Telšių apylinkės teismo įsakymas

2020-08-26 · Baudžiamoji byla Nr. e1-533-1140/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2020-08-26
Bylos Nr.
e1-533-1140/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gintarė Bunikienė
Kaltinamasis
S. L.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 26 d.Naujoji Akmenė
Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmų teisėja Gintarė Bunikienė,

susipažinusi su Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokuroro Sigito Bružo pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąja byla, kurioje S. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, netekėjusi, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ – (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. L. smurtaudama sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, o būtent: 2020 m. liepos 21 d. 00.05 val. prie (duomenys neskelbtini), lauke, konflikto metu sudavė nepilnametei savo sesei G. L. delnu vieną kartą į veidą, tokiais savo veiksmais sukeldama nukentėjusiai fizinį skausmą.

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu S. L. kalta dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos kalta prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi ir paaiškino, kad ji gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), 2020 m. liepos 21 d. apie 23.30 val. atvyko į (duomenys neskelbtini), į savo butą. Netrukus jai paskambino jos brolis M. J. Č. ir pranešė, kad jų nepilnamečių abiejų seserų tokiu vėlyvu metu nėra namuose. Ji nuėjo į (duomenys neskelbtini), kur gyvena jos mama ir seserys G. L. bei A. M. M.. Kai ji įėjo į butą, išgirdo triukšmą, pamatė, kad brolis M. ginčijasi su G. Ji pradėjo sakyti, ką jūs čia darot. Pradėjo skirti G. su M., kad nesipyktų. Konfliktas buvo, kaip suprato, dėl telefono. M. jai buvo davęs savo telefoną, o paskui iš jos atėmė ir sudaužė. G. supyko, pati pradėjo agresyviai elgtis. M. iš G., gulinčios lovoje, atėmė telefoną. Ji žinoma priešinosi, nedavė telefono, pradėjo mosikuoti rankomis, tada atsikėlė iš lovos. Prasidėjo grumtynės, jie stumdėsi, bet smūgių jai niekas nesudavė. Iškart pamačiusi tokį vaizdą, ji pradėjo skirti G. su M. Tada kažkuriuo metu G. nukrito ant lovos, negali pasakyti, ar pati ji nukrito, ar tuo metu, kai skyrė, ji nugriuvo, bet ji nesusitrenkė, nes nukrito ant čiužinio. Jai brolį su seserimi padėjo skirti kita sesuo A.. M. tikrai nesudavė jokių smūgių G., ji pati matė. G. pradėjo draskytis, ardytis dėl to, kad M. paėmė iš jos telefoną, ji pati mosavo rankomis, bet brolis tikrai jos nemušė. Tada G. iškart išbėgo iš namų į lauką. Netrukus jai su broliu išėjus į lauką, G. pasakė, kad išsikvietė pareigūnus. Ji atsakė, gerai kviesk, jei tau kas nors ką nors padarė. Paskui žodis po žodžio tarp jos ir G. kilo žodinis konfliktas, kurio metu jos viena kitai pasakė necenzūrinių žodžių. Ji ją visaip išvadino, o paskui ji sakė, kad už tokius žodžius gausi į veidą, tada priėjo ir vieną kartą sudavė su delnu jai per veidą, bet ji sudavė nestipriai, bent jau jai taip atrodė. G. pradėjo šaukti, kad policiją iškvies už tokius jos veiksmus, sako kviesk. Tada nusisuko nuo jos eiti namo, o rankoje turėjo gėrimą, su kuriuo ją aplaistė. Tada G. puolė prie jos, spyrė jai į koją ir čiupo tiesiai jai į plaukus. Ji instinktyviai čiupo ir jai į plaukus, bet jai stipriai nepešė, nes žino, kad ji yra mažesnė. O G. jai labai stipriai pešė. Ilgai ji laikė plaukus ir nepaleido. Ji šaukė, bet ji nepaleido. Tada M. jas išskyrė. Paskui konfliktas pasibaigė ir ji išėjo į savo namus. Vėliau tą patį vakarą pas ją į namus atvyko pareigūnai. Ji sutinka, kad nereikėjo suduoti G. per veidą, bet kitos išeities nebuvo, ji pati ją išprovokavo, gailisi savo tokio elgesio (b. l. 96-99).

Nukentėjusioji G. L. parodė, kad įvykio naktį ji buvo kartu su broliu M. J. Č. ir seserimi A. M. namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Joms būnant namuose pas jas atėjo dar viena sesuo S. L., kuri pradėjo su ja konfliktuoti, bei norėjo sudaužyti jos turimą telefoną. Jos pokalbį su seserimi išgirdo brolis, kuris priėjęs prie jos norėjo atimti telefoną, kurį pats jai buvo laikinai davęs. Ji brolio prašė, kad šis jai leistų iš telefono išsitrinti asmeninius duomenis. Brolis į jos prašymą nekreipė dėmesio ir toliau jis norėjo iš jos jį atimti, o ji jam to padaryti neleido, todėl jie susigrūmė, brolis ją pastūmė į lovą, todėl ji į ją parkrito. Vėliau jai priėjęs brolis vieną kartą kumščiu sudavė į kairį šoną. Nuo brolio suduoto smūgio jai skaudėjo šoną. Po įvykusio konflikto ji išėjo į lauką iškviesti policijos. Lauke laukiant atvykstančių pareigūnų iš buto išėjo brolis su seserimi S.. Sesuo S., priėjusi prie jos, jai kažką pasakė, ji jai kažką atsakė atgal, bet tiksliai nepamena ką, todėl sesuo delnu vieną kartą sudavė jai per veidą ir apipylė energetiniu gėrimu, jai toks sesers elgesys nepatiko, todėl ji seserį pastūmė į šalį nuo savęs. Nuo sesers suduoto smūgio jai skaudėjo žandą. Kadangi tą vakarą buvo labai susijaudinusi, išsigandusi, todėl į medicinos darbuotojus nesikreipė. Šalia jos stovėjusi sesuo S. toliau ją įžeidinėjo, provokavo konfliktą, todėl jos apsižodžiavo, apsistumdė, buvo suėmusios viena kitai už plaukų juos pešė. Vykusį konfliktą išskyrė šalia buvęs brolis (b. l. 37-41).

M. J. Č., apklaustas įtariamuoju (ikiteisminis tyrimas jo atžvilgiu 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu nutrauktas, b. l. 66-70), parodė, kad įvykio vakarą jis buvo nuėjęs pas savo nepilnametes seseris G. L. ir A. M. M.. Joms parvežė maisto, G. pradėjo priekaištauti dėl to, kad prieš išvykstant jam į (duomenys neskelbtini) mažai paliko jai pinigų. Taip žodis po žodžio įvyko konfliktas, kurio metu jis atėmė iš G. telefoną, kurį buvo jai pats davęs laikinai naudotis. G. pasiuto, jam spyrė, pradėjo rankomis mosikuoti, bet jis jai pretenzijų dėl to, kad jam spyrė neturi ir jokio skausmo ji jam nesukėlė. Tada jis ją pastūmė, kad ji nusiramintų ir nepanikuotų, ji nukrito ant lovos čiužinio. Paskui ji atsistojo nuo lovos ir išbėgo lauk iš buto. Jai išbėgus laukan, jis užrakino butą ir išėjo į lauką. Visą šitą konfliktą matė jo kita sesuo S. L., kuri yra pilnametė, ji buvo bute, kai viskas vyko, ji ramino jį, kad jis nepasiduotų G. provokacijai ir nieko G. nedarytų. Vos tik išėjus jam su S. į lauką, G. pasakė, kad iškvietė pareigūnus. Tada, būdama lauke, G. pradėjo keikti S. S. atėjo prie G. ir pasakė, vaikeli nusiramink ir po tokių žodžių S. prilietė jai su savo delnu prie veido, jam neatrodė, kad S. jai būtų skėlusi antausį, ji tik prilietė jai skruostą. Tada pamatė, kaip G. čiupo S. už plaukų ir tempė, nepaleido jos, nors S. šaukė, kad paleisk. Jis jas šiaip ne taip išskyrė. Po visko jis su S. išėjo namo, pas ją į jos butą. Po kurio laiko atvyko pas S. į namus pareigūnai. Atvykus pareigūnams pati G. keitė parodymus, vis sakė, kad ją mušė, o paskui persigalvojo, sakė, kad jos niekas nemušė. Nei jis, nei S. nepadarė nieko tokio, kas galėjo G. sukelti skausmą, ji pati buvo agresyviai nusiteikusi dėl to, kad jis atsiėmė iš jos telefoną ir G. pasiuto. Įvykio jo mama nematė, nes tuo metu buvo su S. vaikais, jos bute. Su G. nuolatos turi problemų, ji vis mamos prašinėja pinigų ir nežinia kur juos išleidžia, ji turi neįgalumą ir kiek žino yra gydoma psichikos sveikatos centre dėl savo elgesio ir emocinių sutrikimų, jos elgesys yra neprognozuojamas (b. l. 59-62, 66-70).

2020 m. liepos 21 d. pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą užfiksuota, kad 2020 m. liepos 21 d. 00.05 val. (duomenys neskelbtini), bute konflikto metu neblaivus brolis M. Č., gim. (duomenys neskelbtini), kai nustatytas 0,99 prom. neblaivumas, naudojo fizinį smurtą prieš savo seserį G. L. gim. (duomenys neskelbtini), t. y. pasivertęs ją ant lovos kumščiu vieną kartą sudavė į kairį šoną. Tęsdami toliau nusikalstamą veiką, sesuo S. L., gim. (duomenys neskelbtini), lauke delnu vieną kartą sudavė G. L. per veidą. Taip smurtaudami brolis ir sesuo sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai; įvykio vieta apžiūrėta nufotografuota (b. l. 4-5).

2020 m. liepos 21 d. įvykio vietos apžiūros protokole su priedais (fotolentelėmis) užfiksuota, jog įvykio vieta yra daugiabutis namas, esantis (duomenys neskelbtini), apžiūrint įvykio vietą lauke prie namo (duomenys neskelbtini) pastebėta, kad ant važiuojamosios kelio dalies buvo prilaistyta galimai energetinio gėrimo. Apžiūrint nukentėjusiąją pastebėta, kad ant jos kairės pusės kaklo buvo paraudimas, įbrėžimas (b. l. 22-28).

BK 140 straipsnyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ši nuskalstama veika objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant. Šio straipsnio dispozicijoje įtvirtinti veiksmai – mušimas ar kitoks smurtavimas, suprantamas kaip poveikis į žmogaus kūną siekiant sukelti asmeniui fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis į žmogaus kūną, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužimu ir panašiais veiksmais. BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, reikalaujanti vieno iš šią nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių – specialaus objekto – fizinio skausmo sukėlimo arba nežymaus sveikatos sužalojimo padarymo savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui.

Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama S. L. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jos kaltei įrodyti. S. L. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš G. L. kvalifikuoti teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti teismo baudžiamojo įsakymo priėmimu ir S. L. už nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą skirti 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigoti dalyvauti elgesio pataisos programoje; taikyti BK 64¹ straipsnį ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamoji sutinka, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su siūloma bausme (b. l. 103-105).

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį (trukmę) kaltinamajai, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamosios asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, bausmės tikslus (BK 54 str., 61 str. 1-2 d.).

Kaltinamoji tyčia padarė vieną nesunkų nusikaltimas (BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika baigta. S. L. neteista, Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) 2019 m. sausio 23 d. nutarimu atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikalstamos veikos pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaltininkei susitaikius su nukentėjusiąja, ir ikiteisminis tyrimas jos atžvilgiu nutrauktas (b. l. 77-79, 80-86), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 87-88), dirbanti UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbine darbuotoja (b. l. 89). Kaltinamosios atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad ji prisipažino padariusi nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bylos aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai S. L. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos dydį (trukmę) parenkant mažesnį už sankcijos vidurkį (BK 48 str. 2 d.), su atitinkamais bausmės paskirtį įgyvendinti padėsiančiais įpareigojimais, numatytais BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punkte bei 6 dalyje.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Atsižvelgiant į tai, kad S. L. padarė smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš kitą žmogų, artimą savo šeimos narį, į šios veikos pavojingumo visuomenei pobūdį ir laipsnį, siekiant ugdyti, skatinti, plėtoti tokias savybes kaip atjauta, tolerancija, pagarba, bei ateityje užkirsti kelią fiziniam smurtui artimoje aplinkoje, S. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 3 d., 72² str.), atliekant ją per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, teismo vertinimu, tai pakankamas laikas, per kurį būtų galima įsisavinti minėtos programos tikslus.

S. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 100-102), panaikintina teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

S. L. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir skirti jai 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, tęsti darbą, o darbą praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę S. L. nustatyti 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, tęsti darbą, o darbą praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, S. L. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, ir nustatyti 6 (šešių) mėnesių terminą šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymui nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

S. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Laisvės apribojimo bausmę vykdo probacijos tarnyba pagal nuteistosios gyvenamąją vietą – Lietuvos probacijos tarnybos Klaipėdos regiono skyrius, H. Manto g. 38, Klaipėdoje.

Išaiškinti S. L., kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio nuostatas, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsnio 1 dalį, ji privalo atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ar probuotojo šaukimo gavimo.

Išaiškinti S. L., kad pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46¹ straipsnio 2 ir 3 dalis, nuteistoji privalo bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti S. L., kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalį, jeigu nuteistoji vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu, ši bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Informuoti S. L., kad nesutikdama su teismo baudžiamuoju įsakymu skirta bausme ir (ar) jos dydžiu, ji turi teisę per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Minėta teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir nebegalės būti skundžiamas.

Teisėja Gintarė Bunikienė