Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Čepukėnienės, Justo Namavičiaus ir Vitalijos Norkūnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo D. I. gynėjos advokatės Elenos Šajaukaitės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutarties, kuria kaltinamajam D. I. pratęstas kardomosios priemonės – suėmimo terminas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 5 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. D. I. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje, t. y. tuo, kad jis, veikdamas kartu su V. J., bendrininkų grupėje su organizuotos grupės nariais E. B., E. K., kitais nenustatytais organizuotos grupės nariais, padėjo organizuotos grupės nariams iššvaistyti didelės vertės KU „B.“ turtą, o būtent: jis (D. I.), veikdamas kartu su V. J., bendrininkų grupėje su organizuotos grupės nariais E. B., kredito unijos „B.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registracijos adresas: (duomenys neskelbtini)) (toliau – KU „B.“) valdybos pirmininku, o nuo 2017 m. liepos 10 d. ir laikinai einančiu administracijos vadovo pareigas, dėl užimamų pareigų valdžiusi jo žinioje buvusį svetimą, KU „B.“ priklausantį turtą, KU „B.“ klientų aptarnavimo specialiste E. K., kuri dėl savo užimamų pareigų valdė jai patikėtą svetimą, KU „B.“ priklausantį, turtą, kitais nenustatytais organizuotos grupės nariais, kurie buvo atsakingi už V. J. ir kitų bendrininkų, galinčių surasti nekaltus asmenis, disponuojančius banko sąskaitomis ir galinčius išgryninti jiems pervestas lėšas ir jas atiduoti organizuotos grupės nariams, suradimą ir lėšų surinkimą, po to, kai organizuotos grupės nariai:

E. B. parengė nusikalstamą veiką – laikotarpiu nuo 2017 metų birželio mėnesio iki 2017 metų rugpjūčio mėnesio KU „B.“ turto iššvaistymą ir vadovavo šiai veikai;

E. K. neteisėtai nutraukė indėlių sutartis, atlikto neteisėtus nutrauktų terminuotųjų indėlių lėšų pervedimus ir pagamino netikrus dokumentus, norėdama pagrįsti dalį neteisėtų operacijų;

tyrimo metu nenustatyti organizuotos grupės nariai pasitelkė nusikalstamai veikai bendrininkų grupės narius, veikusius kartu ar individualiai, tai yra surado nusikalstamos veikos bendrininką, tai yra V. J., galintį surasti nusikalstamos veikos bendrininkus ar nekaltus asmenis, disponuojančius banko sąskaitomis ir galinčius išgryninti jiems pervestas lėšas ir jas atiduoti organizuotos grupės nariams;

bendrininkų grupės narys V. J., laikotarpiu nuo 2017 metų birželio mėnesio iki 2017 metų rugpjūčio mėnesio, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, Vilniaus mieste ir kitose ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytose vietose, pasitelkė nusikalstamos veikos bendrininką, tai yra jį (D. I.), ‑

jis (D. I.), turėdamas tikslą išgryninti į jo asmenines sąskaitas neteisėtai pervestas sumas ir perduoti jas bendrininkų grupės nariui V. J., veikdamas kartu su bendrininkų grupės nariu V. J., kuris tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2017 m. liepos 31 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytoje vietoje, nurodė jam (D. I.), pateikti jam turimų banko sąskaitų rekvizitus, jis (D. I.), įgyvendindamas nusikalstamą pažadą, perdavė V. J. savo asmeninius ir sąskaitų duomenis, kuriuos V. J. perdavė kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems organizuotos grupės nariams, kurie šią informaciją perdavė organizuotos grupės nariams E. B. ir E. K. Tęsdamas nusikalstamą veiką, jis (D. I.), žinodamas, kad neketina sudaryti nuomos sutarties bei gyventi Vilniuje, vykdydamas V. J. nurodymą pasirašyti netikroje, tyrimo nenustatytų asmenų paruoštoje 2017 m. sausio 2 d. patalpų (buto, adresu (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartyje Nr. 1, pasirašė joje, tokiu būdu kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis ir V. J. bendrai pagamindamas netikrą dokumentą, kurią (sutartį) sutiko pateikti KU „T.“, atidarant sąskaitą, į kurią jam bus pervestos lėšos, kurias reikės išgryninti. Tęsiant nusikalstamą veiką, po to, kai bendrininkų grupės narys V. J. gavo iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų organizuotos grupės narių informaciją apie neteisėtai pervestas lėšas, pastarasis (V. J.) nurodė jam (D. I.) išimti grynais pinigais į jo sąskaitas be jokio teisėto pagrindo pervestas piniginės lėšas ir perduoti išimtus grynuosius pinigus jam. Įgyvendindamas nusikalstamą veiką, jis (D. I.), realizuodamas iš anksto duotą nusikalstamą pažadą – išgryninti į jo asmenines sąskaitas neteisėtai pervestas sumas ir perduoti jas bendrininkų grupės nariui V. J., žinodamas, kad jis nėra sudaręs patalpų nuomos sandorio, kad negyvena ir neketina gyventi Vilniuje, 2017 m. liepos 28 d., Vilniaus m., KU „T.“ pateikė prašymą priimti jį į KU „T.“ ir atidaryti indėlio sąskaitą bei jo paties (D. I.) pasirašytą neatitinkančią realybės, netikrą 2017 m. sausio 2 d. patalpų (buto, adresu (duomenys neskelbtini)) nuomos sutartį Nr. 1, be kurios jis, kaip narys, nebūtų priimtas į KU „T.“ ir minėta indėlio sąskaita nebūtų atidaryta, ir šių dokumentų pagrindu jo vardu buvo atidaryta indėlio sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) KU „T.“, tikslu iš šios indėlio sąskaitos vėliau išgryninti didesnę jam neteisėtai pervestų lėšų dalį. Organizuotos grupės narei E. K. 2017 m. liepos 31 d. nutraukus T. K. 97 500,00 Eur terminuoto indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), S. P. 97 540,21 Eur terminuoto indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir V. J. 34 074,32 Eur terminuoto indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), ir tą pačią dieną pervedus visas šias lėšas (229 114,53 Eur) į bendrininkų grupės nario, tai yra jo (D. I.) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią KU „B.“, ir iš pervestų lėšų už jį (D. I.) sumokėjus 10,00 Eur stojamąjį mokestį ir 30,00 Eur privalomąjį pajų KU „B.“, o po to iškart likusią pinigų sumą (229 073,83 Eur) iš KU „B.“ esančios jo (bendrininkų grupės nario D. I.) sąskaitos pervedus į jo paties indėlio sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią KU „T.“, ‑ jis (D. I.), realizuodamas nusikalstamus veiksmus, išgryninti į jo asmenines sąskaitas neteisėtai pervestas sumas ir perduoti jas bendrininkų grupės nariui V. J., 2017 m. liepos 31 d. į savo indėlio sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią KU „T.“, gavęs 229 073,83 Eur, 2017 m. rugpjūčio 2 d. nuėmė 200 000,00 Eur ir 28 130,85 Eur grynais KU „T.“ patalpose (duomenys neskelbtini), sumokėdamas KU „T.“ 912,98 Eur mokestį už grynųjų pinigų išmokėjimą ir 30,00 Eur už privalomąjį pajų KU „T.“. Jis (D. I.) nuimtus grynuosius pinigus perdavė bendrininkų grupės nariui V. J., kuris vėliau šiuos pinigus perdavė nenustatytiems organizuotos grupės nariams. Visas gautas lėšas nenustatyti organizuotos grupės nariai perdavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims. 2017 m. liepos 31 d. organizuotos grupės narei E. K. nutraukus G. B. 20 000,00 Eur terminuoto indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir tą pačią dieną 19 999,30 Eur pervedus iš G. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios KU „B.“, į bendrininkų grupės nario, tai yra jo (D. I.) sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, jis (D. I.), realizuodamas nusikalstamus veiksmus, išgryninti į jo asmenines sąskaitas neteisėtai pervestas sumas ir perduoti jas bendrininkų grupės nariui V. J., 2017 m. liepos 31 d. į savo sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, gavęs 19 999,30 Eur, 2017 m. rugpjūčio 3 d. nuėmė 9 000,00 Eur grynais pinigais, 2017 m. rugpjūčio 4 d. nuėmė 9 000,00 Eur grynais pinigais, 2017 m. rugpjūčio 5 d. nuėmė 1 100,00 Eur ir 180,00 Eur grynais pinigais AB SEB bankas padalinyje, adresu (duomenys neskelbtini), sumokėdamas AB SEB bankui 154,30 Eur mokestį už grynųjų pinigų išmokėjimą. (Į D. I. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB bankas, organizuotos grupės narei E. K. be jokio teisėto pagrindo pervedus 19 999,30 Eur iš G. B. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios KU „B.“, buvo atlikti nuskaitymai: 537,00 Eur vykdant antstolių nurodymus ir 19,38 Eur vykdant AB Valstybinio socialinio draudimo fondo nurodymus). Jis (D. I.) nuimtus grynuosius pinigus perdavė bendrininkų grupės nariui V. J., kuris vėliau šiuos pinigus perdavė nenustatytiems organizuotos grupės nariams. Visas gautas lėšas nenustatyti organizuotos grupės nariai perdavė tyrimo metu nenustatytiems asmenims. Tokiu būdu jis (D. I.), veikdamas kartu su V. J., padėjo organizuotos grupės nariams E. B., E. K. ir kitiems organizuotos grupės nariams iššvaistyti didelės vertės KU „B.“ turtą – 249 113,13 Eur piniginių lėšų.

2. D. I. taip pat kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, t. y. kaltinamas tuo, kad jis, veikdamas kartu su V. J. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, pagamino netikrą dokumentą, kurį, vadovaujant V. J., kuris (V. J.) organizavo šio žinomai netikro dokumento panaudojimą, panaudojo KU „T.“, o būtent: jis, neketindamas sudaryti nuomos sutarties bei gyventi Vilniuje, veikdamas kartu su V. J. ir tyrimo nenustatytais asmenimis, ne vėliau nei 2017 m. liepos 28 d., Vilniaus mieste, tiksliai tyrimo nenustatytoje vietoje, pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. sausio 2 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1, kurioje V. J. kartu su tyrimo nenustatytais asmenimis įrašė netikrą ir melagingą informaciją, tai yra, kad šių patalpų savininkas ‑ K. Ž. (nuomotojas) perdavė už atlygį jam (nuomininkui D. I.) laikinai valdyti ir naudotis 67 kv. m. bendro ploto gyvenamosiomis patalpomis (butu), esančiomis (duomenys neskelbtini), nors iš tikrųjų tokių gyvenamųjų patalpų nurodytu adresu nėra ir K. Ž. toks turtas nuosavybės teise nepriklauso. Tęsdamas nusikalstamą veiką, po to, kai vienas iš tyrimo metu nenustatytų asmenų pasirašė K. Ž. vardu, jis (D. I.), vykdydamas V. J. nurodymus pasirašyti šioje sutartyje, pasirašė joje ties savo vardu ir pavarde. Tokiu būdu jis kartu su V. J. ir tyrimo nenustatytais asmenimis pagamino netikrą dokumentą – 2017 m. sausio 12 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1. Tęsdamas nusikalstamą veiką, po to, kai V. J. organizavo žinomai netikro dokumento – 2017 m. sausio 12 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties Nr. 1 panaudojimą KU „T.“, 2017 m. liepos 28 d. nuveždamas jį (D. I.) į KU „T.“ patalpas, kur jis (D. I.), žinodamas, kad jis iš tikrųjų nėra sudaręs patalpų nuomos sandorio ir kad negyvena ir neketina gyventi Vilniaus m., 2017 m. liepos 28 d., Vilniaus m., KU „T.“ patalpose, vykdydamas V. J. nurodymus panaudoti žinomai netikrą dokumentą, turėdamas tikslą atidaryti indėlio sąskaitą šioje kredito unijoje ir iš šios sąskaitos vėliau išgryninti didesnę jam neteisėtai pervestų lėšų dalį, panaudojo žinomai netikrą dokumentą – 2017 m. sausio 12 d. gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1, pateikdamas ją KU „T.“ darbuotojams, be kurios minėta sąskaita nebūtų atidaryta.

3. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnyje nustatyta tvarka D. I. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. rugsėjo 5 d. iki 2017 m. rugsėjo 6 d. (t. 44, b. l. 87‑90). FNTT Vilniaus apygardos valdybos Nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus tyrėjo M. J. 2017 m. rugsėjo 6 d. nutarimu D. I. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant D. I. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su nutarime nurodytais asmenimis (t. 44, b. l. 91‑94). Iš bylos duomenų matyti, kad 2019 m. lapkričio 11 d. D. I. išvyko į Vokietiją ir ten 2019 m. lapkričio 14 d. padarė nusikaltimą (t. 44, b. l. 95‑96, 107‑108). Vilniaus apygardos prokuratūros 3‑ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro R. B. 2020 m. vasario 11 d. nutarimu buvo paskelbta D. I. paieška (t. 44, b. l. 115‑118). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartimi D. I. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas jam nedalyvaujant (t. 44, b. l. 132‑136). 2020 m. kovo 6 d. D. I. atžvilgiu buvo išduotas Europos arešto orderis (t. 44, b. l. 154‑162). Pagal Europos arešto orderį D. I. 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo perduotas Lietuvos Respublikai ir sulaikytas (t. 44, b. l. 195). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 18 d. nutartimi D. I. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti, nustatant 3 mėnesių terminą, jį skaičiuojant nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2020 m. gruodžio 16 d. (t. 45, b. l. 19‑26). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 2 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2020 m. gruodžio 16 d. iki 2021 m. vasario 16 d. (t. 61, b. l. 198‑203). Baudžiamoji byla kartu su kaltinamuoju aktu Vilniaus apygardos teisme gauta 2020 m. gruodžio 22 d.

Motyvuojamoji dalis

II. Skundo aukštesniajam teismui argumentai ir proceso dalyvių prašymai

7. Kaltinamojo D. I. gynėja advokatė E. Šajaukaitė skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartį ir suėmimo nepratęsti.

7.1. Gynėjos nuomone, apygardos teismas duomenis vertino vien formaliai, pernelyg griežtai ir priėmė griežtą, nepagrįstą sprendimą ‑ pratęsti suėmimą 3 mėnesiams, kas neatitinka BPK 119, 122 straipsnių nuostatų. Pasak gynėjos, teismas neatsižvelgė į tai, kad D. I., būdamas nesuimtas, nesutrukdė nei vieno teismo posėdžio, nebėgo ir nesislėpė. Kardomosios priemonės įpareigojimų nevykdymas pasireiškė tuo, kad D. I., norėdamas bendrauti su šeima, giminėmis buvo išvykęs už nustatytų ribų. Tačiau tokiais savo veiksmais jis nepadarė niekam žalos ar nusikaltimų, nebėgo, nesislėpė. Bendravimas, ypač jaunam asmeniui, gyvybiškai būtinas, izoliacija pakerta sveikatą, kaip sunkiausia bausmė. Anot gynėjos, apygardos teismas nevertino D. I. motyvų, sprendė formaliai, nepagrįstai. Taip pat teismas nevertino tai, kad D. I. vaidmuo nusikalstamų veikų padaryme buvo antraeilis, kad jis į veiką įtrauktas patikinus veikos teisėtumą, kad jis visiškai prisipažino, padėjo tyrimui, netrukdė teismo darbo. Gynėja pažymi, kad D. I. yra išsituokęs, kuria naują šeimą, dirba, nors Sodroje neregistruotas, tačiau turi gyvenamąją vietą. Jis iš savo kriminalinės praeities pasimokė, tikėtina, kad daugiau nenusikals. Įvertinus D. I. suėmime išbūta ilgą laiką, tikėtina, kad galima bausmė jau atlikta.

8. Teismo posėdyje dalyvavę kaltinamasis ir jo gynėja prašė skundą tenkinti, prokurorė prašė kaltinamojo skundą atmesti.

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

Kaltinamojo D. I. gynėjos advokatės E. Šajaukaitės skundas atmetamas.

9. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teismui pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad kaltinamasis D. I. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šie duomenys yra užfiksuoti paties kaltinamojo D. I. parodymuose, kitų kaltinamųjų, liudytojų parodymuose, kratų protokoluose, sąskaitų išrašuose, specialisto išvadose, taip pat kitoje bylos medžiagoje. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Baudžiamosios bylos duomenys analizuojami tik ta apimtimi, kuri reikšminga kardomosios priemonės ‑ suėmimo termino pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimui teisingai išspręsti.

10. Suėmimas gali būti skiriamas ir jo terminas pratęsiamas tuo atveju, jei yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių suėmimo taikymo pagrindų.

11. Vilniaus apygardos teismas suėmimo terminą kaltinamajam D. I. pratęsė, nustatęs BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytus suėmimo pagrindus.

12. Apie tikimybę, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, sprendžiama vertinant BPK 122 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes: kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes.

13. BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, jeigu asmuo kaltinamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu ir yra duomenų, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti naujų šioje baudžiamojo proceso įstatymo normoje nurodytų nusikaltimų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagrįstą manymą, jog asmuo gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, įtarimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys.

14. Apygardos teismas, spręsdamas klausimą dėl BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytų pagrindų buvimo, įvertino visumą šiam klausimui reikšmingų aplinkybių. D. I. kaltinamas padaręs dvi nusikalstamas veikas, tame tarpe ir sunkią nusikalstamą veiką, kuri patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų sąrašą. Už visų D. I. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamasis įstatymas numato galimybę skirti laisvės atėmimo bausmę, o už sunkų nusikaltimą (didelės vertės turto išvaistymą (BK 184 straipsnio 2 dalį)) išimtinai tik itin griežtą laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskirtina BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nors gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti ar lemiama sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau bausmės griežtumas vertinamas kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis sprendžiant, ar kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

15. Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamojo D. I. galimai padaryti nusikaltimai buvo ne atsitiktiniai, bet iš anksto suplanuoti, gerai organizuoti, galimai padaryti dėl savanaudiškų paskatų, veikiant bendrininkų grupe. Pagal pareikštus kaltinimus D. I. vaidmuo nusikalstamų veikų daryme buvo aktyvus. Be to, iš pareikštų kaltinimų matyti, kad galimai darydamas nusikalstamas veikas, kaltinamasis galėjo gauti neteisėtų pajamų.

16. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad D. I. yra išsiskyręs, turi du mažamečius vaikus, sužadėtinę, deklaruotą gyvenamąją vietą. Tai rodo, kad D. I. yra saistomas tam tikrais socialiniais (šeimyniniais) ryšiais su Lietuvos Respublika, tačiau nurodyti ryšiai konkrečiu atveju neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog jie buvo ir yra ypatingai tvirti. Šiuo atveju kaltinamąjį teigiamai apibūdinančios aplinkybės nesudaro pagrindo besąlygiškai teigti, kad jis turi tokius socialinius ryšius, kurie paneigtų prognozuojamo bėgimo (slėpimosi) tikimybę. Iš bylos duomenų matyti, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui, 2017 m. rugsėjo 6 d. D. I. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, įpareigojant D. I. nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) (t. 44, b. l. 91‑94), tačiau jis pažeidė jam paskirtą kardomąją priemonę ir 2019 m. lapkričio 11 d. išvyko į Vokietiją, kur 2019 m. lapkričio 14 d. ir 2019 m. lapkričio 19 d. padarė turtinio pobūdžio nusikaltimus (t. 44, b. l. 95‑96, 105‑108), už kuriuos Vokietijoje buvo nuteistas realia laisvės atėmimo bausme. D. I. šioje byloje buvo paskelbta paieška, jis iš Vokietijos į Lietuvą 2020 m. rugsėjo 16 d. buvo perduotas pagal Europos arešto orderį. Kaltinamojo D. I. atžvilgiu anksčiau ne kartą paskelbta paieška, taip pat už tai, kad vengė vykdyti karo prievolę. Kaltinamajam D. I. suėmime išbuvus apie 7 mėnesius (nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. iki 2021 m. balandžio 6 d.), jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pakeista švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis, t. y. intensyvia priežiūra ir dokumentų paėmimu. Tačiau ir šiuo atveju jis sistemingai pažeidinėjo jam paskirtos kardomosios priemonės – intensyvios priežiūros sąlygas, po paskutinės Vilniaus apygardos teismo nutarties pratęsti D. I. kardomosios priemonės ‑ intensyvios priežiūros terminą priėmimo, kaltinamasis jam paskirtos intensyvios priežiūros sąlygas pažeidė net 15 kartų (buvo užfiksuoti leidžiamos zonos pažeidimai, kaltinamasis laiku negrįždavo į namų zoną, nebuvo matoma D. I. buvimo vieta, D. I. nebuvo randamas jo gyvenamojoje vietoje, neatsiliepdavo į policijos pareigūnų telefoninius skambučius, neatidarydavo buto durų, kaltinamasis buvo nepasiekiamas policijos pareigūnams, nevykdė policijos pareigūnų nurodymų, paliepimų, taip pat nereagavo į policijos pareigūnų įspėjimus ir raginimus laikytis kardomosios priemonės sąlygų ir t. t.). Taip pat D. I. pažeidė kitos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimo sąlygas, t. y. apygardos teismui išdavus laikinai kaltinamajam asmens tapatybės kortelę iki 2021 m. liepos 1 d., jis jos iki šiol negrąžino. Todėl kaltinamajam D. I. Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartimi kardomosios priemonės – dokumento paėmimas ir intensyvi priežiūra pakeistos į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą (t. 70, b. l. 148‑156).

17. Iš Sodros duomenų matyti, kad D. I. niekada nedirbo (t. 59, b. l. 152), šioje byloje jis kaltinamas padaręs turtinio pobūdžio nusikalstamą veiką (didelės vertės turto iššvaistymą), iš kurios galimai gavo pajamų, taip pat baudžiamosios bylos duomenimis D. I. Vokietijoje laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 14 d. iki 2019 m. lapkričio 19 d. padarė dvi turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas (vagystes), veikdamas organizuotoje grupėje (t. 44, b. l. 105‑108). Įvertinus tai, kas išdėstyta, yra pagrindo manyti, jog lėšos, gautos iš nusikaltimų, galėjo būti vienas iš pagrindinių D. I. pragyvenimo šaltinių. Taip pat iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad D. I. vykstant ikiteisminiam tyrimui šioje byloje ir jau esant paskirtai jam kardomajai priemonei (rašytiniam pasižadėjimui neišvykti) padarė nusikalstamas veikas ne tik Vokietijoje, bet ir dvi nusikalstamas veikas Lietuvoje (numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje, 284 straipsnyje) (t. 59, b. l. 171‑176). Kaltinamasis D. I. daug kartų baustas administracine tvarka (t. 59, b. l. 154), dauguma administracinių nusižengimų padaryta tuo laikotarpiu, kai šioje byloje jau vyko ikiteisminis tyrimas. Tai rodo, kad kaltinamasis yra linkęs nusikalsti ir nesilaikyti įstatymų reikalavimų. Išvardintos aplinkybės patvirtina, jog apygardos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kaltinamasis D. I. gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

18. Kaltinamajam D. I. šioje byloje suėmimas (su pertrauka) iš viso taikomas apie 1 metus. Pagal BPK 127 straipsnio 11 dalį viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Taigi, taikomo suėmimo terminas ir šiuo aspektu yra teisėtas ir pagrįstas, o kardomojo kalinimo laikotarpis, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus aspektus, nelaikytinas neproporcingu. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad byla yra sudėtinga ir didelės apimties – ją sudaro 72 tomai, joje yra daug proceso dalyvių, taip pat byloje yra sudarytas bylos nagrinėjimo grafikas, posėdžiai suplanuoti iki 2023 m. birželio 13 d., kas rodo, kad bylos nagrinėjimas nėra vilkinamas.

19. Suėmimas, kaip kardomoji priemonė, neišvengiamai suvaržo kaltinamojo D. I. teises, tačiau šiuo atveju pratęsta kardomoji priemonė – suėmimas yra adekvati D. I. galimai padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, jo teisės suvaržytos nepažeidžiant proporcingumo principo. Šiuo metu netaikant griežčiausios kardomosios priemonės, nebūtų įmanoma pasiekti BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, nes egzistuoja realus pavojus, kad, paleistas iš suėmimo, kaltinamasis D. I. gali bėgti (slėptis) nuo teismo bei daryti naujas nusikalstamas veikas. Įvertinus D. I. asmenybę, inkriminuotų nusikaltimų sunkumą, gresiančią bausmę, anksčiau taikytų švelnesnių kardomųjų priemonių (rašytinio pasižadėjimo neišvykti, dokumentų paėmimo, intensyvios priežiūros) pažeidimus, kad anksčiau taikytos kaltinamojo atžvilgiu švelnesnės kardomosios priemonės nebuvo efektyvios ir pakankamos užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, ikiteisminio tyrimo metu padarytus naujus nusikaltimus ir administracinius nusižengimus, daroma išvada, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo paleisti suimtą D. I. į laisvę ir skirti jam vieną ar kelias kitas švelnesnes kardomąsias priemones, nes nė viena jų, ar jų visuma, nebus pakankami užtikrinti, kad asmuo dalyvaus baudžiamajame procese ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaltinamojo gynėjos skunde išdėstyti argumentai nepaneigia būtinumo šioje proceso stadijoje ir toliau D. I. taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, todėl skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi pratęstas suėmimo terminas paliekamas galioti.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo D. I. gynėjos advokatės Elenos Šajaukaitės skundą atmesti.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartimi kaltinamajam D. I. pratęstą kardomosios priemonės – suėmimo terminą trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2022 m. gruodžio 5 d., palikti galioti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.