- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-20
- Bylos Nr.
- I-3688-423/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01296-2016-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Asta Urbonienė
- Pareiškėjas
- G. Ž.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
nedalyvaujant pareiškėjui G. Ž. , atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, atstovui ir trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. Ž. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas G. Ž. skundu kreipėsi į teismą prašydamas priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b.l. 4-6). Skunde pareiškėjas nurodė, kad nuo 2016-02-04 iki 2016-06-19 buvo kalinamas Marijampolės pataisos namuose kamerų tipo patalpose, kur pareiškėjui nuolat trūko gyvenamojo ploto, buvo drėgna, sienos pažeistos pelėsio, sanitarinis mazgas avarinės būklės. Tokios kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos, pažeidžiančios Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį bei nacionalinius teisės aktus. Dėl minėtų atsakovo veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią sveikatos pablogėjimu, nemiga, nuovargiu, emociniais išgyvenimais, dirglumu.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai (toliau – ir Marijampolės PN) atsiliepime (b. l. 10-12) prašė skundą atmesti ir nurodė, kad pareiškėjas nuo 2016-02-04 iki 2016-06-07 bausmę atliko kamerų tipo patalpoje Nr. 6. Joje įrengtos 3 miegamosios vietos, kameros plotas – 11,44 kv. m., todėl pareiškėjui tenkantis minimalus plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. Kamera niekuomet nebuvo perpildyta. 2016 metais Marijampolės PN buvo atliekamas kameros Nr. 6 remontas, todėl pareiškėjo argumentai dėl neremontuojamų patalpų yra nepagrįsti. Marijampolės visuomenės sveikatos centras jokių higienos normos pažeidimų minėtoje kameroje nenustatė. Marijampolės PN neturi jokių duomenų apie pareiškėjui kilusius dvasinius išgyvenimus bausmės atlikimo metu, kurių priežastimi galėtų būti netinkamos kalinimo sąlygos. Pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų nėra kreipęsis į Psichologinę tarnybą ar Sveikatos priežiūros tarnybą. Skundo reikalavimas neturi jokio realaus ar objektyvaus pagrindo, pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašė priteisti iš atsakovo dėl jo neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 str.). Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (pvz. Viešojo administravimo įstatymo 42 str., Tarnybos Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos statuto 27 str., Bausmių vykdymo kodekso 5 str. 3 d ir kt.). Valstybės pareiga atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės atsakomybei atsirasti pakanka, kad valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybinės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos 4 sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.), 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.). CK 6.271 straipsnyje yra numatyta griežta (objektyvi) atsakomybė, kuri atsiranda nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Taigi, viešajai (valstybės) atsakomybei atsirasti pakanka tik 3 sąlygų: neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos ir priežastinio ryšio buvimo tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.1
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jis buvo kalinamas Marijampolės PN neužtikrinant jam teisės aktuose numatyto minimalaus gyvenamųjų patalpų ploto, tenkančio vienam asmeniui, sanitarinių ir buities sąlygų atitikimo teisės aktuose numatytiems reikalavimams.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003-07-02 įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau– ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.2. punkte numatyta, kad pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,6 kv. m. vienam žmogui.
Bylos duomenimis (b. l. 22-25, 14-16, 18-19, 21-22) nustatyta, jog pareiškėjas dėl 2016-02-04 ir 2016-05-23 jam paskirtų nuobaudų buvo kalinamas kamerų tipo patalpoje Nr. 6 laikotarpiu nuo 2016-02-04 iki 2016-06-07. Nors pareiškėjas nurodo, jog kamerų tipo patalpose buvo kalinamas iki 2016-06-19 ir buvo laikomas ne tik kameroje Nr. 6, bet ir kameroje Nr. 3, byloje nėra šią aplinkybę pagrindžiančių duomenų. Atsiliepime atsakovo atstovas paaiškino, kad pareiškėjas visą ginčo laikotarpį buvo kalinamas kameroje Nr. 6 (b. l. 10). Iš byloje pateiktų Nuteistųjų perkėlimo į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas apskaitos žurnalo Nr. 8.59 (b. l. 22-25) išrašų bei Marijampolės PN direktoriaus 2016-05-23 ir 2016-02-04 nutarimų „Dėl nuteistojo nubaudimo“ (b. l. 18-19, 21-22) matyti, kad pareiškėjas buvo kalinamas kamerų tipo patalpoje Nr. 6, o nuobaudų atlikimo laikas pareiškėjui pasibaigė 2016-06-07 ir iš kamerų tipo patalpos minėtą dieną jis buvo išleistas. Byloje nėra atsakovo atstovo oficialiai pateiktus paaiškinimus ir įrodymus dėl pareiškėjo kalinimo laikotarpio ir gyvenamosios patalpos paneigiančių duomenų, todėl teismas jais vadovaujasi, nustatydamas bylos aplinkybės.
Remiantis atsakovo atstovo pateiktu Marijampolės PN baudos izoliatoriaus pastato pirmojo aukšto patalpų planu (b. l. 17), kameros Nr. 6 (plane žymima kaip Nr. 1-25 (b. l. 11)) plotas yra 11,44 kv. m. Atsakovo atstovas nurodo, kad šioje kameroje įrengtos 3 miegamosios vietos, šią aplinkybę skunde patvirtina ir pats pareiškėjas. Iš minėto byloje esančio Nuteistųjų perkėlimo į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas apskaitos žurnalo Nr. 8.59 (b.l. 14-16, 22-25) išrašų matyti, kad kameroje Nr. 6 pareiškėjo kalinimo metu kartu su juo nebuvo laikoma daugiau, nei du asmenys. Pareiškėjas skunde nenurodo, kad kameroje buvo daugiau asmenų, nei įrengta miegamųjų vietų. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad ginčo laikotarpiu kameroje Nr. 6 pareiškėjui teko 3,8 kv. m. gyvenamojo ploto, kas atitiko Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių reikalavimus, todėl minimalaus ploto normos pažeidimas nagrinėjamu atveju nekonstatuotinas.
Pareiškėjas teigia, kad iš patalpų ploto turi būti išskaitomas baldų bei kitų daiktų užimamas plotas. Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės nenumato, jog į šių taisyklių 11¹.1 ir 11¹.2. punkte įtvirtintą minimalią pataisos įstaigų patalpose vienam asmeniui turinčią tekti gyvenamųjų patalpų ploto normą neįskaičiuojamas patalpose esančių baldų ir kitų įrenginių plotas (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-09-18 nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014-10-30 nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes ir byloje surinktus įrodymus, pareiškėjo argumentai dėl gyvenamojo ploto trūkumo kamerų tipo patalpose atmestini, kaip nepagrįsti.
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad gyvenamosiose patalpose buvo drėgna, sienos buvo pažeistos grybelio, kameros įrenginiai surūdiję, avarinės būklės.
Ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2015-11-01 įsigaliojusioje Higienos normoje HN 134: 2015 16 punkte numatyta, kad gyvenamųjų patalpų santykinė oro drėgmė turi būti nuo 35 proc. iki 65 proc. Ant gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų sienų, lubų neturi būti vizualiai matomų pelėsių (39 p.). Laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės patalpos ir jose esantys įrenginiai (įranga) turi būti techniškai tvarkingi, įrengti ir prižiūrimi taip, kad juos naudojant būtų išvengta nelaimingų atsitikimų (12 p.).
Pareiškėjas savo nurodytų aplinkybių nepagrindė jokiais objektyviais duomenimis, tuo tarpu atsakovas į bylą pateikė Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Marijampolės departamento 2016-05-09 patikrinimo aktą Nr. PA.4-38 (23.14.4.4.12) (b. l. 27-28). Šis patikrinimas buvo atliktas kameroje Nr. 6 pareiškėjo kalinimo joje laikotarpiu. Minėtame akte konstatuota, kad kameros oro drėgmė atitiko Higienos normos HN 134:2015 reikalavimus, patalpa ir joje esantys įrenginiai tvarkingi ir prižiūrimi, kenkėjų nepastebėta. Patikrinimo metu higienos normos pažeidimų nenustatyta. Atsakovas taip pat pateikia 2016-01-26 Avarinių gedimų šalinimo ir atliktų darbų aktą Nr. 14/07-714 (b. l. 26), kuriame užfiksuota, jog kameroje Nr. 6 buvo atlikti remonto darbai prieš pat pareiškėjo kalinimo joje laikotarpį (aktas surašytas 2016-01-26, o pareiškėjas, kaip minėta, į kamerą Nr.6 buvo patalpintas 2016-02-04). Akte nurodyta, jog kameroje buvo sutvarkyta elektros instaliacija, perdažytos sienos ir lubos, sutvarkytas sanitarinis mazgas, perdažytos grotos bei durys, suremontuoti baldai. Teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai paneigia pareiškėjo argumentus dėl antisanitarinių kalinimo sąlygų (avarinės kameros būklės, pelėsių, drėgmės), todėl skundas šioje dalyje atmestinas, kaip nepagrįstas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl per mažo gyvenamojo ploto, blogų buities ir sanitarinių kalinimo sąlygų bei dėl to kilusios žalos yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, teismas sprendžia, jog Marijampolės PN, nagrinėjamu atveju, neatliko jokių teisei priešingų veikų, pareiškėjo teisių pažeidimų, byloje nenustatyta kankinamo, nežmoniško ar žeminančio pareiškėjo orumą elgesio. Nenustačius vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – neteistų veiksmų (neveikimo), žalos atlyginimas negalimas, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės PN, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėja
nusprendė:
Pareiškėjo G. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.