Kauno apygardos teismo sprendimas

2019-04-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-175-658/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2019-04-02
Bylos Nr.
AN2-175-658/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-00052-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nerijus Meilutis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-175-658/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00052-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.10.; 21.11.10. (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 2 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Nerijus Meilutis,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) viršininko V. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 14 d. nutarimo R. L. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistė A. A. 2018 m. gruodžio 20 d. R. L. atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 415 straipsnio 2 dalį, 417 straipsnio 8 dalį, 423 straipsnio 1 dalį, 424 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji 2018 m. lapkričio 10 d., apie 11.30 val., (duomenys neskelbtini), stovėjimo aikštelėje vairuodama automobilį Lexus LS600h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir išvažinėdama iš stovėjimo vietos nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, buvo neatidi ir nepaliko saugaus tarpo iš šono, kad eismas būtų saugus, dėl ko kliudė ir apgadino šalia kitą stovėjusį automobilį. Įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, tačiau apie įvykį nepranešusi nei nukentėjusiajai, nei policijai iš įvykio vietos nuvažiavo. Įvykio metu automobiliui Lexus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra. Vairuotojai įvykio padarymo metu jau buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Tuo savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 219.1, 222, 226 punktų reikalavimus.

Žemesnės instancijos teismas

2. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarimu R. L. pripažinta kalta padariusi administracinius nusižengimus, numatytus ANK 415 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 8 dalyje, 423 straipsnio 1 dalyje, 424 straipsnio 3 dalyje, ir jai paskirta galutinė administracinė nuobauda 450 Eur bauda. Administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukta, nes padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Teismas nustatė, kad po automobilių kontakto Volvo automobilis buvo apgadintas nežymiai, draudimo išmoka siekė 194 Eur. Liudytoja I. P. parodė, kad jos automobilis Volvo apgadintas nežymiai, tik braukimo žymės. Jos manymu, vairuotoja galėjo nepajausti automobilių kontakto. Liudytojai R. Š. ir P. M. parodė, kad, atvykus į eismo įvykio vietą, kitas automobilis buvo apgadintas nežymiai. Teismas konstatavo, kad iš byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos negalima daryti pagrįstos išvados, kad R. L. suvokė, jog vairuodama transporto priemonę sukėlė eismo įvykį ir šioje konkrečioje situacijoje turėjo suprasti bei suprato savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir atlikti teisės aktuose numatytus veiksmus, tačiau ją ignoruodama pasišalino iš įvykio vietos.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde Institucijos viršininkas V. L. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarimo dalį dėl administracinio nusižengimo teisenos pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukimo ir R. L. administracinio nusižengimo bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

3.1. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutarė nutraukti administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną. Nurodoma, jog vertinant apgadinimų mastą bei pobūdį, pažeidėja negalėjo nejausti automobilių kontakto. R. L., pasitraukdama iš eismo įvykio vietos, siekė išvengti administracinės atsakomybės, kadangi jos transporto priemonei nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, o vairuotojai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones. Iš asmens baustumo pažymos matyti, jog pažeidėja nuolat traukiama atsakomybėn už įvairių Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimus, kas rodo, jog ji įžūliai ir piktybiškai ignoruoja galiojančius įstatymus.

3.2. Institucijos nuomone, ištyrus proceso metu surinktus duomenis, matyti, kad pažeidėjos kaltė yra pilnai įrodyta. Skunde teigiama, kad teismas nagrinėdamas bylą nebuvo pilnai aktyvus, kadangi nesidomėjo ar įvykio vieta filmuojama, į teismo posėdį nekvietė apgadinto automobilio savininkės.

Atsiliepimas

4. R. L. atsiliepime į Institucijos apeliacinį skundą nurodo, jog su skundu nesutinka, prašo palikti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarimą nepakeistą.

4.1. Atsiliepime nurodoma, jog pažeidėja apie padarytą nusižengimą sužinojo iš policijos pareigūnės, kuri paskambino ir pakvietė atvykti su automobiliu apžiūrai. Tik nuvalius nuo automobilio nešvarumus, pamatė kelis neryškius įbrėžimus. Kadangi aikštelės danga duobėta ir važiuojant atbuline eiga užpakalinis dešinės pusės ratas įkrito į duobę, tuo metu net nepajutus ji kliudė šalia esantį automobilį.

4.2. R. L. nėra vairuoto automobilio savininkė, todėl, jog prieš keletą dienų pasibaigusi privalomoji transporto priemonės techninė apžiūra sužinojo iš pareigūnės, kai ši tai pastebėjo tikrindama dokumentus. Be to, 2018 m. rugsėjo 25 d. išrašytame administracinio nusižengimo protokole, kuriame už nusižengimą jai buvo atimta teisė vairuoti transporto priemones vienam mėnesiui, nebuvo pažymėta, kad terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kaip priduodamas vairuotojo pažymėjimą policijai. Pažeidėja nurodo, kad iki lapkričio 1 d. transporto priemonių nevairavo. Taip pat pažymi, kad per mėnesį nuvažiuoja nuo penkių iki septynių tūkstančių kilometrų, todėl padaryti pažeidimai proporcingi nuvažiuotam atstumui ir negali būti įvardijami piktybiškais.

4.3. Atsiliepime taip pat nurodoma, jog apeliantės teiginys, kad teismas, nagrinėdamas bylą, nebuvo pilnai aktyvus yra neteisingas. Apgadinto automobilio savininkė teismo posėdyje dalyvavo ir davė parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. Institucijos viršininko V. L. apeliacinis skundas atmetamas.

6. Apeliaciniame skunde Institucija nesutikdama su priimtu teismo nutarimu, ginčija byloje esančių įrodymų vertinimą, kurio pagrindu teismas padarė išvadą, jog R. L. veikoje nėra ANK 426 straipsnio 1 dalyje nurodytų administracinio nusižengimo požymių. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina ir tai, kad teisingo teismo sprendimo priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo byloje esančia medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu, apeliacinio skundo argumentais, sprendžia, jog apylinkės teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktą medžiagą, bei pagrįstai administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį nutraukė nustatęs, jog R. L. padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Nesutikti su apylinkės teismo argumentacija bei naikinti apylinkės teismo procesinį sprendimą remiantis vien tik Institucijos apeliaciniame skunde pateiktais samprotavimais apie vertinamo įvykio faktines aplinkybes, nėra teisinio pagrindo. Skundžiamo nutarimo turinys patvirtina, kad apylinkės teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime aiškiai ir išsamiai išdėstė priimto procesinio sprendimo motyvus bei įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados. Vien tai, kad apylinkės teismas priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi Institucija, nesudaro pakankamo pagrindo teisėto ir pagrįsto apylinkės teismo nutarimo panaikinimui.

8. ANK 426 straipsnio 1 dalis užtraukia administracinę atsakomybę už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Šio administracinio nusižengimo esmė – tyčinis neteisėtas vairuotojo pasišalinimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. Apibūdinant subjektyviuosius pasitraukimo iš eismo įvykio požymius pažymėtina, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada, kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET taisyklėms, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisė pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, Nr. 2AT-10-2014, Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-17-139/2015, Nr. 2AT-34-507/2015, Nr. 2AT-52-511/2015, Nr. 2AT-11-30/2018). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, Nr. 2AT-41-2014, Nr. 2AT-54-2014, Nr. 2AT-17-139/2015).

9. Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad R. L. kaltinime nurodytu laiku, vietoje ir aplinkybėmis sukėlė eismo įvykį, dėl to padarė žalą kitam asmeniui, ir po to apie įvykį nepranešusi policijos pareigūnams iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Aukštesnės instancijos teismas pripažįsta, kad tokie R. L. veiksmai formaliai atitinka ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Vis dėlto, aukštesnės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu nutarimu nutraukė administracinę teiseną R. L. atžvilgiu pagal ANK 426 straipsnio 1 dalį. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančių įrodymų visumos nėra pagrindo konstatuoti, kad R. L. iš eismo įvykio vietos pasišalino tyčia (arba sąmoningai), t. y. žinodama, jog vairuodama automobilį sukėlė eismo įvykį ir suvokdama savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje. Iš bylos medžiagos matyti, jog R. L. viso tyrimo metu nuosekliai tvirtino, kad tyčios pasišalinti iš sukelto eismo įvykio vietos ji neturėjo, kadangi išvažiuodama iš stovėjimo aikštelės nepajuto, jog kliudė kitą automobilį, o apie tai sužinojo tik paskambinus policijos pareigūnui. Aukštesnės instancijos teismas neturi jokio pagrindo abejoti šiais R. L. paaiškinimais, kadangi juos iš esmės patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Iš nagrinėjamoje byloje esančių eismo įvykyje dalyvavusių automobilių nuotraukų matyti, jog tiek pažeidėjos, tiek nukentėjusios automobiliai apgadinti nežymiai. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo apklausta apgadinto automobilio savininkė I. P., kuri patvirtino, jog jos automobilis buvo apgadintas nežymiai, bei jos nuomone, pažeidėja galėjo ir nepajausti automobilių kontakto. Pirmosios instancijos teisme liudytojais apklausti pareigūnai R. Š. ir P. M. taip pat parodė, kad, atvykus į eismo įvykio vietą, kitas automobilis buvo apgadintas nežymiai. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju svarbi ir ta aplinkybė, kad R. L. po įvykio nesiekė nuslėpti automobilių kontakto pėdsakų, t. y. ji pirmosios instancijos teisme nurodė, kad apie eismo įvykį sužinojo tik iš policijos pareigūnų, o nuotraukos patvirtina, kad automobilis Lexus LS600h, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo plautas ar buvo bandyta kaip nors kitaip pašalinti ant jo likusius kontakto požymius.

10. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir apeliacinio skundo teiginiai, jog pirmosios instancijos teismas nesidomėjo ar įvykio vieta filmuojama. Pažymėtina, kad ANK 569 Straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog įrodymus renka, prireikus skiria ekspertizę ar reikalauja specialisto išvados pareigūnai, atliekantys administracinio nusižengimo tyrimą. ANK 627 straipsnio 1 dalies 7 punktas numato, kad rengdamasis nagrinėti administracinio nusižengimo bylą, teismas, nustatęs, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą, priėmęs bylą nagrinėti teisme, konkrečius papildomus įrodymus išreikalauja pats arba įpareigoja administracinį nusižengimą tyrusią instituciją ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų papildomus įrodymus pateikti teismui. Ši taisyklė iš esmės taikoma ir apeliaciniam procesui (ANK 645 straipsnis). Aukštesnės instancijos teismas susipažinęs su Institucijos apeliaciniu skundu, įpareigojo Instituciją pateikti teismui įrodymus ar įvykio vieta (stovėjimo aikštelė, esanti adresu (duomenys neskelbtini)) yra filmuojama bei pateikti vaizdo įrašą, kuriame būtų užfiksuotas R. L. 2018 m. lapkričio 10 d. padaryti administraciniai nusižengimai. Institucija aukštesnės instancijos teismui 2019 m. kovo 19 d. pateikė atsakymą, kad įvykio vieta, t. y. stovėjimo aikštelė, esanti (duomenys neskelbtini), nėra filmuojama, todėl nėra galimybės pateikti vaizdo įrašo. Iš to darytina išvada, kad Institucijos nurodomas apylinkės teismo padarytas pažeidimas neturėjo įtakos priimant skundžiamą nutarimą, kadangi pati apeliantė aukštesnės instancijos teismui pateikė duomenis, jog įvykio vieta nėra filmuojama.

11. Pažymėtina ir tai, kad nors R. L. anksčiau bausta už įvairius padarytus administracinius nusižengimus ir tai ją neigiamai charakterizuoja, tačiau šiuo atveju duomenys apie ankstesnius nusižengimus neįrodo jos kaltės padarius skundžiamą teisės pažeidimą. Byloje nustatyta, kad nagrinėjamu atveju R. L. nevengė administracinės atsakomybės, neneigė savo kaltės dėl eismo įvykio. Tokie duomenys aukštesnės instancijos teismo vertinimu, rodo, kad pažeidėja iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdama dėl savo veiksmų teisėtumo.

12. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio nusižengimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Nagrinėjamu atveju Institucija, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutarime padarytomis išvadomis, nesutikimą iš esmės grindžia tik savo subjektyviu byloje surinktų įrodymų interpretavimu ir vertinimu, nenurodydama jokių esminių faktinių duomenų, kurių pagrindu apygardos teismas galėtų padaryti priešingas, negu padarė pirmosios instancijos teismas, išvadas.

13. Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, bei teisingai nustatė, jog R. L. veikoje nėra ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo subjektyviojo požymio – tyčios. Dėl to daroma išvada, kad skundžiamas apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, o jo keisti ar naikinti Institucijos apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 14 d. nutarimą nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko V. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėjas Nerijus Meilutis