Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorės Danutės Rudienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruojamos ir faktinės gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), anksčiau teistas Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų 2014-02-25 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 183 straipsnio 1 dalį viešųjų darbų bausme, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. A. smurtaudamas sukėlė šeimos nariui fizinį skausmą: 2022-10-23 laikotarpiu nuo 12:00 val. iki 13:00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini), namų rūsyje, A. A. konflikto metu vieną kartą delnu sudavė į dešinį skruostą ir įspyrė į kairės kojos kelį sutuoktinei R. A., po to, norėdamas patekti į rūsio patalpą, kurioje buvo sutuoktinė, durimis prispaudė nukentėjusiajai kairės rankos nykštį ir tokiu būdu smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajai R. A. fizinį skausmą.

Be to, A. A. grasino nužudyti žmogų, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas: 2022-10-24 apie 21:15 val. (duomenys neskelbtini), savo namų kieme, A. A., apsvaigęs nuo alkoholio, negalėdamas patekti į namą, matant sutuoktinei R. A., prie lauko durų atsinešė plastikinę baltos spalvos talpą, vaizdavo, kad iš talpos pila skystį ir, paėmęs į rankas žiebtuvėlį, palinko prie žemės vaizduodamas, kad padegs galimai išpiltą skystį, žodžiais grasindamas padegti sutuoktinę ir namą, po to akmeniu išdaužė prie pagrindinių namo durų buvusį langą, dūžtančio stiklo šukėmis pataikė R. A. į nosį ir nosį nubrozdino. Tokiu būdu A. A. grasino nužudyti, sudarydamas nukentėjusiajai R. A. realų pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

A. A. apklaustas įtariamuoju visiškai pripažino padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir parodė, kad 2022-10-23 namuose susibarė su sutuoktine R. A., nes ji naktį nemiegojo namuose. Rūsyje sudavė sutuoktinei per veidą, galėjo būti, kad su ja apsistumdė ir privėrė jai pirštą. Nepamena, kad būtų spyręs į kelį, kelį galėjo sužaloti durimis, kai stumdėsi su sutuoktine, neleisdamas jai uždaryti durų. 2022-10-24 gėrė su draugu alkoholį. Kai apie 20-21 val. grįžo namo, negalėjo atsirakinti durų, nes iš vidaus spynoje buvo paliktas raktas. Skambino sutuoktinei, ji pasakė, kad neįsileis, liepė eiti nakvoti kitur. Supykęs pasiėmė baltą plastikinę talpą su vandeniu ir priėjęs prie lango pasakė, kad padegs namus. Buvo paėmęs į rankas žiebtuvėlį, vaizdavo, kad gali padegti, bet žiebtuvėlis neveikė. Norėjo tik pagąsdinti. Matydamas, kad sutuoktinė durų vis tiek nedaro, akmeniu išdaužė langą prie pagrindinių durų. Gailisi, žada daugiau nenusikalsti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo A. A. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji R. A. nurodė, kad 2022-10-23 namie nemiegojo, nes sutuoktinis A. A. namie dažnai girtauja, būdamas girtas ją kolioja. 2022-10-23 apie 12-13 val., jai parėjus į namus, neblaivus sutuoktinis A. A. priekaištavo, kad ji nemiegojo namie, trenkė ranka į skruostą, įspyrė į kairės kojos kelį, sukėlė skausmą. Sutuoktinis neleido jai išeiti iš kambario, stumdė, neleido uždaryti durų, privėrė durimis kairį nykštį. Nykštys skaudėjo, jo valdyti negalėjo ir kitą dieną. 2022-10-24 apie 21 val. 15 min. bijodama galimo smurto, nebeįsileido sutuoktinio į namus, skambino telefonu lauke buvusiam sutuoktiniui, siūlė eiti miegoti į mamos butą, kuriame niekas negyvena. Sutuoktinis grasino išdaužti langą, po to, atsinešęs baltą plastikinę talpą, atsuko kamštį, šaukė, kad ją ir namą padegs ir viskas išlėks į orą. Uždegęs žiebtuvėlį ir pasilenkęs sutuoktinis vaizdavo, kad gali padegti išpiltą skystį. Ar sutuoktinis ką nors pylė iš talpos dėl išgąsčio ji nematė. Be to, sutuoktinis lakstė po kiemą, jam užėjus už namo kampo, jo nesimatydavo. Skambino pagalbos telefonu, kai išdužo lango (prie kurio ji stovėjo) stiklas. Šukės kliudė jos nosį. Pajuto skausmą, šukių prabrėžta vieta kraujavo. Išdaužęs langą sutuoktinis bandė pro jį patekti į vidų, o ji, laikydama lango rankeną, neleido. Sutuoktinis šaukė, kad jai bus viskas, nespėjus policijai net atvažiuoti. Bandydamas išimti išdaužto lango šukes, sutuoktinis susižalojo ranką, toliau šūkavo, kad padegs, pasiėmęs talpą. Atvažiavus policijai sutuoktinis ramiai sėdėjo kieme, sudarydamas ramaus asmens įvaizdį. Dėl nykščio sužalojimo buvo nedarbinga. Sutuoktinis be perstojo girtavo apie dvi savaites iki įvykio, pablogėjus sveikatai gydėsi ligoninėje, grįžęs toliau girtavo. Po įvykio pradėjo skyrybų procesą. Ieškinio nereiškia.

Nukentėjusiosios R. A. apžiūros metu užfiksuota, kad jos kairio nykščio vidinė pusė pamėlusi, panagėje kraujosruva; nosies dešinėje pusėje šašu pasidengusi nedidelė žaizda, kairio kelio srityje, vidinėje pusėje – patinimas.

Iš A. A. patikrinimo alkotesteriu duomenų matyti, kad 2022-10-24 21 val. 49 min. jam užfiksuotas 2,13 prom. neblaivumas.

Iš įvykio vietos apžiūros duomenų matyti, kad 2022-10-24 apie 22 val., atliekant namo Kretingoje, Klaipėdos g. 57, apžiūrą užfiksuota, jog išdaužtas šalia įėjimo į namą esančio lango stiklas. Lauke, ant grindinio po langu, prie durų ir viduje ant rūsio laiptų aptikta stiklo šukių. Lauke po langu aptikta tuščia balta plastikinė talpa be kamščio ir du plastikiniai kibirai. Talpos kamštis mėtėsi ant grindinio netoli talpos.

Dėl veikų kvalifikavimo ir bausmės skyrimo

BK 140 straipsnio 2 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 145 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė asmeniui, kuris grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje pažymima, kad grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015).

Baudžiamojoje byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių kaltinimą A. A. padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 145 straipsnio 1 dalyje, nes jis smurtaudamas sukėlė šeimos nariui, t. y. sutuoktinei R. A., fizinį skausmą, taip pat grasino savo sutuoktinę nužudyti, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamojo A. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei padėjo ją išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atlygino nusikalstama veika padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas), jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutiko su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi ir jos dydžiu.

Spręsdamas bausmės paskyrimo klausimą, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė du tyčinius nusikaltimus, priskiriamus nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikalstamos veikos baigtos. Taip pat atsižvelgtina į kaltės formą ir rūšį (nusikaltimai padaryti tiesiogine tyčia), veikos motyvus, tikslus. Teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę, t. y. anksčiau teistas dėl smurto prieš sutuoktinę, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, dirbantis. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, jog su laisvės atėmimu nesusijusių bausmių skyrimas neužtikrintų, jog kaltinamasis vėl nenusikalstų, todėl, teismo vertinimu, šios bausmės rūšys nagrinėjamu atveju neturėtų pakankamai įtakos kaltinamajam bei neužtikrintų bausmės paskirties įgyvendinimo. Įvertinęs aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai už padarytas nusikalstamas veikas bus pasiekti kaltinamajam paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies ir 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmės rūšį, susijusią su trumpalaikiu jo laisvės atėmimu – areštą (BK 49 straipsnis). Remdamasis BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintomis bausmės skyrimo ir jos dydžio nustatymo taisyklėmis, atsižvelgdamas į tai, kad byloje nustatyta ir kaltinamojo atsakomybę lengvinančių, ir jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, įvertinęs jų pobūdį, taip pat kitas anksčiau aptartas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti A. A. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį paskyrus 30 parų arešto, pagal BK 145 straipsnio 1 dalį taip pat paskyrus 30 parų arešto. Remiantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmės iš dalies sudėtinos ir nustatytina subendrinta 45 parų arešto bausmė.

Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2022-10-24 21 val. 50 min. iki 2022-10-25 14 val. 37 min., t. y. viena para, ją prilyginant 1 arešto parai.

A. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.

Civilinių ieškinių atsisakyta, nes turtinė žala atlyginta, proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais,

nusprendžia:

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 30 parų arešto.

A. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 30 parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes iš dalies sudėti ir nustatyti subendrintą 45 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. A. galutinę bausmę – 30 parų arešto.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2022-10-24 21 val. 50 min. iki 2022-10-25 14 val. 37 min., t. y. vieną parą, ją prilyginant 1 arešto parai.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo tos dienos, kai A. A. savanoriškai atvykęs į arešto bausmės atlikimo vietą faktiškai pradės atlikti arešto bausmę arba nuo faktinio A. A. sulaikymo pagal įsiteisėjusį baudžiamąjį įsakymą dienos.

A. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, o pradėjus vykdymą – panaikinti.

Išaiškinti A. A., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos paduoti Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.