- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2023-05-29
- Bylos Nr.
- e1-2002-725/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-46804-2022-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Živilė Bliūdžiuvienė
- Kaltinamasis
- L. M.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.1.8Daiktai (BPK 91-94 str., 96 str. 2 d., 97, 98 str.)
- 2.1.16.1.9Rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.)
- 2.1.16.1.13Kardomosios priemonės panaikinimas ar pakeitimas (BPK 139 str.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Živilė Bliūdžiuvienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Gitanos Kaupės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu byloje, kurioje L. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 2022 m. gruodžio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos bei uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, L. M. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 4 mėnesius sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose,
kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
L. M. 2022 m. gruodžio 13 d., apie 16.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), esančiame bute, būdamas neblaivus (nustatytas 1,93 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su nepilnamete dukra M. M., gim. (duomenys neskelbtini), metu, tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą iš savo kairės rankos kumščio sudavė jai į veido sritį, o tiksliau – tyrimo metu nenustatytos veido pusės žandą, po ko suėmęs rankomis už plaukų nutempė prie žemės galvą, po ko suėmęs abejomis rankomis už kaklo srities, spausdamas prie žemės purtė ją nemažiau tris kartus, dėl šio spaudimo rankomis M. M. nukritus ant žemės, sudavė nemažiau 10 smūgių rankomis į įvairias kūno vietas, tiksliau tyrimo nenustatytas vietas, po ko dukrai M. M. bandant stotis nuo žemės, savo dešine koja vieną kartą spyrė jai į kairį skruostą, tokiu būdu padarydamas jai kraujosruvą dešinio žando gleivinėje, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą kaklo dešiniame šone, dvi kraujosruvas su nubrozdinimu kairio žando užpakalinėje dalyje, kraujosruvą kairiame žaste, kraujosruvą nugaros kairėje ir sukėlė M. M. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis L. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad tarp jo ir žmonos J. M. vyksta skyrybų procesas, jis yra visiškai palūžęs emociškai, kadangi ją labai myli ir savo šeimą taip pat, tačiau dukra su J. M. nori jį palikti, todėl yra išsekęs emociškai, 2022 m. vasario 14 d. buvo jų vestuvių 17 metinės ir 2022 m. gruodžio 13 d. jis buvo namuose pas savo tėvus, nes jam dabar pagal kardomąją priemonę ten paskirta būti. Jis labai norėjo pasveikinti savo žmoną J. vestuvių metinių proga, tačiau ji nenorėjo, ir jam būnant namuose pas tėvus atvažiavo jo dukra M. Įvykio metu nei jo tėvo, nei motinos nebuvo, nes tėvas buvo išvedęs šunį pavedžioti, o mama dirbo. Taigi jis 2022 m. gruodžio 13 d. vartojo alkoholį tėvų namuose, o dukra grįžo iš mokyklos pas senelius į tą patį butą. Tarp jo ir dukros kilo žodinis konfliktas, nes ji išgirdusi kai kalbėjo su jų vestuvių liudininke telefonu, paprašė jos, kad padėtų juos sutaikyti. M. pradėjo šnekėti, kad jis skundžiasi ir žodis po žodžio jie susipyko. Jis dukros prašė, ar ji gali užsičiaupti ir nekalbėti jam skaudžia tema, ir jį įžeidinėti, tačiau M. nesiliovė, toliau šaukė ir jam kalbėjo apie situaciją šeimoje, todėl jis neapsikentęs tų kalbų priėjo prie M., dar kartą perspėjo, kad ji užsičiauptų arba jis ją papurtys, ir ji vis tiek nesiliovė šaukti, tuomet jis priėjo prie jos, ji tuo metu stovėjo buto virtuvėje, suėmė jai abejomis rankomis stipriai už kaklo srities ir palenkęs prie žemės nemažiau tris kartus papurtė pirmyn ir atgal, M. dėl to jo palenkimo atsigulė ant žemės, tada jis pridėjo kažkurios, neatsimena kurios, rankos kumštį prie jos veido kažkurio skruosto ir spausdamas kumštį į jos veidą pasakė jai, kad ji užsičiauptų ir klausytų savo tėvo. Po šio spaudimo kumščiu į jos veidą, ji pradėjo verkti, stojosi nuo žemės ir tuo metu ji klūpėjo keliais ant žemės, dar kažką jam pasakė vėl, ir jis jai nesusivaldęs savo dešine koja spyrė vieną kartą, kiek prisimena, pataikė į krūtinės sritį ir jis tada atsitokėjo, pradėjo iš karto jos atsiprašinėti, nes labai pats išsigando kas atsitiko, tiesiog nesuvaldė savo emocijų. Bučiavo ją ir atsiprašinėjo, prašė susitaikyti. Dėl to kas atsitiko jis labai gailisi, pripažįsta ką padarė. Yra užsirašęs pas psichologus, pradės ten lankytis. Jis M. tą dieną rankomis nesmūgiavo ir papasakojo viską, kaip buvo iš tiesų, kiek jis prisimena, nes buvo neblaivus, dėl to galėjo nevisai tiksliai nurodyti įvykių eigą. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas baudžiamuoju įsakymu, yra atsiprašęs savo dukros M. M. už tai kas įvyko, ji jam atleido, jie susitaikė, jau apie du mėnesius gyvena vėl kartu su savo žmona J. ir M. bei sūnumi, išlaiko savo vaikus finansiškai (b. l. 158–161, 174–177).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina jo parodymuose nurodytas aplinkybes visiškai atitinkantys baudžiamojoje byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti įrodymai.
Nukentėjusioji M. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2022 m. gruodžio 13 d. važiavo pas močiutę. Matė, jog jos diedukas buvo lauke, o tėtis - viduje. Tėtis buvo išgėręs ir kalbėjo telefonu. Ji girdėjo, jog tėtis ją ir mamą apkalbinėjo ir ji jam pasakė, kad jis nesiskųstų, ir tada jis atsikėlė ir pradėjo ją trankyt, ji net nespėjo sureaguoti. Stipriai trenkė jai iš kumščio ir iš rankos, ji tuo momentu jau nesigaudė kur ir kiek kartų, bet atsimena, kad stipriai spyrė į veidą iš kojos, kurios, neatsimena. Ją dusino, ji negalėjo visai kvėpuoti. Ji buvo su striuke ir jis paėmęs už striukės iš visų jėgų spaudė. Kai spyrė, ji sėdėjo, buvo šiek tiek pasikėlus ir jis jai spyrė į žandikaulį. Jis sėdėjo ant lovos, ji buvo tarpdury, taip viskas prasidėjo. Jis prie M. M. priėjo ir jis su ranka dešine trenkė, neatsimena ar kumščiu ir pataikė į žandą, kurį, neatsimena, ir po to su rankomis nutempė ant žemės už plaukų ir parmetė ant žemės. Tada jis pradėjo ją mušti, atsimena, kad ji atsirado kitame koridoriaus gale ir tada mušė ją, stipriai mušė ir tada pradėjo dusinti, stipriai mušė, ji dabar jau neatsimena, kaip, nei kur, ji iš pat pradžių policininkam pasakė. Tėtis jai buvo pasakęs, kad ji iš ten gyva neišeis ir po to, kai jai jau buvo labai blogai, ji tiesiog atsikėlė nuo žemės, jis pradėjo verkti ir sakė, kad ji čia nieko nepadarė, ir ji su juo sutiko, po to ji viską pradėjo rinkti nuo žemės, kas buvo išmėtyta, bandė įtikinti, kad atiduotų telefoną, nes ji neturėjo ką veikt. Atsimena, jog mėlynė buvo po dešine akim, lūpa praskelta, ir buvo po ausim kairėje pusėje mėlyna, nes kai spyrė, buvo su batais. Pirmiausiai trenkė, neatsimena, kiek kartų, kokius 10 kartų, bet ji labai daug apsigynė. Sudavė kumščiu į dešinį žandą, paliko mėlynę, labiausiai skaudėjo ir galvą skaudėjo. Nežino, kiek jis jai kartų trenkė, neatsimena. Jis ją per pusę koridoriaus pervilko, nors koridorius mažas, bandė atsistoti, ir jis ją pastūmė ant tokios spintelės su daiktais ir veidrodžiu, ir ji vėl nukrito ant žemės. Po to jau prasidėjo spyris į veidą ir dusinimas. Kraujosruva nugaroje atsirado kai krito. Buvo ir kraujosruva kairiame žaste. Jai tėtis dažnai skambina. Atsiprašė, bet mano, jog nenuoširdus atsiprašymas (93–96).
Liudytoja J. M., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad apie šį įvykį jai telefonu pranešė pati dukra ir pasakė, kad ją sumušė tėtis. Dėl šio įvykio ji nedelsiant atvyko nurodytu adresu ir pranešė apie įvykį bendruoju pagalbos telefonu. Kieme pamatė policijos pareigūnus, kurie nurodė, kad pastarojo mamai D. M. sutinkant, jis bus paliktas adresu (duomenys neskelbtini), kadangi pagrindo pastarąjį sulaikyti nėra. Ji su dukra M. turi atskirą gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), kurioje ir bus. Dukra M. M. mokosi (duomenys neskelbtini), todėl kadangi gyvena (duomenys neskelbtini), pastaroji darbo dienomis būna pas senelius, adresu (duomenys neskelbtini), dėl patogesnio susisiekimo su mokymo įstaiga. Kiek jai yra žinoma, konfliktas tarp sutuoktinio ir dukters kilo dėl pastarojo pokalbio telefonu, kurio metu jis žemino J. M. bei dukrą. Dukrai stojus ginti jos, sutuoktinis pasidarė agresyvus pastarosios atžvilgiu, uždengė jai burną jos dėvimu šaliku ir neleido įkvėpti oro. Įvykio metu namuose baldų nebuvo sulaužyta, indų nesudaužyta, nuo staliuko koridoriaus tipo patalpoje ant žemės buvo numesti daiktai, kuriuos dukra po įvykio padėjo atgal į vietą. Tuo metu namuose jiedu buvo dviese, įvykio pašaliniai asmenys ar kiti šeimos nariai nematė. Kiek jai yra žinoma, prieš įvykį sutuoktinis vartojo alkoholį, jis iš pažiūros buvo akivaizdžiai neblaivus. Ji matė sužalojimus ant M. kūno, o būtent po šio įvykio ji M. iš karto atvykusi pasiėmė, pas M. matė kraujosruvas dešinėje veido pusėje akies vokuose, kraujosruvas kaklo dešinėje, dešiniame žaste kraujosruvas, kairiame žande prie ausies kraujosruvas, nugaroje kraujosruvą, kur tiksliau, neatsimena (15–18, 65–68, 70–71).
2022 m. gruodžio 13 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2022 m. gruodžio 13 d. atliekant tolimesnį informacijos patikslinimą pagal ROIK 0122000732825, dėl smurto artimoje aplinkoje, ant nepilnametės M. M. kūno vizualiai matėsi fiziniai sužalojimai, jai po dešine akimi bei kairės pusės veido skruoste atsirado minkštųjų audinių patinimas, poodinės kraujosruvos, paviršinis odos nubrozdinimas, todėl siekiant užfiksuoti galimo smurto faktą, padarytos nepilnametės išorinių fizinių sužalojimų fotonuotraukos (1–6).
2022 m. gruodžio 16 d. specialisto išvadoje Nr. G 2758/2022 (02) nurodyta, jog M. M. konstatuota kraujosruva dešinio žando gleivinėje, kraujosruva dešinės akies vokuose, kraujosruva kaklo dešiniame šone, dvi kraujosruvos su nubrozdinimu kairio žando užpakalinėje dalyje, kraujosruva kairiame žaste, kraujosruva nugaros kairėje. Remiantis sveikatos sutrikdymo nustatymo masto taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu (58–60).
2022 m. gruodžio 13 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad apie įvykį pranešė D. M.. Smurtą patyręs asmuo: M. M., gim. (duomenys neskelbtini). Smurtą patyrusio asmens sužalojimai: nubrozdinimas, patinimas ir kraujosruvos po dešine akimi. Smurtu įtariamas asmuo: L. M., kuris yra akivaizdžiai neblaivus (nustatytas 1,93 promilių neblaivumas) (51–54).
2022 m. gruodžio 13 d. objektų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) (b. l. 17).
2022 m. gruodžio 20 d. gautas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Kauno rajono raštas dėl informacijos pateikimo apie J. M. ir L. M. šeimą, kuriame nurodoma, jog Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Kauno rajone (toliau — Skyrius Kauno rajone) J. M. ir L. M., auginančių nepilnamečius E. M. ir M. M., šeima žinoma nuo 2022 m. birželio 20 d. gauto Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos pranešimo, reg. Nr. 4VTP-927, dėl galimo nesmurtinio vaiko teisių pažeidimo, reaguojant į pranešimą vaiko teisių pažeidimų nenustatyta. J. ir L. M. šeima nebuvo įrašyta į Kauno rajono savivaldybės socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, sutuoktiniams nebuvo ir nėra apribota tėvų valdžia nepilnamečių vaikų atžvilgiu. Skyriuje 2022 m. gruodžio 14 d. gauti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Nemuno policijos komisariato, reg. Nr. 2VTP-2181 ir 2022 m. gruodžio 15 d. Kauno miesto Socialinių paslaugų centro, reg. Nr. 4GD-14984 pranešimai dėl tėvo L. M. galimo fizinio smurto nepilnametės M. M. atžvilgiu. Skyriaus Kauno rajono specialistai 2022 m. gruodžio 19 d. bendravo su nepilnamete, jos tėvais, užpildė Vaiko situacijos vertinimo anketą, kreipėsi į SBĮ Kauno rajono socialinių paslaugų centrą dėl paslaugų teikimo nepilnametės M. M. šeimai. Prie 2022 m. gruodžio 20 d. gauto Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Kauno rajono rašto dėl informacijos pateikimo apie J. M. ir L. M. šeimą, buvo pridėta 2022 m. gruodžio 20 d. Nr. 4VSV-3111 vaiko situacijos anketa, iš kurios matyti, kad 2022 m. gruodžio 19 d. Vaiko teisių apsaugos specialistai bendravo su nepilnamete M. M., ir skiltyje „Vaiko situacijos aptarimas su vaiku“ nurodoma: M. bendravimo metu jautėsi saugiai, bendravo atvirai. Išklausant vaiko nuomonę buvo užtikrintas vaiko saugumas ir tinkama aplinka. Paklausta apie jos savijautą, mergaitė paaiškino, kad ji jaučiasi patenkinamai. Mergaitė papasakojo, kad mokosi (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) klasėje. Ji mokosi vidutiniškai, pamokų lankomumas geras. M. nurodė, kad jos ugdymu domisi ir mokymo centro susirinkimuose dalyvauja mama. Laisvalaikiu ji mėgsta su draugais pasivaikščioti, vedžioti šunį, skaityti knygas. M. paaiškino, kad jos santykiai su abiem tėvais „geri“, nors jos bendravimas su mama artimesnis. Būdama su mama ji jaučiasi saugi, ja pasitiki. Mama ja rūpinasi. Mergaitė nurodė, kad mamai ji gali visada pasipasakoti, su ja spręsti iškilusias problemas. M. nurodė, kad mama žalingų priklausomybių neturi, nesmurtauja. Tėtis seniau nevartojo alkoholio, tačiau nuo šių metų vasaros ėmė dažnai piktnaudžiauti alkoholiu, todėl buvo „užsikodavęs“. Mergaitė pasakojo, kad (duomenys neskelbtini) švęsdamas savo gimtadienį tėtis „kodą nulaužė“, vartojo alkoholį, ginčydamasis su mama ją sumušė. Tėtis jos ir brolio atžvilgiu tada nesmurtavo. Gruodžio 13 d., po pamokų, ji nuvažiavo pas močiutę, gyvenančią Kaune. Pas ją buvo neblaivus tėtis. Būdama pas močiutę ji nugirdo tėvo telefoninį pokalbį, jis nepagarbai kalbėjo apie mamą ir ją. Mergaitei paklausus, kodėl jis taip elgiasi, supykęs tėtis ją sumušė, jai buvo sumuštas veidas, labai skaudėjo. Po šio įvykio mamos lydima ji lankėsi Kauno klinikose, jai buvo suteikta medicininė pagalba. M. nurodė, kad šiuo metu tėtis gyvena atskirai, jam uždrausta artintis prie šeimos marių. M. nuomone, jai specialistų pagalbos nereikia. Mergaitė nurodė, kad kai kas atsitinka ji kalbasi su mama. Ji ir padeda, pataria rūpimais klausimais (b. l. 104–116).
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamasis L. M. 2022 m. gruodžio 13 d., apie 16.40 val., adresu (duomenys neskelbtini), esančiame bute, būdamas neblaivus (nustatytas 1,93 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su nepilnamete dukra M. M., gim. (duomenys neskelbtini), metu, tyčia, ne mažiau kaip vieną kartą iš savo kairės rankos kumščio sudavė jai į veido sritį, o tiksliau – tyrimo metu nenustatytos veido pusės žandą, po ko suėmęs rankomis už plaukų nutempė prie žemės galvą, po ko suėmęs abejomis rankomis už kaklo srities, spausdamas prie žemės purtė ją nemažiau tris kartus, dėl šio spaudimo rankomis M. M. nukritus ant žemės, sudavė nemažiau 10 smūgių rankomis į įvairias kūno vietas, tiksliau tyrimo nenustatytas vietas, po ko dukrai M. M. bandant stotis nuo žemės, savo dešine koja vieną kartą spyrė jai į kairį skruostą, tokiu būdu padarydamas jai kraujosruvą dešinio žando gleivinėje, kraujosruvą dešinės akies vokuose, kraujosruvą kaklo dešiniame šone, dvi kraujosruvas su nubrozdinimu kairio žando užpakalinėje dalyje, kraujosruvą kairiame žaste, kraujosruvą nugaros kairėje ir sukėlė M. M. fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo smurtinius veiksmus patvirtina ne tik jo pačio prisipažinimas, tačiau ir nukentėjusiosios parodymai, tarnybiniai pranešimai, apžiūros protokolas, kita rašytinė bylos medžiaga. Teismas sprendžia, kad kaltinamojo L. M. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, jis kaltas ir baustinas.
Kaltinamasis L. M. su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausme – laisvės apribojimu sutiko.
Atsižvelgiant į tai ir esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.
Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).
Kaltinamojo L. M. padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje, priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, nusikalstama veika baigta, padaryta veikiant tiesiogine tyčia, kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 9, 13 punktai).
Vertinant L. M. asmenybę, pažymėtina, kad jis anksčiau yra teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamą veiką, bausmės neatlikęs (b. l. 130–132), baustas administracine tvarka (b. l. 141–142), Respublikiniame priklausomybės ligų centre neregistruotas (b. l. 148), Viešojoje įstaigoje Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė (b. l. 150), nedirbantis (b. l. 143–144).
Atsižvelgęs į visas šias aplinkybes, teismas sprendžia, jog už nusikalstamą veiką kaltinamajam pagrįstai prašoma skirti BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, bausmės dydį nustatant artimą maksimaliam. Skiriant laisvės apribojimo bausmę, intensyvi priežiūra neskirtina. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su laisvės apribojimo bausme L. M. skirtini įpareigojimai.
Kadangi kaltinamasis L. M. savo kaltę pripažino visiškai ir procesas užbaigtas baudžiamuoju įsakymu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).
Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš savo šeimos narį, jam, vadovaujantis BK 72² straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė prieš priimant 2022 m. gruodžio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bendrintina su 2022 m. gruodžio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės.
Į bausmės laiką įskaitytina bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal 2022 m. gruodžio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamąjį įsakymą.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,
nusprendžia:
L. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmę subendrinti su 2022 m. gruodžio 16 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti L. M. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, be intensyvios priežiūros, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, L. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant ją įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.
L. M. išaiškinti, kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
Išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.