Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros (toliau – Generalinė prokuratūra) Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Meilutės Mejerienės pareiškimą (toliau – pareiškimas) dėl Lietuvos Respublikos piliečio A. K., gim. (duomenys neskelbtini), išdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai (toliau – VFR) pagal Europos arešto orderį (toliau – EAO) supaprastinta tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos generalinėje prokuratūroje gautas Vokietijos Federacinės Respublikos Rėgensburgo prokuratūros 2016 m. balandžio 1 d. išduotas Europos arešto orderis dėl Lietuvos Respublikos piliečio A. K. perdavimo VFR baudžiamajam persekiojimui už šios valstybės teritorijoje padarytą nusikalstamą veiką byloje Nr. 125 Js 4035/16 (pagal 2017 m. kovo 2 d. Rėgensburgo apylinkės teismo arešto orderį).

Minėtoje byloje A. K. įtariamas tuo, kad jis 2012 m. sausio 9 d. apie 11.00 val. paskambino nukentėjusiajai L. S. į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini). Vyras verkdamas teigė: „Mama, atsitiko nelaimė. Tegul tavo vyras nedelsiant paskambina numeriu (duomenys neskelbtini)“. L. S. apsiriko dėl balso ir pamanė, kad skambina jos žentas A. I.. Kito pokalbio telefonu metu jaunas rusiškai kalbantis vyras tyčia melagingai pasakė V. S., kad įvyko avarija, ir kad sutuoktinių S. žentas A. I. yra Rėgensburgo policijoje. Vyras nukentėjusiajam V. S. pamelavo, kad žentui teks tris metus kalėti, bet tai dar spręs teismas. Jis paaiškino, kad yra šansas to išvengti. Po kiek laiko skambintojas V. S. pamelavo, kad jo žentas su avarijoje nukentėjusiuoju jau susitarė ir įsipareigojo sumokėti jam 15 000 eurų, ir kad 7 000 eurų reikia sumokėti iš karto. V. S., patikėjęs, kad jo žentas tikrai padarė avariją ir jam įkalinimo išvengti pavyks tik sumokėjus reikalaujamą 7 000 eurų sumą, paaiškino, kad namie neturi 7 000 eurų, kad pirmiausia reikia pinigus pasiimti iš banko. Susitarė, kad tariamai eismo įvykyje nukentėjusio asmens brolis atvyks pas S. į namus adresu (duomenys neskelbtini), pasiimti pinigų. Po šio pokalbio, V. S. iš sąskaitos išsigrynino 6 300 eurų. Sutuoktiniai S. atsivedė įtariamąjį į savo butą ir perdavė jam pinigų ryšulėlį su 7 000 eurų grynųjų pinigų, o įtariamasis juos įsidėjo į striukės (švarko) kišenę. L. S. paprašė, kad įtariamasis parodytų savo asmens dokumentą, tačiau pastarasis to nepadarė. L. S. abiem rankomis čiupo įtariamąjį už striukės (švarko) atlapų. Įtariamasis išsigandęs, iš kišenės ištraukė pinigus, sviedė banknotus ant grindų ir bandė išsivaduoti iš nukentėjusiosios gniaužtų. Nukentėjusioji L. S. susigrūmė su įtariamuoju, nuplėšė įtariamojo striukės (švarko) dvi sagas. Besigrumdami jie nugriuvo laiptais žemyn. Po to, įtariamasis spruko be batų, juos palikęs, prieš tai nusiavęs, prie buto durų. Iš tikrųjų jokio nelaimingo įvykio, kuriame būtų dalyvavęs sutuoktinių S. žentas, nebuvo įvykę. Nenustatytos tapatybės skambintojas ir įtariamasis apie tai žinojo, jie veikė pagal išankstinį bendrą nusikalstamos veikos planą, nusikalstamą veiką vykdė bendrai, sąmoningai ir norėdami ją padaryti.

Prokurorės pareiškime nurodoma, kad VFR A. K. yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 263 straipsnio 1 pastraipoje. Maksimali laisvės atėmimo bausmė, kuri gali būti paskirta už šią nusikalstamą veiką VFR – 5 metai. Nusikalstama veika, kurios įvykdymu VFR yra įtariamas A. K., pagal faktines aplinkybes atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalyje. 2017 m. kovo 2 d. Rėgensburgo apylinkės teismas minėtoje baudžiamojoje byloje išdavė Europos arešto orderį A. K. atžvilgiu. VFR teisėsaugos institucijų ieškomas A. K. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų buvo sulaikytas 2017 m. rugpjūčio 25 d. 09.30 val., o Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 26 d. nutartimi A. K. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo sulaikymo dienos.

Teismo posėdyje prokurorė prašė pareiškimą tenkinti, A. K. ir jo gynėjas sutiko su prokurorės prašymu.

Motyvuojamoji dalis

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Teismas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės pareiškimą ir teismui pateiktą medžiagą, išklausęs teismo posėdyje dalyvavusių proceso dalyvių paaiškinimus, konstatuoja, kad prokurorės pareiškimas yra pagrįstas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2017 m. rugsėjo 6 d. Generalinėje prokuratūroje A. K., dalyvaujant gynėjui advokatui Anton Kviatkovski, buvo supažindintas su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 75 straipsnio nuostatomis, jam buvo išaiškinta supaprastinto išdavimo iš Lietuvos Respublikos tvarka ir teisinės tokio išdavimo pasekmės. A. K. sutiko būti išduotas VFR supaprastinta tvarka, neatsisakydamas specialiosios taisyklės taikymo, t. y. tik dėl EAO nurodytas nusikalstamos veikos. Teismo posėdžio metu A. K. ir jo gynėjas patvirtino, kad tokį sutikimą davė gera valia ir suvokdamas to teisinius padarinius bei neatsisakydamas 2002 m. birželio 13 d. Europos Sąjungos Tarybos pamatinio sprendimo dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos (2002/584/TVR) minimos „specialiosios taisyklės“ reikalavimo.

Teismas nenustatė jokių BK 9¹ straipsnyje numatytų pagrindų, kurie neleistų A. K. išduoti supaprastinta tvarka pagal EAO baudžiamajam persekiojimui VFR.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, A. K. išduodamas supaprastinta tvarka baudžiamajam persekiojimui Vokietijos Federacinei Respublikai.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

išduoti supaprastinta tvarka baudžiamajam persekiojimui Vokietijos Federacinei Respublikai Lietuvos Respublikos pilietį A. K., gim. (duomenys neskelbtini), baudžiamajam persekiojimui pagal Rėgensburgo prokuratūros 2016 m. balandžio 1 d. Europos arešto orderį byloje Nr. 125 Js 4035/16.

Nutartis neskundžiama.