- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-09-04
- Bylos Nr.
- 1-357-721/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Nadežda Kiubienė
- Kaltinamasis
- V. V.
išnagrinėjusi Mažeikių rajono apylinkės prokuratūros prokurorės O. A. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą baudžiamosios bylos medžiagą, kurioje
V. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą ten pat, neteistas, administracine tvarka nebaustas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. V. smurtaudamas nežymiai sutrikdė kito žmogaus sveikatą, o būtent, 2012 m. rugpjūčio 20 d., apie 17.00 val., gyvenamajame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su sugyventine Z. R. metu, ne mažiau dviejų kartų kumščiu smogdamas į galvą, sukdamas rankų dilbius bei stumdydamas Z. R. į sieną, padarė jai galvos sumušimą, odos nubrozdinimus viršugalvyje ir dešinio peties sąnario užpakaliniame paviršiuje, kraujosruvas abiejuose dilbiuose ir kairėje šlaunyje, taip smurtautas nežymiai sutrikdė nukentėjusiosios Z. R. sveikatą.
Už šią nusikalstamą veiką atsakomybė yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.
Ši veika ir jos padarymo aplinkybės nekelia teismui jokių abejonių, kadangi pats V. V., kai jam buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, ir jis buvo apklaustas įtariamuoju, kaltu prisipažino visiškai (22 b.l.). Apklaustas įtariamuoju, parodė, kad 2012-08-19 sugrįžęs į namus apie 12 val. norėjo sudrausminti savo sūnų Igną, dėl to, kad jis iš mažesnio vaiko prašė pinigų, liepęs eiti atsiprašyti, tačiau jis jo neklausęs, užlipęs į antrą aukštą. Jis tą dieną jokio smurto nenaudojęs, jokios lazdos neturėjęs ir negrąsinęs nei sūnui, nei sugyventinei Z. R.. 2012-08-20 apie 17 val. grįžo į namus, buvo išgėręs vieną butelį alaus, pradėjo konfliktuoti su sugyventine Z. R. dėl sūnaus Igno, kadangi jis naktį negrįžęs į namus. Sugyventinė neleidusi auklėti sūnaus, todėl jis jai trenkė su kumščiu du kartus į galvą, pagriebęs už rankų, stumtelėjo. Tuo metu, kai sugyventinę mušęs, sūnaus Igno nebuvo, jis buvo užbėgęs į antrą aukštą. Muštynės įvyko dėl to, kad buvo įpykęs ir susijaudinęs, bei girtas, o be to, norėjo auklėti sūnų, kad jis užaugtų doras, o sugyventinė vis jį užstojanti. Labai gailisi taip padaręs ( 22 b.1.).
Nukentėjusioji Z. R. parodė, kad su sugyventiniu V. V. gyvenanti apie 10 metų, gerai sutardavusi, bet nuo 2012-02-23 jis pradėjo gerti ir agresyviai elgtis. 2012-08-19 apie 12 val., grįžęs į namus, jis užsipuolė sūnų Igną, kad jis jį įžeidęs prieš visą kaimą, išjungė saugiklius, kad sūnus negalėtų žaisti kompiuteriu, pasiėmęs pagalį grasino juo viską išdaužyti, norėjo eiti pas sūnų į antrą aukštą, bet ji jį sulaikiusi. 2012-08-20 apie 17 val. grįžo girtas į namus, vėl keikė ir įžeidinėjo sūnų ir ją, dėl sūnaus padarytos gėdos prieš kaimą, ji norėjusi apginti sūnų ir neleidusi prie jo eiti, tuomet sugyventinis du kartus jai trenkė kumščiu į galvą, paėmęs už rankų dilbių, sukinėjo rankas, kelis kartus pastūmė, dėl ko ji atsitrenkė į sieną. Savo veiksmais V. V. jai sukėlė fizinį skausmą. Tuo metu, kai ją mušė, buvo dukra V. R., o sūnus išsigandęs verkė (9 b.1.).
Liudytoja V. R. parodė, kad 2012-08-19, jai išėjus į darbą, tarp mamos ir jos sugyventinio V. V. įvyko konfliktas, kadangi jos tuo metu namuose nebuvo, konflikto detalių nežino. 2012-08-20 apie 17 val. ji su mama ir broliu grįžo į namus, tuo metu grįžo į namus ir V. V. su dukterėčia G. Z., kuri pradėjo priekaištauti jos broliui, liepė eiti atsiprašyti kaimynų dėl kažkokių pinigų. Tarp jų kilo konfliktas. V. V. pradėjo pulti žodžiais ant brolio Igno, liepė eiti atsiprašyti, mamai neleidus eiti prie jo, jis jos motiną Z. R. pastūmė, du kartus trenkė į galvą, į krūtinę. Kai V. V. mušė mamą, Igno nebuvo, ji liepė jam išeiti. Motinai ant rankų liko mėlynės, buvo prabrėžta galva. Jos pačios atžvilgiu smurtas nebuvo panaudotas. V. R. pamačiusi, kad ramiai viskas nesibaigs, iškvietė policiją (10 b.l.).
Iš 2012-08-22 specialisto išvados Nr. G126/12(13) matyti, kad Z. R. nustatytas galvos sumušimas, odos nubrozdinimai viršugalvyje ir dešinio peties sąnario užpakaliniame paviršiuje, kraujosruvos abejuose dilbiuose ir kairėje šlaunyje. Sužalojimai sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą (7 b.1.).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma įrodyta, kad kaltinamasis V. V. smurtavo prieš savo sugyventinę Z. R., sužalojo ją, kas sukėlė Z. R. nežymų sveikatos sutrikdymą. V. V. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, padaryta tiesiogine tyčia.
Atsižvelgiant į tai, jog Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų, prokuroras turėjo teisę kreiptis į teismą pareiškimu dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu (LR BPK 418 str. 1 d.). V. V. neprieštarauja prokuroro sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma viešųjų darbų bausme, prašo sumažinti skirtų dirbti valandų skaičių (25 b. l.).
Kaltinamojo V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (LR BK 59 str. 1 d. 2 p.). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Bausmė V. V. skirtina vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 straipsnyje ir atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), nusikalstamos veikos stadiją (baigtinė veika), nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikalstamos veikos padarymo būdą, vietą ir laiką, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančią aplinkybę,taip pat atsižvelgtina į LR BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus bei kaltinamojo V. V. asmenybę: anksčiau neteistas (13 b.l.), nebaustas administracine tvarka (14 b.l.), yra dirbantis. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, V. V. už nesunkaus nusikaltimo padarymą skirtina švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešųjų darbų bausmė. V. V. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublios baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje paskirti bausmę- 4 (keturis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų visuomenės labui (LR BK 46 str. 2 d., 3 d.). Kadangi byloje nenustatytos aplinkybės, sudarančios pagrindą skirti kaltinamajam švelnesnę bausmę nei prokuroro siūloma, kaltinamojo prašymas dėl švelnesnės bausmės paskyrimo netenkintinas.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos paliktina galioti V. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (23-24 b.l.).
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str.,
nusprendžia:
V. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 4 (keturių) mėnesių viešųjų darbų bausmę, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Išaiškinti V. V., kad jei asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėją nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda ar areštu.
Jei asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti viešuosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia viešuosius darbus bauda ar areštu pagal baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamąjam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.
Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam V. V..
Išaiškinti V. V., kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos, turi teisę paduoti Mažeikių rajono apylinkės teismui prašymą, surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.