- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2016-01-21
- Bylos Nr.
- 1-110-951/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47477-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ilona Jakubėnienė
- Kaltinamasis
- E. Š.
- Nukentėjusysis
- K. K., Vaiko teisių apsaugos tarnybos
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, turtintis 25 procentų darbingumą, praeityje teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
E. Š. grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, o būtent: 2015-08-24 apie 10.40 val. atėjęs į K. K. namus, adresu (duomenys neskelbtini), pastūmė K. K. ir įėjo į butą bei išsitraukęs daiktą, panašų į ilgą peilį – mačetę, bei daiktą, panašų į ilgą peilį – mačetę, laikydamas rankoje, tyčia išsakė nukentėjusiajai K. K. grasinančius žodžius „aš tau galvą nupjausiu, vietoje nukirsiu kojas, rankas ir galvą“, sakydamas jai, kad šoktų per langą į lauką arba be kojų išmes ją pro langą, reikalaudamas atiduoti pinigus ir grasindamas, kad jei neatiduos pinigų ir jei ji kreipsis į policiją ir jis bus sulaikytas, tada su ja susidoros jo vaikai, po to 2015-08-25 apie 10.38 val. (duomenys neskelbtini), namo kieme, bandydamas sugauti nukentėjusiąją K. K., šiais savo veiksmais sudarė nukentėjusiajai K. K. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas ją nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis E. Š. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad 24 dieną jam paskambino pusbrolio J. K. sesuo ir pasakė, jog K. K. pavogė iš jo kortelę, nuėmė nuo jos pinigus. K. K. buvo su J. K. kaime, K. K. su draugais jį nugirdė, paėmė kortelę ir dingo. J. K. buvo grįžęs iš Norvegijos, užsidirbęs pinigų namui pirkti. J. K. paskambino K. K., ši pasakė, kad viskas baigta, pinigų jau nebėra ir jis gali likti tame kaime. Ji nusiiminėjo pinigus Palangoje, Šiauliuose, kitur. J. K. grįžo iš kaimo. K. K. pasakė, kad visi jo daiktai yra laiptinėje. Mačetės neturėjo. Rugpjūčio 24 d. apie 10.30 val. nuvyko pas K. K.. Buvo su automobiliu „Lexus“. Nuėjo pas K. K., paskambino į duris. Kadangi ji nebūtų jo įsileidusi, nes buvo konfliktas su jo žmona, prisistatė kaip įgaliotinis. K. K., atidariusi duris ir pamačiusi jį, nenorėjo jo įsileisti, todėl patraukė duris ir įėjo. Jam įėjus į kambarį, pirmi žodžiai buvo „atleisk, buvau girta“. Ji manė, kad pas ją atėjo dėl savo žmonos. Bet pasakė, kad atėjo dėl J., tai pasakė „dabar jį, kurvą, užmušiu“. Kambaryje buvo dar du asmenys, pasakė, kad 10-iai minučių jie išeitų, nes nori pakalbėti su K. K.. Jie išėjo, konflikto nebuvo. Rugpjūčio 24 d. pas K. K. namuose buvo vienas „pankas“ ir vienas „zekas“. Jokio daikto, mačetės neturėjo, atėjo plikomis rankomis. Ji sakė, „kokią teisę turiu rautis į jos namus“. Jis jai pasakė „tylėk tu, kurva“. Nieko grasinančio jai neišsakė. Pokalbis nebuvo labai gražus, bet su ja kalbėjo protingai. Kalbėjosi dviese, paaiškino, ką ji padarė, prašė atiduoti J. pinigus. Sakė, kad pinigai pas močiutę, nes J. skolingas močiutei. Sutarė, kad ji atneš pinigus J. mamai B.. Dar tuo metu nežinojo, kad iš J. K. buto ji išvežė visus baldus, daiktus. J. gėrė. Nesakė, kad nupjaus galvą, kad nukirs kojas, rankas, nesakė jai šokti per langą. Bute buvo mažas vaikas, jis pats turi vaikų, nebūtų vaiko traumavęs. Negrasino jai, kad su ja susidoros jo vaikai. K. K. iš jo kalbos negalėjo suprasti, kad jai grasina. Normaliai sakė grąžinti J. mamai pinigus. Buvo jau nustojęs kištis į jų santykius. Ne kartą anksčiau J. buvo prašęs išmesti K. K. iš jo namų. Iš K. K. išėjo po 6-10 min. Nukentėjusioji pagalbos nekvietė. Vaikinai neva girdėjo per sieną, ką kalbėjo, nors girdėti negalėjo. Kitą dieną nuvyko pas J., namai buvo visai tušti, net kojinės buvo išneštos. Nuvyko pas K. K., bet durų niekas nedarė. Iš 89 buto išlindo kaimynas, pasakė, kad nori kalbėti su K. K.. Jos nebuvo, todėl jie išėjo. Rugpjūčio 25 d. į laiptinę išėjo „pankas“, taip jį vadina, nes yra su auskaru. Nuvežė J. į jo namus, nes J. nuo ryto gėrė, tada važiavo į darbą. Antrą dieną važiavo pro šalį, nes vyko į darbą, autobusų parko teritorijoje remontuoja savo mikroautobusą. Galėjo viskas vykti (duomenys neskelbtini) namo kieme. Pro jos namus važiavo netikslingai. Pamatė stovinčius kieme. Jie lyg iš mamos buto nešė daiktus. Sustojo pasikalbėti, paklausti, kodėl vakar, kaip tarėsi, negrąžino pinigų. Prie K. K. mamos namo pamatė automobilį, kuriame buvo K. K. senelis ir draugas, su kuriuo ji gėrė, kai pavogė kortelę. Jie buvo 10 metrų atstumu nuo namų. Pamačiusi jį K. K. pradėjo isteriškai klykti, bėgo ratu aplink automobilį, slėpėsi už senelio. Prasidėjo isterijos priepuolis, cirkas, vijosi aplink mašiną, priėjo prie laiptinės. Senelis pasakė, kad jis atiduos tuos pinigus. Jis tik norėjo pasikalbėti su K. K.. Jos draugas bandė jį stabdyti, bet pasakė pasitraukti. K. K. įbėgo į laiptinę ir pradėjo šaukti „mama, gelbėk“. Jis į laiptinę nebėjo, išvažiavo. Dienos metu K. K. jam paskambino, paklausė, kaip daryti su pinigais. Pasakė, kad J. yra pas jį namuose, kad atvyktų viską aptarti. Sakė, kad jis grįš 19-20 val. Ji sakė, kad viskas būtų gerai, bet jis ją gąsdina su mačete. Nesupratęs paklausė apie mačetę, bet ji numetė ragelį. Jam paskambino policija, liepė rytoj atvykti, prisistatyti. Nuvykus J. parašė pareiškimą dėl kortelės vagystės, o jis davė parodymus dėl K. K. gąsdinimo. Žino, iš kur ta mačetė, ji buvo pas juos pačius. K. K. mama sukūrė planą, kad reikia rašyti pareiškimą, kadangi prie tų pinigų pati buvo prisilietusi. K. K. likusius pinigus išleido Palangoje. Jie visi yra suinteresuoti, norėjo jį panaikinti, kad neliktų problemos. J. silpnas, galima jį apgauti. Du K. K. liudytojai nurodė nesąmones, ką jie galėjo girdėti, būdami už sienos. Nemano, kad tų liudytojų parodymai gali būti pagrindas jam iškelti baudžiamąją bylą. Peilio nerado. K. K. patėvis sakė, kad matė mačetę K. K. automobilyje. Jos pusės parodymai identiški. Mama prisilietė prie tų pinigų, tai visi suinteresuoti. Jis nusikaltimo nedarė, norėjo su ja susitarti draugiškai. Rugpjūčio 25 d. irgi buvo su automobiliu „Lexus“. „Volvo“ automobilį žino, juo važinėjo K. K., automobilis J. K.. K. su J. draugavo, turėjo vaiką, jis ją išvarydavo, po to ji grįždavo. Kai „Volvo“ iš K. K. buvo paimtas, juo naudojosi jis. „Lexus“ automobilis jo kaimyno. Nukentėjusioji jį apšneka, nes yra šeimos priešas, neleidžia jai apgauti J.. Rugpjūčio 24 d. J. buvo namie, nes buvo girtas, jis prašė savo sesers pagalbos dėl kortelės, o sesuo paskambino jam. Tai ne savivalė, jis su J. kaip su broliu. Rugpjūčio 25 d. J. buvo pas jį, parsivedė jį iš tuščio buto, o pats išvažiavo į darbą.
Nukentėjusioji K. K. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos buvusio sugyventinio pusbrolis. J. K. išvarė iš namų, nes gėrė. Buvo konfliktas, toliau gėrė, pradėjo prašyti jos pinigų, neva ji iš jo paėmė. Ką jis jai liepė, tą nuo kortelės ir nuėmė, ką liepė, tą padarė. Ryte su kaimynais pas ją gėrė kavą, pabeldė į duris, prisistatė kaip įgaliotinis, nepažino E. Š. balso, pradarė duris. E. Š. tempė už rankenos, stūmė duris ir įėjo. Paklausė, kokią teisę jis turi brautis į jos namus. Pasakė „tylėk, žertva“, išsitraukė mačetę, pradėjo grasinti, kad nupjaus galvą. E. Š. kažkaip išgirdo, kad pas ją dar kažkas yra, prispaudė mačetę prie kojos, kaimynų paprašė išeiti. Kai atėjo E. Š., pas ją buvo S. J. ir J. Z.. Buvo apie 11.00 val. Mačetė buvo apie 0,5 metro ilgio, dar visai nauja. Tiksliai nežino, ar ten buvo mačetė, bet tikrai ne peilis, o kažkoks kardas. Yra mačiusi mačetę anksčiau, nes močiutė priklauso socialdemokratų partijai, ten buvo tokių mačečių per tvarkymąsi. Nėra turėjusi jos rankoje. Atrodo kaip ilgas peilis, aštrus. J. ir S. mačetę matė, kai E. Š. buvo prispaudęs ją prie kojos. S. parodė, kad kviesti policiją. Kvietė, bet pareigūnai paklausė, ar jis yra įvykio vietoje, kadangi jo įvykio vietoje nebuvo, tai pareigūnai iškvietimo kažkodėl neregistravo. E. Š. pats užrakino duris, liepė jai atsisėsti, jos vaikas buvo fotelyje, ką tik atsikėlęs. Liepė jai sėstis, pasakė, kad, jei šauks, nukirs galvą. Jai buvo šokas, labai išsigando. Sakė žodžius, kurie nurodyti kaltinamajame akte. Žino, kad E. Š. vartojo narkotikus, kad sėdėjo kalėjime. Su J. gyveno 6 metus, jis buvo pasakojęs apie E. Š.. Tai turėjo įtakos jos baimei, nes nežinojo, ar vartoja narkotikus, ar ne, jo akys buvo baltos. S. kambarys yra už jos sienos, kadangi bendrabutis, sienos plonos, tai S. J. ir J. Z. viską girdėjo, net televizorius girdisi, nereikia nei šaukti. Per sieną viskas gerai girdisi. Iš vienos kambario pusės yra virtuvė, iš kitos pusės S. kambarys. Bijojo šaukti. E. Š. pradėjo grasinti, paklausė, kur J. pinigai. Paklausė, apie kokius pinigus kalba, ko iš viso iš jos nori, tai pasakė „tylėk, žertva, rankas, kojas nukaposiu“. E. Š. jai neleido šaukti, judėti, liepė tik sėdėti ant lovos. Vaikas pradėjo verkti, pasiėmė ant rankų, tai pasakė, kad nesislėptų už vaiko, nes jis jos neišgelbės. Vaikas buvo isterijoj, ji irgi isterijoj. Telefono, kuris buvo ant palangės, paimti neleido. Sakė „arba iššoksi pro langą pati, arba nupjaustysiu rankas, kojas ir gabalais išmėtysiu“. Pasakė, kad nesupranta, ko iš jos nori. Jis su žmona visada kišdavosi, visada jiems buvo bloga. Pasakė, kad neturi jokių pinigų. Nežino, kodėl pasakė, kad pinigai pas močiutę, buvo šoke. Buvo vienintelė mintis, kad jis išeitų iš jos namų. Jai buvo šokas, vaikas savaitę laiko kalbėjo, kaip atėjo dėdė ir su kirviu nori nukirsti mamai galvą. E. Š. pasakė, kad pinigus nuvežtų pas J. mamą, su viskuo sutiko, kad tik išeitų. Prieš išeinant pasakė, kad jei iškvies policiją ir „pakišiu jį po straipsniu“, jei neišvažiuos į reisą, tai jo vaikai su ja susidoros, kad šioje žemėje negyvens. Jis važinėja į reisą, melas, kad sėdi neįgalus namie. E. Š. buvo pas ją apie 20 min., paskui pats išėjo. Išėjus užsirakino duris, paskambino mamai, buvo šoke, nieko neprakalbėjo, girdėjo klykiančius tik ją ir vaiką. Mama staigiai atlėkė, ją apramino, nuėjo pas kaimyną paklausti, kas nutiko, tai kaimynas pasakė, kad buvo atėjęs kažkoks senis. Mama dar iš pradžių nesuprato, koks senis. Mama davė tabletę, apsiramino, iškvietė policiją, parašė pareiškimą. Kitą rytą vėl beldė į duris. Iš streso prie durų nėjo, paskambino S. , paprašė, kad pažiūrėtų, kas atėjo. Jis jai paskambino, kad niekur neitų, nes vėl buvo atėjęs tas pats, sakė buvo ne vienas, bet nežinojo, kas toks antras vyras. Sakė, kad A. Š. neva atėjo atsiprašyti, jos ieškojo. Vėl paskambino policijai, pasakė, kad vėl atėjo, atvažiavo pareigūnai. Dar vėliau su seneliu turėjo kažkur važiuoti. Jordano paprašė, kad ją palydėtų per kiemą, nes viena bijo vaikščioti, net bijojo išeiti parūkyti. Pas ją ir brolis, ir mama miegodavo, net per koridorių bijojo pereiti. Ji stovėjo prie senelio mašinos. Labai greitai atvyko mašina, vos nenutrenkė. Išlipo A. Š., jo akys buvo baltos, ranka kišenėje, kažką joje turėjo. Jis du kartus ją vijosi aplink mašiną, senelis jį pastūmė ant kapoto, bandė raminti. Turėjo pagrindo manyti, kad savo grasinimus įvykdys. Jis vijosi ją aplink automobilį, bijojo. Kitą dieną vien jį pamačius, jai buvo stresas, iššoko iš automobilio pabalusiomis akimis, kaip koks gyvulys. Viena ranka buvo nuolat kišenėje, nežinojo, ar ką kišenėje turi, ar ne. Ji nubėgo pas tetą į laiptinę, jis iš paskos vytis, prisivijo iki pirmo aukšto, pamatė, kad bėga pas tetą, mama išbėgo į lauką, o jis šoko į mašiną ir labai greitai išvažiavo. Iškvietė policiją, bet po to ją atšaukė, nes E. Š. išvažiavo. Nuo to laiko gyvena baimėje. Jį visi mato, E. Š. važinėja jų rajonu, nors anksčiau nevažinėjo. Suka ratais, stebi, labai lėtai važiuoja. Gal taip ją gąsdina, ji išsigandusi, bijo vaikščioti, į darželį vesti vaiką. Jis yra nenormalus žmogus, gali padaryti bet ką. Niekada viena nebūna, nes labai bijo. Nepamena, kokias kelnes vilkėjo, pamena, kad buvo su džinsiniu švarku. Ji buvo blaivi. Automobilį „Volvo“ vairavo ji, nes J. neturi teisių. Kai pasakė J., kad su juo nebegyvens, surinko visus daiktus, sudėjo į automobilį ir nuvarė jį į tą kiemą, kur J. nuomojosi butą. Automobilis buvo bendras. Tame automobilyje mačetės nebuvo, nes automobilį ji tvarkydavo, būtų mačiusi. Pas J. mačetės nėra mačiusi. Per partijos tvarkymus visi naudojosi mačete. Kai E. Š. išėjo iš jos namų, atėjo jos mama, gal ir brolis buvo. Jos mama E. P., brolis S. P., senelis J. P.. Rugpjūčio 25 d. J. buvo su ja. Nežino, ar mama ir brolis pas ją atėjo kartu, matė tik mamą. Kai išėjo parūkyti, pamatė ir brolį. Dėl jai padaryto psichologinio poveikio į gydytojus nesikreipė.
Liudytoja E. P. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta, K. K. yra jos dukra. E. Š. buvęs K. K. šeimos draugas. Datos nepamena, galėjo būti 2015-08-24, nes jos sūnus atostogavo. Ji buvo netoli namų, paskambino dukra. Negalėjo suprasti, ką ji sako, nes buvo isterijoje. Nuėjo pas ją. Jai einant pas dukrą, paskambino sūnus, pasakė, kad sesė verkia, kažkas nutiko, tai jis atlėkė iš paskos. Laiptinėje pribėgo anūkas ir pasakė, kad dėdė norėjo nukirsti mamai galvą. Dukra blaškėsi, davė jai tabletę, kad apsiramintų. Sakė, kad įėjo E. Š., išprašė kaimynus lauk, grasino K. K. išmesti per langą, nukapoti rankas, kojas, pakišti po žeme ir pan. Kvietė policiją, nors dukra buvo prieš. Atvyko du pareigūnai, parašė pareiškimą. Dukra bijojo rašyti pareiškimą, bet įkalbėjo. Nematė, kaip jis atėjo pas dukrą, sakė, kad turėjo didelį peilį, kardą ar kažką. Kaimynai sakė, kad kvietė policiją, bet ji nevažiavo, nes vaikinai nebuvo įvykio vietoje. K. K. labai išsigando, tai buvo ne pirmi grasinimai. Kai K. K. gyveno su J. K., E. Š. su žmona D. grasino, jog pasamdys berniukus. Tada paskambino D. ir pasakė, jog nebegąsdintų dukros. Koridoriuje buvo dar du kaimynai, S. ir J.. K. K. buvo šoke, isterijoje, praėjo 15-20 min., kol nusiramino. Kai nurimo, viską papasakojo. Dukra nelinkusi meluoti. Dėl to įvykio tikrai nemeluoja. Žino, kad visa tai dėl buvusio sugyventinio pinigų. E. Š. atvažiavo ir pasakė, kad daiktus, pinigus nuvežtų pas J. mamą. Apie tai, kad dukra paėmė pinigus, žinojo seniai, kai J. K. grįžo iš užsienio. E. Š. ginklą laikė ar prie rankos, ar švarko kišenėje. Kitą dieną K. pasakojo, kaip atrodė mačetė, kad buvo dar su etikete. Dar E. Š. sakė, kad vaikui nieko nedarys, nes šis jų kraujo. K. kalbėjo isteriškai, nerišliai. J. ir S. buvo balkone, jie ir pradėjo pasakoti, kas nutiko, kol K. nurimo. Nežino, kiek laiko E. Š. buvo pas K.. Po kelių dienų buvo pas tetą, gėrė kavą, išgirdo dukros klyksmą „mama, gelbėk“. Išėjusi pamatė, kad E. Š. sėda į automobilį, griebė telefoną skambinti policijai, o jis dideliu greičiu išlėkė iš kiemo. Dukra pasakojo, kad jie buvo kieme, E. Š. dideliu greičiu įlėkė į kiemą, gaudė K. K., jos tėvukas jį sugavo, K. K. pabėgo. Neklausė, kodėl gaudė. Dukra labai bijojo E. Š. jau iš po pirmo karto. E. Š. įlėkė į kiemą, gaudė K.. Nežino, kodėl gaudė. Dėl dukters bijo.
Nepilnametis liudytojas S. P. teisme parodė, kad jam 14 metų. Paskambino mamai, ji verkė, pasakė, kad eina pas sesę. Ir jis nubėgo pas sesę. Jis nematė, kas ten buvo. Žino, kad E. Š. grasino sesei, jog nužudys, kad liepė šokti per langą. K. verkė, drebėjo. Kai atėjo E. Š., pas K. buvo J. ir S. bei K. sūnus. Nežino, ar jie matė, kaip sesei grasino. Sakė, kad E. Š. buvo atėjęs su mačete, nežino, kokio ji dydžio. Mačetė yra kaip peilis, tik didesnė. Kitą dieną E. Š. atvažiavo į kiemą su automobiliu „Lexus“, gaudė sesę, senelis jį pagavo, tai sesė spėjo pabėgti. Nežino, kodėl gaudė, persekiojo. Antrą kartą sesė irgi buvo išsigandusi. E. Š. pažįsta, seniau sesuo su juo sutardavo, jis pats yra buvęs pas jį sodyboje. Šiandien su E. Š. nebendrauja. Yra piktas, kad sesei grasino. Iki to laiko piktas nebuvo.
Liudytoja B. I. teisme parodė, kad E. Š. jos pusbrolis. K. K. jai niekas. Visa tai yra melas. Jai žinoma, kad K. tuo metu buvo jos brolio J. draugė, ji jį apvogė. Jai paskambino brolis, pasakė, kad yra sodyboje, neteko pinigų, kortelių, dokumentų, K. juos paėmė ir išvažiavo. Paskambino E. Š., papasakojo, prašė pagalbos. Jis sakė, kad vyks į miestą, jei ras laiko, nuvyks pas K. pasikalbėti. Jis nuvyko pas K.. Dar bandė sužinoti, kur ji gyvena, rado 88 kambaryje. Kambaryje buvo dar du žmonės. E. Š. pasikalbėjo ir išvyko. Prašė grąžinti pinigus, K. sakė, jog jų neturi, jie pas močiutę. E. Š. pasakė, kad nuvežtų pinigus pas jos mamą. K. prisiekė, kad taip ir padarys, nuveš pinigus B. P.. Dar E. Š. sakė, jog visame tame dalyvauti nenori, nes, žinant K., gali apkaltinti jį, jog reketuoja. K. aiškino, kad visi pinigai grąžinti nebus, nes J. skolingas K. močiutei. Nemano, kad pokalbis vyko negražiai, pasakojo, jog jie pasikalbėjo, K. prisipažino ir žadėjo pinigus grąžinti. Grasinimus pati išsigalvojo. Tą dieną E. Š. buvo pas ją atvažiavęs, jis buvo ramus, sakė, jog K. vakare atveš pinigus. E. Š. vilkėjo sportines kelnes ir džinsinį švarką. Pati jį palydėjo iki mašinos, mašinoje nieko draudžiamo nematė. Kitą dieną jis buvo susitikęs su K., sakė, jog K., pamačiusi jį, pradėjo isteriškai šaukti. Jie susitiko K. gyvenamosios vietos kieme. E. Š. norėjo paklausti, kodėl vakare jos mamai nepadavė pinigų, o ji padarė cirką. Tuo metu J. buvo Lietuvoje. Jis yra apvogtas jau ne pirmą kartą. Žmogus, persirgęs meningitu, turi protinę negalią. E. Š. pas ją atvyko po to, kai pasikalbėjo su K., tik nepamena, kokiu automobiliu. Pas E. Š. nėra mačiusi pjaunamo daikto, nors dažnai pas jį nuvyksta. Pas J. irgi nėra mačiusi. J. šiuo metu gyvena (duomenys neskelbtini). Jis dirba užsienyje, išvyks apie sausio mėn. vidurį.
Liudytojas J. Z. teisme parodė, kad kaltinamąjį pažįsta. K. yra jo kaimynė. Galėjo būti rugpjūčio 24 d. Ryte nuėjo pas K., galėjo būti apie 9-10 val. ryto. Buvo su S. J.. Jie yra kaimynai. E. Š. matė pirmą kartą. Jis turėjo ginklą. Viskas buvo dieną, kai atėjo E. Š.. Pas K. gėrė kavą, E. Š. pasibeldė į duris. K. atidarė, tada girdėjo, kaip jis ją pastūmė. E. Š. įpuolė į vidų, grasino nukirsti galvą. Sakė „o dabar galvą nukirsiu“. Jis turėjo mačetę, ją buvo užsikišęs už švarko. Ištraukęs jos nebuvo, bet matėsi jos viršutinė dalis. Ginklas buvo ne kišenėje, o užkištas. Tai buvo ilgas ginklas. Pas K. tokio ginklo nėra matęs. Pamatęs, kad K. ne viena, E. Š. sustingo, tada jų paprašė pasišalinti. Išsigando, todėl iš K. namų išėjo. K. davė ženklą skambinti policijai. S. skambino iš jo telefono. Nepamena, koks telefono numeris, nes dabar pasikeitęs. E. Š. pasakė, kad nukirs galvą, pamatęs juos, liepė išeiti, K. gestu parodė kviesti policiją. Skambino policijai, bet kadangi nebuvo įvykio vietoje, policija nevažiavo. Nuėjo pas S. J., per sieną viską girdėjo. E. Š. sakė K., kad, jei papasakos jiems, bus blogiau. Nežino, kada E. Š. išėjo, gal pabuvo 15-20 min. K. verkdama išėjo iš kambario, greitai atbėgo jos mama. Kažkas skambino policijai. Jie stovėjo, ramino K.. Mama gal viena atvyko, po to atbėgo brolis. Kitą dieną E. Š. atvyko į kiemą, užstojo K.. E. Š. kažką turėjo kišenėje, kur buvo įkišęs ranką. Jis jam pasakė trauktis, nes irgi bus blogai. Turėjo su K. K. seneliu vykti į miestą. E. Š. greitai atvyko į kiemą su automobiliu „Lexus“, iššoko iš jo, pradėjo gainioti K.. Lauke buvo su K. ir seneliu. Pastojo jam kelią, liepė jam pasitraukti. Tą kartą norėjo pasikalbėti su K., ji bėgo į laiptinę pas giminaitę. Mama pranešė policijai automobilio numerius. Priežasčių meluoti neturi. Tuo metu su K. buvo kaimynai. Į Palangą kartu nevyko. Apie pinigus nieko nežino. Jis ir K. nebuvo meilužiai, tik kaimynai. J. P. yra tas pats senelis, apie kurį kalbėjo.
Liudytojas S. J. teisme parodė, kad kaltinamąjį yra matęs, kai grasino K.. K. yra buvusi kaimynė. Nei vieno asmens atžvilgiu santykiai nėra konfliktiški. Galėjo būti rugpjūčio 24 d. Ryte nuėjo pas K. atsigerti kavos, ji jį pasikvietė. E. Š. įėjo į K. namus, grasino jai mačete. Girdėjo E. Š. balsą, spintelės bilstelėjimą, gal dėl to sprendė, kad jis K. pastūmė. Ji atsitrenkė į spintelę. E. Š. įėjo, nes K. jį įleido. Panaudotos prievartos įeinant nematė. Tiksliai nepamena, ką išsakė E. Š., tai nebuvo malonūs žodžiai, keiksmažodžiai. Sakė jai užsičiaupti, nes nukirs galvą. Jis mačetę priglaudė prie kojos, ją slėpė. Nepamena, kaip buvo apsirengęs. Mačetės rankenos nematė, matė tik geležtę. Žino, kaip atrodo mačetė, lygiais ašmenimis. E. Š. pamatė, kad yra jie. Paliko ją su E. Š., skambino policijai, klausėsi per kambario sieną. Su K. buvo jos vaikas. Girdėjo, kaip K. verkia. E. Š., jiems išėjus, užrakino duris. Iš savo telefono numerio skambino policijai. Telefono numeris (duomenys neskelbtini). Skambino bendruoju pagalbos telefonu 112, sakė, kad grasina mačete. Skambino ne vieną kartą, bet sakė vis tą patį, kad, jei nėra įvykio vietoje, nevažiuos. Skambino du kartus. Į bendrąjį pagalbos centrą jis skambino gal iš J. Z. telefono, nepamena, buvo streso būsenoje. Neprisimena, iš kokio telefono skambino. Su J. Z. nuėjo pas jį, klausėsi per sieną. Buvo šalia sienos, nežino, kokio ji storio, bet plona. Nepamena, kokius žodžius išsakė E. Š.. Girdėjo žodžius, kuriuos nurodė ikiteisminio tyrimo metu. Girdėjo vyrišką balsą. Kai E. Š. išėjo, jie ėjo pas K.. Ji verkė. Nepamena, ar ką sutiko koridoriuje. Vėliau atėjo mama, brolio nepamena. E. Š. iki to laiko nepažinojo, pagrindo jo negerbti, apkalbėti neturi. Koridoriuje skambino 112, po to įėjo į namus ir per sienas girdėjo, kas vyksta pas K.. Kitą dieną E. Š. vėl beldėsi į duris. K. jam paskambino, paprašė pažiūrėti, kas ten atėjo, nes ji bijo eiti prie durų. Išėjo pažiūrėti. Laiptinėje buvo E. Š. ir dar vienas vyras. Ginklo nematė. Klausė, kur yra K., sakė, kad išvažiavusi, tai jie išėjo.
Liudytojas E. P. teisme parodė, kad E. Š. pažįstamas, vaikystės draugas. K. K. jo podukra. Santykiai su E. Š. geri, su K. K. santykių nėra, nebendrauja. Apie grasinimus nieko nežino. Nežino, ar E. Š. buvo pas K.. Apie ginklus nieko nežino, yra ne kartą buvęs pas E. Š. namie. Nemano, kad iš ko nors pasiskolino ginklą. Pas K. mašinoje yra matęs ginklą, mačetę, dar malkas gamtoje su ja skaldė. Ginklas buvo naudotas. Automobilis buvo J. K.. Jie buvo gamtoje, ginklas buvo automobilyje. J. K. namie ginklo nėra matęs. Su E. Š. paskutinį kartą bendravo po įvykio. Grįžo J. K. iš kelionės, papasakojo, kas nutiko su K.. J. K. buvo su E. Š.. E. Š. sakė, kad K. iškėlė jam bylą, stebėjosi, iš kur jos tokia fantazija. Vasarą buvo gamtoje: K., jos draugas, jis, S. P., J. K. nebuvo. Atvyko su J. K. automobiliu, buvo 5 asmenys. J. K. atsiėmė automobilį iš K., kai grįžo iš užsienio, juo naudojosi E. Š.. Iki to laiko automobiliu naudojosi K. K.. Gamtoje E. Š. nebuvo. K. K. mėgsta meluoti ir kaltinti kitus. Mano, šiandien ja tikėti negalima, E. Š. nėra piktybinis. Automobilis „Volvo“ yra J. K., juo naudojosi K. K.. Kai J. K. grįžo iš užsienio, pasiėmė automobilį iš K., tada juo naudojosi E. Š., nes J. neturi teisių. K. apie mačetę gamtoje nieko neklausė.
Liudytoja D. Š. teisme parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras, sutiko duoti parodymus prieš jį šioje byloje. Neva E. Š. grasino K.. Taip būti negalėjo, nes jis ne toks žmogus. Ryte jai paskambino Birutė, pasakė, kad K. apvogė J.. Norėjo kviesti policiją, bet E. Š. pradžiai pats nuvyko pasikalbėti su K.. Sakė, kad nuvyko pas K., ten buvo dar du vyrai, paprašė jų išeiti. Be pykčių pasikalbėjo su K. ir viskas. Sakė, jog prašė grąžinti pinigus, daiktus, juos iki vakaro nuvežti J. mamai. K. sutiko, bet daiktų, pinigų J. mamai nenuvežė. Kitą rytą E. Š. vyko pro šalį į darbą, pamatė K. su seneliu. Išlipo iš automobilio, norėjo pasikalbėti, K. K. pradėjo klykti, nubėgo į laiptinę. Apie grasinimus E. Š. nieko nesakė, būtų papasakojęs. Ji, prisiklausiusi kalbų apie E. Š., bijojo, kad nebūtų pasekmių dėl to, kad nenuvežė daiktų, pinigų. E. Š. ginklo neturi. Nežino, kaip atsirado mačetė. E. Š. pas K. nuvyko automobiliu „Lexus“. Antrą dieną lyg nuvyko su tuo pačiu automobiliu. Dabar naudojasi automobiliu „Volvo“. Bagažinėje yra darbo įrankiai. Vieną vasarą K. atvyko pas juos iš po talkos, rodė kardą, kurį pasiėmė. Čia gal buvo praeitą vasarą. Ji buvo su automobiliu „Volvo“. Nežino, ar ginklas buvo naujas, jai buvo neįdomu. Kai automobiliu naudojosi E. Š., to ginklo bagažinėje nebuvo, pati dėjo daiktus į bagažinę. Automobiliu „Volvo“ pradėjo naudotis rugpjūčio mėn. pabaigoje, po įvykio su K.. Iki įvykio važinėjosi su kaimyno „Lexus“.
Liudytojas J. P. teisme parodė, kad K. K. yra jo anūkė. E. Š. žino, bet su D. yra daugiau kartų susitikęs. Pykčio nėra. Stovėjo su K. kieme, atlėkė automobilis, vos nepervažiavo jam per kojas. K. pasakė, kad čia tas pats, kuris grasino su peiliu. E. Š. gaudė K.. Todėl jis įsikibo atvažiavusiam vyrui į krūtinę, tuomet K. pabėgo į laiptinę pas jo dukrą. Sakė, kad duotų jam, o ne jo anūkei. E. Š. sakė, kad tegul atiduoda pinigus, juos nuveža J. mamai. E. P. stovėjo ant laiptų, pasakė, kad policija jau atvažiuoja. E. Š. įšoko į mašiną, greitai dingo. Yra matęs E. Š., važiuojantį ta gatve automobiliu „Volvo“. Dar kartu būdavo J. K.. Gal tyčia ta gatve važinėjo, gaudė K., nes jis galėjo ir kita gatve važiuoti. Sakė, kad vis tiek K. pagaus. K. išsigando, bėgo klykdama, jis jį sulaikė. Daugiau nesivijo. Jo akys buvo stulpu, pabalusios. Kai dukra pasakė, kad atvažiuos policija, jis mikliai išrūko. Ginklo nematė. K. pasakojo, kad labai išgąsdino vaiką. Buvo dienos metas, galėjo būti (duomenys neskelbtini) namo kieme. Atvyko su K. ir dar kažkuo. Kai sulaikė E. Š., pašalinių asmenų nematė, pats išsigando.
Liudytoja S. B. teisme parodė, kad K. yra jos kaimynė. E. Š. nepažįsta, nėra mačiusi. Išėjo iš kaimynės, koridoriuje vaikščiojo žmogus, paklausė, kur gyvena stambi moteris, nurodė, kur gyvena K.. Jis buvo vienas. Nieko su savimi neturėjo, rankos buvo tuščios. Atpažįsta, kad kaltinamasis buvo asmuo, kuris teiravosi K.. Anksčiau nebuvo jo mačiusi. Neklausė, kam jam reikia K.. Nežino, kada išėjo. Kas įvyko, nežino, tik susitikusi K. sužinojo, kad grasino. Nežino, ar dar kas matė kaltinamąjį. K. gyvena su vaiku, ji verkė. Nežino, ar galėjo tai išsigalvoti. Policijos nematė. Po įvykio kaltinamojo daugiau nematė. Vilkėjo treningo kelnėmis, avėjo kedais, buvo užsidėjęs kepurę, gal dar švarką. Kai jis teiravosi K., ji buvo su kaimyne Z. U.. Kad jos ieško, įtarimų nesukėlė. E. Š. jai pasirodė baisiai, nes koridoriuje buvo tamsu, pasitikėjimo nekėlė, greitai užklausė. Agresyviai nusiteikęs nebuvo. Po to nuėjo namo. Gal po valandos, gal po 10-15 min., tiksliai nepamena, balkone sutiko K.. Jau buvo atėjusi jos mama ir brolis. Paklausė, kas nutiko, tai pasakė, kad grasino. Daugiau nesigilino. Žino tik, kad grasino su mačete. Ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą, K. sakė, kad išsitraukė mačetę ir grasino. Mačetė – ilgas kardas. Kai pasiteiravo, kur gyvena K., to ilgo kardo nematė. Nežino, ar buvo tinkami drabužiai ginklui paslėpti. J. P. yra tas pats senelis, kurį minėjo ikiteisminio tyrimo metu.
Liudytojas J. K. teisme parodė, kad nukentėjusiąją pažįsta, jo vaiko mama. E. Š. yra jo pusbrolis, praktiškai kaip brolis. Atvažiavo pusbrolis pas jį, jis žinojo visą situaciją, kad K. viską išnešė, pavogė pinigus. Pusbrolis pasiėmė jį, nuvyko iki K. namų pasiimti bent kokių nors daiktų, tačiau niekas nedarė durų. Išėjo kaimynas iš gretimo kambario, pasakė, kad jos nėra, ir jie išvažiavo. Nuo tada gyveno pas pusbrolį. Buvo plikas basas, net samtį išnešė. Dėl vagystės K. iškėlė baudžiamąją bylą. Neprašė E. Š. vykti pas K.. Paskambino savo sesei Birutei, nupasakojo situaciją, matomai ji paskambino E. Š.. Nesąmonė čia dėl tos mačetės. Pusbrolis kartu su juo vyko pas K. K.. Nežino ar pas ją buvo vienas. Viską žino tik iš pasakojimų. E. Š. mačetės neturi. Mačetę yra matęs pas K. motiną, ji su tokia rankena. Jie kirto krūmus, S. P. partempė ją iš partijos talkos. Mačetė laikoma pas E. P.. Pas K. nėra matęs mačetės, nes buvo Švedijoje. Automobilyje gal ji mačetę ir laikė, nežino. Ji ne kartą yra girta vairavusi automobilį, kvietė pareigūnus, tačiau šie pasakė, kad tai šeimos santykiai, patys turi ir aiškintis. Automobilį „Volvo“ pirko vežioti vaikui, juo naudojosi K., nes jis neturi teisių. Kai grįžo iš Švedijos, automobiliu naudojasi E. Š.. Ir dabar jis naudojasi. Automobilyje nėra matęs mačetės. K. atvarė mašiną ir atvežė tašę su keliomis sportinėmis kelnėmis. Automobilyje nieko nebuvo, nors labai nežiūrėjo. Negirdėjo, kad E. Š. kitą dieną vėl lankėsi pas K.. E. Š. sakė, kad pakalbėjo su ja draugiškai ir viskas, grasinančių žodžių neišsakė. Čia buvo norima, kad K. gražiuoju grąžintų pinigus ir viskas būtų tuo pasibaigę. Nepamena, kada grįžo iš Švedijos, buvo šilti orai. Galėjo būti rugpjūčio mėn., grįžo rugpjūčio 13 d. ar rugpjūčio 19 d. Vieną dieną gyveno bute, kitą laiką gyveno pas pusbrolį. Automobilį K. grąžino, kai jau buvo pavogusi kortelę. Su pusbroliu buvo pas K.. Jis atvyko jo pasiimti su automobiliu „Lexus“. Vienas pas K. nėjo, nes ji tuoj kviečia policiją. Tą dieną girtas nebuvo. Dėl pinigų vagystės kreipėsi, kai normaliai atsistojo ant kojų, išsiblaivė, kitą dieną. Po nuėjimo pas K., gyveno pas E. Š.. Jis lyg buvo kažkur išėjęs. Jo neprašė nuvykti pas K.. Jos sesuo papasakojo E. Š., tai matyt jis ir nuėjo. Ėjo be jo, nes susikalbėti su ja normaliai negalima.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo paaiškinimų, nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, kaltinamojo kaltė įrodyta ir ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
2015-08-24 K. K. pareiškime nurodyta, kad 2015-08-24 apie 10.40 val. į buto duris pabeldė E. Š.. Jai atidarius buto duris, jis ją įstūmė į butą, iš užančio išsitraukė mačetę (ilgą peilį apie 50 cm. ilgio), išvadino ją necenzūriniais žodžiais. Grasino, kad nukirs rankas, kojas, pakiš po žeme ir nukirs galvą. Visą įvykį girdėjo jos kaimynai S. J., J. Z. (1 t. 4 b. l.).
2015-08-24 apžiūros protokole užfiksuota ir nufotografuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (1 t. 6-10 b. l.).
Policijos pareigūnų ataskaitų žiūryklėje užfiksuota, kad 2015-08-24 9.49 val. gautas pranešimas, jog E. Š., įsibrovęs į dukters namus, grasino nukentėjusiajai mačete mažamečio vaiko akivaizdoje (1 t. 11-14 b. l.).
2015-08-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas J. Z. atpažino vyriškį, kuris buvo atėjęs pas K. K. 2015-08-24 ir kuris mėgino pagauti K. K. 2015-08-25. Jis atpažino E. Š. (1 t. 23-25 b. l.).
2015-08-26 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytojas S. J. atpažino vyriškį, kuris buvo atėjęs pas K. K. 2015-08-24. Jis atpažino E. Š. (1 t. 28-30 b. l.).
2015-09-03 apžiūros protokolas, kuriame aprašytas liudytojos E. P. pokalbis su bendrojo pagalbos centro 112 operatoriumi, kuriame E. P. nurodo, kad pas jos dukrą buvo atėjęs E. Š. ir grasino su mačete mažamečio vaiko akivaizdoje (1 t. 70-72 b. l.).
BK 145 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą turi būti konkretus ir realus. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Vertinant grasinimo realumą reikia atsižvelgti į grasinimo motyvus, santykius tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama. Taigi, nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas, kad nagrinėjamojoje situacijoje buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir kad jis iš tikrųjų siekė įbauginti nukentėjusįjį (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, panašūs į grasinimą, bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.). Kvalifikuojant veiką dėl grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą pagal BK 145 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią – kad jis suvokia, jog grasinimą kitam žmogui atimti gyvybę ar sunkiai sutrikdyti sveikatą išsako taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. gegužės 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-219/2014).
Teisminio nagrinėjimo metu kaltinamasis E. Š. nepripažino įvykdęs nusikalstamą veiką ir teigė, kad rugpjūčio 24 dieną apie 10.30 val. atvyko pas K. K., paskambino į duris ir apsimetė įgaliotiniu, K. K., atidariusi duris ir pamačius jį, jo įleisti nenorėjo, bet jis patraukė duris ir įėjo, kambaryje buvo dar du asmenys, kurių paprašė išeiti, pokalbio metu grasinimų nebuvo, mačetės su savimi neturėjo, kitą dieną pamatė K. K. kieme ir norėjo paklausti, kodėl kaip vakar tarėsi negrąžino pinigų, pamačiusi jį K. K. pradėjo isteriškai klykti, bėgo ratu aplink automobilį, slėpėsi už senelio, įbėgo į laiptinę, po to jis išvažiavo. Tokie kaltinamojo paaiškinimai rodo, kad kaltinimasis neneigia, jog tiek 2015-08-24, tiek 2015-08-25 lankėsi pas K. K., su ja bendravo, tačiau neigia jai grasinęs. Tačiau tokią kaltinamojo versiją teismas vertina kaip pasirinktą gynybinę poziciją, kurią paneigia kiti byloje esantys įrodymai. Nukentėjusioji K. K. teismui parodė, kad ryte su kaimynais gėrė kavą, kuomet į duris pasibeldė asmuo ir prisistatė įgaliotiniu, pradarius duris, E. Š. tempė už rankenos, stūmė duris ir įėjo, išsitraukė mačetę ir pradėjo grasinti, kad nupjaus galvą, išgirdęs, jog kažkas yra bute, prispaudė mačetę prie kojos ir paprašė kaimynų išeiti, S. gestais parodė kviesti policiją, kaimynams išėjus, E. Š. užrakino duris ir liepė jai atsisėsti, pasakė, kad jei šauks – nukirs galvą, grasino nukapoti rankas, kojas, neleido judėti, šaukti, liepė sėdėti ant lovos, greta buvęs jos vaikas buvo puolęs į isteriją, todėl vaiką paėmė ant rankų, E. Š. teigė, jog vaikas jos neišgelbės ir pasakė arba iššoks pro langą pati, arba nupjaustys rankas, kojas ir išmėtys gabalais. Nukentėjusioji taip pat teigė, kad kitą dieną būnant lauke labai greitai į kiemą įvažiavo mašina ir išlipo E. Š., ranką laikė kišenėje ir joje kažką turėjo, jis du kartus ją vijosi aplink mašiną, tada senelis jį pastūmė ant kapoto, bandė raminti, o jai nubėgus į laiptinę, jis vijosi iš paskos, kai išbėgo mama, jis šoko į mašiną ir išvažiavo, nuo tokių įvykių ji bijo vaikščioti viena, pas ją miegodavo brolis arba mama, gyvena baimėje, bijo praeiti net per koridorių. Teismas remiasi šiais nukentėjusiosios parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, be to, iš bylos medžiagos matyti, kad tokie nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs, viso tyrimo metu K. K. analogiškai aiškino įvykio aplinkybes, tiek rašydama 2015-08-24 pareiškimą dėl įvykio, tiek duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu. Be to, tokius nukentėjusiosios parodymus patvirtina ne tik teisme apklausti liudytojai, bet ir kita rašytinė bylos medžiaga.
Liudytojai J. Z. ir S. J. patvirtino nukentėjusiosios parodymus ir teigė, kad jiems būnant pas nukentėjusiąją atėjo E. Š., K. K. atidarius duris, šis ją pastūmė ir įėjo į vidų, E. Š. turėjo mačetę ir grasino nukentėjusiajai nukirsti galvą, mačetė buvo užkišta už švarko, matė jos geležtę, E. Š. liepė jiems išeiti iš kambario, išėję skambino 112 ir nuėję į S. kambarį klausėsi pokalbio, kai E. Š. išėjo, K. verkdama išėjo iš kambario, po kurio laiko atvyko jos mama ir brolis. Liudytojas J. Z. taip pat teigė, kad kitą dieną kieme užstojo nukentėjusiąją nuo E. Š., kuris atvykęs į kiemą ją gaudė, E. Š. kažką turėjo kišenėje, kur buvo įkišęs ranką, jam pasakė trauktis, nes irgi bus blogai. Teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytoja E. P. teigė, kad jai paskambino dukra, tačiau negalėjo suprasti, ką ji sako, nes buvo isterijoje, nuėjus pas dukrą laiptinėje atbėgo anūkas ir pasakė, kad dėdė norėjo nukirsti mamai galvą, jos dukra blaškėsi, buvo šoke, J. ir S. jai papasakojo kas nutiko, praėjo 15-20 min. kol dukra nusiramino, tada pasakė, kad buvo E. Š. ir grasino išmesti pro langą, nukapoti rankas, kojas. E. P. taip pat teigė, kad kitą dieną būdama pas tetą išgirdo dukrą šaukiant „mama, gelbėk“, o išėjusi pamatė, kaip E. Š. sėda į automobilį ir didėliu greičiu išlekia iš kiemo. Iš karto po įvykio pas seserį atėjęs S. P., kuris buvo apklaustas liudytoju teisme, taip pat nurodė, kad jo sesuo K. K. verkė, drebėjo, sakė kad jai grasino, jog nužudys, kad liepė šokti per langą. Liudytojas J. P. taip pat teigė, kad stovėjo su K. kieme, kuomet dideliu greičiu atlėkė automobilis, iššokęs vyras gaudė K., tuomet jis tą vyrą sulaikė už krūtinės ir K. pabėgo į laiptinę, E. Š. šaukė, kad atiduotų pinigus, E. P. atėjus ant laiptų ir pasakius, kad policija jau atvažiuoja, E. Š. šoko į mašiną ir greitai išvažiavo, K. buvo išsigandusi. Teismas remiasi šiais liudytojų parodymais, nes jie duoti davus priesaiką teisme, be to, parodymai yra nuoseklūs, t.y. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme liudytojai analogiškai aiškino įvykio aplinkybes, taip pat šių liudytojų parodymus patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Byloje esantys asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolai liudija, kad tiek J. Z., tiek S. J. atpažino E. Š. kaip asmenį, kuris buvo pas nukentėjusiąją, tokią aplinkybę patvirtino ir teisminio nagrinėjimo metu. Be to, byloje esantis 2015-09-03 apžiūros protokolas liudija, kad E. P., iš karto po E. Š. grasinimų atvykusi pas nukentėjusiąją, skambino bendruoju pagalbos centro 112 numeriu ir pranešė, kad pas jos dukrą buvo atėjęs E. Š. ir grasino su mačete mažamečio vaiko akivaizdoje (1 t. 70-72 b. l.). Tokias aplinkybes patvirtina ir policijos pareigūnų ataskaitų žiūryklėje esanti informacija, iš kurios matyti, jog 2015-08-24 9.49 val. gautas pranešimas, jog E. Š., įsibrovęs į dukters namus, grasino nukentėjusiajai mačete mažamečio vaiko akivaizdoje (1 t. 11-14 b. l.). Aukščiau nurodytų duomenų analizė leidžia teismui neginčijamai teigti, kad E. Š. grasino nukentėjusiajai, o išsakydamas grasinimus rankoje laikė mačetę. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pats E. Š. teismui pripažino, kad jam atėjus pas nukentėjusiąją, jo pokalbis su K. K. nebuvo labai gražus. Dar daugiau, kaip teigė K. K. ir liudytoja E. P., įvykio vietoje buvęs K. K. mažametis sūnus kalbėjo, kaip atėjęs dėdė mamai norėjo nukirsti galvą.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad BK 145 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Pagal teismų praktiką grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-12/2011, 2K-26/2010, 2K-341/2010).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad E. Š. grasinimus nukentėjusioji suprato kaip realius. Iš bylos aplinkybių matyti, kad E. Š. pas nukentėjusiąją atėjo atsinešęs mačetę, taip pat žinodamas, kad nukentėjusioji, jį pažinusi jo neįsileis, apsimetė įgaliotiniu, nukentėjusiajai atidarius duris, jis prievarta įėjo į nukentėjusiosios gyvenamąją patalpą. Kartu su nukentėjusiaja buvę asmenys nurodė girdėję, kaip kaltinamasis, įėjęs grasino K. K. nupjauti galvą. Tokie veiksmai parodo, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, savo veiksmus planavo, jų norėjo, siekė sukelti baimę ir paveikti nukentėjusiąją. E. Š. išsakytų žodžių turinys, aplinkybės, kurioms esant tie žodžiai buvo išsakyti (išprašius su nukentėjusiąja kartu buvusius asmenis, užrakinus duris, liepus nukentėjusiajai atsisėsti, neleidžiant šaukti, reikalaujant pinigų, grasinant atsinešta mačete nukapoti galūnes, išmesti pro langą) ir grasinančio pobūdžio veiksmų tęsimas dar ir kitą dieną rodo, kad nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą būti įbauginta. Be to, kaip nurodė nukentėjusioji, grasinimų realumą jai sustiprino tai, kad iš J. K. žinojo, jog kaltinamasis praeityje yra vartojęs narkotikus bei buvęs teistas. Teismui nukentėjusioji patvirtino, jog dėl E. Š. grasinimų ji patyrė psichologinį diskomfortą, nervinę įtampą, nerimą, stresą, jos kaimynai ir mama kvietė policijos pareigūnus. Kaip nurodė nukentėjusiosios mama, jai atvykus K. K. buvo isteriškos būklės, kurį laiką net negalėjo prakalbėti, teko ją raminti vaistais. Dar daugiau, tai, kad kaltinamojo grasinimus nukentėjusioji suprato kaip realius parodo ir jos elgesys kitą dieną kieme, kuomet kaltinamajam įvažiavus į kiemą ji nuo jo bėgo, šaukė, prašėsi pagalbos, nors šalia buvo jos senelis ir kaimynas. Iš bylos aplinkybių matyti, kad tokie kaltinamojo veiksmai sudarė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, jog E. Š. išsakyti grasinimai yra realūs. Esant šioms aplinkybėms E. Š. padaryta veika pagal nustatytus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius atitinka nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 1 dalyje, sudėtį.
Kaltinamojo E. Š. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę E. Š. už nusikalstamos veikos padarymą teismas atsižvelgia į veikos pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad E. Š. padarė vieną nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, E. Š. nusikalto būdamas praeityje teistas, teistumui išnykus (1 t. 142-143 b. l.), baustas administracine tvarka (1 t. 134-141 b. l.), nedirbantis (1 t. 126 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (1 t. 127 b. l.). Tokių aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti E. Š. paskyrus baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą su atitinkamais įpareigojimais, numatytais BK 48 straipsnyje. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti jį tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje.
E. Š. paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Daiktinis įrodymas – kompaktinė plokštelė su garso įrašu, paliktina saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
E. Š. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę bei vadovaujantis LR BK 48 straipsnio 3 d., 5 d. 2 p., 6 d. 1 p., per visą bausmės atlikimo laiką įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jei nesusiję su darbu, ir nebendrauti su nukentėjusiąja K. K..
E. Š. paskirtas kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti – nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų, nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.