- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-10
- Bylos Nr.
- 1A-84-135-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Klavdija Kruminienė, Raimundas Jurgaitis
- Nuteistasis
- R. K.
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-84-135/2011
Teisėjas Rimantas Žilevičius Procesinio sprendimo kategorija:
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
NUTARTIS
2011 m. vasario 10 d.
Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. K. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo R. K. pripažintas kaltu:
pagal LR BK 182 str. 1 d. ir nuteistas 30 MGL, tai yra 3900 Lt (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) bauda;
pagal LR BK 220 str. 1 d. ir nuteistas 30 MGL, tai yra 3900 Lt (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) bauda;
pagal LR BK 222 str. 1 d. ir nuteistas 45 MGL, tai yra 5850 Lt (penkių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties litų) bauda;
pagal LR BK 300 str. 1 d. ir nuteistas 30 MGL, tai yra 3900 Lt (trijų tūkstančių devynių šimtų litų) bauda.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 2, 5 d., bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė 5850 Lt (penkių tūkstančių aštuonių šimtų penkiasdešimties litų) bauda.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. nuteistas už tai, kad būdamas R. K. įmonės (į. k. (duomenys neskelbtini), buveinė: (duomenys neskelbtini)) savininku ir pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. nuostatas kaip šio ūkio subjekto vadovas būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, pažeisdamas 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d., 2002-03-05 Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 14 str. 2 d., 85 str. 1 d., 90 str. 1 d., 106 str. 1 d. ir 2 d., 107 str. 1 d. ir 2 d. reikalavimus, laikotarpyje nuo 2006-01-01 iki 2007-01-08 iš Europos Sąjungos valstybių narių perpardavimui įsigijo 3 naudotus automobilius, bet, siekdamas išvengti mokesčių, jų įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė, o pardavė suklastodamas vokiškas pirkimo-pardavimo sutartis „Kaufvertrag“ sekančiai:
- 2006-04-05 Telšių mieste, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, suklastojo vokišką automobilio pirkimo-pardavimo sutartį „Kaufvertrag“, į šį dokumentą įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad A. B. VFR Nalbach mieste už 1500 eurų iš A. K. įsigijo 1993 metų laidos automobilį „Volkswagen Vento“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir šį suklastotą dokumentą panaudojo kaip tikrą pateikdamas pasirašyti A. B.;
- 2006-12-10 Telšių mieste, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, suklastojo vokišką automobilio pirkimo-pardavimo sutartį „Kaufvertrag“, į šį dokumentą įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad D. G. VFR Wallerfangen mieste už 400 eurų iš A. M. G. įsigijo 1991 metų laidos automobilį „VW Passat“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir šį suklastotą dokumentą panaudojo kaip tikrą pateikdamas pasirašyti D. G.;
- 2007-01-08 Telšių mieste, tiksli vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, suklastojo vokišką automobilio pirkimo-pardavimo sutartį „Kaufvertrag“, į šį dokumentą įrašydamas tikrovės neatitinkančius duomenis apie tai, kad A. T. VFR Ingbert mieste už 6500 eurų nuo K. W. įsigijo 2000 metų laidos automobilį „Land Rover Freelander“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), ir šį suklastotą dokumentą panaudojo kaip tikrą pateikdamas pasirašyti A. T.;
Tokiu būdu, R. K. tyčia nefiksavo 33500 Lt pajamų, gautų iš naudotų automobilių pardavimo, dėl ko įmonė Telšių AVMI elektroniniu būdu pateikė neteisingas pridėtinės vertės mokesčio deklaracijas, t.y. 2006-04-25 už 2006 metų balandžio mėnesį nedeklaravo 327,74 Lt pardavimo PVM, 2007-03-26 už 2007 metų sausio mėnesį nedeklaravo 8,66 Lt pardavimo PVM, 2007-03-26 už 2007 metų vasario mėnesį nedeklaravo 471,40 Lt pardavimo PVM, taip apgaule išvengė turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 807,80 Lt PVM ir dėl ko iš dalies nebuvo galima nustatyti R. K. įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2007-01-08.
Šalies argumentai
N. R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Tekšių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nuosprendį dėl jo pripažinimo kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 182 str. 1 d., 220 str. 1 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d., ir jį išteisinti.
Nuteistasis skunde nurodo, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme nebuvo surinkti įrodymai, kad jis nupirko nuosprendyje minimus 3 automobilius iš Europos Sąjungos valstybių narių, nebuvo apklausti šiuos automobilius pardavę žmonės, nors jis (nuteistasis) to prašė. Nurodo, kad teismui jis pateikė vieną CMR pavyzdį, iš kurio galima matyti, kokiu laiku ir kur buvo pasikrauti automobiliai, automobilių identifikavimo numeriai. Taip pat nurodo, kad jis įmonės apskaitoje negalėjo nenupirktus automobilius apskaityti ir mokėti mokesčius.
Nurodo, kad pirkimo-pardavimo sutartys ,,Kaufvertrag“ nėra griežtos apskaitomybės dokumentas, ir tokias sutartis su vizualiai matomais skirtingais įrašais priima VĮ ,,Regitra“, ir jos nėra suklastotos, kadangi jis (R. K.) į sutartis įrašė tik teisingus automobilių duomenis iš techninio paso, o kas padarė kitus įrašus automobilių ,,Volswagen Vento“, ,,VW Passat“, ,,Land Rover Freeelander“ pirkimo-pardavimo sutartyse ,,Kaufvertrag“ jam nėra žinoma. Teigia, kad jei būtų suklastojęs sutartis, tai visi įrašai būtų buvę padaryti jo ranka, tačiau ekspertai nustatė, kad tik kai kurie įrašai padaryti nuteistojo ranka, o kas padarė kitus įrašus, ekspertai nenustatė.
Nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, rėmėsi liudytojo A. B. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu pardavėjo neatpažino ir tik teismo salėje, kur jis (nuteistasis) buvo vienas, be kitų proceso dalyvių, po pakartotinio prokuroro paklausimo, A. B. patvirtino, kad būtent nuteistasis pardavė automobilį. Taip pat nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas A. B. parodymų patikrinimas vietoje, o teismas atsisakė iškelti A. B. baudžiamąją bylą už melagingų parodymų davimą. Nurodo, kad iš teismui pateikto tarptautinio krovinio transportavimo važtaraščio matyti, kad nuteistojo autovežis 2006-04-05 negalėjo būti Rietavo turguje, kadangi tą dieną krovėsi automobilius Vokietijoje, o į Lietuvą grįžo tik 2006-04-10, todėl A. B. parodymai, kad jis automobilį įgijo 2006-04-05 Rietavo turguje nuo autovežio, yra melagingi. Nuteistojo nuomone, teismas turėjo kritiškai vertinti ir D. B. parodymus, kuri po 4 metų atpažino nuteistąjį salėje, kurioje, nuteistojo teigimu, jis buvo vienas. Nuteistasis abejoja D. B. parodymais ir dėl to, kad ji buvo apklausta praėjus kelioms savaitėms po jos vyro apklausos teisme, todėl, nuteistojo teigimu, ji žinojo, ką sakyti ir į ką parodyti. R. K. teigimu, atpažinimai, kuriuos teismo metu atliko teisėjas ir su liudytojais T. ir D., teismo salėje, kurioje jis (R. K.) buvo vienas, prieštarauja baudžiamojo proceso kodekso ir teisminio nagrinėjimo proceso reikalavimams.
Nurodo, kad teismas rėmėsi liudytojo A. B. parodymais, kuriuose jis nurodė, kad įmonės vardu automobilius yra apdraudęs, tačiau nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio tyrimo metu su juo nebuvo atliktas atpažinimas kaip potencialaus automobilių pardavinėtojo.
Teismo posėdyje nuteistasis R. K. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
N. R. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. apkaltinamąjį nuosprendį dėl jo pripažinimo kaltu pagal LR BK 182 str. 1 d., 220 str. 1 d., 222 str. 1 d., 300 str. 1 d., ir jį išteisinti. Nurodo, jog jam inkriminuotos veikos yra neįrodytos, o byla buvo nagrinėjama pažeidžiant baudžiamojo proceso normas.
Kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, nelaiko tokius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus pagrįstais ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė. Visos bylos aplinkybės ištirtos išsamiai ir nešališkai, nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, atitinkančiais BPK reikalavimus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino R. K. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas ir paskyrė jam adekvačią jo padarytiems nusikaltimams bausmę.
Nuteistojo R. K. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta šiais bylos faktiniais duomenimis: liudytojų A. B. (4 t., 10–11, 131 b. l.), D. G. (4 t., 8–9, 131 b. l.), A. T. (1 t., 96–97 b. l., 4 t., 141 b. l.), A. D. (4 t., 19, 141 b. l.), D. B. (4 t., 141 b.l.), A. B. (1 t., 133–136 b. l., 4 t., 124 b. l.) parodymais, kuriais pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti, kadangi liudytojų parodymai buvo visą laiką nuoseklūs. R. K. kaltė įrodyta ir asmens parodymų atpažinti pagal nuotraukas protokolu, kuriame užfiksuota, kad liudytojas A. D. atpažino R. K. kaip asmenį, kuris pardavė automobilį ,,Land Rover Freelander“ (4 t., 17–22 b. l.), automobilių įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties kopijomis (1 t., 92, 120, 125 b. l.), 2008-10-31 specialisto išvada Nr.(duomenys neskelbtini) dėl R. K. įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo ir specialistės paaiškinimais (2 t., 1–8 b. l., 3 t., 122–132 b. l., 4 t., 39–40, 80–81 b. l.), 2009-05-14 rašysenos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., 167–186 b. l.), automobilių pirkimo-pardavimo sutartimis ,,Kaufvertrag“.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojas A. B., įsigijęs automobilį ,,Volkswagen Vento“, D. G., įsigijęs automobilį ,,Volkswagen Passat“, A. T., įsigijęs automobilį ,,Land Rover Freelander“, parodė, kad automobilius įsigijo Lietuvoje, Telšių mieste, jie taip pat parodė, kad minėtus automobilius parduodantis asmuo pildė pirkimo-pardavimo sutartis ,,Kaufvertrag“. 2009-05-14 rašysenos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad prieš tai paminėtų automobilių pirkimo-pardavimo sutartyse kai kurie rankraštiniai įrašai padaryti nuteistojo R. K. ranka. Taip pat visi paminėti automobiliai, iki pardavimo A. B., D. G., A. T., buvo R. K. įmonės vardu apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Minėti automobiliai R. K. įmonės buhalterinėje apskaitoje nebuvo apskaityti.
Kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, sprendžia, kad byloje surinktų faktinių duomenų visuma patvirtina, kad aukščiau minėtus automobilius, įgytus Europos Sąjungoje, Lietuvoje pardavė R. K., o parduodamas suklastojo pirkimo-pardavimo sutartis ,,Kaufvertrag“, įrašant, kad A. B. VFR Nalbach mieste už 1500 eurų iš A. K. įsigijo 1993 metų laidos automobilį „Volkswagen Vento“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), D. G. VFR Wallerfangen mieste už 400 eurų iš A. M. G. įsigijo 1991 metų laidos automobilį „VW Passat“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), A. T. VFR Ingbert mieste už 6500 eurų iš K. W. įsigijo 2000 metų laidos automobilį „Land Rover Freelander“, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), tai savo parodymais paneigė A. B., D. B., D. G., A. G., A. T., A. D., ir šiuos suklastotus dokumentus pateikė kaip tikrus pasirašyti A. B., D. G. ir A. T.
Atlikus tyrimą buvo nustatyta, kad perpardavęs prieš tai paminėtus automobilius, nors jie ir buvo apdrausti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu R. K. įmonės vardu, R. K. įmonės buhalterinėje apskaitoje neapskaitė ir nefiksavo gautų pajamų, todėl Telšių AVMI pateikė neteisingas pridėtinės vertės mokesčių deklaracijas ir išvengė turtinės prievolės sumokėti į valstybės biudžetą 807,80 Lt pardavimo PVM, taip pat dėl to iš dalies nebuvo galima nustatyti R. K. įmonės veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2007-01-08.
Kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai R. K. inkriminavo nusikalstamas veikas dėl sukčiavimo, dėl dokumentų suklastojimo ir disponavimo jais, dėl neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo bei sprendžia, kad byloje esančių faktinių duomenų visuma patvirtina, jog R. K. kaltė dėl jam inkriminuotų šių nusikalstamų veiklų yra visiškai įrodyta.
Kolegijos nuomone, kiti nuteistojo R. K. skundo argumentai, kuriais jis grindžia savo nekaltumą, iš esmės nėra reikšmingi sprendžiant pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo klausimą, todėl kolegija dėl šių skundo argumentų nepasisako.
Kolegijos nuomone, R. K. paskirta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu nėra per griežta, ji atitinka Lietuvos Respublikos BK 54 str. nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. R. K. pripažintas kaltu už 3 nesunkius (BK 11 str. 3 d., 182 str. 1 d., 220 str. 1 d., 300 str. 1 d.) ir 1 apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d., 222 str. 1 d.) ir už šias nusikalstamas veikas R. K. paskirta apėmimo būdu subendrinta bausmė 45 MGL, t. y. 5850 Lt bauda, kurios dydis yra žymiai mažesnis, nei už apysunkius nusikaltimus skiriamas šios bausmės rūšies vidurkis (BK 47 str. 3 d. 3 p.).
Esant nurodytoms aplinkybėms, Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti nuteistojo R. K. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais, nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
nuteistojo R. K. apeliacinį skundą atmesti.