Kauno apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. R. patikslintą ieškinį atsakovams A. B. K., D. J. dėl tėvystės nuginčijimo ir nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyrius, trečiasis asmuo L. D..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas D. J. atsiliepimo nepateikė, informuotas tinkamai, prašymų negauta.

Išvadą teikianti institucija pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškovės šeima yra žinoma nuo 2012 m. dėl vaikų nepriežiūros, nusišalinimo nuo vaikų auginimo, išlaikymo. Į vieną nepilnametį sūnų D. R. ieškovei yra neterminuotai apribota motinos valdžia. Nuo 2013 m. lapkričio 13 d. ieškovė atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose. Bausmės atlikimo vietoje ieškovė augino nepilnametę L. R.. Nepilnametis N. R. nuo 2019 m. liepos 27 d. yra laikinai globojamas globėjos L. D. šeimoje. Patikslintas ieškinys paduotas išskirtinai vaikų interesais, nes įstatymuose įtvirtinta vaiko prioritetinė teisė žinoti savo kilmę tiek iš motinos, tiek iš tėvo pusės, jeigu tai nekenkia vaiko interesams.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

iš pateikto santuokos liudijimo nustatyta, kad ieškovės ir atsakovo A. B. K. santuoka buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)). Iš pateikto gimimo liudijimo nustatyta, kad N. R., gim. (duomenys neskelbtini), motina nurodyta S. R., o tėvu – A. B. K.. Iš pateikto gimimo įrašo nustatyta, kad L. R., gim. (duomenys neskelbtini), motina nurodyta S. R., o tėvu – A. B. K.. Valstybės teismo medicinos tarnybos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktas Nr. ES 28/2020/01 patvirtina, kad D. J. yra N. R. ir L. R. tėvas.

Ieškovė nurodė, kad gimus vaikams gimimo liudijime tėvu buvo įrašytas atsakovas A. B. K., su juo buvo sudaryta santuoka (duomenys neskelbtini), tačiau kartu negyveno. Tikrasis vaikų tėvas yra D. J., su kuriuo faktiškai gyveno.

Atsakovas A. B. K. patvirtino, kad santuokos metu bendrų vaikų šalys iš tikrųjų nesusilaukė, nes netrukus po santuokos sudarymo atsakovas turėjo išvykti iš Lietuvos. 2016 m. lapkričio mėn. atsakovas grįžo į Lietuvą, tačiau ieškovė jam pranešė, kad turėjo kitą draugą (vyrą), kad santuokoje su atsakovu gyventi nebeketina. Kad ieškovė per šį laikotarpį dar ir susilaukė vaiko, atsakovas nežinojo. Akivaizdu, kad nepilnamečių vaikų ieškovė susilaukė šiuo atsakovo nebuvimo Lietuvoje laikotarpiu, kaip ji teigia savo ieškinyje, nuo D. J.. Nors santuokos metu šalys bendrų nepilnamečių vaikų nesusilaukė, kai vaikas gimė susituokusiai motinai, vaiko gimimo liudijime duomenys apie tėvą yra įrašomi tėvu nurodant sutuoktinį. Tarp atsakovo ir nepilnamečių vaikų nėra jokio ryšio – atsakovas su jais niekada nebendravo, neprižiūrėjo ir neteikė jiems išlaikymo. Vaikų ir atsakovo pavardės yra skirtingos, atsakovas niekada nelaikė savęs vaikų tėvu. Dėl kalbos barjero, atsakovas su vaikais net objektyviai negalėtų susikalbėti. Atsakovas ir vaikai yra skirtingos rasės.

Atsakovas D. J. prieštaravimų dėl ieškinio nepateikė, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai.

Dėl termino kreiptis į teismą atnaujinimo

Ginčai šeimos bylose sprendžiami atsižvelgiant į prioritetinį vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnio 1 dalis). Taigi tiek tėvystės pripažinimo, nustatymo, tiek nuginčijimo klausimai sprendžiami vadovaujantis pirmiausia vaiko interesais (CK 3.142 straipsnio 2 dalis, 3.146–3.148, 3.150 straipsniai). Pagal CK 3.149 straipsnio 1 dalį duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. CK 3.152 straipsnio 1 dalis numato, kad kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo nustatomas vienerių metų ieškinio senaties terminas. Šis terminas skaičiuojamas nuo tos dienos, kada asmuo, kuris kreipėsi į teismą, sužinojo apie ginčijamus duomenis, įrašytus vaiko gimimo įraše, arba paaiškėjo aplinkybių, duodančių pagrindą teigti, kad duomenys neatitinka tikrovės. Vienerių metų ieškinio senaties terminas dėl tėvystės nuginčijimo gali būti atnaujintas, jei jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Svarbios priežastys yra vertinamoji aplinkybė, todėl būtina nustatyti ne tik jų objektyvų egzistavimą, bet ir asmens, kuris dėl šių priežasčių laiku nesikreipė į teismą dėl tėvystės nuginčijimo, subjektyvų požiūrį į šias aplinkybes ir jų svarbą. Nustatyta, kad ieškovė yra įkalinimo įstaigoje, todėl jai buvo sudėtinga teisiškai sutvarkyti dokumentus. Atsižvelgus į visas byloje esančias aplinkybes, laikoma, jog ieškovė vienerių metų ieškinio dėl tėvystės nuginčijimo senaties terminą praleido dėl svarbių priežasčių, todėl terminas atnaujinamas.

Dėl tėvystės nuginčijimo

Tėvystė yra ne tik biologinis, bet ir teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, todėl nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo kiekvienu atveju svarbu nustatyti, kokie yra vaiko ir tėvo santykiai. Sprendžiant apie tėvo santykį su vaiku turi būti atsižvelgiama į daugelį objektyvių faktorių, taip pat į tėvo ketinimus. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis bei turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tarptautinėje ir nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, kuris reiškia, kad bet kokie veiksmai ar priimami sprendimai, susiję su vaiku, jo teisėmis ir interesais, turi atitikti vaiko interesus (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).

CK 3.150 straipsnio 1 dalis numato, kad nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalyje ir 27 straipsnyje yra įtvirtinta vaiko teisė nuo pat gimimo momento, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus ir būti jų globojamam bei turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, o tėvams tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes.

Kadangi nepilnamečiai vaikai L. R. ir N. R. gimė esant susituokus ieškovei ir atsakovui A. B. K., todėl vaikų gimimo liudijime ir gimimo įraše jų tėvu įrašytas atsakovas A. B. K.. Tikrasis vaikų tėvas yra žinomas, jis dėl tėvystės pripažinimo jokių prieštaravimų byloje nepareiškė, jokių ginčų dėl to nekyla, o atsakovas A. B. K. pripažino, kad jis nėra vaikų tėvas. Kad atsakovas D. J. yra nepilnamečių vaikų tėvas patvirtino DNR ekspertizė.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovės patikslintas ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo tenkinamas, nustatoma, jog atsakovas A. B. K. nėra nepilnamečių vaikų N. R. ir L. R. biologinis tėvas. Tuo pagrindu išbraukiami duomenys, kaip neatitinkantys tikrovės, nepilnamečių vaikų gimimo liudijime ir gimimo įraše, apie tai, kad A. B. K. yra vaikų tėvas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178, 185 straipsniai).

Dėl tėvystės nustatymo

Panaikinus A. B. K. tėvystę N. R. ir L. R. atžvilgiu, atsiranda galimybė teismine tvarka nustatyti vaikų tėvystę, ir tokiu būdu užtikrinti vaikų teisę žinoti savo biologinius tėvus, ir būti jų globojamam. Ši teisė užtikrinta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 straipsnyje ir CK 3.161 straipsnio 2 dalyje.

Pagrindas tėvystei nuginčyti yra moksliniai įrodymai (ekspertizės dėl giminystės ryšio nustatymo), jie vertinami kaip patikimiausi. Nesant tokių įrodymų byloje, naudojamos ir kitos CPK numatytos priemonės (CK 3.148 straipsnis).

Ieškovė patvirtino, kad nepilnamečių vaikų N. R. ir L. R. tėvas yra D. J.. D. J. prieštaravimų dėl to nepateikė, jam procesiniai dokumentai įteikti tinkamai. Darytina išvada, kad ginčo dėl to byloje nekilo. Kad atsakovas D. J. yra nepilnamečių vaikų tėvas patvirtino DNR ekspertizė.

Esant byloje nustatytoms aplinkybės, yra pagrindas ieškinį dalyje dėl tėvystės nustatymo tenkinti, nustatant, kad D. J. yra nepilnamečių vaikų N. R. ir L. R. tėvas (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, 3.147 straipsnio 1 dalis, 3.148 straipsnio 1 dalis, CPK 42 straipsnio 1 dalis, 140 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė, teikdama ieškinį žyminio mokesčio nemokėjo, nes 100 proc. yra atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo.

Pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų patvirtina, kad ieškovei teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 247,36 Eur.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į bylos esmę, šalių procesinį elgesį, į tai, kad ieškovė nepareiškė prašymo iš atsakovų priteisti bylinėjimosi išlaidų, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, šioje byloje yra pakankamas pagrindas taikyti CPK 93 straipsnio 4 dalį ir nepriteisti iš atsakovų valstybei bylinėjimosi išlaidų. Teismas tokią išvadą daro įvertinęs tinkamą atsakovų procesinį elgesį, finansinę padėtį, o taip pat aplinkybę, kad bylinėjimosi išlaidų susidarymą byloje dėl tėvystės nuginčijimo nulėmė ne tik atsakovų, bet ir pačios ieškovės elgesys bei veiksmai, susiję su įrašu vaikų gimimo dokumentuose atsiradimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Atnaujinti senaties terminą kreiptis į teismą dėl tėvystės nuginčijimo.

Nustatyti, kad atsakovas A. B. K., gim. (duomenys neskelbtini), nėra L. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas.

Panaikinti N. R., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime, išduotame Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje ir L. R., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo įraše Nr. (duomenys neskelbtini), išduotame Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, duomenis apie tėvą – A. B. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti, kad atsakovas D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) yra L. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, o L. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir N. R., gim. (duomenys neskelbtini), yra D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) vaikai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.