- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-02-15
- Bylos Nr.
- 2-12-231/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01868-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Česlava Malinovska
- Ieškovas
- K. K.
- Atsakovas
- VšĮ ,,Trakų ligoninė“
- Trečiasis asmuo
- ADB „Baltikums“
- Advokatai
- Gintaras Ruseckas
dalyvaujant ieškovei K. K.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. patikslintą ieškinį atsakovei VšĮ ,,Trakų ligoninė‘ trečiajam asmeniui ADB „Baltikums“ Lietuvos filialui dėl 1622,31 EUR turtinės, 14481 EUR neturtinės žalos, bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė K. K. patikslintu ieškiniu prašo iš atsakovo VšĮ ,,Trakų ligoninė“ priteisti 1622,31 EUR turtinės žalos, 14481,00 EUR neturtinės žalos bei visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Patikslintame ieškinyje ieškovė nurodė, kad 2012 m. vasario 18 d. vakare, einant iš darbo paslydo ir pasitempė kairę koją. Dėl stipraus skausmo grįžusi į namus gydėsi savarankiškai (dėjo kompresus, gėrė vaistus nuo skausmo), tačiau skausmui suintensyvėjus ir dar labiau patinus kojai, 2012 m. vasario 23 d. kreipėsi į Trakų ligoninę (chirurgą N. K.). Ieškovei buvo atlikta kairės kojos rentgenograma ir nustatyta diagnozė - kairės kojos sąnario raiščių patempimas (S93.40) bei paskirtas gydymas: elastinis bintas, Fastum Gel tepalas, tabletės nuo skausmo - Ketanov. Ieškovė nurodė, kad jai gydantis vadovaujantis gydytojo N. K. nurodymais, koja dar labiau ištino iki kelio, nesiliovė skausmai, ieškovė nebegalėjo stovėti. 2012 m. vasario 28 d. pakartotinai kreipėsi į Trakų ligoninę prašydama siuntimo pas traumatologą, kuris nustatė diagnozę: kairės čiurnos raiščių dalinis plyšimas (S93.2); vidinės kulkšnies lūžimas (S82.5). Dėl to ieškovei buvo uždėta gipso langetė bei išduotas nedarbingumas.
2012 m. kovo 26 d. gydytojas N. K. nuėmė gipso langetę, tačiau tinimas ir kojos skausmas buvo išlikę, stovėti ir vaikščioti ieškovė negalėjo. Gydytojas ieškovei pasakė, kad lūžių nėra, o skausmai turi praeiti bei paskyrė gydymą namuose - išrašė tepalų ir nuskausminamųjų tablečių Ketanov bei pratęsė nedarbingumą. Būklei negerėjant, ieškovė 2012-04-11 d. vėl kreipėsi pas gydytoją N. K., kuris ieškovei reikalaujant nukreipė pas traumatologą, kuris (gydytoja G. R.) po nustatytos diagnozės (kairės čiurnos raiščių dalinis plyšimas; vidinės kulkšnies lūžimas) nustatė gydymą - riboti fizinį krūvį; šiltos vonelės; gydomoji mankšta; įtrynimai bei pratęsė nedarbingumą. Dėl negerėjančios būklės 2012-04-26 d. ieškovė vėl kreipėsi pas gydytoją N. K., kuris nukreipė pas traumatologą P. B.. Šis gydytojas nustatė diagnozę - kairės Achilo sausgyslės plyšimą (S86.9) bei nustatė operacinį gydymą planine tvarka ir pratęsę nedarbingumą. 2012-05-30 d. ieškovė buvo operuota. Operacijos metu susiūtas Achilo sausgyslės plyšimas.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad nuo traumos iki operacinio gydymo praėjo 3,5 mėnesio, todėl dėl suteiktų nekokybiškų gydymo paslaugų, netinkamai diagnozuojant patirtą traumą ir netinkamai skiriant gydymą, ieškovė kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybą prie sveikatos apsaugos ministerijos.
Ieškovė nurodė, kad 2014 m. vasario 14 d. Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros tarnybos prie „Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius priėmė įsakymą Nr. T1-215 „Dėl pacientei K. K. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės", kuriuo nustatė, kad 2012-02-23 d. - 2012-06-04 d. ieškovei K. K. VšĮ ,,Trakų ligoninė“ asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos pažeidžiant 2014-02-06 kontrolės Nr. T3-363/2013 ataskaitos Nr. D17-34-(1.27) išvadoje (toliau - Išvada) nurodytų teisės aktų reikalavimus, t.y. K. K. buvo suteiktos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. Taip pat nurodyta, kad ieškovei suteikus nekokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista pacientės teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. 2014 m. kovo 27 d. Vyriausioji administracinių ginčų komisija, išnagrinėjusi atsakovo VšĮ ,,Trakų ligoninė“ skundą dėl minėto įsakymo, Sprendimu Nr. 3R-120(AG-91/02-2014) įsakymą paliko nepakeistą, pašalinus iš 2014 m. vasario 6 d. kontrolės Nr. T3-363/2013 ataskaitos Nr. D17-34-(1.27) 2-ą punktą.
Ieškovė pažymėjo, kad teismas turėtų įvertinti tai, kad dėl atsakovės VšĮ ,,Trakų ligoninė“ darbuotojų veiksmų ir kaltės buvo patirta ne tik turtinė žala - dėl nedarbingumo (viso 6 mėn.) gavo 300 Lt kas mėnesį mažesnes pajamas, viso 521,31 EUR (1800 Lt) nei įprastai, už konsultacijas ir teisinę pagalbą rengiant atsiliepimą į atsakovo skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai - 231 EUR (800 Lt), patirtos išlaidos už ekspertizės atlikimą 870,00 EUR. Ieškovė pažymėjo, kad faktiškai patyrė žymiai didesnę neturtinę žalą (kuro išlaidoms vykimui pas gydytojus, medikamentams ir t.t), tačiau kvitų, patvirtinančių šias išlaidas, ieškovė nėra išsaugojusi, kadangi negalvojo, jog dėl to bus priversta kreiptis į teismą. Taigi, viso pagal pateiktus dokumentus ieškovei padaryta turtinė žala sudaro 1622,31 EUR. Taip pat ieškovė nurodė, kad patyrė ir neturtinę žalą t.y. dėl ieškovei nekokybiškai teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų, turėjo kęsti didelius skausmus, prarado normalaus bendravimo galimybes - negalėjo be aplinkinių pagalbos judėti - lipti laiptais, vaikščioti normaliu tempu, rūpintis mažamečiu vaiku, sergančiais tėvais; atsirado liekamieji reiškiniai - iki šiol išlikusi dalinė nejautra čiurnos srityje, koja nesilanksto, jaučiamas tempimas, dažni skausmai, dėl ko nuolat privalo atlikinėti kineziterapijos pratimus namuose bei kasmet reabilitacijas gydymo įstaigose, taip pat nuolat turi vartoti vaistus (tepalus, vaistai nuo skausmo) bei tvarsčius. Be to ieškovė nurodė, kad, po traumos (2012-02-18 d.) dėl nuolat patiriamo skausmo, dvasinių išgyvenimų ir streso, pakilo cukraus kiekis kraujyje, todėl ieškovei buvo nustatytas cukrinis diabetas. Ieškovė nurodė, kad mano, jog neturtinės žalos atlyginimas iš dalies atlygintų ieškovės patirtą skriaudą kančias ir išgyvenimus, todėl iš atsakovės VšĮ ,,Trakų ligoninė“ turėtų būti priteista 14481,00 EUR (50000,00 Lt), neturtinės žalos suma.
Ieškovė teismo posėdžio metu nurodė, kad 2012 m. vasario 23 dieną apsilankius pas gydytoją N. K. ir gydantis jo paskirtu gydymu, ieškovės kojos skausmai nesiliovė ir tada ieškovė pakartotinai kreipėsi pas gydytoją. 2012 m. vasario 28 d. ieškovė buvo nukreipta pas gydytoją G. R., kuri pasakė, kad trūko raiščiai ir ieškovei uždėjo gipsą, dedant gipsą pakėlė koją ir tada ieškovė pajuto, kad kažkas trūko, koja išsitiesė. Ieškovė paaiškino, kad su uždėta langete vaikščiojo penkias savaites, tuo metu dirbo namų ruošos darbus. Paskui gipsą nuėmė ir leido statyti koją, tačiau koja taip ir liko ištinusi, su tokia koja ieškovė vaikščiojo iki 2012 m. kovo pabaigos. Tada buvo nukreipta pas gydytoją P. B., kuris pasakė, kad plyšusi Achilo sausgyslė ir pasiūlė daryti operaciją. Po padarytos operacijos ieškovė negalėjo normaliai vaikščioti du mėnesius. Ieškovės teigimu, nagrinėjamoje byloje ieškovo kaltė pasireiškė tuo, kad pirmas gydymas nustatytas netinkamai. Ieškovė taip pat nurodė, kad buvo užsidėjusi avalynę ant kulniuko, kadangi su nurodyta avalyne ieškovei lengviau vaikščioti, nes tada kojos nereikia lankstyti.
Ieškovės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškovės patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
Atsakovas su pateiktu ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškovei K. K. VšĮ ,,Trakų ligoninė“ ją gydžiusių gydytojų buvo nustatytos tinkamos diagnozės ir paskirtas tinkamas gydymas.
Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė, siekdama nustatyti ar jai buvo suteiktos tinkamos sveikatos priežiūros paslaugos, kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Valstybinės akreditavimo sveikatos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2014-02-06 kontrolės Nr. T3-363/2013 ataskaitos Nr. D17-34-(1.27) pagrindu, Tarnybos direktorius priėmė skundžiamąjį įsakymą, kuriame konstatavo nustatytus pažeidimus bei padarė išvadą, kad VšĮ ,,Trakų ligoninė“ teikė nekokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Detalizuojant įsakymo turinį, atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad direktoriaus įsakymo 1 punkte nurodytos nekokybiškos asmens sveikatos priežiūros paslaugos apima tik pažeidimus, susijusius su medicininių dokumentų pildymo trūkumais. Kitaip tariant, Tarnybos išvadose nustatyti pažeidimai susiję tik su netinkamu medicinos praktikos dokumentų tvarkymu teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškinyje K. K. nurodo, kad jai suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos buvo nekokybiškos, netinkamai diagnozuojant patirtą traumą ir netinkamai skiriant gydymą. Tačiau Valstybinės akreditavimo sveikatos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2014-02-06 kontrolės Nr. T3-363/2013 ataskaitos Nr. D17-34-(l.27) išvadoje, kuria grindžiamas įsakymas nurodoma, kad gydytojas specialistas konsultantas, vertinęs K. K. klinikinį atvejį, išvadoje nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-02-28 iki 2012-04-11 gydytoja ortopede traumatologe G. R. teisingai įvertino pacientės K. K. rentgenogramas, nustatė teisingą diagnozę, paskyrė teisingą gydymą ir rekomendacijas.
Atsakovas pažymėjo, kad 2014 m. kovo 27 d. Vyriausioji administracinių ginčų komisija sprendimu Nr. 3R-120 (AG-91/02-2014) pašalino iš 2014 m. vasario 6 d. Kontrolės Nr. T3-363/2013 ataskaitos Nr. D17-34-(1.27) antrąjį punktą, kuriame buvo nurodyta, kad gydytojas P. B. ieškovei suteikė nekokybiškas gydymo paslaugas. Minėto sprendimo ieškovė K. K. neskundė įstatymų nustatyta tvarka, kas atsakovo manymu suponuoja ieškovės pritarimą ir sutikimą su Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimu. Tokiu būdu teigtina, jog gydytojas P. B. teisingai nustatė ieškovei diagnozę ir paskyrė teisingą gydymą.
Atsakovas pažymėjo, kad valstybinės akreditavimo sveikatos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2014-02-06 kontrolės Nr. T3-363/2013 ataskaitos Nr. Dl7-34-(l.27) išvadoje nurodyti Trakų ligoninės gydytojų pažeidimai neturėjo įtakos 2012-02-23 - 2012-06-04 ieškovei K. K. VšĮ ,,Trakų ligoninė“ teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybei ir liekamiesiems K. K. sveikatos reiškiniams. Kitaip tariant, liekamieji reiškiniai, kuriuos nurodė pacientė, galėjo atsirasti dėl pačios patirtos traumos, o ne dėl netinkamai suteiktos medicininės pagalbos.
Atsakovo teigimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246-6.249 straipsniais, atsakovo civilinė atsakomybė atsiranda esant šioms sąlygoms: žala, neteisėti atsakovo veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų atsakovo veiksmų ir žalos, atsakovo kaltė. K. K. medicininėje dokumentacijoje nenustatyti VšĮ ,,Trakų ligoninė“ medikų veiksmai, dėl kurių jai būtų sukelta žala. Pacientė buityje patyrusi kairės kojos čiurnos traumą pavėluotai kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą, o sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos kokybiškai atsižvelgiant į pacientės sveikatos būklę.
Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas A. G. papildomai pažymėjo, kad ligoninės gydytojai G. R. ir P. B. savo darbą atliko tinkamai. Atliktas magnetinis rezonansas parodė, kad gydytojo P. B. operacija ieškovei buvo atlikta gerai, o liekamieji reiškiniai galėjo būti dėl mažo ūgio ir turimo viršsvorio. Dėl atsakovės teiginių, kad jai buvo netinkamai uždėta langetė – atsakovo atstovas nurodė, kad tai yra subjektyvi ieškovės nuomonė. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus motyvus ir prašė ieškinį atmesti.
Trečiasis asmuo pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka ir pažymėjo, kad byloje nėra pateikta jokių įrodymų ar kitų faktinių aplinkybių, kuriomis remiantis būtų galima teigti, kad ieškovės reikalavimai yra pagrįsti. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad ieškovė, teikdama ieškinį remiasi Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos, pacientų teisių priežiūros skyriaus kontrolės ataskaita Nr. T3-363/2013 ir tuo pagrindu 2014-02-14 priimtu Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie sveikatos apsaugos ministerijos (toliau - tarnybos) direktoriaus įsakymu Nr. Tl-215. Minimuose dokumentuose pateikiamos išvados, kad pacientei K. K. suteikus nekokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeista pacientės teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Tačiau su tokia tarnybos išvada nesutiko atsakovas, dėl ko jis 2014-03-13 kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau - komisija), kad būtų panaikintas tarnybos direktoriaus 2014-02-14 įsakymas Nr. Tl-215. Komisija išnagrinėjo atsakovo skundą ir priėmė sprendimą palikti galioti tarnybos direktoriaus įsakymą, tačiau iš jo pašalinant, antrą punktą, o likusią įsakymo dalį paliko nepakeistą. Trečiasis asmuo pažymėjo, kad paliktoje galioti įsakymo dalyje yra išnagrinėti atsakovo vidaus veiklos dokumentai ir tarnybos priimti sprendimai yra įstaigos vidaus administravimo klausimai, kurie niekaip nesusiję su tinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu.
Trečiasis asmuo taip pat nurodė, kad šiuo atveju yra reiškiamas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo teikiant sveikatos priežiūros paslaugas. Klausimus susijusius su pacientų teisėmis ir sveikatai padarytos žalos atlyginimu reglamentuoja LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas. Trečiojo asmens teigimu, vadovaujantis LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 1 dalimi yra imperatyviai nustatyta - kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo ir LR Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vadovaujantis LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi yra nustatyta, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. O to paties įstatymo 2 dalyje nustatyta, kad pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Trečiojo asmens teigimu, kadangi ieškovė nesilaikė imperatyvių įstatymo nuostatų ir nesikreipė į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją kaip privalomą ikiteisminę instituciją, dėl žalos nustatymo ir įpareigojimo ją atlyginti, ieškinys vadovaujantis LR CPK 137 str. 2 d. 3 p. ieškinį turėtų būti atsisakyta priimti.
Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovas palaikė atsiliepime į patikslintą ieškinį išdėstytas aplinkybes ir nurodė, kad iš byloje esančių duomenų pagrįstai galima teigti, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos atsakovo įstaigoje ieškovei K. K. buvo teiktos laiku, tinkamai ir kokybiškai. Taip pat pažymėjo, kad ieškovė nepateikė tikslaus savo patirtos turtinės žalos paskaičiavimo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, trečiasis asmuo prašė ieškinį atmesti.
Ieškinys atmestinas.
Ieškovė K. K. pateiktame ieškinyje ir teismo posėdžio metu nurodė, kad 2012 m. vasario 18 d. vakare, einant iš darbo paslydo ir pasitempė kairę koją ir po kelių dienų skausmui suintensyvėjus 2012 m. vasario 23 d. kreipėsi į Trakų ligoninę - chirurgą N. K.. Ieškovei buvo atlikta kairės kojos rentgenograma ir nustatyta diagnozė - kairės kojos sąnario raiščių patempimas (S93.40) bei paskirtas gydymas: elastinis bintas, Fastum Gel tepalas, tabletės nuo skausmo - Ketanov. (b.l. 23) Ieškovė nurodė, kad jai gydantis vadovaujantis gydytojo N. K. nurodymais, koja dar labiau ištino iki kelio, nesiliovė skausmai, ieškovė nebegalėjo stovėti. 2012 m. vasario 28 d. pakartotinai kreipėsi į Trakų ligoninę prašydama siuntimo pas traumatologą, kuris nustatė diagnozę: kairės čiurnos raiščių dalinis plyšimas (S93.2); vidinės kulkšnies lūžimas (S82.5). Dėl to ieškovei buvo uždėta gipso langetė bei išduotas nedarbingumas. (b.l. 24) Ieškovės pateiktais duomenimis, 2012 m. kovo 26 d. gydytojas N. K. nuėmė gipso langetę (b.l. 26), tačiau tinimas ir kojos skausmas buvo išlikę, stovėti ir vaikščioti ieškovė negalėjo, todėl 2012-04-11 d. vėl kreipėsi pas gydytoją N. K., kuris ieškovei reikalaujant nukreipė ją pas traumatologą. Traumatologė G. R. po nustatytos diagnozės (kairės čiurnos raiščių dalinis plyšimas; vidinės kulkšnies lūžimas) nustatė gydymą - riboti fizinį krūvį, šiltos vonelės, gydomoji mankšta, įtrynimai (b.l. 18). Dėl negerėjančios būklės 2012-04-26 d. ieškovė vėl kreipėsi pas gydytoją N. K., kuris nukreipė pas traumatologą P. B., kuris nustatė diagnozę - kairės Achilo sausgyslės plyšimą (S86.9) bei nustatė operacinį gydymą ir 2012-05-30 d. ieškovė buvo operuota – buvo susiūtas Achilo sausgyslės plyšimas. (b.l. 43)
Kaip paaiškino ieškovė teismo posėdžio metu, ieškovės manymu, jai susižeidus koją, buvo netinkamai nustatyta pirminė diagnozė, būtent dėl to užsitęsė gydymas, ieškovei buvo būtina atlikti operaciją, o po kojos gydymo išliko liekamieji reiškiniai: iki šiol išlikusi dalinė nejautra čiurnos srityje, koja nesilanksto, jaučiamas tempimas, dažni skausmai, dėl ko nuolat privalo atlikinėti kineziterapijos pratimus namuose bei kasmet reabilitacijas gydymo įstaigose, taip pat nuolat turi vartoti vaistus (tepalus, vaistai nuo skausmo) bei tvarsčius. Be to ieškovė pažymėjo, kad prarado dalį pajamų, kadangi šešis mėnesius turėjo nedarbingumą. Taip pat ieškovė nurodo, kad patyrė neturtinę žalą, kadangi dėl neteisingai nustatytos diagnozės turėjo daug nepatogumų, jautė skausmus, negalėjo judėti be ramentų, negalėjo atlikti buities darbų, turėjo prašyti pagalbos draugų, kurie padėdavo ieškovei užlipti laiptais, prižiūrėti vaiką. Taip pat ieškovė jautė nerimą dėl to, kad gali netekti darbo, jai išėjus į darbą buvo sumažintas jai mokamas darbo užmokestis. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovė teigia, kad VšĮ ,,Trakų ligoninė“ ieškovei teikė netinkamos kokybės paslaugas, todėl privalo atlyginti ieškovės patirtą turtinę ir neturtinę žalą. Ieškovė patirtą turinę žalą įvertino 1622,31 EUR suma, o neturtinę 14481,00 EUR suma.
Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad asmens sveikatos sužalojimas arba gyvybės atėmimas sukuria asmeniui, kuris tai padarė, prievolę atlyginti žalą. Lietuvos teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaigos atsakomybė už joje dirbančių gydytojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytą žalą pacientams yra deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.283, 284 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.). Asmuo (ieškovas), pareiškęs sveikatos priežiūros įstaigai ieškinį dėl jos darbuotojų kaltais veiksmais teikiant sveikatos priežiūros paslaugas padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Žalą padariusio asmens kaltė preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje teismas taip pat pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, sprendžiant sveikatos priežiūros įstaigos civilinei atsakomybei taikyti būtinų sąlygų nustatymo kriterijus, yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad gydytojų civilinė atsakomybė už netinkamą gydymą yra profesinė atsakomybė, tai yra specialisto atsakomybė už netinkamą profesinių pareigų vykdymą, ji yra specifinė neteisėtų veiksmų ir kaltės, kaip civilinės atsakomybės sąlygų, aspektais. Gydytojo profesinės atsakomybės pobūdis yra nulemtas sveikatos priežiūros, kaip visuomenės veiklos srities, reikšmingumo ir su tuo susijusios būtinybės garantuoti tinkamą sveikatos priežiūros paslaugų teikimą visuomenei. Gydytojas, kaip profesionalas, turi specialiųjų žinių, todėl atitinkamos profesijos asmeniui yra taikomi griežtesni atidumo, atsargumo bei rūpestingumo reikalavimai. Tai yra esminis profesionalo atsakomybės bruožas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. VšĮ ,,Kauno medicinos universiteto klinikos“, bylos Nr. 3K-3-408/2009). Kasacinis teismas yra akcentavęs, kad gydytojo veiksmų standartas apima ne tik medicinos ir kitų mokslų žinias, taikytinas medicinos praktikoje, profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisykles, bet ir gydytojo veiksmų vertinimą protingumo, sąžiningumo kriterijais, konkrečiomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje viešoji įstaiga Kauno medicinos universiteto klinikos v. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-236/2010). Ar asmuo konkrečioje situacijoje buvo sąžiningas ir turi būti laikomas nekaltu, vertinama pagal tai, ar jis viską padarė, ko iš jo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. ir V. K. v. viešoji įstaiga Šiaulių rajono pirminės sveikatos priežiūros centras, Sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-511/2004). Nurodyta kasacinio teismo praktika, leidžia daryti išvadą, kad, sprendžiant dėl gydytojo veiksmų neteisėtumo, kaip civilinės atsakomybės sąlygos, turi būti vertinama, ar konkrečiomis aplinkybėmis gydytojas teikė medicinos pagalbą, dėdamas maksimalias pastangas. Kartu kasacinio teismo praktikoje yra pažymėta ir tai, kad maksimalių pastangų principas vertinant gydytojo veiksmų atitiktį protingo ir atidaus profesionalo elgesio standartui, nereiškia, jog gydytojas turi atlikti visus įmanomus tyrimus ir taikyti visus įmanomus gydymo metodus, tai reiškia, kad turi būti įvertinta, ar jis veikė kaip sąžiningas, atidus, atsargus, rūpestingas, kvalifikuotas savo srities specialistas, vadovaudamasis medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. P. v. VĮ Vilniaus greitosios pagalbos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-59/2011; 2013 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. V. ir A. V. v. VšĮ Klaipėdos vaikų ligoninė ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė ir VšĮ Kauno klinikos, bylos Nr. 3K-3-553/2013).
Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad ieškovė, manydama, kad gydymo įstaiga netinkamai nustatė ieškovei diagnozę ir paskyrė netinkamą gydymą, kreipėsi į Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą prie Sveikatos apsaugos ministerijos pacientų teisių priežiūros skyrių, kuris 2014-02-06 priėmė kontrolės Nr. T3-363/2013 ataskaitą Nr. D17-34-(1.27), kurios pirmame punkte pažymėta, kad 2012-02-23 ir 2012-04-20 pacientę K. K. konsultavusi gydytoja radiologė B. O. G. radiologinių tyrimų išvadose nekokybiškai įvertino pacientės rentgenogramas Nr. 1759-60 ir 3396-97, t.y. neaprašė atskilusių kaulinių fragmentų nuo kairio šokikaulio vidinio paviršiaus ar vidinės kulkšnies, nenustatė teisingos diagnozės (b.l. 64). Tos pačios ataskaitos antrame punkte nurodyta, kad 2012-04-26, 2012-05-30 – 2012-06-04 gydytojas ortopedas traumatologas P. B. neįvertino pacientės K. K. traumos mechanizmo, radiologinių tyrimų - rentgenogramų, neatliko papildomų tyrimų – kairiosios Achilo sausgyslės echoskopijos ar branduolių magnetinio rezonanso tomografinio ištyrimo, neteisingai nustatė klinikinę diagnozę ir pasirinko neteisingą gydymo taktiką (b.l. 64-65). Nurodytos ataskaitos pagrindu Valstybinės akreditavimo sveikatos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorius 2014-02-14 priėmė įsakymą, kuriame konstatavo nustatytus pažeidimus bei padarė išvadą, kad VšĮ Trakų ligoninė teikė nekokybiškas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. (b.l. 62) Atsakovė VšĮ,, Trakų ligoninė“, nesutikdama su priimtu įsakymu pateikė skundą Vyriausiajai administracinių ginčų komisijai, kuri 2014-03-27 sprendimu atsakovo skundą tenkino iš dalies ir iš 2014-02-06 kontrolės Nr. T3-363/2013 ataskaitos Nr. D17-34-(1.27.) panaikino antrą punktą, kuriame buvo teigiama, kad gydytojas P. B. ieškovei suteikė nekokybiškas paslaugas (b.l. 12). Ieškovė su ginčų komisijos išvada sutiko ir jos per dvidešimties dienų terminą neskundė.
Šiuo atveju atsižvelgiant į aukščiau nurodytus ir teismo įvertintus dokumentus, pažymėtina, kad iš jų turinio galima daryti apibendrintą išvadą, jog buvo nustatyta, kad gydytoja radiologė B.O. G. 2012-02-23 ir 2012-04-20 nekokybiškai įvertino pacientės rentgenogramas Nr. 1759-60 ir Nr. 3396-97, tuo tarpu gydytoja ortopedė traumatologė G. R. 2012-02-28 d. ir 2012-04-11 teisingai įvertino pacientės traumos aplinkybes, traumos mechanizmą ir pakenkimo lygį bei teikė tinkamas rekomendacijas dėl ieškovės gydymo. Taip pat iš nurodytų dokumentų matyti, kad nėra nustatyta gydytojo P. B. ieškovei teiktų medicininių paslaugų kokybės trūkumų, gydytojas ieškovei diagnozę nustatė teisingai, taip pat taikė teisingą gydymą, su tuo sutiko ieškovė, neskusdama Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos sprendimo bei teismo posėdžio metu duodama paaiškinimus.
Šiuo atveju vertinant bylos medžiagoje esančius duomenis, nustatyta, kad priešingai negu nurodo ieškovė, ji patyrusi traumą 2012-02-23 kreipėsi ne į VšĮ ,,Trakų ligoninė“, o VšĮ ,,Trakų pirminės sveikatos priežiūros centras“, kurio gydytojas chirurgas N. K., nusiuntęs ieškovę atlikti radiologinį tyrimą bei gavęs jo rezultatus nustatė ieškovei diagnozę - kairės kojos sąnario raiščių patempimas (S93.40) bei, kaip nurodė ieškovė, paskyrė gydymą: elastinį bintą, Fastum Gel tepalą, tabletės nuo skausmo – Ketanov (b.l. 23). Vertinant tolimesnį ieškovės patirtos traumos gydymą, pažymėtina, kad po N. K. paskirto gydymo ieškovės kojos skausmams nepraėjus, ieškovė vėl kreipėsi ne į VšĮ ,,Trakų ligoninė“ o į VšĮ ,,Trakų pirminės sveikatos priežiūros centras“, kurios chirurgas N. K. nukreipė ieškovę pas gydytoją traumatologę G. R., kuri 2012-02-28 nustatė diagnozę: kairės čiurnos raiščių dalinį plyšimą (S93.2); vidinės kulkšnies lūžimą (S82.5) ir uždėjo ieškovei gipso langetę (b.l. 21-22). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad nuėmus ieškovei langetę, ir ieškovei jaučiant skausmus, ieškovė pakartotinai buvo nukreipta pas gydytoją traumatologę G. R., kuri po patirtos traumos 2012-04-11 nustatė ieškovei gydymą: riboti fizinį krūvį, šiltos vonelės, gydomoji mankšta, įtrynimai (b.l. 18) Dėl negerėjančios būklės 2012-04-26 d. ieškovė vėl kreipėsi pas gydytoją N. K., kuris nukreipė pas traumatologą P. B., kuris nustatė diagnozę - kairės Achilo sausgyslės plyšimą (S86.9), 2012-05-30 d. ieškovė buvo operuota, o 2016-06-04 išleista iš stacionaro (b.l.43)
Vertinant bylos faktines aplinkybes bei anksčiau teismo išanalizuotą teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką, pažymėtina, kad ieškovė, siekdama žalos atlyginimo iš sveikatos priežiūros įstaigos, šiuo atveju VšĮ ,,Trakų ligoninė“, kaip vieną iš būtinų atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų privalo įrodyti ieškovei gydymo paslaugas teikusių atsakovo darbuotojų neteisėtus veiksmus. Šiuo atveju ieškovei taip pat taikomos bendrosios LR CPK 178 str. numatytos nuostatos, nurodančios, kad ginčo šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo atsikirtimus. Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinei akreditavimo sveikatos tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei administracinių ginčų komisijai išnagrinėjus ieškovės pateiktą skundą dėl jai teiktų medicinos paslaugų kokybės, nebuvo nustatyta, kad ieškovei diagnozė nustačiusi bei gydymą paskyrusi gydytoja G. R., bei ieškovę gydęs atsakovo darbuotojas P. B., būtų neteisingai nustatęs diagnozę ir paskyręs ieškovei netinkamą gydymą. (b.l. 5-12) Šiuo atveju nors ieškovė teismo posėdžio metu išsakė nuomonę, kad gydytoja G. R. galimai netinkamai skyrė gydymą: t.y. gydytojai dedant gipsą ieškovė pajuto patempimą ir ieškovės koją įsitempė, tačiau bylos medžiagoje nėra jokių rašytinių duomenų apie galimą G. R. netinkamą ir nekokybišką paslaugų ieškovei teikimą ir priešingai, iš byloje esančios Valstybinės akreditavimo sveikatos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2014-02-06 kontrolės Nr. T3-363/2013 ataskaitos Nr. D17-34-(l.27) išvados matyti, kad gydytojas specialistas konsultantas, vertinęs K. K. klinikinį atvejį nurodė, kad laikotarpiu nuo 2012-02-28 iki 2012-04-11 gydytoja ortopede traumatologe G. R. teisingai įvertino pacientės K. K. rentgenogramas, nustatė teisingą diagnozę, paskyrė teisingą gydymą ir rekomendacijas. Nurodyti duomenys suponuoja išvadą, kad ieškovei medicinines paslaugas teikusių atsakovo darbuotojų – gydytojų G. R. ir P. B. veiksmai atitinka savo srities profesionalų elgesio standartą, kaip jis apibrėžiamas anksčiau teismo nurodytoje teismų praktikoje, t.y.: gydytojai veikė kaip sąžiningi, atidūs, atsargūs, rūpestingi ir kvalifikuoti savo srities specialistai, vadovaudamiesi medicinos ir kitų mokslų žiniomis, gydytojų profesinės etikos ir pripažintos praktikos taisyklėmis, teisės aktų, reglamentuojančių medicininių paslaugų teikimą, nuostatomis.
Nagrinėjamų aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad vis dėlto, teikiant ieškovei gydymo paslaugas buvo nustatyti tam tikri teisės aktų pažeidimai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad gydytoja radiologė B.O. G. 2012-02-23 ir 2012-04-30 atliko ieškovės rentgenogramas (b.l. 88). Kaip teigiama Valstybinės akreditavimo sveikatos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2014-02-06 kontrolės Nr. T3-363/2013 ataskaitos Nr. D17-34-(l.27) išvadoje, gydytoja radiologė nekokybiškai įvertino ieškovės rentgenogramas ir neaprašė atskilusių kaulinių fragmentų nuo kairio šokikaulio vidinio paviršiaus ar vidinės kulkšnies, nenustatė diagnozės (b.l 64) Atsakovas tiek pateiktame atsiliepime tiek tesimo posėdžio metu sutiko su nustatytais gydytojos radiologės medicinos paslaugų kokybės trūkumais, tačiau šiuo atveju teismas sutinka su atsakovo pozicija, kad nurodyti gydytojos radiologės pažeidimai iš esmės yra susiję su medicininių dokumentų pildymo pažeidimais ir nėra susiję su ieškovei faktiškai nustatyta diagnoze ar skirtu faktiniu gydymo, dėl kurio ieškovė įrodinėja sveikatai padarytą žalą. Teismo vertinimu nustatyti gydytojos radiologės B.O. G. pažeidimai nelaikytini esminiais, jie neturėjo įtakos gydymo eigai ir neįrodo neteisėtų ieškovę gydžiusių atsakovo darbuotojų veiksmų.
Nagrinėjamų aplinkybių kontekste teismas pažymi, kad ieškovė, nurodydama jai patirtą žalą, kaip liekamuosius jai skirto netinkamo gydymo reiškinius nurodo ne tik likusius kojos skausmus bei dalinę nejautrą čiurnos srityje, tačiau taip pat teigia, kad po traumos, dėl nuolat jaučiamo skausmo, streso ir patirtų išgyvenimų, ieškovei buvo nustatytas cukrinis diabetas (b.l. 157) Šiuo atveju siekiant nustatyti, kokie liekamieji reiškiniai atsirado ieškovei po 2012 m. vasario 18 d. patirtos traumos bei ar šių liekamųjų reiškinių atsiradimui turėjo įtakos atsakovo suteiktos nekokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos, Trakų rajono apylinkės teismo 2015-01-12 nutartimi buvo skirta ekspertizė (b.l. 83). Ekspertams pateikti klausimai: 1) kokie liekamieji reiškiniai atsirado ieškovei K. K., gim. (duomenys neskelbtini), po 2012 m. vasario 18 d. patirtos traumos; 2) ar liekamųjų reiškinių atsiradimui turėjo įtakos atsakovo VšĮ ,,Trakų ligoninė“ suteiktos nekokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos; 3) ar šiuo metu K. K. esantys sveikatos sutrikimai turi priežastinį ryšį su 2012-02-18 patirta trauma dėl atsakovo nekokybiškai teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. (b.l. 83) Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2015-10-14 ekspertizės akto matyti, kad atlikus ekspertizę nustatyta, kad: 1) ieškovei K. K., po galimai 2012-02-18 patirtos traumos ir jos gydymo, išlieka kairio blauzdinio pėdos sąnario kontraktūra, kairės pėdos lenkimo žymus jėgos sumažėjimas, kairės pėdos jutimo sutrikimai; 2) K. K. stebimi kairės pėdos jutimo sutrikimai bei kairės pėdos lenkimo jėgos žymus sumažėjimas nėra būdingas diagnozuotos traumos apimčiai, jos taikytam gydymui bei instrumentinių tyrimų (MRT, rentgenogramos) radiniams. Neatmetama, kad šie liekamieji reiškiniai gali būti susiję su neadekvačia diagnostika ir taikytu gydymu. Po ilgalaikės sąnario mobilizacijos gipso įtvaru yra galima sąnario kontraktūra, kaip traumos ir jos gydymo pasekmė; 3) K. K. diagnozuotas cukrinis diabetas II-o tipo (po atliktų kraujo tyrimų) jokio ryšio su galimai 2012-02-18 patirta kairio blauzdinio pėdos sąnario trauma neturi (b.l. 99-104).
Teismas, vertindamas atliktos teismo medicinos ekspertizės akto duomenis, pažymi, kad iš tikrųjų ieškovei po jai taikyto gydymo yra nustatyti neigiami liekamieji reiškiniai, tačiau iš atliktos medicinos ekspertizės duomenų negalima daryti kategoriškos išvados, kad jie turi priežastinį ryšį su atsakovo darbuotojų ieškovei taikytu gydymu. Šiuo atveju teismas atliktos medicinos ekspertizės duomenis vertina sistemiškai su kitomis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybėmis ir byloje esančiais įrodymais. Kaip nurodė pati ieškovė teismo posėdžio metu, ji būdama su uždėtu gipsu ir pasiremdama ramentais privalėjo namie atlikti namų ruošos darbus, prižiūrėti mažametį vaiką, dėl ko buvo priversta, jausdama skausmą, judėti namie. Atsižvelgiant į šias nurodytas aplinkybes, teismas neatmeta galimybės, kad ieškovė nesivadovaudama gydytojų rekomendacijomis dėl patirtos traumos gydymo, nuolatos judėdama ir tokiu būdu atsiremdama ant sužeistos kojos, pakenkė patirtos kojos traumos gydymui. Taip pat pažymėtina, kad gydytoja G. R., ieškovei nuėmusi langetę 2012-04-11, K. K. paskyrė gydymą ir nurodė rekomendacijas: naudoti šiltas voneles, taikyti gydomąją mankštą, įtrynimus bei riboti fizinį krūvį, tuo tarpu pati ieškovė teismo posėdžio metu neneigė, kad po taikyto gydymo buvo užsidėjusi batus su kulniuku, dėl ko objektyviai galima teigti, kad ieškovė nesilaikė gydytojos nustatytos rekomendacijos riboti fizinį krūvį, tenkantį po patirtos traumos gydomai kojai. Atsižvelgiant į ieškovės pateiktus paaiškinimus matyti, kad ieškovė nesilaikė jai skirtų rekomendacijų, kas galėjo turėti įtakos po patirtos traumos atsiradusiems liekamiesiems reiškiniams.
Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad sprendimas byloje yra priimamas objektyviai ir visapusiškai ištyrus byloje esančius įrodymus. Teismo sprendimas negali būti grindžiamas abejonėmis ir prielaidomis. Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė neįrodė atsakovo VšĮ ,,Trakų ligoninė” darbuotojų neteisėtų veiksmų teikiant medicinos paslaugas ieškovei, taip pat neįrodė, kad yra priežastinis ryšys tarp ieškovei atsiradusios žalos ir jai teiktų VšĮ ,,Trakų ligoninė“ gydytojų gydymo paslaugų. Nagrinėjamoje byloje nenustačius atsakovo deliktinės atsakomybės sąlygų, turtinės ir neturtinės žalos priteisimo iš atsakovo klausimas nėra sprendžiamas ir ieškovės K. K. patikslintas ieškinys atmetamas, kaip nepagrįstas. Ieškovės patikslintą ieškinį atmestus bylinėjimosi išlaidos už teiktą teisinę pagalbą K. K. nėra priteisiamos.
Nagrinėjamoje byloje papildomai pažymėtina, kad trečiasis asmuo ADB „Baltikums“ Lietuvos filialas pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį ir jo atstovas teismo posėdžio metu pažymėjo, kad ieškinys turėtų būti paliktas nenagrinėtas, kadangi ieškovė nesilaikė LR Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 str. 3 d. numatytos privalomos ikiteisminio ginčų nagrinėjimo tvarkos. Vadovaujantis nurodyto straipsnio nuostatomis, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti. Teismas, vertindamas nurodytą teisinį reglamentavimą bei trečiojo asmens išsakytą poziciją, sutinka, kad ieškovė, siekdama jos sveikatai padarytos žalos atlyginimo, turėjo prieš teikiant ieškinį teismui kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, tačiau nurodytoms aplinkybėms paaiškėjus priėmus ieškinį ir bylą nagrinėjant teisme ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį, taip pat atlikus ekspertizę byloje, ieškinio palikimas nenagrinėto nurodytoje proceso stadijoje neatitiko proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų, bei būtų iš esmės apsunkinęs proceso dalyvių teisę į greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą.
Kiti šalių paaiškinimai ir pateikti įrodymai byloje yra teisiškai nereikšmingi, todėl teismas jų nevertina ir dėl jų nepasisako.
Vadovaujantis CPK 96 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014-09-23 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ Nr. 1R-298/1K-290, bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentu įteikimu, valstybei nepriteisiamos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 4, 5, 7, 88, 93, 96, 177, 185, 259, 260, 270, 296 str., teismas
nusprendė:
ieškinį atmesti.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.