- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-03-12
- Bylos Nr.
- 2-516-154/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-58-3-00003-2012-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Atsakovas
- AB DnB banko, B. V. Š.
- Ieškovas
- V. Š.
- Trečiasis asmuo
- R. Š., A. B.
atsakovo - bankrutavusios V. Š. individualios įmonės bankroto administratoriaus UAB „Šiauleksa“ įgaliotam atstovui V. R.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. Š. ieškinį atsakovams: AB DnB bankui (buvęs pavadinimas AB DnB NORD bankas) ir B. V. Š. individualiai įmonei (į. k. 17586684, bankroto administratorius UAB „Šiauleksa), bei tretiesiems asmenims R. Š. ir A. B. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
I. V. Š. ieškiniu prašė teismo pripažinti negaliojančia 2004 m. gruodžio 20d. V. Š. individualios įmonės (šiuo metu bankrutavusios V. Š. individualios įmonės) ir AB DnB banko (buvę pavadinimai: AB bankas „NORD/LB Lietuva“, AB DNB NORD bankas) pasirašytą Kredito linijos sutartį Nr. 2794 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) kaip sudarytą dėl suklydimo (b. l. 2-4).
Ieškovas nurodė, kad 2004 m. gruodžio mėn. 20 d. V. Š. individuali įmonė (IĮ) ir AB DnB Nord bankas (Bankas) pasirašė kredito linijos sutartį Nr. 2794 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais). Šia sutartimi AB DnB Nord bankas V. Š. individualiai įmonei suteikė 495 000 Lt paskolą. Šiaulių apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartimi V. Š. įmonei iškėlė bankroto bylą, o 2010 m. gegužės 13 d. nutartimi bankroto byloje Nr. B2-379-154/2010 nutarė pripažinti bankrutuojančią V. Š. IĮ bankrutavusia ir likviduoti šią įmonę dėl bankroto. Teismas taip pat patvirtino bankrutavusios V. Š. įmonės likvidavimo tvarką. Bankroto administratoriaus UAB “Šiauleksa” įgaliotas atstovas V. R., atsižvelgdamas į kreditorių sprendimus bei vykdydamas teismo nutartį ir kartu LR Įmonių bankroto įstatymo 31 str. reikalavimus, nusprendė parduoti bankrutavusios V. Š. individualios įmonės turtą, įskaitant ir asmeninį turtą, t.y. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) bei 40/100 dalis gyvenamojo namo su dalimi ūkio pastatų, esančius (duomenys neskelbtini). 2011 m. gruodžio 10 d. ieškovas V. Š. visiškai atsitiktinai sužinojo, kad 2012 m. sausio 9 d. buvo pirmosios varžytynės, kuriose, turėjo būti pardavinėjamas ir aukščiau minėtas jam priklausantis žemės sklypas bei gyvenamasis namas su priklausiniais, nes bankrutavusios V. Š. IĮ turto nebeužteko kreditoriniams reikalavimams patenkinti. Anksčiau jokios informacijos apie ieškovo turto pardavinėjimą niekas jam nebuvo perdavęs. Sužinojęs apie varžytines ir apie tai, jog jose pardavinėjamas jau nebe bankrutavusios V. Š. įmonės turtas, o paties ieškovo turtas, ieškovas buvo šokiruotas bei prisiminė , kad pasirašydamas Kredito linijos sutartį su Banku, suprato, jog V. Š. įmonei negrąžinus kredito, Bankas išieškojimus vykdys tik iš V. Š. įmonės turto, o ne iš ieškovui nuosavybės teise priklausančio turto.
Ieškovas pažymėjo, kad pasirašydamas Kredito linijos sutartį su Banku buvo senyvo amžiaus (2004 metais buvo 73 metų), visą gyvenimą dirbo nekvalifikuotą darbą, yra baigęs tik 5 klases, niekada anksčiau nepasirašinėjo finansinių sutarčių, todėl sutartį su Banku pasirašė suklydęs dėl sandorio esmės, t.y. nebūtų pasirašęs Kredito linijos sutarties, jei būtų žinojęs, kad sutarties vykdymas iš esmės prieštarauja jo interesams nerizikuoti asmeniniu turtu. Ieškinį reiškia LR CK 1.90 straipsnio pagrindu. Teikdama šį ieškinį, jis gina savo interesą išsaugoti savo turtą, kurį gali prarasti dėl to, kad suklydo pasirašydamas Kredito linijos sutartį su atsakovu. Jei Banko atstovai jam sąžiningai būtų išaiškinę apie galimą turto netekimą už individualios įmonės skolas, jis tokios Kredito linijos sutarties nebūtų pasirašęs.
Atsiliepimas
Atsakovas AB DNB NORD bankas atsiliepime prašė ieškinį atmesti (b.l. 39-41).
Nurodė, kad 2004 m. gruodžio 20 d. tarp V. Š. individualios įmonės (IĮ) ir Banko buvo sudaryta Kredito linijos sutartis Nr. 2794. 2005-12-05 buvo sudarytas Susitarimas Nr. 1 dėl 2004-12-20 Kredito linijos sutarties specialiosios dalies sąlygų pakeitimo, kuriuo buvo padidintas kredito linijos limitas, prailgintas kredito grąžinimo terminas ir kiti pakeitimai. 2007-10-15 buvo sudarytas Susitarimas Nr. 2 dėl 2004-12-20 Kredito linijos sutarties specialiosios dalies sąlygų pakeitimo, kuriuo buvo padidintas kredito linijos limitas, pakeistos palūkanos, padaryti kiti pakeitimai. Kredito linijos sutartį bei vėlesnius jos pakeitimus bei papildymus pasirašė V. Š. individualios įmonės direktorius A. B..
Banko nuomone, ieškovas V. Š., kuris prašo pripažinti negaliojančia 2004 m. gruodžio 20 d. Kredito linijos sutartį Nr. 2794 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) kaip sudarytą dėl suklydimo, apskritai neturi teisės reikalauti pripažinti negaliojančia šią sutartį, kadangi nėra ginčijamos sutarties šalis, sutarties nepasirašė ir atitinkamai negalėjo suklysti ją pasirašant. Vėlesnius Kredito linijos sutarties pakeitimus ir papildymus ieškovas pasirašė tik kaip laiduotojas, o ne kaip sutarties šalis. Pagal ieškinio tekstą nėra pagrindo teigti, jog sandorio šalis - V. Š. įmonė kreditavimo sandorį sudarė suklydimo įtakoje.
Atsiliepimas
Atsakovas mano, kad ieškovui neesant sandorio šalimi, jis negali remtis aplinkybe, jog sandoris buvo sudarytas dėl suklydimo. Ieškovas neprašo pripažinti negaliojančiomis Laidavimo sutarties bei Hipotekos lakštų, kuriuos su Banku jis taip pat sudarė 2004 m. gruodžio 20 d., todėl atsakovas daro išvada, kad tokiais veiksmais V. Š. siekia vienintelio tikslo - užvilkinti ar sustabdyti turto pardavimą ir skolų kreditoriams, įskaitant skolą Bankui, grąžinimą. Toks ieškovo elgesys nėra suderinamas su rūpestingo ir sąžiningo teisinių santykių dalyvio elgesiu ir, Banko nuomone, turi piktnaudžiavimo teise požymių.
Šalies argumentai
Atsakovo B. V. Š. individualios įmonės bankroto administratorius UAB „Šiauleksa“ nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo ieškinį atmesti (b. l. 46-47).
Pažymėjo, kad B. V. Š. įmonės Kreditorių susirinkimo 2010-11-05 nutarimu buvo pradėtas pardavinėti šios įmonės savininkui V. Š. nuosavybes teise priklausantis nekilnojamas turtas, t.y. žemės sklypas sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) ir dalis gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Varžytynės buvo paskelbtos 2011-04-25, tačiau pirkėjų neatsirado. Kreditorių susirinkimo, kuriame kaip kreditoriai dalyvavo bei pritarė kreditorių sprendimui ieškovo dukra L. B. bei žentas (buvęs V. Š. IĮ direktorius) A. B., 2011-11-14 nutarimu buvo tęsiamas minėto turto pardavimas, todėl ieškovas negalėjo nežinoti apie skolų išieškojimą iš jo turto.
Be to, V. Š. 2004-12-15 įregistruodamas savo individualios įmonės nuostatus, turėjo žinoti, kad jo įmonė yra neribotos atsakomybės įmonė, t.y., kad už įmonės skolas savininkas atsako ir savo turtu.
Atsiliepimas
Tretieji asmenys R. Š. ir A. B. atsiliepimų dėl ieškinio nepateikė.
Į teismo posėdį ieškovas V. Š. ir trečiasis asmuo R. Š. neatvyko. Apie bylos nagrinėjimą jiems pranešta (b. l. 67,68). G. V. Š. ir R. Š. prašymai bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant (b. l. 71,72).
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo ieškovo pusėje A. B. teisme nurodė, kad nuo 2004 metų iki įmonės bankroto jis, t.y. A. B., buvo V. Š. individualios įmonės direktoriumi, o L. B., buvo įmonės buhalterė; kad L. B. yra V. Š. ir R. Š. dukra, o jis yra jų žentas. Paaiškino, kad V. Š. savo individualios įmonės veikloje praktiškai nedalyvavo, viskas buvo patikėta jam, t.y. A. B.. Apie paskolos gavimą pagal Kredito linijos sutartį jis buvo informavęs V. Š., bet pastarasis visiškai pasitikėjo juo ir savo dukra L. B., sakė, kad jie dirbtų kaip jiems reikia. V. Š. darė taip, kaip A. B. jam pasakydavo, pasitikėjo juo. K. V. Š. įmonės ekonominiai-finansiniai rodikliai 2004 - 2007 metais buvo geri, tai jie nesitikėjo, kad įmonė bankrutuos. Jis V. Š. sakė, kad Banko paskoloms padengti užteks įmonės turto, tačiau turtas nuvertėjo ir jo nebeužteko. Patvirtino, kad nuo tada, kai įmonei buvo iškelta bankroto byla. V. Š. sužinojo, kad skolų išieškojimas gali būti nukreiptas į jo asmeninį turtą. Neatsimena, ar V. Š. dalyvavo pasirašant Kredito linijos sutartį ir jos pakeitimus bei papildymus, neatsimena, ar V. Š. su Banku buvo sudaręs laidavimo sutartis.
Atsakovo AB DnB banko atstovas advokatas N. J. palaikė atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus, prašė V. Š. ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Nurodė, kad ginčyti Kredito linijos sutartį tuo pagrindu, kad ieškovas, neva, suklydo ją pasirašydamas, pastarasis negali, nes pats šios sutarties nepasirašė. Mano, kad brandus ieškovo amžius taip pat nėra pagrindas naikinti sandorį dėl suklydimo.
Atsakovo bankrutavusios V. Š. individualios įmonės bankroto administratoriaus UAB „Šiauleksa įgaliotas atstovas V. R. prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad individualios V. Š. įmonės nuostatuose buvo nurodyta apie įmonės savininko atsakomybę pagal įmonės skolas. V. Š. įmonės turtas jau yra realizuotas, tačiau pardavus šį turtą buvo padengta tik apie 2 procentai įmonės skolų, todėl parduodamas įmonės savininko turtas.
Įvertinęs bylos medžiagą, teismas nustatė šias faktines aplinkybes.
2004 m. gruodžio 20 d. tarp kreditoriaus AB DnB banko (buvę pavadinimai – AB DnB NORD bankas, AB bankas “NORD/LB Lietuva”) ir skolininko V. Š. individualios įmonės (IĮ) buvo sudaryta Kredito linijos sutartis Nr. 2794. S. V. Š. įmonės vardu Kredito linijos sutartį pasirašė įmonės direktorius A. B., Banko vardu – valdytojas J. A. ir pardavimų vadybininkė E. C. (b. l. 19-26).
2005 m. gruodžio 5 d. tarp kreditoriaus AB DnB banko ir skolininko V. Š. IĮ buvo sudarytas Susitarimas Nr. 1 dėl 2004-12-20 Kredito linijos sutarties specialiosios dalies sąlygų pakeitimo, kuriuo buvo padidintas kredito linijos limitas, prailgintas kredito grąžinimo terminas ir kiti pakeitimai. Susitarimą Nr. 1 skolininko V. Š. IĮ vardu pasirašė įmonės direktorius A. B., Banko vardu – Šiaulių klientų aptarnavimo skyriaus vadovas J. A. ir pardavimų vadybininkė E. C., o taip pat laiduotojai R. Š. ir V. Š. (b. l. 27-29).
2007 m. spalio 15 d. tarp kreditoriaus AB DnB banko ir skolininko V. Š. IĮ buvo sudarytas buvo sudarytas Susitarimas Nr. 2 dėl 2004-12-20 Kredito linijos sutarties specialiosios dalies sąlygų pakeitimo, kuriuo buvo padidintas kredito linijos limitas, pakeistos palūkanos, padaryti kiti pakeitimai. Susitarimą Nr. 2 skolininko V. Š. IĮ vardu pasirašė įmonės direktorius A. B., Banko vardu – Šiaulių klientų aptarnavimo skyriaus vadovas J. A. ir pardavimų vadybininkė E. C., o taip pat R. Š. ir V. Š. (b. l. 30-31).
2004 m. gruodžio 20 d. Kredito linijos sutarties 10 punkte nurodyta, kad kredito gavėjo, t.y. V. Š. individualios įmonės, įsipareigojimai užtikrinami: Hipotekos lakštais įkeičiamu R. Š. ir V. Š. nekilnojamuoju turtu, o taip pat R. Š. ir V. Š. laidavimu (b. l. 19-20).
Pagal “LITEKO” duomenis, Šiaulių apygardos teismas 2009 m. rugsėjo 2 d. nutartimi V. Š. individualiai įmonei iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskirta UAB “Šiauleksa”, įgaliotas atstovas V. R.. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. birželio 1 d. nutartimi V. Š. individualios įmonės bendrasavininkiai R. Š. ir V. Š. bankroto byloje įtraukti bendraatsakoviais, areštuotas V. Š. nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), bei R. Š. nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). B. V. Š. įmonės Kreditorių susirinkimo 2010 m. lapkričio 5 d. nutarimu buvo pradėtas pardavinėti R. Š. nuosavybes teise priklausantis nekilnojamas turtas, įkeistas kreditoriui AB DnB bankui (b. l. 54-58).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys netenkintinas.
I. V. Š. prašo pripažinti negaliojančia 2004 m. gruodžio 20 d. V. Š. individualios įmonės (IĮ) ir AB DnB NORD banko (Banko) pasirašytą Kredito linijos sutartį Nr. 2794 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais), kaip sudarytus dėl suklydimo, t.y. LR Civilinio kodekso 1.90 straipsnio pagrindu.
Dėl ieškovo V. Š. teisės ginčyti Kredito linijos sutartį.
Atsakovas AB DnB bankas ginčijo ieškovo V. Š. teisę reikšti ieškinį dėl Kredito linijos sutarties panaikinimo, nes ieškovas nėra šios sutarties šalis ir šios sutarties nepasirašė.
Teismas nesutinka su šia atsakovo pozicija. 2004 m. gruodžio 20 d. V. Š. individualios įmonės ir AB DnB banko (buvę pavadinimai – AB DNB NORD bankas, AB bankas “NORD/LB Lietuva”) pasirašytą Kredito linijos sutartį Nr. 2794 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) ieškovas ginčija LR CK 1.90 str. pagrindu, t.y. kaip nuginčijamą sandorį, turintį valios trūkumų. Civilinės apyvartos stabilumas ir teisinių santykių pastovumas yra saugomas keletu būdų, tarp jų įstatymu ribojant galimybę bet kuriam asmeniui nuginčyti sudarytus sandorius. Ieškinį dėl nuginčijamo sandorio pripažinimo negaliojančiu gali pareikšti tik įstatyme nurodyti asmenys (CK 1.78 str. 4 dalis). LR CK 6.227 straipsnio 3 dalis numato, kad teisę pareikšti ieškinį dėl santykinio sutarties negaliojimo turi teisę sąžininga sutarties šalis, trečiasis asmuo, kurio naudai sutartis buvo sudaryta, ar asmuo, kurio teises arba teisėtus reikalavimus ta sutartis pažeidė. I. V. Š. yra neribotos atsakomybės individualios V. Š. įmonės savininkas, jis yra laidavęs už Kredito linijos sutarties įvykdymą, o taip pat Hipotekos lakštu yra įkeitęs savo nekilnojamąjį turtą Kredito linijos sutarties įvykdymo užtikrinimui, todėl akivaizdu, kad manydamas, jog šis sandoris pažeidė jo interesus, V. Š. turėjo teisę pareikšti ieškinį dėl Kredito linijos sutarties nuginčijimo.
Dėl įrodinėjimo pareigos ir įrodymų vertinimo.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad suklydimu laikomas neteisingas sudaromo sandorio suvokimas, kai neteisingai suvokiamas sandorio turinys arba neteisingai išreiškiama valia sudaryti sandorį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-28/2011; 2008 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008 ir kt.). Tam, kad sandoris būtų pripažintas negaliojančiu CK 1.90 straipsnio pagrindu, šalies suklydimas sudarant sandorį turi būti esminis. Vertinant, ar suklydimas gali būti kvalifikuojamas kaip esminis, būtina atsižvelgti į tai, dėl ko buvo suklysta, nes ne bet koks suklydimas yra pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu. Suklydimas laikomas esminiu, jeigu suklystama dėl sandorio esmės, kitos sandorio šalies, sandorio dalyko, jo kokybės, esminių sandorio sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2009).
Pareiga įrodyti, kad suklysta ir kad suklydimas buvo esminis, tenka šaliai, kuri prašo dėl suklydimo sudarytą sandorį pripažinti negaliojančiu (CPK 12, 178 straipsniai). Civilinių bylų procese dispozityviose bylose be išimčių yra taikoma LR CPK 178 straipsnyje nustatyta įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė: šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis apibrėžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių LR CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Ieškovas privalo įrodyti savo reikalavimus pagrindžiančias aplinkybes ir jeigu jis neįrodo tų aplinkybių, tai sudaro pagrindą teismui atmesti jo ieškinį kaip nepagrįstą, t. y. neturintį faktinio pagrindo (CPK 263 str. 1 dalis). Civiliniame procese taikomas rungimosi principas, įtvirtintas CPK 12 straipsnyje, nustatantis tokią pat bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę.
I. V. Š. teismui nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kad 2004 m. gruodžio 20 d. V. Š. individualiai įmonei pasirašant Kredito linijos sutartį Nr. 2794 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) su atsakovu AB DnB banku, šias sutartis V. Š. individuali įmonė pasirašė dėl suklydimo (LR CK 1.90 str.), nes būtent šiuo pagrindu yra pareikštas ieškinys.
Nagrinėjamos bylos ypatumas dar yra tas, kad ieškovas ne tik buvo Kredito linijos sutarties šalies – V. Š. individualios įmonės, savininkas, bet jos įvykdymui užtikrinti įkeitė jam bei jo sutuoktinei R. Š. nuosavybės teise priklausantį turtą bei abu su sutuoktine laidavo už Kredito linijos sutarties (su vėlesniais papildymais ir pakeitimais) įvykdymą, tačiau šių sutarčių ieškovas neginčija, o ieškinį dėl Kredito linijos sutarties nuginčijimo pareiškė tik tada, kai buvo nukreiptas išieškojimas į jo turtą pagal bankrutavusios individualios įmonės skolas.
Teismas sprendžia, kad ieškovo V. Š. garbus amžius ir nedidelis išsilavinimas netrukdė suprasti tokio elementaraus dalyko, kad Banko išduotą paskolą reikės grąžinti, juolab, kad tuo pačiu metu, t.y. 2004 m. gruodžio 20 d., užtikrindamas Banko paskolos grąžinimą jis asmeniškai bei jo žmona sudarė notarinę nekilnojamojo turto, priklausančio nuosavybės teise V. Š. ir R. Š., įkeitimo sutartį (Hipotekos lakštą) ir laidavimo sutartį.
2004 m. gruodžio 20 d. Kredito linijos sutartį Nr. 2794 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) su atsakovu AB DnB banku sudarė ir pasirašė V. Š. individualio įmonės direktorius A. B., t.y. betarpiškai ieškovas V. Š. šių sutarčių įmonės vardu nepasirašinėjo, tačiau minėtų sutarčių pasirašymas ieškovui buvo žinomas ir su juo suderintas.
Nagrinėjant bylą teisme trečiasis asmuo A. B. patvirtino, kad jis yra V. Š. ir R. Š. žentas, o L. B. yra pastarųjų duktė; kad V. Š. individualiai įmonei nuo jos įsteigimo 2004 metais vadovavo A. B., o buhalterinę apskaitą vedė L. B.; kad įmonės savininkas V. Š. jais visiškai pasitikėjo ir įmonės vardu leido daryti tokius sprendimus, kokius pastarieji manė esant reikalingus. A. B. teisme nenurodė, kad jis, pasirašydamas Kredito linijos sutartį (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) V. Š. įmonės vardu suklydo ar buvo suklaidintas. Jis nurodė, kad įmonei trūko apyvartinių lėšų, todėl buvo imama banko paskola. A. B. patvirtino, kad V. Š. buvo susipažinęs su įmonės nuostatais, jog individualios įmonės savininkas už įmonės skolas atsako ne tik įmonės turtu, bet ir savo turtu; kad apie paskolos gavimą iš banko pagal Kredito linijos sutartį ieškovui V. Š. buvo žinoma, tik tuo laiku įmonės veikla buvo sėkminga, įmonės turto vertė buvo didelė ir jie (tame tarpe V. Š.) nesitikėjo, kad dėl Lietuvą ir kitas valstybes ištikusios ekonominės krizės, gali sutrikti V. Š. įmonės veikla, įmonė gali bankrutuoti, o įmonės turto vertė taip ženkliai nuvertėti, kad to turto nebeužteks įmonės skolų padengimui. Trečiasis asmuo A. B. taip pat patvirtino, kad apie tai, jog išieškojimas pagal individualios įmonės skolas gali būti nukreiptas į V. Š. asmeninį ir šeimos turtą, ieškovas sužinojo įmonei iškėlus bankroto bylą, t.y. 2009 metais.
Surinktų įrodymų pagrindu, teismas konstatuoja, kad V. Š. ieškinys dėl Kredito linijos sutarties (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) nuginčijimo yra nepagrįstas, neįrodytas todėl negali būti tenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Vadovaujantis LR CPK 93 ir 98 straipsniais, iš ieškovo V. Š. atsakovui AB DnB bankui priteistinos 3025,- Lt atstovavimo išlaidos (b. l. 44,73).
Šiuos išlaidos pripažintinos pagristomis, protingomis, be to neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose nustatyto maksimalaus dydžio.
Bylinėjimosi išlaidos Valstybei, kurios sudaro 29,72 litus (b. l. 11), nepriteistinos, nes ieškovas yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo Valstybei LR CPK 83 str. 1 dalies 9 punkto ir LR CPK 96 str. 2 dalies pagrindu.
Laikinosios apsaugos priemonės byloje netaikytos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 265-271 straipsniais, teismas
nusprendžia:
V. Š. ieškinį atmesti.
Iš ieškovo V. Š. (a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), adresas korespondencijai: (duomenys neskelbtini)) atsakovui AB DnB bankui (į. k. 112029270, registruotos buveinės adresas: J. Basanavičiaus 26, LT-03601 Vilnius, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB DnB banke) priteisti 3025,00 Lt (tris tūkstančius dvidešimt penkis litus) advokato atstovavimo išlaidas.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.