Šiaulių apygardos teismo nuosprendis, 1A-224-519/2017

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2017-07-04
Bylos Nr.: 1A-224-519/2017
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-06906-2016-3
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjai: Gražvydas Poškus (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Virginija Žindulienė
Kaltinamasis: R. M.
Nukentėjusysis: E. B.

Kategorijos

1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1A-224-519/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-06906-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.7.13.; 1.2.14.5.1.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.2.; 2.1.7.4.6.; 2.1.8.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.4.6.2.; 2.4.2.1.; 2.4.6.5.2.; 2.4.7. (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. liepos 4 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,

teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Virginijos Žindulienės,sekretoriaujant Irenai Skaringienei, Raimondai Katiliūtei,dalyvaujant prokurorui Artūrui Karjakinui,gynėjui advokatui Romaldui Briliui,išteisintajam R. M.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. M. iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

Nukentėjusiosios E. B. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtu.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į R. M. turtą paliktas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – mobilaus ryšio telefonas „Samsung“ ir SIM kortelė, CD laikmena, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1.R. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule įgijo svetimą turtą, tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatytas, iš savo sutuoktinės A. B. gavo jos naudojamos banko sąskaitos rekvizitus, šiuos duomenis perdavė tyrimo metu nenustatytam bendrininkui, po to, 2016 m. vasario 4 d., 23.49 val., tyrimo metu nenustatytas asmuo, naudodamasis interneto prieiga (duomenys neskelbtini), tinklapyje (duomenys neskelbtini), patalpino melagingą skelbimą, kurio (duomenys neskelbtini), apie parduodamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, nors tokio automobilio neturėjo, po to, 2016 m. vasario 5 d., E. B. susidomėjus parduodamu automobiliu, jos paprašytas S. M. paskambino skelbime nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bei su tariamu pardavėju sutarė dėl automobilio pirkimo sąlygų ir sutiko sumokėti prašomą 300 eurų dydžio avansą, tą pačią dieną E. B. į jo nurodytą A. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 300 eurų avansą, po to R. M., būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, neteisėtai naudojamu mobiliojo ryšio abonementu paskambino savo motinai N. M. bei liepė išgryninti E. B. pervestus pinigus, bei juos perduoti jo nurodytiems asmenims, tačiau skelbime nurodyto automobilio nepardavė, tokiu būdu, apgaule savo ir nenustatytų bendrininkų naudai įgijo svetimą, E. B. priklausantį, turtą – 300 eurų.

2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apylinkės prokuratūros Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Artūras Karjakinas prašo panaikinti 2017 m. balandžio 27 d. Joniškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį: R. M. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 2 metų laisvės atėmimo bausme. Tenkinti E. B. reiškiamą civilinį ieškinį ir jai iš R. M. priteisti 300 eurų patirtai turtinei žalai atlyginti. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – nusikalstamos veikos priemones: mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“ ir SIM kortelę, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Nurodo, kad priimdamas nuosprendį apylinkės teismas nevertino visų bylos faktinių aplinkybių, todėl netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą bei nepagrįstai išteisino R. M.. Teigia, kad teismas priimdamas nuosprendį bylos duomenų išsamiai nevertino, neatliko jų tarpusavio analizės, siekiant juos sudėlioti į vieną loginę grandinę, kurios pagrindu būtų galima priimti objektyvų ir pagrįstą sprendimą dėl kaltinamojo kaltės. Pirmosios instancijos teismo priimtame nuosprendyje išdėstytos išvados nėra motyvuojamos ir grindžiamos nustatytų faktinių aplinkybių duomenimis. Teismas priimdamas nuosprendį apsiribojo vien tik bylos duomenų išvardinimu, tačiau neatliko nustatytų faktų ir įrodymų vertinimo, neanalizavo bylos duomenų, nepasisakė, kurie duomenys vertintini įrodymais, o kurie ne, kuriais remiamasi, o kuriuos atmetama, ir dėl kokių priežasčių, kurias aplinkybes įrodymai patvirtina arba paneigia. Dėl šios priežasties teismas klydo spręsdamas kaltinamojo kaltės klausimą ir priėmė nepagrįstą, neteisingą sprendimą išteisinti kaltinamąjį.

2.2. Pažymi, kad iš objektyvių bylos duomenų matyti, kad 2016-02-05 E. B. tinklalapyje „(duomenys neskelbtini)“ rado skelbimą apie parduodamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“. Skelbime buvo nurodytas kontaktinis telefonas Nr. (duomenys neskelbtini). Skambinant į šį abonementą buvo bendraujama su automobilį neva parduodančiu asmeniu. Iš šio abonemento į S. M. abonementą buvo atsiųstas pranešimas su A. B. naudojamos banko sąskaitos rekvizitais, į kurią reikia pervesti 300 eurų rankpinigių. 2016-02-06 E. B. atliko 300 eurų pavedimą į šią A. B. sąskaitą. Pinigai vėliau išgryninti (duomenys neskelbtini) mieste esančiuose bankomatuose, pinigus grynino R. M. motina N. M.. Informaciją apie A. B. banko sąskaitoje esančius pinigus A. B. perdavė savo vyrui R. M., po to kai naudodamasi elektronine bankininkyste pamatė sąskaitos papildymą. A. B. ir N. M. veikė R. M. nurodymu. Bendraujant su E. B. abonementas Nr. (duomenys neskelbtini) veikė (duomenys neskelbtini) mieste, jungdamasis prie bazinių stočių, kurių veikimo zonoje yra (duomenys neskelbtini) pataisos namų teritorija. Šis abonementas nuo 2016-02-04 iki 2016-02-07 buvo naudojamas telefone, kurio IMEI (duomenys neskelbtini). Mobiliojo ryšio telefonas „Samsung GT-E1270“ IMEI (duomenys neskelbtini) buvo rastas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, R. M. gyvenamajame kambaryje, po lova. Rastame telefone buvo įdėta kortelė, kurios abonementinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. tas pats abonementas, kuris skelbime apie parduodamą automobilį buvo nurodytas, kaip pardavėjo kontaktinis telefonas. Šios kortelės atmintyje į kontaktų sąrašą įtrauktas ir S. M. abonementas, kuris pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. Be to, rastas 2016-02-04, 23:54:49 val., iš (duomenys neskelbtini) gautas pranešimas „(duomenys neskelbtini)“. Apklausiamas R. M., paaiškino, kad šis abonementas ir mobiliojo ryšio telefonas priklausė jam. Prokuroro teigimu, šie objektyvūs, tiesioginiai įrodymai R. M. sieja su nusikalstamos veikos padarymu. Pasak prokuroro, teismas nevertino bylos duomenų atskleidžiančių tikrąjį R. M. veiksmų turinį, o apsiribojo vien sutikimu su kaltinamojo deklaruojama pozicija, kad nusikalstamai veikai panaudotą telefoną ir SIM kortelę kaltinamasis paskolino tame pačiame sektoriuje kalėjusiam E. B. ir nežinojo, ką jis su juo darė bei šią kaltinamojo poziciją besąlygiškai priėmė. Nors bylos duomenų visuma, paneigia tokią jo gynybinę versiją.

2.3. Nurodo, kad iš nuosprendžio turinio matyti, jog teismas sprendimą išteisinti R. M. priėmė neįžvelgęs subjektyviosios nusikaltimo pusės, t. y. R. M. kaltės šioje jo padarytoje veikoje. Pasak prokuroro, tokios teismo išvados nepatvirtina jokie bylos duomenys, išskyrus paties R. M. teisme duotus parodymus. Mano, kad spręsdamas dėl R. M. kaltės teismas ypatingą dėmesį turėjo sutelkti vertindamas kaltinamojo parodymų nuoseklumo bei patikimumo aspektą byloje esančių įrodymu kontekste, užuot nepagrįstai ir nemotyvuotai atmesdamas byloje esančius objektyvius įrodymus bei atsisakydamas vertinti liudytojų parodymus.

2.4. Pažymi, kad proceso eigoje kaltinamasis ne kartą tikslino savo parodymus derindamas juos prie byloje esamos informacijos. Žinodamas, kad jo nurodomos informacijos nebus galimybės patikrinti, kaip tikrąjį kaltininką įvardijo mirusį asmenį E. B.. Be to, sprendžiant dėl kaltinamojo nurodomų aplinkybių patikimumo ypač reikšminga yra tai, kad jis būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose neigė, jog jo gyvenamajame kambaryje rastas, nusikalstamai veikai vykdyti naudotas telefonas priklausė jam, taip siekdamas išvengti bausmės (t. y. pripažino, melavęs). Ši aplinkybė sudaro objektyvų pagrindą abejoti jo parodymų tikrumu ir parodo, kad kiekvienoje situacijoje jis pateikia tokią informaciją, kuri sudarytų prielaidas išvengti gręsiančios atsakomybės. Tokiu būdu yra pagrindas išvadai, kad siekdamas išvengti atsakomybės R. M. yra linkęs meluoti ar nutylėti tikruosius faktus. Mano, kad vertinant jo parodymų turinį būtina atsižvelgti į šią kaltinamojo savybę. Prokuroro teigimu, be šios aplinkybės, kritiškai vertinti R. M. parodymus įpareigoja tai, kad viso proceso metu jis keitė parodymus, o jo nurodomos aplinkybės neatitiko objektyviais duomenimis grindžiamų faktinių aplinkybių. Vertinant R. M. parodymų nuoseklumą ir teisingumą matyti, kad apklausiamas teisme R. M. nurodė, jog jis bendraudavo E. B., tačiau dėl automobilio pardavimo nebendravo. E. B. buvo kažką minėjęs, kad turi laisvėje automobilį, nori parduoti, tačiau jis nebuvo girdėjęs, kad E. B. pardavinėtų šį ar kitą automobilį. E. B. prašė telefono pasiskambinti sesei ar mamai, jis davė. E. B. dar buvo jo prašęs banko sąskaitos atsiskaityti už telefonus, ir ne vieną kartą prašė, yra pinigų siuntęsis iš sesės, iš draugų už tuos telefonus. Davė A. B. ir sesės banko sąskaitą. A. B. banko sąskaitos numerį galėjo duoti 2016-02-05, kad atsiskaitytų už telefoną ir atsiskaitė. Jam paskambino žmona ir pasakė, kad yra pinigai – 300 eurų, mama nuėmė pinigus, jo pinigus pasiliko, o likusius atidavė. Nežino už kokį tikslą buvo pinigai. E. B. sakė, kad bus perversti pinigai už telefoną, sakė, kad 300 ar daugiau eurų bus pervesta. Jis nesakė žmonai, kad 300 eurų bus pervesti už automobilį. Tikrai nežinojo, kad tie pinigai yra avansas už automobilį. E. B. skolindavo telefoną neilgam laikui, einant sportuoti 2 val., o grįžtant pasiima. Visą laiką nebūdavo su telefonu, jeigu reikia 5 min. pakalba, sutvarko reikalus ir padeda. Pasinaudodavo ir grąžindavo, įsivesdavo ten savo numerius ir jis nekeldavo jei skambindavo ne jo numeris, nes jo numeriai įvesti, ir jis pakeldavo ragelį į savo numerius. Kokius reikalus E. B. tvarkė iš jo telefono, jis nežino. Jis buvo minėjęs, kad nori parduoti kažkokį automobilį, žinojo, kad nori parduoti mašiną, bet jis nežinojo ar melagingi skelbimai bus dedami.

2.5. Pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu R. M. nurodė iš esmės skirtingas aplinkybes. Jis paaiškino, kad 2016 metų vasario mėnesio pradžioje kartu su juo bausmę atliekantis E. B. jam pasakė, kad nori parduoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir sakė, kad įdės skelbimą į internetą. Jis paskolino nelegaliai turėtą telefoną su kuriuo E. B. internete įdėjo skelbimą apie parduodamą automobilį. E. B. su jo telefonu bendravo su automobilio pirkėjais. Tada E. B. atėjo pas jį ir pasakė, kad vienas pirkėjas nutarė pirkti jo automobilį ir jam reikia sąskaitos numerio, į kurį galėtų pervesti avansą. Už gautą avansą E. B. žadėjo iš jo nupirkti turimą telefoną. Tada jis paskambino savo žmonai A. B. ir paprašė pasinaudoti jos sąskaita. A. B. jam perdavė sąskaitos numerį, kurį jis perdavė E. B.. Tikslaus laiko neatsimena, tačiau E. B. jam pasakė, kad už automobilį pervedė avansą į jo žmonos sąskaitą ir tuos pinigus gali pasiimti už telefoną. Tada jis paskambino žmonai, kad ši pasižiūrėtų ar yra pervesti pinigai ir kai gavo patvirtinimą, jis skambino motinai N. M., kuri turėjo E. B. banko mokėjimo kortelę ir paprašė nueiti į bankomatą ir išimti pervestus pinigus už kuriuos turėjo nupirkti mobilaus ryšio telefonų, kuriuos tikėjosi perparduoti.

2.6. Prokuroro teigimu, šie kaltinamojo parodymai yra nenuoseklūs. Teigia, kad vertinant jo parodymus atskirai bei lyginant juos tarpusavyje stebimi ženklūs prieštaravimai dėl esminių jo nurodomų įvykių raidos aplinkybių, todėl nėra jokio pagrindo teisme duotus kaltinamojo parodymus vertinti kaip teisingus. Pažymi, kad teismas priimdamas nuosprendį nelygino šių R. M. parodymų, neanalizavo jo parodymų kitimo priežasčių ir tendencijų, todėl priimtą sprendimą klaidingai grindė vien kaltinamojo teisme nurodytomis aplinkybėmis, nepagrįstai atmesdamas jo parodymams prieštaraujančius objektyvius bylos duomenis bei liudytojų parodymus, todėl padarė neteisingas išvadas dėl R. M. kaltės.

2.7. Nurodo, kad byloje surinkti bei ištirti objektyvūs duomenys ir liudytojų parodymai, priešingai nei konstatavo teismas, patvirtina, kad R. M. žinojo, jog į jo sutuoktinės sąskaitą pervedami pinigai yra įgyti apgaule, o gaudamas šią sąskaitą bei vėliau duodamas nurodymus dėl disponavimo gautais pinigais, jis atliko nusikalstamus veiksmus sudarančius sukčiavimo sudėtį. Teigia, kad be išvardintų objektyvių duomenų, kaltinamojo tyčios turinį padeda atskleisti ikiteisminio tyrimo metu A. B. ir N. M. duoti parodymai. Tačiau teismas atsisakė juos vertinti, motyvuodamas tuo, kad šios liudytojos teisme atsisakė duoti parodymus, o teismas nuosprendį grindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Teigia, kad toks teismo sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas vien todėl, kad teismas priimdamas baigiamąjį aktą turi pateikti kaltinamajam reiškiamo kaltinimo pagrįstumą įvertinimą, o būtent ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų pagrindu R. M. buvo suformuluotas ir grindžiamas kaltinimas. Taip pat pastebi, kad ikiteisminio tyrimo metu A. B. ir N. M. buvo apklausiamos specialiomis liudytojomis, todėl abi jos turėjo teisę atsisakyti duoti parodymus tiek apie save, tiek apie R. M., tačiau šia teise nepasinaudojo. Be to, ikiteisminio tyrimo metu liudytojų duotų parodymų vertinimas neprieštarauja baudžiamojo proceso įstatymo normoms bei atitinka susiformavusią teismų praktiką. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas posėdžio metu perskaitydamas liudytojų parodymus, tačiau vėliau atsisakydamas juos vertinti, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos praktikos ir tai turėjo įtakos neteisingo sprendimo, dėl R. M. kaltės, priėmimui.

2.8. Teigia, kad šiuo atveju, kuomet stebimas kaltinamojo parodymų kitimas bei prieštaravimas kitiems bylos duomenims, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste turi reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui atliekant galutinį įrodymų įvertinimą. Tokiu būdu, vertinant R. M. duotų parodymų teisingumą, pastebi, kad kaltinamasis neginčija fakto, jog jis turėjo nusikalstamai veikai daryti naudotą telefoną, tačiau apklausiamas teisme nurodė, kad šį telefoną jis buvo paskolinęs E. B., o ką šis su telefonu darė, nežino. Nurodo, kad tokius jo parodymus paneigia ikiteisminio tyrimo metu jo paties duoti parodymai, kad E. B. jam pasakė, jog nori parduoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir sakė, kad įdės skelbimą internete. Ši aplinkybė atitinka objektyvius duomenis, t. y. patalpinto skelbimo turinį bei R. M. telefone gauto pranešimo apie apmokėtą skelbimą turinį. R. M. nurodė, kad paskolino savo, nelegaliai turėtą, telefoną E. B.. E. B. su jo telefonu bendravo su automobilio pirkėjais. Tada E. B. atėjo pas jį ir pasakė, kad vienas pirkėjas nutarė pirkti jo automobilį ir jam reikia sąskaitos numerio, į kurį galėtų pervesti avansą. Tikslaus laiko neatsimena, tačiau E. B. jam pasakė, kad už automobilį pervedė avansą į jo žmonos sąskaitą ir tuos pinigus gali pasiimti už telefoną. Tada jis paskambino žmonai, kad ši pasižiūrėtų ar yra pervesti pinigai ir kai gavo patvirtinimą paskambino motinai, kad ji išgrynintu pinigus. Pažymi, kad šias ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina šioje situacijose dalyvavusios A. B. parodymai, iš kurių matyti, kad 2015 metų gruodžio mėnesį, paskambino vyras R. M. iš (duomenys neskelbtini)pataisos namų. Jos paprašė duoti savo sąskaitos numerį. Sakė, kad sąskaita reikalinga, kartu ar tai jam, ar tai su juo bausmę atliekančiam draugui E. B., kad per kitus asmenis galėtų pervesti pinigus į jo sąskaitą. Vėliau bendraujant telefonu su R. M., jis jai nurodė banko mokėjimo kortelę perduoti jo motinai N. M.. Ji pati nei sąskaita, nei kortele nesinaudojo, jai buvo likę tik sąskaitos internetinės bankininkystės kodai. 2016 metų vasario pradžioje, galėjo būti 5 diena, jai paskambino R. M. ir paprašė prisijungti prie sąskaitos per elektroninę bankininkystę ir patikrinti ar yra pravesti pinigai. Ji matė, kad į jos sąskaitą nepažįstami žmonės yra pravedę pinigus, sumos buvo įvairios 40 eurų, 300 eurų, 150 eurų. Apie pervedimus ji pasakydavo savo vyrui R. M.. R. M. telefonu sakė, kad įdėjo skelbimą ir pardavinėja automobilį, sakė pinigai už automobilį. Pinigus išgryninti galėjo N. M., nes jai buvo perdavusi banko mokėjimo kortelę. Pasak prokuroro, iš to matyti, kad R. M. valia į A. B. sąskaitą buvo atliktas ne vienas pavedimas. Tokius jos parodymus patvirtina ir objektyvūs duomenys – jos naudojamos sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2016-02-05 į šią sąskaitą E. B. pervedė 300 eurų, 2016-02-07 R. Ž. pervedė 50 eurų, 2016-02-11 R. U. pervedė 150 eurų, 2016-02-12 (duomenys neskelbtini) pervedė 200 eurų, 2016-02-27 I. I. pervedė 40 eurų, 2016-02-29 T. T. pervedė 50 eurų. Šie duomenys patvirtina, kad E. B. pinigų pervedimas į A. B. sąskaita nebuvo galimai per klaidą įvykęs pavienis-atsitiktinis nutikimas, apie kurį R. M. nieko nežinojo. Pasak prokuroro, šie duomenys: pinigų pervedimo pagrindas, pervedimų kiekis ir intensyvumas, parodo, kad tai buvo R. M. organizuotas apgaule gautų pinigų išgryninimo mechanizmas. Teigia, kad tokią išvadą patvirtina ir tai, kad dalis šių pavedimų buvo atlikta jau po 2016-02-16, t. y. tuomet, kai E. B. buvo išvežtas iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų. Pažymi, jog R. M. parodymus, kad jis nežinojo apie galimai neteisėtus veiksmus, atliekamus naudojantis jo telefonu, paneigia šiai veikai naudotame telefone ir SIM kortelėje išlikęs informacijos turinys. Teigia, jog iš šių objektyvių duomenų matyti, kad telefono atmintyje yra išlikę išsaugota 11 kontaktų, kurių pavadinimai susieti su miestų pavadinimais. Šiame sąraše yra ir su automobilio pardavėju bendravusio S. M. abonemento numeris (duomenys neskelbtini), kuris pavadintas „(duomenys neskelbtini)“. SIM kortelėje išeinančių skambučių nėra, o iš gautų SMS pranešimų, matyti, kad 2016-02-04 23:54:49 val., buvo gautas pranešimas, kad skelbimas sėkmingai apmokėtas. Dauguma kitų gautų pranešimų susiję su bendravimu su asmenimis galimai įgyjančiais parduodamas transporto priemones. Išsiųsti pranešimai analogiško turinio, t. y. siunčiamas A. B. sąskaitos numeris, deramasi dėl galimo automobilio įgijimo. Iš šių objektyvių duomenų matyti, kad šis R. M. priklausęs telefonas ir abonementas buvo naudojamas išskirtinai sukčiavimų vykdymui. O atsižvelgiant į tai, jog (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nuo 22 iki 6 val. yra nustatytas nepertraukiamo miego režimas, kurio metu kalinai turi būti savo kambariuose bei į tai, kad R. B. ir R. M. gyveno skirtinguose kambariuose, akivaizdu, kad 2016-02-05, nakties metu – 23:54 val., iš R. M. abonemento atliktas apmokėjimas už patalpintą skelbimą negalėjo būti įvykdytas jam nežinant ir prieštaraujant jo valiai. Šią išvadą pagrindžia ir R. M. parodymai, kad savo telefoną visuomet turėdavo tik jis pats, o paskolindavo tik trumpam, jei eidavo pavalgyti ar sportuoti. Nurodo, kad sprendžiant dėl R. M. kaltės reikšmingi byloje esantys duomenys gauti iš ikiteisminio tyrimo bylų Nr. (duomenys neskelbtini). Šiose bylose ikiteisminiai tyrimai buvo atliekami dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo, kurios buvo įvykdytos 2015 m. gruodžio 7–8 dienomis. Teigia, kad šiais atvejais pinigai buvo pervesti ne į A. B., o į V. J. sąskaitą. Pastebi, kad šiose bylose apklausiamas R. M. nurodė, kad bendraujant su V. J. ji jam pasakė, kad į jos banko sąskaitą atsiunčiami žmonių pinigai kaip avansas už automobilius. Be to, R. M., kaip ir nagrinėjamu atveju, nurodė R. B. kaip asmenį, kuris naudodamasis iš jo gautu telefonu galėjo įvykdyti nusikalstamas veikas. Pasak prokuroro, tai akivaizdu, kad dar 2015 metų gruodžio mėnesį R. M. žinojo, jog galimai R. B. ar kitas jo neįvardijamas asmuo į jo nurodytą V. J. sąskaitą nukreipia apgaule įgytus pinigus. Šie duomenys paneigia jo versiją, jog jis nežinojo apie E. B., ar kurio nors kito asmens, į jo nurodytą A. B. sąskaitą pervedamų pinigų kilmės. Teigia, kad tokią išvadą pagrindžia ir R. M. parodymai, kad jis visais atvejais sąskaitų numerius perduodavo tam pačiam asmeniui – E. B.. Nurodo, jog iš aptartų duomenų matyti, kad R. M. vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme nebuvo atsitiktinis, jis nusikalstamai elgėsi nuolatos, sistemiškai, ir kiekvienu atveju žinojo tikrąjį bendrininkų veiksmų turinį ir tikslą, ir jam buvo aiški į sutuoktinės sąskaitą pervedamų pinigų kilmė. Pasak prokuroro, ši tarpusavyje susijusių ir vienas kitą papildančių duomenų visuma paneigia R. M. versijas apie tai, kad jis nežinojo apie jo nurodytos sąskaitos bei jam priklausančio mobiliojo telefono panaudojimą vykdant sukčiavimą bei įrodo R. M. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

3.Nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu pasisakė dėl bausmės R. M. skyrimo, bei dėl E. B. reiškiamo civilinio ieškinio, todėl apeliaciniame skunde tai nekartoja.

4. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas netinkamai išsprendė daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimą. Nurodo, kad BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad BK 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas. Šio straipsnio 5 punkte numatyta, kad daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jei šie nenustatyti – pereina į valstybės nuosavybę. Kadangi šiuo atveju yra neabejotinai žinomas mobiliojo ryšio telefono ir SIM kortelės savininkas, teismas negalėjo šių daiktų palikti saugoti prie bylos, o turėjo priimti vieną iš sprendimų – daiktus grąžinti savininkui arba juos konfiskuoti BPK 94 straipsnyje ir BK 72 straipsnyje numatyta tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

5. Teismo posėdžio metu išteisintasis R. M. ir jo gynėjas prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies

6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą ir prokuroro apeliacinio skundo argumentus, atlikusi įrodymų tyrimą, ištyrusi ir įvertinusi byloje esančius įrodymus, sprendžia, kad Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendis dėl R. M. išteisinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, yra nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje esančius įrodymus. Todėl nuosprendis naikintinas ir R. M. atžvilgiu priimtinas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

7. R. M. buvo kaltinamas tuo, kad jis veikdamas bendrininkų grupėje su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule įgijo svetimą turtą, iš savo sutuoktinės A. B. gavo jos naudojamos banko sąskaitos rekvizitus, šiuos duomenis perdavė tyrimo metu nenustatytam bendrininkui, kuris naudodamasis interneto prieiga patalpino melagingą skelbimą apie parduodamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, nors tokio automobilio neturėjo, po to, 2016 m. vasario 5 d., E. B. susidomėjus parduodamu automobiliu, jos paprašytas S. M. paskambino skelbime nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bei su tariamu pardavėju sutarė dėl automobilio pirkimo sąlygų ir sutiko sumokėti prašomą 300 eurų dydžio avansą, tą pačią dieną E. B. į jo nurodytą A. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 300 eurų avansą, po to R. M., būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, neteisėtai naudojamu mobiliojo ryšio abonementu paskambino savo motinai N. M. bei liepė išgryninti E. B. pervestus pinigus, bei juos perduoti jo nurodytiems asmenims, tačiau skelbime nurodyto automobilio nepardavė, tokiu būdu, apgaule savo ir nenustatytų bendrininkų naudai įgijo svetimą, E. B. priklausantį, turtą – 300 eurų.

8. Susipažinus su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais R. M. išteisinančiais motyvais matyti, jog apylinkės teismas nesivadovavo ikiteisminio tyrimo metu liudytojų A. B. ir N. M. duotais parodymais, motyvuodamas tuo, jog šios liudytojos teisme atsisakė duoti parodymus prieš R. M., kaip savo šeimos narį bei artimąjį giminaitį, o R. M. ikiteisminio tyrimo metu neturėjo galimybės dalyvauti liudytojų apklausose ir užduoti joms klausimus. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad byloje surinkti įrodymai nepatvirtina R. M. kaltės, jog jis apgaule suklaidinęs nukentėjusiąją neteisėtai ir neatlygintinai, savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą, jog perduodamas savo sutuoktinės A. B. banko sąskaitos rekvizitus nenustatytam asmeniui būtų žinojęs, kad šie duomenys bus naudojami sukčiavimo tikslais ir kad į sąskaitą pervesti pinigai, kuriuos jis liepė išgryninti, yra apgaulės būdu įgytas turtas. Taip pat teismas pažymėjo, jog faktas, kad nusikalstama veika buvo padaryta naudojantis R. M. priklausančiu telefonu, savaime nesuponuoja išvados, jog pats R. M. ją įvykdė ar joje dalyvavo kaip bendrininkas suvokdamas, jog daro nusikaltimą. Apylinkės teismo nuomone, bylos įrodymais neįmanoma paneigti R. M. versijos, kad jo mobilaus ryšio telefonu galėjo naudotis ir kiti bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atliekantys asmenys, tarp jų ir E. B., naudojantis šiuo telefonu sukčiauti nukentėjusiosios atžvilgiu be telefono savininko R. M. žinios. Todėl teismas konstatavo, jog byloje neįrodytas R. M. bendrininkavimas padarant BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą nukentėjusiosios atžvilgiu, todėl jis išteisintinas.

9. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais. Nors pirmosios instancijos teismas viešame teismo posėdyje ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, tačiau apeliacinės instancijos teismui suteikiama teisė įrodymus vertinti iš naujo ir padaryti kitokias išvadas bei savo procesinį sprendimą grįsti naujais įrodymais. Pažymėtina, kad nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas turi ypač atidžiai patikrinti skundžiamo nuosprendžio pagrįstumą, įvertinti, ar teismo išvadas patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai, ar buvo atsižvelgta į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti ir pan.

10. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu, išsamiai išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, apeliacinį skundą, ištyrusi byloje esančius įrodymus ir pati atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, visiškai sutinka su prokuroro skundo argumentais dėl nepagrįsto R. M. išteisinimo.

10.1. BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Baudžiamojo proceso kodekse įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 straipsnyje, 276 straipsnio 4 dalyje ir 301 straipsnyje. Tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris reiškiasi BPK normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas, vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma. Baudžiamojo proceso įstatymas aiškiai reglamentuoja, jog įrodymais gali būti tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Įrodymais gali būti ir duomenys, padedantys nustatyti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, patvirtinti arba paneigti tariamas versijas. Įstatymas neteikia pirmenybės nė vienai įrodymų grupei pagal jų klasifikavimą (pirminiai ir išvestiniai, tiesioginiai ir netiesioginiai ir kt.), gavimo šaltinį (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, specialisto išvada ir pan.). Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2014, 2K-28-976/2015). Tik įvertinus visus įrodymus, pagal jų visumą daromos atitinkamos išvados. Taip pat pažymėtina, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Bylos nagrinėjimo teisme dalyvių pozicija dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privaloma, tačiau teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo argumentai ir motyvai, kuriais remiantis atmetami ar paneigiami tam tikri duomenys. Proceso dalyviams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

10.2. Kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą, netinkamai įvertino surinktus duomenis apie R. M. padarytą nusikalstamą veiką ir jo tyčios turinį, neatsižvelgė į kai kurias reikšmingas bylai teisingai išspręsti aplinkybes ir jų nevertino bendrame duomenų kontekste bei nesiekė pašalinti byloje esančių abejonių, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, jog neįrodyta, kad R. M. dalyvavo padarant jam kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs surinktus įrodymus, tarp jų ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ištirtus įrodymus, priešingai nei apylinkės teismas, sprendžia, jog nagrinėjamoje byloje visiškai pakanka įrodymų pripažinti, kad R. M. dalyvavo įvykdant jam kaltinime nurodytą nusikalstamą veiką, dėl to skundžiamas nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

10.3. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme R. M. savo kaltę dėl bendrininkaujant įvykdyto sukčiavimo nukentėjusiosios E. B. atžvilgiu neigė. Duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme R. M. parodė, kad jis E. B. buvo paskolinęs telefono aparatą, kuris buvo rastas kratos metu pas jį kambaryje. Taip pat parodė, kad E. B. buvo jo prašęs duoti banko sąskaitos numerį, kad galėtų atsiskaityti už telefonus. Galėjo būti, kad 2016-02-05 jis E. B. davė A. B. sąskaitos numerį, tam, kad E. B. galėtų atsiskaityti už įsigytą telefoną. Taip pat R. M. paaiškino, jog E. B. su juo atsiskaitė, t. y. pervedė 150 eurų už telefono aparatą ir 15 eurų už SIM kortelę. Jam paskambino žmona ir pasakė, kad į jos sąskaitą yra pervesti 300 eurų, jo mama nuėjo ir nuėmė pinigus, jis pasiėmė jam skirtus pinigus, o svetimus atidavė. Teigė, kad E. B. buvo pasakęs, kad į nurodytą A. B. banko sąskaitą bus pervesta 300 Eur. Jam E. B. buvo minėjęs, kad laisvėje turi automobilį ir nori jį parduoti. Nežinojo, kad pervesti pinigai buvo kaip avansas už automobilį (2 t. 168–170 b. l.). Tačiau R. M. parodymus, kad jis nežinojo, jog į A. B. banko sąskaitą bus pervesti 300 Eur avansas už parduodamą automobilį, paneigia jo paties ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. M. parodė, kad 2016 metų vasario mėnesio pradžioje kartu su juo bausmę atliekantis E. B. jam pasakė kad nori parduoti automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir sakė, kad įdės skelbimą į internetą. Jis paskolino nelegaliai turėtą telefoną, su kuriuo E. B. internete įdėjo skelbimą apie parduodamą automobilį. E. B. jo telefonu bendravo su automobilio pirkėjais. Jam E. B. pasakė, kad vienas pirkėjas nori pirkti automobilį ir jam reikia sąskaitos numerio, į kurį galėtų pervesti avansą (1 t. 170–172 b. l.). Analogiškas aplinkybes R. M. parodė ir pakartotinės apklausos metu. Dar papildomai paaiškino, kad E. B. pasakė jam, kad norėtų iš jo pirkti tą telefoną su visa SIM kortele, jis sutiko, jei neklysta, jį jam parduoti už 300 eurų. E. B. jam pasakojo, kad jis su kažkokiu pirkėju sutarė dėl automobilio pirkimo, todėl paprašė jo sąskaitos, į kurią tas asmuo iš karto perves avansu 300 eurų už automobilį, o tuos pinigus jis iš karto paliks jo žmonos A. B. sąskaitoje jam už telefoną. Susiskambinęs su sutuoktine pasakė, kad turi būti į jos sąskaitą pervesti 300 eurų. (2 t. 83–86 b. l.). Tai, kad 300 Eur bus pervedami į A. B. banko sąskaitą kaip avansas už parduodamą automobilį, ikiteisminio tyrimo metu parodė pati A. B.. Liudytojos A. B., kuriai buvo išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus prieš save ir šeimos narius, ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, buvo perskaityti. Ji paaiškino, kad 2016 metų vasario pradžioje, galėjo būti 5 diena, jai paskambino vyras R. M. ir paprašė prisijungti prie sąskaitos per elektroninę bankininkystę ir patikrinti ar yra pravesti pinigai. Vyras R. M. telefonu sakė, kad įdėjo skelbimą ir pardavinėja automobilį, sakė pinigai už automobilį (1 t. 155–158 b. l.). A. B. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) banke, išraše matyti, kad E. B. į A. B. sąskaitą 2016-02-05 pervedė 300,00 Eur (1 t. 70–71 b. l.). Nukentėjusioji E. B. apklausiama teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad ji į automobilio pardavėjo nurodytą banko sąskaitą, kuri priklausė A. B., iš savo banko sąskaitos pervedė pinigus, jog banko sąskaitos numeris jai buvo atsiųstas SMS žinute. Šie aptarti įrodymai patvirtina, kad R. M. buvo žinoma, jog į jo sutuoktinės A. B. sąskaitą bus pervedamas 300 Eur avansas už tariamai parduodamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ ir paneigia jo versiją, jog jis nežinojo apie E. B., ar kurio nors kito asmens, į jo nurodytą A. B. sąskaitą pervedamų pinigų kilmės.

10.4. Taip pat byloje esantys objektyvūs duomenys – R. M. ikiteisminio tyrimo metu nurodytos aplinkybės, jam priklausančiame telefone „Samsung GTE-1270“, IMEI (duomenys neskelbtini) ir SIM kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) išlikęs informacijos turinys – paneigia jo teisiamojo posėdžio metu iškeltą versiją, kad jis nežinojo, jog jam priklausančiu telefonu buvo patalpintas skelbimas internete apie parduodamą automobilį. Iš SIM kortelėje Nr. (duomenys neskelbtini) gautų SMS žinučių sąrašo matyti pranešimas, jog 2016.02.04, 23:54:49, tel. (duomenys neskelbtini)“ (1 t. b. l. 97–99). 2016-09-14 UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikta informacija patvirtina, kad skelbimas apie parduodamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, kontaktinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo patalpintas 2016-02-04 23:49:01 (1 t. 107–108 b. l.). Šie aptarti duomenys patvirtina, kad skelbimas apie parduodamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ internetiniame tinklalapyje buvo patalpintas 2016 m. vasario 4 d. 23.49 val., apmokėtas – 23.54 val., t. y. nakties metu, kai pataisos namuose kaliniai būna savo kambariuose. Tokias aplinkybes nurodė ir pats R. M.. Jis paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namuose nuo 22 iki 6 val. yra nustatytas nepertraukiamo miego režimas, kurio metu kalinai turi būti savo kambariuose. Be to, kaip matyti iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų pateikto rašto E. B. pataisos namuose gyveno 2-ame nuteistųjų būryje, kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini), o R. M. – 2-ame nuteistųjų būryje, kambaryje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. 121–125 b. l.). Taigi, R. B. ir R. M. gyveno skirtinguose kambariuose, todėl akivaizdu, kad 2016-02-05 23:49 val., 23:54 val. (nakties metu), iš R. M. priklausančio telefono atliktas apmokėjimas už patalpintą skelbimą apie parduodamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo būti atliktas jam nežinant. Juolab, kad pats R. M. duodamas parodymus teigė, jog telefoną visuomet turėjo jis, E. B. galėjo naudotis jo telefonu tuo metu, kai jis sportuodavo, valgydavo, darydavosi ar tvarkydavosi savo reikalus. Jis skolindavo E. B. telefoną neilgam laikui. Tokių aplinkybių, kad telefoną E. B. jis būtų skolinęs nakčiai, R. M. nenurodė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei duodamas parodymus teisme.

10.5. R. M. pripažino, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, kratų ir apžiūrų metu, 2-ame nuteistųjų būryje, (duomenys neskelbtini) kambaryje po lova rastas ir paimtas mobiliojo ryšio telefonas „Samsung GT-E1270“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele PILDYK Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad telefono Nr. (duomenys neskelbtini) buvo naudojamas mobiliojo ryšio įrenginyje, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), nuo 2016-02-04 20:55:59 iki 2016-02-07 13:02:59 (1 t. 58 b. l.), jog minėtas telefono numeris buvo nurodytas skelbime dėl automobilio „(duomenys neskelbtini)“ pardavimo, jog į šį telefono numerį skambino S. M., tarėsi dėl automobilio pardavimo. Be to, telefono „Samsung GT-E1270“ apžiūros metu nustatyta, kad tarp telefone užfiksuotų duomenų yra užfiksuotas abonementas Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pavadintas „(duomenys neskelbtini)“, jog tai S. M. naudojamas abonementas. Šios aplinkybės taip pat patvirtina, kad R. M. buvo žinoma apie jam priklausančio telefono „Samsung GT-E1270“ panaudojimą vykdant sukčiavimą bei įrodo jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

10.6. Asmenys, su kuriais bendrai veikė R. M., nenustatyti, tačiau apie jų pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, susitarimą su kaltinamaisiais bei tyčios turinį teismas gali spręsti iš byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių specifikos. Iš byloje surinktų duomenų seka, kad tai buvo asmenys, atliekantys bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, t. y. jau sulaukę amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė bei pakaltinami. Byloje neabejotinai nustatyta, kad veiksmai, kuriais jie visi prisidėjo prie nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, objektyviosios pusės požymių įgyvendinimo pasireiškė tuo, kad buvo gautos automobilio „(duomenys neskelbtini)“ nuotraukos, kurios buvo patalpintos tinklapyje (duomenys neskelbtini), jog buvo bendraujama su automobilio pirkėju, kaip nustatyta byloje su S. M., jog R. M. pasirūpino, kad A. B. leistų pasinaudoti jos banko sąskaita pinigams pervesti, o N. M. išgrynintų pinigus ir juos perduotų jo nurodytiems asmenims. Bylos aplinkybės patvirtina, kad tiek R. M., tiek nenustatyti asmenys tarpusavyje derino savo atliekamus kiekvienam priskirtus veiksmus, suprato kokiu būdu šie pinigai iš nukentėjusiosios buvo gauti. Nurodytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, kad R. M. suprato, jog veikdamas bendrai su nenustatytais asmenimis, pasiskirsčius vaidmenimis, kiekvienam atliekant jam priskirtą vaidmenį, apgaule savo ir nenustatytų bendrininkų naudai įgijo svetimą, E. B. priklausantį, turtą – 300 eurų. Visi bendrininkai atsako už bendrą nusikalstamą veiką, nors jie atliko tik dalį objektyviosios pusės požymių. Todėl laikytina, kad R. M. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje su kitais nenustatytais asmenimis.

11. Apibendrindamas pirmiau išdėstytas aplinkybes ir įvertinęs visus byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog įrodyta, kad R. M. veikdamas bendrininkų grupėje su tyrimo metu nenustatytais asmenimis, apgaule įgijo svetimą turtą, tyrimo metu tiksli data ir laikas nenustatytas, iš savo sutuoktinės A. B. gavo jos naudojamos banko sąskaitos rekvizitus, šiuos duomenis perdavė tyrimo metu nenustatytam bendrininkui, po to, 2016 m. vasario 4 d., 23.49 val., tyrimo metu nenustatytas asmuo, naudodamasis interneto prieiga IP (duomenys neskelbtini), tinklapyje (duomenys neskelbtini), patalpino melagingą skelbimą, kurio ID (duomenys neskelbtini), apie parduodamą automobilį „(duomenys neskelbtini)“, nors tokio automobilio neturėjo, po to, 2016 m. vasario 5 d., E. B. susidomėjus parduodamu automobiliu, jos paprašytas S. M. paskambino skelbime nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) bei su tariamu pardavėju sutarė dėl automobilio pirkimo sąlygų ir sutiko sumokėti prašomą 300 eurų dydžio avansą, tą pačią dieną E. B. į jo nurodytą A. B. AB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė 300 eurų avansą, po to R. M., būdamas (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, neteisėtai naudojamu mobiliojo ryšio abonementu paskambino savo motinai N. M. bei liepė išgryninti E. B. pervestus pinigus, bei juos perduoti jo nurodytiems asmenims, tačiau skelbime nurodyto automobilio nepardavė, tokiu būdu, apgaule savo ir nenustatytų bendrininkų naudai įgijo svetimą, E. B. priklausantį, turtą – 300 eurų. Todėl skundžiamas apylinkės teismo išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas – apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

12. R. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe teisėjų kolegija pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), nes būdamas teistas už tyčinį nusikaltimą, už kurį teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą.

13. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę R. M., atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

13.1. R. M. nedirbantis, išsiskyręs, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą. Nesunkų nusikaltimą R. M. padarė laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, anksčiau teistas devynis kartus, iš jų ne kartą teistas už nusikaltimus nuosavybei. Šiuo metu R. M. atžvilgiu nagrinėjamos trys baudžiamosios bylos, viena iš jų dėl analogiškų nusikaltimų padarymo. Baustas administracine tvarka. Šių aplinkybių visuma neigiamai apibūdina R. M., rodo didesnį jo asmenybės pavojingumą, jo nenorą taisytis, paklusti įstatymams ir jų laikytis bei leidžia teigti, kad jo padarytos nusikalstamos veikos nebuvo atsitiktinės, o padarytos dėl jo paties antivisuomeninių nuostatų, kurios jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio, t. y. nusikalstamos veikos buvo tik nuoseklus R. M. gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Todėl atsižvelgus į aptartas aplinkybes, R. M. už nusikalstamos veikos padarymą skiriama BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė, nes tik taip bus įgyvendinti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, ir įvykdytas teisingumas. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms R. M. paskirtos bausmės dydis nustatytinas mažesnis nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

14. Dėl nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. B. civilinio ieškinio pažymėtina, kad BPK 109 straipsnis numato, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Byloje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė E. B. pareiškė 300 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti (1 t. 31 b. l.), nurodydama, kad jai buvo padaryta turtinė žala, nes ji pervedė į A. B. banko sąskaitą 300 Eur avansą už parduodamą automobilį. Pateikė 2016-02-05 AB (duomenys neskelbtini) išduotą mokėjimo nurodymą, kuriame nurodyta, kad mokėtojas – E. B., sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), gavėjas – A. B., sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 300,00 EUR, mokėjimo paskirtis – papildymas. Byloje nustatyta, kad R. M. ir nenustatytų asmenų nusikalstamais veiksmais buvo padaryta nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei E. B. turtinė žala. Todėl remiantis išdėstytu bei atsižvelgiant į tai, kad E. B. neabejotinai patyrė turtinę žalą dėl R. M. ir nenustatytų asmenų veiksmų, civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir šios žalos atlyginimas priteisiamas iš R. M..

15. Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimu R. M. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas į jam nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas 300 eurų sumai, laikomas AB (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini). Laikinai apribojant nuosavybės teisę siekiama užtikrinti E. B. pareikšto 300 eurų dydžio civilinio ieškinio išieškojimas. Kadangi nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. B. civilinis ieškinys iki šiol nėra atlygintas, laikino R. M. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas palikti galioti iki visiško nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. B. civilinio ieškinio atlyginimo.

16. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, – telefonas „Samsung GT-E1270“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato saugykloje (1 t. 95, 96 b. l.), – konfiskuotini ir sunaikintini kaip menkaverčiai (BK 72 straipsnis, BPK 94 straipsnio 1 dalies 1, 4 punktas). Prie baudžiamosios bylos pridėta CD laikmena, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, paliktina saugoti prie bylos, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 2 punktu,

nusprendžia:

panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 27 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – R. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią R. M. skaičiuoti nuo jo sulaikymo dienos vykdant šį nuosprendį.

R. M. paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, panaikinti.

Tenkinti nukentėjusiosios E. B. pareikštą civilinį ieškinį ir iš R. M. priteisti nukentėjusiajai E. B. 300 Eur turtinei žalai atlyginti.

Palikti galioti Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į R. M. nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas 300 eurų sumai, laikomas AB (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), AB (duomenys neskelbtini) banke (duomenys neskelbtini). Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į R. M. pinigines lėšas palikti galioti iki visiško nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės E. B. civilinio ieškinio atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – „Samsung GT-E1270“, IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele PILDYK Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato saugykloje – konfiskuoti ir sunaikinti kaip menkaverčius. CD laikmeną pridėtą prie baudžiamosios bylos, palikti saugoti prie bylos.

Kolegijos pirmininkas Gražvydas PoškusTeisėjai Nijolė MatuzevičienėVirginija Žindulienė