekabus, o 2007 metais, neapsikentęs šeimoje nuolatinių konfliktų, persikraustė gyventi į sodininkų bendrijoje esantį namą. Mano, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, prie to prisidėjo, jo manymu, ir tai, kad sutuoktiniai nesusilaukė vaikų. Nurodo, kad šiuo metu šalys gyvena atskirai, jokių santykių nepalaiko, neturi jokių bendrų interesų.

Atsakovė priešieškiniu prašo nutraukti santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nesutinka su ieškovo pateiktu santuokoje įgyto turto padalijimo būdu, prašo visą santuokoje įgytą turtą padalinti lygiomis dalimis, jai priteisiant natūra nebaigtą statyti sodo pastatą su ūkiniu pastatu, esančius sodininkų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) sklype, Vilniaus miesto savivaldybėje, kurių vertė sudaro 103 000 Lt, o ieškovui priteisiant 2 kambarių 44,73 kv. m bendro ploto butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini), kurio rinkos vertė sudaro 125 000 Lt. Atsakovė jokios piniginės kompensacijos iš ieškovo neprašo, nes mano, kad tiek butas su rūsiu, tiek sodo pastatas su ūkiniu pastatu yra lygiaverčiai. Jos manymu, toks padalijimo būdas būtų teisingiausias, nurodo, kad ji neturi jokių galimybių išmokėti ieškovui jo prašomą piniginę kompensaciją. Atsakovė taip pat nurodo, kad ji neprieštarauja ir kitokiam turto padalijimo būdui, tai yra neprieštarauja, jog būtų priteistas jai butas su rūsio patalpa, kuriame ji gyvena, neišmokant ieškovui piniginės kompensacijos, o atsakovui būtų priteistas sodo pastatas su ūkiniu pastatu. Atsakovė prašo po santuokos nutraukimo jai palikti ikisantuokinę pavardę „S.“.

Vilniaus m. 2 apylinkės teismas 2011 m. liepos 5 d. sprendimu ieškovo N. R. ieškinį ir atsakovės T. R. priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino, kad santuoka tarp ieškovo N. R. ir atsakovės T. R. iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės; nutraukė santuoką tarp ieškovo N. R. ir T. R., įregistruotą 1988-08-18 Vilniaus m. CM skyriuje, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko atsakovei T. R. ikisantuokinę pavardę S.; padalino šalių santuokoje įgytą turtą tokiu būdu: pripažino ieškovui N. R. nuosavybės teisę į nebaigtą statyti sodo pastatą su ūkiniu pastatu (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius SB „(duomenys neskelbtini)“, sklype Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. savivaldybėje, kurių vertė sudaro 103 000 Lt, pripažino atsakovei T. R. nuosavybės teisę į dviejų kambarių 44,73 kv. m bendro ploto butą su rūsiu, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio vertė sudaro 125 000 Lt; kitus ieškovo ir atsakovės reikalavimus atmetė kaip nepagrįstus. Taip pat priteisė ieškovui N. R. iš atsakovės T. R. (duomenys neskelbtini) Lt įmokėtą žyminį mokestį, 400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 250 Lt turto vertinimo išlaidas bei priteisė iš ieškovo N. R. ir atsakovės T. R. į valstybės biudžetą lygiomis dalimis 19,98 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas, atsižvelgdamas į šalių valią, į tai, kad sutuoktinių bendras gyvenimas yra negalimas, kad jų santuoka faktiškai iširusi, nutraukė santuoką tarp N. R. ir T. R. dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.61 str.). Taip pat teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių 2007 m. vasario mėn. įvykusį faktinį turto pasidalijimą, įvertinęs šalių paaiškinimus ir byloje pateiktų rašytinių įrodymų visumą, padarė išvadą, jog faktinis pasidalijimas tarp sutuoktinių buvo lygiavertis, atsižvelgiant į tuo metu buvusią turto būklę ir vertę ir tik po faktinio turto pasidalijimo abu sutuoktiniai kiekvienas savo lėšomis atliko valdomo turto pagerinimo darbus. Teismas nurodė, kad nors ginčo nagrinėjimo dienai dalijamo turto vertė pagal turto vertintojų išvadas nėra vienoda, tačiau ši aplinkybė neduoda pagrindo priteisti iš atsakovės 11 000 Lt dydžio piniginės kompensacijos. Teismo sprendimu, sutuoktinių valdomo turto vertė pasikeitė (padidėjo) dėl kiekvieno iš jų atlikto turto pagerinimo darbų.

Šalies argumentai

Ieškovas N. R. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus m. 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą dalyje, kurioje buvo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti 11 000 Lt kompensaciją už dalijamo turto vertės skirtumą ir priimti naują sprendimą – ieškovo reikalavimą priteisti 11 000 Lt kompensaciją tenkinti pilnai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad nesutinka su teismo išvada, jog buto su rūsiu bei sodo pastato kainų skirtumas atsirado dėl remonto, kurį šalys atliko savo asmeninėmis lėšomis, todėl faktinio turto pasidalijimo metu turto vertė buvo vienoda, dėl ko kompensacija nepriteistina. Tokia teismo išvada prieštarauja tiek materialinės, tiek procesinės teisės normoms, byloje esantiems įrodymams. Atsakovė nurodė, jog buto nuomos pinigus (400 Lt per mėnesį) pasiimdavo ji, o 2007 m. pradžioje, persikrausčiusi į butą, kad būtų lengviau išgyventi skyrybas, iš karto padarė kapitalinį buto remontą. Teigė, jog remontas buvo padarytas iš asmeninių lėšų. Tokie atsakovės parodymai pilnai patvirtina ieškovo reikalavimų pagrįstumą, nes visos pajamos iki 2007 m. vasario mėn. laikytinos bendrąja jungtine nuosavybe (CK 3.88 str.). Atsakovės teiginys apie buto remontą asmeninėmis lėšomis nepagrįstas jokiais įrodymais. Duomenų apie asmeninių lėšų iki 2007 m. vasario mėn. buvimą byloje nėra. Taigi į buto remontą buvo investuoti ir ieškovo pinigai, todėl jam turi būti išmokėta kompensacija. Tai, kad po faktinių turto dalybų ir faktinių skyrybų 2007 m. nereiškė vienas kitam pretenzijų dėl kompensacijos išmokėjimo neįrodo nei ieškovo sutikimo, nei nesutikimo su dalijamo turto verte. Prezumpcija, kad santuokoje įgytas butas buvo suremontuotas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiomis lėšomis nepaneigta, todėl teismo išvados nepagrįstos, o teismo sprendimas neteisingas.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, kad pirmosios instancijos sprendimas dalinant turtą atitinka protingumo ir sąžiningumo principus, turėtų būti paliktas galioti, o bylinėjimosi išlaidos priteistos iš ieškovo. Atsakovė T. R. prašo apeliacinės instancijos teismo atsižvelgti į tai, jog jei dalinant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę turto dalybose bus svarbiausia turto kaina, tai tada pagerinti ieškovo turtinę padėtį ir priteisti jam 125 000 Lt vertės butą, esantį Skroblų g. 11-16, Vilniuje, o atsakovei , priteisti 103 000 Lt vertės sodo pastatą su visais priklausiniais s/b „Statybininkas“, kaip buvo prašyta priešieškinyje.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinis procesas yra bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme neišeinant už apeliacinio (atskirojo) skundo apibrėžtų ribų, siekiant nustatyti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą tiek teisine, tiek ir faktine prasme, bei absoliučių procesinio sprendimo nagrinėjimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegija absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir dėl to išsamiau nepasisako.

Apeliantas (ieškovas) N. R. apeliaciniame skunde teigia, kad buto, esančio Skroblų g. 11-16 Vilniuje, remontas atliktas iš karto po faktinių skyrybų ir butas suremontuotas iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančių lėšų, nes duomenų apie atsakovės asmeninių lėšų iki 2007 metų vasario mėn. buvimą nėra, todėl atsakovės į buto remontą investuoti pinigai kartu yra ir apelianto ir jam turi būti išmokėta kompensacija už dalijimo turto vertės skirtumą. Pažymi, jog į bendrąją sutuoktinių nuosavybę patenka turtas, įgytas santuokos metu, o taip pat pajamos ir vaisiai, gauti tiek iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio, tiek iš jungtine nuosavybe priklausančio turto. Prie šio turto taip pat priskiriamos

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, kad CK 3.88 str. nustatyta kas yra pripažįstama bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe ir apeliantas neturi įrodinėti aplinkybių preziumuojamų pagal įstatymą. Tačiau teismas atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes, bei teismo pareigą visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, sprendžia, kad šios bylos atveju yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių padalinimo principo (CK 3.123 str.), atsižvelgiant į svarbias faktines bylos aplinkybes.

Pažymėtina, kad nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo galima nukrypti tik Civilinio kodekso numatytais atvejais (to paties straipsnio 2 d.). Pagrindus, kuriems esant, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, nustato Civilinio kodekso 3.123 str. 1 d. tai: nepilnamečių vaikų interesai, vieno iš sutuoktinių sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis arba kitos svarbios aplinkybės.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-301/2007). Taip pat kasacinis teismas yra nurodęs, kad, taikant CK 3.123 straipsnio 1 dalies normas, neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus; vadinasi, turi būti pakankamai aiškūs kriterijai, nustatant sutuoktiniams tenkančias turto dalis. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2004 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-165/2004; 2003 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2003; 2002 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1180/2002). Be to, kasacinis teismas yra nurodęs, kad, nukrypdamas nuo lygių dalių principo, teismas turi įvertinti, kiek įstatyme numatytų ar teismo pripažintų svarbiomis, t. y. sudarančiomis pagrindą nukrypti nuo lygių dalių principo, aplinkybių yra byloje.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes, kad 2007 metų vasario mėnesį sutuoktiniai nusprendę gyventi atskirai, faktiškai pasidalijo ir santuokoje įgytą turtą: ieškovas liko gyventi sodo pastate, esančiame sodo bendrijoje „Statybininkas“, o atsakovė apsigyveno bute, esančiame Skroblų gatvėje, 11-16, Vilniuje, padarė pagrįstą išvadą, jog 2007 metų vasario mėnesį sutuoktiniai įvertinę tuo metu buvusią turto vertę ir būklę, faktiškai pasidalino turtą ir laisva valia pripažino, jog turto pasidalijimas buvo lygiavertis. Pažymėtina, kad sutuoktiniai ilgą laiką vienas kitam nereiškė jokių pretenzijų ir net 2010 m. rugpjūčio 2 d. sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, įrašė 2007 m. nustatytą turto pasidalinimo būdą.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kitos svarbios aplinkybės, kurios leidžia teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių padalinimo principo yra tai, kad sutuoktiniai pripažįsta ir tą aplinkybę, kad 2007 metų pradžioje pradėjus gyventi skyrium, kiekvienas iš jų pradėjo vesti atskirą ūkį, neturėjo bendro biudžeto, nepalaikė santuokinių ryšių. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog sutuoktiniai pripažįsta, kad kiekvienas iš jų, savo valia ir nederindami vienas su kitu, kiekvienas iš jų savarankiškai pradėjo valdomo turto pagerinimo darbus. Atsakovė pradėjo buto Skroblų gatvėje kapitalinį remontą, o ieškovas sodo pastato pagerinimo darbus.

Teismas pažymi, kad ieškovas N. R. teismo posėdyje teikdamas paaiškinimus pripažino, kad jis nesidomėjo, koks remontas bus atliekamas atsakovės bute, ir kiek toks remontas atsakovei kainavo. Nurodė, kad atsakovei padėjo išrinkti statybines medžiagas, tačiau savo asmeninėmis lėšomis nei statybinių medžiagų, nei statybos darbų ar kokių nors paslaugų neapmokėjo, patvirtino, kad prie buto kapitalinio remonto neprisidėjo (b.l. 109). Vadinasi tokiu būdu ieškovas N. R. savo konkliudentiniais veiksmais pripažino atsakovės atliktus buto pagerinimo darbus ir pretenzijų dėl to nereiškė.

Ieškovas nurodo, kad sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium ir nevedant bendro ūkio, jis laikotarpyje nuo 2008 metų gegužės iki 2010 metų rugpjūčio investavo apie 10 000 Lt savo asmeninių lėšų į sodo pastato ir ūkinio pastato pagerinimą, suremontavo grindis, pakeitė naujomis lauko duris, spynas, apvadus, uždengė naują stogą, pakeitė stogo karnizus, kraigą, vėjines, sutvarkė kaminą, pakeitė santechniką, grindų plyteles. Sodo namą suremontavo pagal savo poreikius ir skonį (b.l. 80-81). Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovas N. R. savo teiginių nepagrindė leistinais įrodymais ir neįrodė, kad 10.000 Lt asmeninių lėšų investavo į sodo pastato ir ūkinio pastato pagerinimą, todėl teismui yra pagrindas manyti, kad ieškovas kaip ir atsakovė investavo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias lėšas į savo gyvenamojo būsto pagerinimą. Todėl ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės 11 000 Lt piniginę kompensaciją dėl dalinimo turto vertės skirtumo yra teisiškai nepagrįstas ir neatitinka teisingumo ir sąžiningumo principų (CK 1.5 str.).

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pakeisti ar panaikinti skundžiamą sprendimą, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, materialinės ir procesinės teisės normos pritaikytos tinkamai, nėra LR CPK 329 str., 330 str. numatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti pakeistas ar panaikintas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais. Skundžiamas sprendimas paliktinas nepakeistas, nes byla išspręsta teisingai. (LR CK 1.5 str., 3.26 str., 3.27 str., 3.119 str., 3.123 str., CPK 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str., 376 str.). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo apeliacinis skundas netenkinamas, ieškovui nėra atlyginamos bylinėjimosi išlaidos, patirtos apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu teisėjų kolegija

nutarė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. liepos 5 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo N. R. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Antanas RudzinskasTeisėjai Goda Ambrasaitė-BalynienėVytautas Zelianka