Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Mariaus Bajoro ir Broniaus Januškos, dalyvaujant pareiškėjui V. K. (V. K.), viešame teismo posėdyje, išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. K. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl to, ar tinkamai buvo atsakyta į pareiškėjo 2014 m. birželio 30 d. pareiškimą dėl informacijos pateikimo.

Iš byloje pateiktų įrodymų, nustatyta, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija gavo pareiškėjo 2014-04-03 prašymą dėl informacijos apie Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategiją ir jos 2009 - 2017 m. įgyvendinimo priemonių planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, pateikimo, kurį pagal kompetenciją persiuntė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Kalėjimų departamentas 2014-04-30 raštu Nr. 2S-2316 nurodė, kad įvertinęs tai, kad prašoma ne konkretų faktą patvirtinančios informacijos, o smulkios ir detalios informacijos, konstatuoja, kad šiai informacijai parengti įstaiga susidurtų su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis. Paaiškino pareiškėjui, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 18 straipsnio 4 dalies nuostatomis, įstaigos neprivalo kurti dokumentų ar informacijos rinkmenų pagal pareiškėjų prašymus ir gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis. Nurodė pareiškėjui, kad jį dominanti informacija yra viešai skelbiama Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos interneto svetainėje http://www.kaldep.lt ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatomis atsisakė atskirai pareiškėjui parengti ir išsiųsti šią informaciją. Išaiškino, kad dėl viešai skelbiamos informacijos gavimo gali kreiptis į laisvės atėmimo vietų įstaigos, kurioje atlieka laisvės atėmimo bausmę, administraciją (b. l. 26).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2014-07-02 gavo pareiškėjo 2014-06-30 pareiškimą, kuriame pareiškėjas prašė pateikti informaciją apie Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir jos 2009 - 2017 m. įgyvendinimo priemonių plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, vykdymą bei su juo susijusius papildomus duomenis (kokie rekonstrukcijos darbai atlikti konkrečiuose pataisos namuose, kur bus perkeltas Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas ir nurodyti naują adresą, informuoti kada planuojama suimtuosius ir nuteistuosius perkelti į kitus pataisos namus, kur planuojama iškelti Laisvės atėmimo vietų ligoninę ir t. t.), pateikti informaciją apie šiuo metu esančias nuteistųjų organizacijas, nurodyti kur ir kokios yra, jų pavadinimus, buveinių adresus, įsteigimo datas, dokumentų, kuriais jos buvo patvirtintos, numerius, paaiškinti apie jų steigimo galimybes Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, paaiškinti, kodėl Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose yra laikomos suaugusios moterys. Pareiškėjas nurodė, kad Kalėjimų departamento 2014-04-30 rašte Nr. 2S-2316 pateikta informacija jo netenkino, kadangi nurodytame internetiniame puslapyje nėra pateikta visa jį dominanti informacija, susijusi su laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategija (b. l. 18-25).

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija pareiškėjo pareiškimą pagal kompetenciją persiuntė Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (b. l. 17).

Kalėjimų departamentas 2014-07-25 raštu Nr. 2S-3818 nurodė pareiškėjui, kad dėl informacijos apie Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategiją ir jos 2009 - 2017 m. įgyvendinimo priemonių planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, pateikimo pareiškėjas jau kreipėsi 2014-04-03 prašymu. Kadangi jam buvo atsakyta Kalėjimų departamento 2014-04-30 raštu Nr. 2S-2316, šią pareiškimo dalį pakartotinai nagrinėti atsisakė. Kalėjimų departamentas informavo pareiškėją, kad įvertinęs tai, kad pareiškėjas prašo ne konkretų faktą patvirtinančios informacijos, o smulkios ir detalios informacijos, kuriai parengti įstaiga susidurtų su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 18 straipsnio 4 dalies nuostatomis, informacijos apie šiuo metu esančias nuteistųjų organizacijas, kur ir kokios yra, jų pavadinimus, buveinių adresus, įsteigimo datas, dokumentų, kuriais jos buvo patvirtintos, numerius neteiks. Dėl galimybės įsteigti nuteistųjų organizaciją Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose informavo, kad juridinių asmenų, kurių teisinė forma yra asociacija, steigimą, valdymą, veiklą, pertvarkymo, pabaigos (reorganizavimo ir likvidavimo) ypatumus reglamentuoja Asociacijų įstatymas, nuteistųjų organizacijų - Bausmių vykdymo kodekso 139 straipsnis. Informavo pareiškėją, kad informacija jog Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose yra laikomos suaugusios moterys, tarp kurių yra rūkančių, ir kodėl sudarytos joms sąlygos rūkyti, kai tuo tarpu minėtoje įstaigoje laikomiems 18-21 metų asmenims negalima įsigyti rūkalų, žiebtuvėlių, Teisingumo ministerijai yra žinoma, kadangi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. lapkričio 30 d. įsakymu Nr. 1R-303 buvo patvirtinta Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų nuostatų nauja redakcija, pagal kurią nebeliko nuostatos, jog įstaigoje vykdoma kardomoji priemonė - suėmimas tik nepilnamečiams. Nuo 2013 m. į minėtą įstaigą vežamos suimtos moterys iš Kauno regiono, kurioms taikoma kardomoji priemonė - suėmimas. Pažymėjo, kad vadovaujantis Suėmimo vykdymo įstatymo 49 straipsnio nuostatomis, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose laikomiems asmenims yra garantuota teisė skųstis dėl galimai pažeidžiamų jų teisių bei bausmės atlikimo sąlygų (b. l. 27-28).

Teisiniai santykiai dėl asmens teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymu bei jį įgyvendinančiais kitais teisės aktais.

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įstaiga gali atsisakyti teikti informaciją, jeigu: 1) pagal pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis; 2) prašymo turinys yra nekonkretus; 3) tas pats pareiškėjas pakartotinai prašo tos pačios informacijos; 4) prašoma informacija jau buvo viešai paskelbta. Minėto įstatymo 18 straipsnio 4 dalis nustato, kad įstaigos neprivalo kurti dokumentų ar informacijos rinkmenų pagal pareiškėjų prašymus, jeigu tai susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis.

Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo priede nurodyta, kad šiuo teisės aktu yra įgyvendinama 2003 m. lapkričio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/98/EB dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo.

Šios direktyvos 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad „Viešojo sektoriaus institucijos leidžia naudotis savo dokumentais bet kuria parengtine forma ar kalba elektroninėmis priemonėmis, jei tik įmanoma ir tikslinga. Tai nereiškia, kad viešojo sektoriaus institucijos privalo kurti ar pritaikyti dokumentus taip, kad jie atitiktų prašymą, ir tai nereiškia, kad jos privalo teikti išrašus iš dokumentų tais atvejais, kai dėl to reikia neproporcingai didelių pastangų, neapsiribojančių paprasta operacija.“

Iš minėtų teisės normų analizės matyti, kad valstybės ir savivaldybių institucijos yra įpareigojamos informaciją teikti ta forma, kuria ši informacija yra parengta institucijoje bei, kad jos neprivalo kurti ar pritaikyti turimos informacijos tokiai formai, kurios pageidauja pareiškėjas, taip pat pakartotinai teikti prašomos tos pačios informacijos.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, skundžiamo rašto turinį, byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad atsakovas pagrįstai ir motyvuotai, vadovaudamasis galiojančiais teisės aktais, išnagrinėjo pareiškėjo prašymą. Kalėjimų departamentas, nustatęs, kad dėl informacijos, susijusios su Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos ir jos 2009 - 2017 m. įgyvendinimo priemonių plano, pareiškėjui buvo atsakyta 2014-04-30 raštu, pagrįstai dėl jos nepasisakė pakartotinai. Pareiškėjo subjektyvus teiginys, kad internetinio puslapio duomenys jo netenkino, neįpareigoja instituciją, esant jau viešai pateiktai informacijai, rengti ją individualiai pareiškėjui. Kaip minėta, Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nuostatos nustato įstaigoms teisę atsisakyti teikti informaciją, jeigu pagal pareiškėjo prašymą reikėtų sukurti dokumentus ar informacijos rinkmenas ir tai būtų susiję su neproporcingai didelėmis darbo ir laiko sąnaudomis, todėl atsakovas pagrįstai atsisakė pateikti smulkią ir detalią informaciją apie nuteistųjų organizacijas, nurodydamas pareiškėjui atsisakymo motyvus. Į pareiškėjo klausimą ar atsakovui žinoma, kad Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose yra laikomos suaugusios moterys, pareiškėjui buvo atsakyta išsamiai. Teismo vertinimu, pareiškėjo subjektyvus manymas, kad ginčijamas raštas yra neteisėtas, nesudaro teisinio pagrindo jį panaikinti.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės, leidžia daryti išvadą, kad Kalėjimų departamentas, remdamasis nustatytu teisiniu reglamentavimu, savo pareigą, pateikti pareiškėjui prašomą informaciją, vykdė tinkamai, todėl Kalėjimų departamentas 2014-07-25 raštas Nr. 2S-3818 yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jį naikinti.

Pareiškėjas prašo atlyginti 200 Eur. neturtinę žalą.

ABTĮ 15 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 str. nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 str. 1 d. yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 str. yra nustatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad dėl atsakovo veiksmų jis patyrė didelius nepatogumus, pažeminimą, dvasinę skriaudą, tačiau šiems skundo motyvams pagrįsti nepateikė jokių įrodymų.

Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali būti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtą fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2009-02-20 nutartis Nr. A556 - 95/2009). Šioje administracinėje byloje išvardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalą, nenustatyta. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais.

Kaip minėta, teismas padarė išvadą, jog atsakovės veiksmai teisėti, dėl teisėtų veiksmų neturtinė žala, reglamentuota CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, neatsirado, todėl teismas daro išvadą, kad skundo reikalavimas dėl 690,56 Lt (200 Eur.) neturtinės žalos priteisimo yra nepagrįstas ir atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė:

Pareiškėjo V. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.