- Teismas
- Telšių apylinkės teismo Telšių rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-06-12
- Bylos Nr.
- A5.-354-1117/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-47-3-00120-2020-5
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Aida Stulpinienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. M.
- Institucija
- Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimų skyrius
žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., gyv. (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
D. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), buveinė ir veiklos vykdymo vieta(duomenys neskelbtini), kurios vykdomos veiklos tikslas – automobilių, mikroautobusų plovimas, valymas, direktoriumi, darbuotojų atžvilgiu darbdaviu, neužtikrino, kad su darbuotojais D. G. ir O. L. ne vėliau kaip prieš darbo dienos pradžią būtų sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka pranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, o būtent: 2020 m. gegužės 25 d., apie 11.05 val. įmonės patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), nelegaliai dirbo D. G. ir O. L., plovė automobilius, dėvėjo vienodus darbinius rūbus (kombinezonus, guminius batus, gumines pirštines), priiminėjo užsakymus. Tokiu būdu D. G. ir O. L. faktiškai atliko darbą įmonės patalpose, įrengtose ir pritaikytose valymo ir plovimo darbams darbdavio naudai ir jam vadovaujant, tarp darbuotojų D. G., O. L. ir darbdavio D. M. esant darbo sutarties požymiams ir darbo funkcijoms, paklūstant nustatytai darbo tvarkai, esant atlygintinam darbo pobūdžiui, su darbuotojais nepasirašius rašytinės darbo sutarties, nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą.
Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. M. teismo posėdžio metu pripažino padaręs administracinį nusižengimą, tačiau nurodė, kad tai įvyko iš nežinojimo, jog negalima mokyti norinčių įsidarbinti asmenų. Jis nuo 2015 m. yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, teikia automobilių valymo, plovimo paslaugas (duomenys neskelbtini). Įmonėje be jo dirbo ir kiti darbuotojai, tačiau dėl Lietuvoje paskelbto karantino ir su tuo susijusių veiklos apribojimų, darbuotojai buvo išleisti į prastovas. Sušvelninus karantino sąlygas, jis atnaujino veiklą, tačiau darbuotojai iš prastovos nebegrįžo, todėl jam reikėjo naujų darbuotojų. Jis patalpino darbo skelbimą darbo biržos svetainėje, nurodė, kad reikalingi darbuotojai, taip pat nurodė darbo užmokestį 600 Eur. Penktadienį, t. y. 2020 m. gegužės 22 d. jam pagal minėtą skelbimą paskambino D. G. ir atvyko susipažinti su darbo pobūdžiu. Tą penktadienį jis D. G. mokė, kaip reikia teisingai atlikti darbą, išplauti, išvalyti. D. G. stebėjo, kaip jis atlieka darbus, taip pat atliko pats darbus, išbuvo įmonėje beveik visą dieną. Buvo sutarta, kad jeigu jį tenkins D. G. darbas, tai šis bus priimtas dirbti, apie darbo užmokestį tą dieną net nebuvo kalbos. D. G. buvo svarbiausia gauti darbą. Penktadienį jie sutarė, kad D. G. ateis į įmonę pirmadienį. 2020 m. gegužės 25 d. (pirmadienį) darbą pradėjo po 8 val., pas jį atėjo D. G., o apie 10 val. atėjo pagal tą patį skelbimą darbo ieškantis O. L.. Jis aprodė D. G. ir O. L. kur yra darbo priemonės (kempinės, šluostės), parodė kaip reikia valyti automobilius, atliko automobilio plovimą su vaškavimu, konkrečiai apie darbo sąlygas, darbo užmokestį nekalbėjo, tiesiog mokė juos dirbti, pavedė nuplauti kliento automobilį. Jis jau buvo nusprendęs, kad D. G. įdarbins ir buvo tai šiam pasakęs, tačiau detaliai darbo sąlygų dar nebuvo aptarę. Jis išėjo iki parduotuvės kelioms minutėms, paliko D. G. ir O. L. plaunančius kliento automobilį, o grįžęs jau sutiko patikrinimą atliekančius pareigūnus. Nežinojo, kad negali mokyti norinčių įsidarbinti asmenų. Jis iš karto, tą pačią dieną po šio pažeidimo įdarbino D. G. ir O. L.. Labai gailisi, kad taip įvyko, jokio tikslo leisti nelegaliai dirbti neturėjo, tiesiog norėjo asmenis supažindinti su darbo pobūdžiu, nes kartais po kelių valandų ar dienos paaiškėja, kad tas asmuo nesugeba dirbti numatyto darbo.
Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, – Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Telšių apskrities VPK) atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jam pranešta tinkamai. Byla išnagrinėta institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
ANK 95 straipsnio 1 dalis numato atsakomybę už nelegalų darbą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžiama Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Darbo sutarties sudarymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnis. Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra, darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Byloje esantys įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 2-4), tarnybinis pranešimas dėl 2020 m. gegužės 25 d. atlikto ūkio subjekto patikrinimo Nr. 86-IL-2790 (b. l. 5-7), pavedimas atlikti patikrinimą (b. l. 8), patikrinimo aktas (b. l. 9-10), D. M. paaiškinimas (b. l. 11-12), D. G. paaiškinimas (b. l. 13), O. L. paaiškinimas (b. l. 14), Sodros duomenys (b. l. 17, 18, 19, 20), Juridinių asmenų registro išrašas (b. l. 22-23) ir kita bylos medžiaga patvirtina, kad 2020 m. gegužės 25 d. du asmenys, t. y. D. G. ir O. L. realiai pradėjo dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)“, jie plovė, valė klientų automobilius, priėmė patikrinimą atliekančio policijos pareigūno užsakymą automobilio nuplovimui. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo D. M. patvirtino, kad pats davė D. G. ir O. L. darbines aprangas, parodė, kur yra darbo priemonės (kempinės, šluostės), davė pavedimus nuplauti klientų automobilius, tą dieną iki patikrinimo jie spėjo nuplauti du automobilius. D. G. ir O. L. pakluso darbdavio nustatytai darbo tvarkai, dėvėjo vienodą darbinę aprangą, su įmonės priemonėmis atliko automobilių plovimo, valymo darbus. Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog nei su D. G., nei su O. L. dėl darbo užmokesčio nesitarė, jiems už darbą nemokėjo, tačiau teismo vertinimu atlygintiną atliekamų darbų pobūdį patvirtina tai, kad abu asmenys atėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ siekdami įsidarbinti pagal Užimtumo tarnybos puslapyje rastą skelbimą, kuriame buvo nurodytas ieškomo darbuotojo atlyginimas (kaip teismo posėdžio metu nurodė D. M., skelbime buvo įvardinta 600 Eur darbo užmokesčio suma). Taigi D. G. ir O. L. neatėjo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ savanoriauti ar geranoriškai neatlygintai padėti D. M. plauti automobilius, jų konkretus tikslas buvo įsidarbinti šioje įmonėje ir gauti darbo užmokestį ir tai patvirtina atlygintiną jų veiklos pobūdį. Rašytiniuose paaiškinimuose D. G., O. L. nurodė, jog dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ „pasibandymui“, o jeigu direktoriui būtų tikusi jų darbo kokybė, jie būtų įdarbinti oficialiai. 2020 m. gegužės 25 d. Sodros pažymos patvirtina, kad tą dieną D. G. ir O. L. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nedirbo, t. y. su šiais asmenimis nebuvo sudaryta rašytinė darbo sutartis ir nustatyta tvarka nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą. Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad D. M., kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius, darbuotojų atžvilgiu darbdavys, pažeidė Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1, 2, 4 dalių reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo 1000 Eur iki 5000 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda (ANK 34 straipsnio 6 dalis). Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad D. G., O. L. įmonėje nelegaliai dirbo trumpą laiką, patys šį darbą įvertino kaip mokymąsi, įgūdžių darbdaviui demonstravimą, siekiant sudaryti darbo sutartį. Šios D. G., O. L. rašytiniuose paaiškinimuose nurodytos aplinkybės ir paties D. M. teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai rodo, kad D. M. veiksmai buvo nulemti susiklosčiusios situacijos dėl karantino, darbuotojų trūkumo, nebuvo piktybiški ar išskirtinai nukreipti į teisės normų pažeidimą, tyčios jo veiksmuose nenustatyta. Pats D. M. nurodė nežinojęs, kad negali norinčių įsidarbinti asmenų apmokyti ir tik įsitikinus, jog jie sugeba atlikti darbą, sudaryti darbo sutartį. Tai, jog D. M. D. G., O. L. darbą vertino kaip mokymą patvirtina ir tai, kad patikrinimo metu O. L. segėjo kortelę su užrašu „mokinys“. D. M. administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo (nerūpestingumo), t. y. jis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (ANK 9 straipsnio 3 dalis). Į bylą pateikti duomenys patvirtina, kad sekančią po patikrinimo dieną (2020 m. gegužės 26 d.) D. G. ir O. L. buvo įdarbinti UAB „(duomenys neskeltini)“, tai rodo, jog po pažeidimų nustatymo, D. M. ėmėsi priemonių tinkamam Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo, Lietuvos Respublikos darbo kodekso nuostatų vykdymui.
D. M. prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai dėl to gailisi ir tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 straipsnis). D. M. administracine tvarka anksčiau baustas du kartus, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą, paskirtas baudas yra sumokėjęs (1 t., b. l. 15-16). Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad D. M. yra vedęs, turi du mažamečius vaikus (2 t., b. l. 28, 29, 30). Dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbto karantino D. M. vadovaujamos įmonės veikla yra sumažėjusi, teismo posėdžio metu jis nurodė, kad įmonės darbuotojai buvo išleisti į prastovą, įmonės finansinė situacija yra sudėtinga, džiaugiasi tik tuo, jog nebankrutavo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, vadovaujantis administracinių nuobaudų skyrimo pagrindais, teisingumo bei protingumo principais, teismo vertinimu, yra pagrindas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens D. M. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 95 straipsnio 1 dalyje, padarymą jam skirti mažesnę baudą, nei sankcijoje numatytas minimalus baudos dydis.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 636 straipsniu,
nutaria:
D. M. pripažinti padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje ir skirti 500 Eur (penkių šimtų Eur) baudą.
D. M. išaiškinti, kad baudą jis turi sumokėti į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, nurodant bylos ROIK: 20115516781, ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Nesumokėjus baudos laiku, nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstinai. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.