Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Šakių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant prokurorui A. Ažukui, nukentėjusiam ir civiliniam ieškovui A. A., kaltinamajam S. B., kaltinamojo gynėjai advokatei I. Haase, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje kaltinamasis S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsiskyręs, vidurinio išsilavinimo, niekur nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas Marijampolės rajono apylinkės teismo: 1. 1982-06-15 pagal Lietuvos Respublikos BK 90 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 m. 6 mėn.; 2. 1984-09-10 pagal LR BL 225 str. 2 d. laisvės atėmimu 3 m. 6 mėn.; 3. pagal LR BK 118 str. 3 d. laisvės atėmimu 8 m., Alytaus rajono apylinkės teismo 1995-11-27 nutartimi, vadovaujantis LR BK 54² str., paleistas lygtinai 1 m. 10 mėn. 5 d. laikotarpiui, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis S. B. 2011 m. vasario 26 d. apie 2.40 val. kelyje Lukšiai-Kriūkai – kelio sankryžoje su lauko keliuku, vedančiu į G. J. sodybą, Žuklijų kaimo ribose, Kriūkų seniūnijoje, Šakių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be jokios dingsties, tyčia trimis smūgiais peiliu sužalojo nukentėjusį A. A., padarydamas jam poodines kraujosruvas kairės akies apatiniame voke, žande – pažandėje – smilkinio spenio srityje – kakle, pjautinę žaizdą dešinėje plaštakoje, pjautinę žaizdą kairiame žande, kiauryminę durtinę – pjautinę pilvo sienos žaizdą su plonosios žarnos ir pasaito pažeidimu, kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje (operacijos metu rasta 800 ml kraujo), plonosios žarnos pasaito kraujosruvą, tuo sunkiai sutrikdė sveikatą nukentėjusiam, nes kiauryminė durtinė-pjautinė pilvo sienos žaizda su plonosios žarnos ir pasaito pažeidimu, kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d.

Nors kaltinamasis neprisipažįsta padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d., tačiau kaltinamojo kaltė visiškai įrodyta liudytojų V. Ž., R. V., D. N., V. P., K. B., V. B., iš dalies – G. J., nukentėjusiojo A. A. parodymais, daiktiniais įrodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais su fotolentelėmis ir schema-planu, akistatų, parodymo atpažinti asmenį protokolais, Valstybinės medicinos tarnybos prie LR TM Jurbarko poskyrio specialisto išvada ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Kaltinamasis S. B. parodė, kad 2011 m. vasario 25 d. su draugais – R. J., A., M. grįžo iš Kauno ir užvažiavo pas pažįstamą L. K.. Vėliau draugai išvažiavo, o S. B. liko. Atvažiavo G. J. ir atsivežė alaus, kurį jie išgėrinėjo. G. J. pakvietė važiuoti į jo namus. Jiedu dar užsuko pas G. J. draugą K. B., ten G. J. dar gėrė alaus. Paskui visi kartu – jiedu su G. J. ir K. B. išvažiavo pas G. J. namo. Važiuodami per klaidą įsuko iš kelio ne į savo keliuką, o ten iš namo išbėgo būrys jaunų žmonių, kurie buvo tuo nepatenkinti. Tada G. J. apsisuko ir nuvažiavo į savo keliuką. Kai jie išvažiavo iš to kiemo, matėsi, kad jaunuoliai vejasi rėkaudami – būrys įsiutusių girtų jaunuolių. G. J. nuėjo į namo vidų, o kaltinamasis su K. B. lauke rūkė. Pasirodė link jų keliuku ateinantys jaunuoliai ir S. B. pagalvojęs, kad bus negerai, nes Šakių teisme jau buvo kita byla, kur jis kaltinamas dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo. Pasakydamas K. B., kad einąs namo, keliuku – nes tik jis vedė link kelio, nuėjęs prie pagrindinio kelio, kur kaltinamąjį užpuolę tie jaunuoliai su lazdomis – pradėjo jį mušti, nuo ko kaltinamasis net pasijautė trumpam netekęs sąmonės. Tie jaunuoliai, tarp kurių buvęs ir nukentėjusysis, buvę girti, o pats S. B. buvo gėręs tik iki 200 gramų vyno pas L. K.. Buvę labai tamsu ir tuo metu negalėjęs nė vieno atpažinti, bet teisme jau atsirenkąs kas buvo kas. Jie šūkavo: “ko čia, ką čia“ ir vienas tamsiaplaukis sudavė jam į koją, daužė per galvą – S. B. negalėjęs apsiginti, nes jų buvę daug. Dabar jau žino, kad R. V. sudavė jam per kojas su pagaliu, priekyje stovėjo A. A. ir V. Ž. ir daužė per galvą. Kai atgavo sąmonę, pamatė daugiau jaunuolių. Ką jie kalbėjo, negalįs pasakyti, nes jo galva buvusi sumušta. Paskui S. B. nušlubavęs į G. J. kiemą ir pasakęs jam, kad neitų į gatvę. G. J. nuvedė S. B. pas kaimyną, ten šis išgėręs degtinės nuo skausmo. Jokio peilio neturėjęs. Kai važiavo dar pas G. J., tada apžiūrinėjo mašinoje G. J. peilį, gulėjusį prie pavarų svirties. Po sumušimo gydęsis – buvo lūžęs žandikaulis, kojos sumuštos. Po sumušimo už kelių dienų parašęs pareiškimą policijai – ikiteisminis tyrimas dėl S. B. sužalojimo buvo pradėtas, bet paskui nutrauktas. Su ieškiniais nesutinkąs, nes nieko nepadaręs. Iš kur sužalojimai A. A. – negalįs pasakyti. S. B. per ikiteisminį tyrimą atpažinę kaip asmenį sužalojusį A. A., nes jis skyręsis išvaizda nuo tų žmonių, kurie buvę pasodinti per atpažinimą šalia jo. Tyrėjas aplaidžiai vedė bylą. Prieš S. B. surengtas sąmokslas, tačiau kodėl – negalįs atsakyti. Nesakęs K. B., kad jam nesunku žmogų pripjauti, niekas jo ir ,,Peiliniu” nevadina. Anksčiau jokio išžaginimo nebuvo padaręs ir buvęs teismo nekaltai nuteistas. Girtas nebuvo, nes išgerti 200 g vyno ir alus jam nieko nereiškia.

L. V. Ž. parodė, kad su nukentėjusiuoju yra draugas, kaltinamojo nepažįsta. 2011-02-25 buvęs jo gimtadienis ir su draugais šventę sodyboje pas Ė. – šeimininkų nebuvo. Baigėsi alkoholis, todėl su V. P. važiavę jo nusipirkti pas G., pavardės nežinąs. Kartu važiavo A. A., D. N., R. V.. Liudytojas su A. nuėjo į sodybą, R. pasiliko prie kelio. V. Ž. pasibeldė ir paklausė ar turima parduoti svaigalų. Tą G. pravardžiuoja ,,Šakiniu“ – jis pasakė, kad paleis ant atėjusių šunis. Liudytojas su Aurimu nuėjo link kelio užtvaros ir pamatė, kad juos vejasi G. ir kitas žmogus – dabar atpažįsta kaip S. B.. Jie iš karto juos puolė. G. nesimušė ir nuėjo atgal, o A. su S. B. mušėsi, ant žemės vartėsi. S. B. iš karto puolė A. Liudytojas klausė G. – už ką. A. atsistojo ir pasakė – ,,pašviesk“. Tada liudytojas su mobiliu pašvietė ir pamatė išvirtusias A. žarnas. L. A. su B. neišskyrė, kai jiedu mušėsi, manė, pasimuš ir baigs. Kur po to dingo S. B., nematė. Aurimą paguldė ant drabužių ir laukė R. V. iškviestos greitosios. Peilio V. Ž. nematė. Matė, kad Aurimo nosis pramušta. R. V. atbėgo išgirdęs triukšmą, kai A. jau buvo atsistojęs. Buvo pakankamai šviesu nuo sniego, be to, atvažiavo G. su mašina ir pašvietė.

L. R. V. parodė, kad nukentėjęs yra draugas, S. B. pažįsta iš matymo. 2001-02-25 vakare su draugais šventė V. Ž. gimtadienį. Pritrūko gėrimų, todėl važiavo nusipirkti. Buvo ne girti, o tik apsvaigę. Ėjo pirkti į ,,tašką“ pas ,,Šakinį“ – pas šalia gyvenantį G. J.. Pas jį visada galima nusipirkti alkoholio, kurio yra pirkęs ir anksčiau. V. P. pavežė iki keliuko į ,,Šakinio“ namus ir paleido. Į sodybą nuėjo V. Ž. ir A. A.. Liudytojas apsisuko ir ėjo atgal, nes išgirdo šaukiant ,,paleisiu šunis“. Paskui išgirdo triukšmą ir grįžo. A. sakė, kad jį pripjovė. Liudytojas matė S. B. rankoje peilį – virtuvinį, smailų, nesusilankstantį, kuriuo jis dar liudytojui pagrasino. R. V. tarstelėjo, kad prieš „mentus“ nešokinėtų – mat jo „podžius“ dirba policijoje, todėl taip pasakė, ir iškvietė greitąją pagalbą. Paguldė A. A. ant savo striukės ir užklojo kita striuke, kad nesušaltų. Policija atvažiavo pirmiau kokiomis 5 minutėmis, nei greitoji. Viskas vyko jau po pusiaunakčio, apšvietimas buvo natūralus – buvo galima atpažinti žmones.

Liudytojas K. B. parodė, kad nukentėjęs yra sūnaus draugas, kaltinamąjį mato trečią kartą. Buvo 2011-02-26 – jau po dvylikos, kai atvažiavo G. su kažkokiu vyriškiu – jį atpažįstąs kaip S. B.. Išgėrus alaus, G. pasivadino važiuoti pas jį dar išgerti. Važiuodami atsitiktinai pataikė į Ė. sodybą – matė, kad ten daug vaikinų lauke. Nuvažiavo pas G., netrukus atvažiavo lengvoji mašina. S. B., kaip pats sakė, nuėjo „padaryti tvarką“. Ant kelio buvo daug vaikų. A. pribėgo, sako, skambink greitajai. Jis buvo susiėmęs už pilvo, laikė žarnas. S. B. tuo metu buvo ant kelio. Jį kažkas spardė. Sakydamas, kad neturi telefono, nuėjo namo, nes nenorėjo veltis į tą reikalą. Matė ten R. V. ir V. Ž.. S. B., dar važiuojant pas G., rodė mašinoje peilį. Tyrėjas V. B. apklausė liudytoją išgėrusį, nes buvo kaimynui pjovęs kiaulę. S. B. peilį turėjo panašų į medžioklinį – raudonomis kriaunomis, tokį patį, kaip G. mašinoje. Juodu su G. kalbėjosi, kad tokį patį turi, kad peilį nešiojasi pastoviai. S. B. pas liudytoją namie tą peilį turėjo, sakė, kad sėdėjo kalėjime, kad gali pripjauti kiekvieną, kad nieko nebijo, todėl peilį ir nešiojasi. Liudytojas negalėjo Aurimui padėti, nes neturėjo telefono. K. B. nurodė nenorįs konfliktų, nes su kitais neturi problemų, tai ir su S. B. nenori konfliktuoti. Automobilyje prie pavarų svirties buvo G. peilis ir S. B. sakė, kad jo toks pats. Išlipant iš mašinos, G. peilis liko mašinoje. Kas spardė S. B. – nematęs. Liudytojas buvęs šiek tiek išgėręs, bet ne girtas.

Liudytojas G. J. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta nuo 2011 m. vasario 25 d. Nukentėjusysis pažįstamas. Vasario 25 d. gėrė alų pas K. B., o paskui važiavo pas liudytoją į namus. Prie jo keliuko atvažiavo mašinos – G. J. iš namų pasiėmė cigarečių, butelį ir norėjo išvažiuoti iš kiemo, bet negalėjo. Girdėjo triukšmą, matė, kad ant kelio spardo S. B. – jį spardė visa gauja. Prie mašinoje sėdinčio liudytojo priėjo vienas žmogus ir pasakė, kad kviesčiau greitąją, sakė, esąs sužalotas – padurtas. Kažkas šaukė ,,Kostia, padėk“, tai yra K. B.. Liudytojas grįžo į kiemą ir nesikišo į incidentą. Neturėjęs telefono, tad pastatęs mašiną ir nuėjęs pas kaimyną. Po to sugrįžo S. B. ir K. B.. Ką pasakojo – neatsimenąs. Į Rusiją važiuojąs tris keturis kartus kuro parsivežti. Niekuo neprekiaująs, tik duodavęs draugams cigarečių ir degtinės, bet niekas nieko nepirko. Pas K. B. būnant jokio peilio niekas nerodė. Ar K. B. rodė – nematęs. liudytojo peilis atlenkiamas, paprastas peilis, laikomas mašinoje. Jei būtų apie peilį kalbėję, G. J. būtų girdėjęs, nes K. B. sėdėjęs šalia. Liudytojas jokio peilio pas S. B. nematęs. Nebuvo tą kartą A. A. su V. Ž. prašyti jokio alkoholio. Namie buvo žmona ir sūnus, bet jie miegojo. Negrasinęs paleisti šunis. Buvę tamsu, G. J. tik apšvietęs mašinos šviesomis ir matęs, kaip kokie 8 žmonės spardė ant kelio gulintį S. B., kuris paskui sakė, kad jam skauda koją, šlubavo. P. S. vykusio pokalbio neatsimenąs. Negali pasakyti ar tie jaunuoliai buvę girti. Protokolo neskaitęs, nes apsipykęs su tyrėju – šis sakęs savo, o liudytojas – savo tiesas, todėl pasakęs, kad rašytų ką norįs. Protokolo viso neperskaitęs – tyrėjas pažįstamas, todėl juo pasitikėjęs, protokolą tik akimis permetęs ir pasirašęs. Ant kelio matęs beisbolo lazdų, numetęs į malkas tuos pagalius, tyrėjui V. B. apie juos sakęs, bet šiam nebuvo tai įdomu. Liudytojas supratęs, kad jaunuoliai atėję mušti jo – G. J., bet tyrėjas sakė, kad liudytojas tai išsigalvojąs. Degtinės niekas niekad neprašė parduoti – gal žmonos prašė.

L. V. P. parodė, kad nukentėjęs yra jo kaimynas, draugas, o kaltinamojo nepažįstu. Liudytojas 2011-02-25 grįžo iš darbo ir su draugais šventė kažkieno gimtadienį. Paskui paprašė pavežti ir liudytojas pavežė – pats nuvažiavo į netoliese esančius G., pakeliui nuvežė R. V., V. Ž., D. N. ir A. A. link Ž. Ko jiems ten reikėjo – nežinąs. Su D. N. juodu nuvažiavo į G. ir liudytojui paskambino, kad nukentėjo A. A.. Sugrįžo atgal ir matė, kad A. A. guli šalikelėje perpjautu veidu ir perdurtu pilvu. Kiti jį dangstė skudurais, kad nesušaltų. Draugai buvo išgėrę. Buvo atvažiavusi ir kita mašina. Naktis buvusi tamsi, matomumas nelabai geras.

L. V. B. parodė, kad dirba Marijampolės AVPK Šakių r. PK KPS vyresniuoju tyrėju, nutraukto ikiteisminio tyrimo dėl S. B. sužalojimo netyrė, nuo pat pradžių tyrė bylą dėl A. A. sužalojimo – apklausas atlikinėjo visų liudytojų ir įtariamųjų. G. J. buvo laikinai sulaikytas kaip įtariamasis ir davė parodymus kaip įtariamasis. Iš pradžių jis sakė, kad nieko nežino. Paskui prasiblaivė ir sakė kur kas važiavo. G. J. yra piktas ir nervuotas, protokolą perskaitė ir pasirašė. G. J. apie beisbolo lazdas liudytojui nieko nesakė – aiškino, kad buvęs girtas ir nieko nematė. Jis tik išsakė savo nuomonę – kad jaunuoliai buvo atėję su juo susidoroti. Policijos pareigūnai naktį galėjo ir nematyti tų lazdų, bet rytą atliko kratą pas G. J. ir tikrai būtų jas radę. Apklausiant K. B. pas jį namuose, jis buvo pagiringas, vakare į apklausą atvyko atsigavęs. Liudytojas K. B. pažįsta labai seniai – paprastai jis sako taip, kaip jam patogiau. K. B. sakė, kad bijo S. B., kad S. B. – ,,Peilinis” ir jį papjaus. Sakė, kad jį matė antrą ar trečią kartą. Policijos pareigūnams yra žinoma apie G. J. prakybos ,,tašką“, bet tai ne kriminalinės policijos sritis. K. B., kaip ir G. J., apklausos protokolą skaitė.

Liudytojas D. N. parodė, kad studijuoja M. R. universitete valstybės sienos apsaugą ir teisę. Nukentėjusį pažįsta – draugas, kaltinamojo nepažįsta. 2011-02-11 šventė daugo V. Ž. gimtadienį. Buvo A. A., R. V., M. P., V. Ž. ir dar kažkas – daugiau liudytojas nepamena. Gal viduryje gimtadienio šventimo į kiemą įvažiavo viena mašina, ji išvažiavo, paskui vėl atvažiavo ir pastovėjo, ir vėl išvažiavo. Kai šventėje pritrūko degtinės, nusprendė nuvažiuoti pas G. J. nusipirkti, nes jis pardavinėja – jo namuose dar buvo šviesu. Liudytojas su V. P., palikę A. A., R. V. ir V. Ž. prie G. J. namų, nuvažiavo į netoliese esančius G., nes laukti buvo šalta, norėjo pažiūrėti kas gero G. Netrukus paskambino R. V. ir pasakė, kad sužeistas A. A.. Tai atsitiko po kokių 5-6 min, kai juos išleido eiti į G. J. kiemą. Grįžus atgal, pamatė, kad A. A. guli ant striukės, jam buvo įpjautas veidas ir sužeistas pilvas – per rūbus nesimatė kurioje vietoje. Niekas nesakė, kas jį sužeidė – visi puolė rengtis savo rūbus, kad jį užklotų. Po to pasakojo, kad jie dar nebuvo degtinės nusipirkę, ėjo keliuku link G. J. namų, kai juos iš tamsos užpuolė du vyrai. Vienas jų buvo G. J., kitas – S. B.. Už ką taip sužeidė A. A. – nežino ir nesupranta iki šiol.

Liudytoja A. J. parodė, kad vasario 25 d. vakare buvusi namuose. Kada grįžo vyras G. J. – neatsimena, nes jau miegojusi, kai kažkas ėjo pro duris. Ar jis namie nakvojo, negali pasakyti, nes jiedu su vyru gyvena atskiruose kambariuose. Po viskams girdėjo kalbas, kad pas juos ėjo muštis jaunimas su lazdomis, kad prie kelio vyko muštynės. Turbūt neatsimena arba negirdėjo, nes kietai miega. Šuo nereaguoja, jei kas vyksta ant kelio. Sesuo I. L. atpasakojo tas sklandančias kalbas. Daugiau nieko nežinanti. Pas juos yra atėję pirkti degtinės, bet jie niekada nepardavinėja. Kažkas turi kerštą ant jų, nors gyvena ten tik tris metus, kad apkalbinėja negerai.

Nukentėjęs A. A. parodė, kad anksčiau kaltinamojo nepažinojo, 2011 m. vasario 25 d. šventė gimtadienį. A. A. visą laiką buvo viduje ir net nematė kas kada buvo atvažiavę. Po vidurnakčio pritrūko gėrimų, todėl su V. P. vairuojama mašina vyko pas G. J., kuris pardavinėja svaigalus. V. P. su D. N. nuvažiavo, palikę nukentėjusį, R. V. ir V. Ž., kurie nuėjo keliuku link G. J. kiemo. Nuėjo su Vyteniu į kiemą, pasibeldė į langą, bet jiems kažkas iš vidaus pradėjo šaukti, kad paleis šunis. Lyg tai buvo moteriškas balsas. Apsisuko ir grįžo, susitiko ties šlagbaumu R. bei išgirdo, kad iš paskos kažkas atšlepsi. Atsisukęs pamatė D. J. ir S. B., kuris ant A. A. užsimojo – pajuto, kad pilve darosi šilta. Pakilo, vėl parkrito. Paskui jau praradinėjo sąmonę. Pastebėjo, kad S. B. šnekėjosi su R. Pajuto, kai buvo sužalotas veidas. S. B. nerišliai sakė: „kas čia darosi, ko čia reikia?“. Jis elgėsi kaip nenormalus – aiškiai buvo neblaivus. Niekas nieko jam nedarė, o jis taip elgėsi, kaip blaivus nedarytų. A. A. pabudo, kai jį kėlė į greitąją. Komoje buvo parą, ligoninėje Šakiuose pragulėjo daugiau kaip savaitę. Tuo metu jis mokėsi, tad apie mėnesį negalėjo mokytis. Ligoninėje neleido vaikščioti, negalėjo pats valgyti, dar ir dabar nuo skausmo geria vaistus, negali lankstytis, sunkiau dirbti, veidas sužalotas, randas matosi ir liks visam gyvenimui. Išpjovė 15 cm žarnos, pasikeitė virškinimas. Tuo metu matė, kaip išvirto toks guzas žarnyno. Kokios tolesnio gyvenimo perspektyvos, dabar negali pasakyti. Po įvykio galvojo, kad mirs. Reiškia civilinį ieškinį 30 000 Lt neturtinės žalos. Kiek dar kainavo važinėjimas į ligonines, vaistai, kitos turėtos išlaidos – neturi tam dokumentų. Paimtų rūbų nukentėjusiam nereikia, jie gali būti sunaikinti. Peilį S. B. rankose tikrai matė.

Apžiūrimi daiktiniai įrodymai, pateikti kartu su baudžiamąja byla – A. A. baltiniai, megztinis ir vokas su raudonų dėmių fragmentu (paimta įvykio vietoje).

Be to, kaltinamojo S. B. kaltė įrodinėjama: 2011-02-26 įvykio vietos apžiūros protokolais, specialisto išvada, fotolentelėmis ir planu-schema (1 t., b.1. 2-16) – be kitų duomenų, įvykio apžiūros protokole užfiksuota, kad sankryžoje kelio Lukšiai-Kriūkai su lauko keliuku, vedančiu pas G. J., Ž. kaimo ribose, Kriūkų seniūnijoje, Šakių rajone ant sniego matosi raudonų dėmių, panašių į kraują, sumintas sniegas (1 t., b.l. 2-6); reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo ir šių daiktų apžiūros protokolais su fotolentelėmis (1 t., b.l. 25-35); parodymo atpažinti asmenį protokolu – procesinio veiksmo metu A. A. atpažino S. B. kaip asmenį, kuris jį sužalojo peiliu (1 t., b.l. 94-96); akistatų su kaltinamuoju S. B. ir liudytoju G. J. protokolais – procesinių veiksmų metu A. A. liko prie savo parodymų (1 t., b. l. 98-99, 144-145); parodymo atpažinti asmenį protokolu – procesinio veiksmo metu liudytojas V. Ž. atpažino S. B. kaip asmenį, peiliu sužalojusį A. A. (1 t., b. l. 106-108); akistatų su kaltinamuoju S. B. ir liudytoju G. J. protokolais – procesinių veiksmų metu liudytojas V. Ž. liko prie savo parodymų (1 t., b.l. 110-111, 146-147); parodymo atpažinti asmenį protokolu – procesinio veiksmo metu liudytojas R. V. atpažino S. B. kaip asmenį, peiliu sužalojusį A. A. (1 t., b.l. 117-119); akistatų su kaltinamuoju S. B. ir liudytoju G. J. protokolais – procesinių veiksmų metu liudytojas R. V. liko prie savo parodymų (1 t., b.l. 121-122); K. B. akistatos su kaltinamuoju S. B. protokolu – procesinio veiksmo metu K. B. keitė parodymus, tvirtindamas, kad peilio S. B. neturėjo, o apžiūrėjo tik G. J. automobilyje buvusį peilį (2 t., b.l. 27-28); Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 107/11(10) nurodyta, kad A. A. padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, žande – pažandėje – smilkinio spenio srityje – kakle, pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje, pjautinė žaizda kairiame žande, kiauryminė durtinė – pjautinė žaizda su plonosios žarnos ir pasaito pažeidimu, kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje (operacijos metu rasta 800 ml kraujo), plonosios žarnos pasaito kraujosruva, kurie padaryti trimis smūgiais ar trauminiais poveikiais veikiant kokiam tai duriančiam pjaunančiam įrankiui ir kiauryminė durtinė– pjautinė žaizda su plonosios žarnos ir pasaito pažeidimu, kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (1 t., b.l. Nr. 21-22); Šakių rajono apylinkės prokuratūros 2011-06-14 nutarimu, kuriuo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 23-1-00172-11 dėl S. B. sužalojimo, A. A. veiksmuose nesant veikos, numatytos LR BK 138 str. 1 d., požymių (A. A. negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, nes veikė neperžengdamas būtinosios ginties ribų) (2 t., b.l. 84-85).

Išanalizavęs byloje surinktus įrodymus teismas pripažįsta, kad kaltinamasis S. B. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, tai yra kaltinamasis 2011 m. vasario 26 d. apie 2.40 val. kelyje Lukšiai-Kriūkai – kelio sankryžoje su lauko keliuku, vedančiu į G. J. sodybą, Ž. kaimo ribose, Kriūkų seniūnijoje, Šakių rajone, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – prieš tai gėrė tiksliai nenustatytą kiekį vyno ir alaus, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, be jokios dingsties, tyčia trimis smūgiais peiliu, kurį nešiojosi su savimi ir kurio atsikratė kaip įkalčio po nusikaltimo padarymo, sužalojo nukentėjusį A. A., padarydamas jam sužalojimus, atitinkančius sunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 135 str. 1 d.

Nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu nepavyko pašalinti prieštaravimų: tarp nukentėjusio A. A. ir liudytojų V. Ž., R. V. su kaltinamuoju S. B. bei kartu su juo buvusiais liudytojais K. B. ir G. J. dėl to, ar kaltinamasis buvo ar nebuvo susikibęs su nukentėjusiuoju ir atitinkamai sudavė ar nesudavė jam smūgius peiliu, sukėlusius sunkų sveikatos sutrikdymą bei kas ką užpuolė – jaunuoliai S. B. ar S. B. nukentėjusį A. A., buvo ar nebuvo jaunuoliai atėję pas G. J. grasindami lazdomis; tarp liudytojo K. B. ir kaltinamojo S. B. dėl S. B. turėjimo su savimi peilio, jo rodymo K. B. namuose ir aiškinimo, kad „nieko nebijo, yra sėdėjęs kalėjime ir gali bet ką pripjaut, todėl nešiojasi peilį“, dėl jų pokalbio apie S. B. peilį G. J. mašinoje ir G. J. neva negirdėjimo šio pokalbio. Atkreiptinas dėmesys į liudytojo K. B. parodymų keitimą ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje dėl S. B. peilio turėjimo ar neturėjimo, į K. B. ir G. J. nepagrįstus bandymus pateisinti savo iš esmės vengimą duoti parodymus ir atitinkamai teismo nustatytų faktinių aplinkybių neatitinkančių parodymų davimą S. B. baime ar tyrėjo šališkumu, neobjektyvumu, tarnybiniu aplaidumu – pastarieji teiginiai nepasitvirtino apklausus liudytoju tyrėją V. B. ir jo parodymus įvertinus sistemiškai. Teismas, iš esmės visus įrodymus vertindamas objektyviai ir kritiškai, kaltinamojo ir kartu su juo buvusių liudytojų K. B. ir G. J. parodymus šiuo aspektu vertina: kaltinamojo – tik kaip pasirinktą gynybinę versiją, kuria bandoma išvengti labai griežtos baudžiamosios atsakomybės ir solidžių civilinių ieškinių atlyginimo; liudytojų – kaip pagalbą iš baimės ar dėl kitų motyvų (pvz., už paskleistą informaciją apie G. J. neteisėtai pardavinėjamą degtinę ir rūkalus) savo sugėrovui kaltinamajam, žinomai melagingais parodymais ikiteisminiame tyrime ir teisme padedant realizuoti tokią pasirinktą S. B. gynybinę versiją. Teismas visiškai atmeta kaltinamojo versiją, kad jis neužpuolė ir nesužalojo A. A., atsižvelgdamas į nustatytas byloje aplinkybes – tokio objektyviai nemotyvuoto A. A. užpuolimo ir jo sunkaus sužalojimo faktą patvirtina nuoseklūs nukentėjusiojo, betarpiškai įvykio vietoje buvusių liudytojų V. Ž. ir R. V., iš dalies – liudytojų V. P. ir D. N. parodymai, šiame nuosprendyje jau aptartų akistatų ir parodymų atpažinti asmenį metu užfiksuoti parodymai. Teismas parodymų atpažinti asmenį protokoluose (1 t., b.l. 106-108 ir b.l. 117-119) atitinkamai vietoje V. Ž. ir R. V. pavardžių likusią A. A. pavardę kompiuteriu rašytame dokumente vertina tik kaip rašymo apsirikimo klaidą ir šių procesinių dokumentų dėl nurodyto rašymo apsirikimo klaidos nelaiko niekiniais. Kiti objektyvūs duomenys – įvykio vietos apžiūros protokolai su priedais, specialistų išvados, ligos istorijos išrašo duomenys taip pat patvirtina, kad nukentėjusiajam būtent tuo laiku ir tokiu būdu buvo padarytas atitinkamas kūno sužalojimas, įvertintas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų esant pagrindą nukentėjusiajam ar jo draugams, byloje apklaustiems liudytojais, kaip nors apkalbėti S. B. (arba ir G. J.), todėl teismas atmeta kaip visiškai nepagrįstą kaltinamojo versiją apie kažkokį tai organizuotą suokalbį, sąmokslą prieš kaltinamąjį. Teismas, įvertinęs nurodytą, be šio nuosprendžio dar priėmė ir nutartį, kuria prokurorui pavedama spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo G. J. ir K. B. atžvilgiu pradėjimo už žinomai melagingų parodymų davimą pagal Lietuvos Respublikos BK 235 str. 1 d.

Byloje yra pareikštas civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos ieškinys kaltinamajam dėl 4697,42 Lt žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo (1 t., b.l. 85).

Nukentėjusysis A. A. pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajam dėl 30 000 neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b.l. 92).

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad dėl 2011-02-26 padarytų sužalojimų nukentėjusiam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, dėl nukentėjusiojo gydymo teritorinė ligonių kasa iš viso patyrė 4697,42 Lt žalą, kurią teismui pagrindė rašytiniais įrodymais. Byloje įrodyta, kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, todėl ligonių kasos ieškinys dėl žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, 4697,42 Lt sumą priteisiant iš kaltinamojo.

Sutinkamai su LR CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teismas pripažįsta, kad dėl tyčinių kaltinamojo S. B. veiksmų nukentėjusiam A. A. padaryta neturtinė žala – jis akivaizdžiai patyrė fizinį skausmą ir dvasinius išgyvenimus. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Jurbarko poskyrio specialisto išvadoje Nr. G 107/11(10) nurodyta, kad A. A. padaryta poodinės kraujosruvos kairės akies apatiniame voke, žande – pažandėje – smilkinio spenio srityje – kakle, pjautinė žaizda dešinėje plaštakoje, pjautinė žaizda kairiame žande, kiauryminė durtinė – pjautinė žaizda su plonosios žarnos ir pasaito pažeidimu, kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje (operacijos metu rasta 800 ml kraujo), plonosios žarnos pasaito kraujosruva, kurie padaryti trimis smūgiais ar trauminiais poveikiais veikiant kokiam tai duriančiam pjaunančiam įrankiui ir kiauryminė durtinė– pjautinė žaizda su plonosios žarnos ir pasaito pažeidimu, kraujo susikaupimu pilvaplėvės ertmėje atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, patirtas išgastis ir reali grėsmė dėl sužalojimų netekti gyvybės, ilgą laiką po įvykio buvo reikalingas gydymas, sutrikdytas mokymosi procesas, įvyko neigiami pakitimai organizmo fiziologinėse funkcijose (virškinime), patiriami subjektyvūs neigiami išgyvenimai dėl fizinio silpnumo. A. A. dėl patirto sveikatos sutrikdymo išgyveno didelį dvasinį sukrėtimą, jį iki šiol nuolatos lydi skausmai, sumažėjo bendravimo ir darbo galimybės, jį kamuoja psichologinis netikrumas dėl savo ateities ryšium su tokia sveikatos būkle, veide liko randas.

Teismas, priteisdamas asmeniui kito asmens nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui. Taip pat žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Be to, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006).

Teismas, įvertindamas neturtinės žalos nustatymo kriterijus, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus bei atsižvelgdamas: į tai, kad nusikalstama veika, kurios metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, padaryta tyčia; į tai, kad kaltinamasis nepripažįsta savo kaltės ir nesigaili dėl padaryto; į kaltinamojo materialinę padėtį, jo socialinį statusą; į tai, kad nukentėjusysis nereiškia civilinio ieškinio dėl jam padarytos turtinės žalos; į nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo pobūdį, trukmę; į tai, kad neaišku, koks bus ir ar bus jo sveikatos pagerėjimas ateityje, – sprendžia, kad protingas ir teisingas neturtinės žalos dydis, atlygintinas nukentėjusiam A. A. yra jo reikalaujami priteisti 30 000 Lt.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė; kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaltinamasis S. B., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str., laikinai sulaikytas nebuvo, 2011-01-21 jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b.l. Nr. 33 ), ši kardomoji priemonė palikta galioti ir perdavus kaltinamąjį teismui 2011-06-21 nutartimi (2 t., b.l.60).

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 str. tai yra: į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, – padarytas sunkus nusikaltimas; į nusikalstamos veikos stadiją, – nusikaltimas baigtas; į kaltės formą ir rūšį, – nusikaltimas padarytas tyčia; į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, – nusikaltimas padarytas siekiant sukelti dvasinio ir fizinio skausmo; į kaltinamojo asmenybę, amžių, socialinę brandą – kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas pilnamečiu, teismo anksčiau teistas, teistumas išnykęs, yra linkęs save besąlygiškai teisinti – nurodo paskutinį kartą 1190-03-01 buvęs nuteistas Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 118 str. 3 d. 8 m. laisvės atėmimo bausme, nors to nusikaltimo nebuvo padaręs; į tai, kad gyvenamosios vietos seniūno faktiškai niekaip necharakterizuojamas, o atsižvelgus į tai, kad niekur nedirba, į ankstesnius jo teistumus, į tai, kad Šakių rajono apylinkė teisme nagrinėjama kita baudžiamoji byla, kurioje S. B. kaltinamas analogiško nusikaltimo padarymu, charakterizuotinas iš esmės neigiamai; į kaltinamojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo – nesiėmė jokių priemonių veikos padariniams sumažinti, nebendravo su nukentėjusiuoju, jo neatsiprašė, kaltu neprisipažino ir neprisipažįsta, taip bandydamas išvengti baudžiamosios ir civilinės atsakomybės; į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių aplinkybių; į atsakomybę sunkinančią aplinkybę.

Kaltinamajam skirtinas vienintelės įstatyme nustatytos terminuotos laisvės atėmimo bausmės laikotarpis, ilgesnis, nei įstatymo sankcijoje numatytas šios bausmės vidurkis. Kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti nedelsiant po nuosprendžio paskelbimo keistina į kardomąją priemonę suėmimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304, 305, 307 str., teismas

nusprendžia:

S. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. ir nuteisti laisvės atėmimu 6 m. (šešeriems metams), bausmę atliekant pataisos namuose.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti nedelsiant po nuosprendžio paskelbimo pakeisti į kardomąją priemonę suėmimą ir jo terminą nustatyti – iki įsiteisės nuosprendis.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo, tai yra nuo 2011 m. gruodžio 16 d.

Valstybinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš S. B. už A. A. gydymą dėl jo 2011-02-26 sužalojimo Valstybinei ligonių kasai prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos 4697,42 Lt (keturis tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt septynis litus 42 ct).

Nukentėjusio ir civilinio ieškovo A. A. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš S. B. 30 000 (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo A. A. dėl jo 2011-02-26 sužalojimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – A. A. baltinius ir megztuką bei voką su raudonų dėmių fragmentu, paimtą įvykio vietoje, sunaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.