Teisora
Registruotis

Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2025-02-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-270-1225/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-02-04
Bylos Nr.
1-270-1225/2025
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-28566-2024-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Pupšytė
Kaltinamasis
A. L.
Nukentėjusysis
I. L., M. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-270-1225/2025Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28566-2024-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.7.13; 1.1.8.10.3; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.10.1.1; 1.2.4.4.2.3; 1.2.14.9.1; 2.1.16.1.7; 2.1.16.1.10; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. vasario 4 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Vaida Pupšytė,sekretoriaujant Loretai Dosinienei,dalyvaujant prokurorui Andriui Brasui,kaltinamajam A. L., jo gynėjui advokatui B. V.,nukentėjusiesiems I. L., M. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. L., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, (duomenys neskelbtini) pilietis, turintis vidurinį profesinį išsilavinimą, nevedęs, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Užimtumo tarnyba), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1. Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 29 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 2 dalį, 286 straipsnį ir, vadovaujantis 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 64¹ straipsniu, skirta 8 MGL, t. y. 1 040 Lt, dydžio bauda;

2. Kauno apylinkės eismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 16 d. nutartimi pripažinta, kad baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, padarė būdamas nepakaltinamas ir taikyta priverčiamoji medicinos priemonė – ambulatorinis stebėjimas Pirminės psichikos sveikatos priežiūros centre. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. spalio 29 d. nutartimi nutrauktas priverčiamosios medicinos priemonės taikymas;

3. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą bausmės laiką atlyginti padarytą turtinę žalą;

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, bei neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. gegužės 23 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrintos Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. teismo baudžiamuoju įsakymu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės ir skirta 11 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbi 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis, bei per 4 mėnesius atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, šio įpareigojimo terminą skaičiuojant nuo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. balandžio 5 d. baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios;

5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 5 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 1 metų laisvės apribojimo bausmė, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant neatlygintinai išdirbti 100 valandų per laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis;

6. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo dienos pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, viso bausmės vykdymo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 8 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Vadovaujantis 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 21 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė – 1 metai 4 mėnesiai laisvės apribojimo, vietoje intensyvios priežiūros įpareigojant per 3 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, viso bausmės vykdymo metu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 8 mėnesius sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi paskirtas papildomas įpareigojimas – per visą likusį bausmės laiką gydytis nuo alkoholizmo. Bausmę atlikęs, 2023 m. gruodžio 19 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

A. L. 2024 m. liepos 25 d. apie 02.30 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo tėvą I. L., t. y. buitinio konflikto metu tyčia vieną kartą trenkė kirviu į nukentėjusiojo I. L. dešinę plaštaką, padarydamas kirstinę žaizdą dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje ir odos nubrozdinimą dešinio dilbio srityje, sukėlusius I. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, A. L. 2024 m. rugpjūčio 2 d. apie 21.00 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, akmeniu išdaužė 4 vnt. namo medinių langų stiklo paketus, 435,93 Eur vertės, ir apgadino balkoną, 449,58 Eur vertės, tokiu būdu sugadino M. Š. priklausantį 885,51 Eur vertės turtą.

Šiais savo veiksmais A. L. padarė nusikaltimą, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis A. L. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad nuo anksčiau turėjo didelių problemų su psichika, buvo „užsikodavęs“ nuo alkoholio vartojimo, bet išsiskyrė su drauge, tai tuo metu (2024 m. liepos 25 d.) vyko psichozė. Gydėsi ligoninėje, esančioje (duomenys neskelbtini), baigė „Minesotos“ programą. Nėra dienos, kad nesigailėtų dėl to, ką padarė. Miglotai atsimena, kas įvyko 2024 m. liepos 25 d., buvo neblaivus. Tėvukas gyvena vienas, o jis (kaltinamasis) – su mama. Negali paaiškinti, kas įtakojo tokią agresiją, kažkas „susišvietė“ ir iš savo namų paėmė kirvį. Naktį nuėjo pas tėvą į namus, nežino kodėl ir ką norėjo padaryti, gal kerštauti. Išdaužė namo langą, tėvas gindamasis pripurškė dujų. Nelabai pamena aplinkybių, jis sužalojo tėvą kirviu, pasišalino. Tėvui galėjo būti padaryti tokie sužalojimai, kuriuos nustatė ekspertai, viską pilnai pripažįsta. Po įvykio su tėvu kalbėjo, bendrauja minimaliai, jo atsiprašė. Piktnaudžiavimas alkoholiu buvo užsitęsęs, tęsėsi ir psichozė, nežino, kas jam pasidarė. Net nepamena, ką padarė 2024 m. rugpjūčio 2 d., galėjo būti išdaužti langai. Aplinkybės, nurodytos kaltinamajame akte, teisingos. Priešiškų santykių su nukentėjusiąja nebuvo, nežino, kodėl taip padarė, pas nukentėjusiąją nesilanko. Žalos neatlygino, tačiau telefonu nukentėjusiosios atsiprašė. Pripažįsta visas aplinkybes, nurodytas kaltinamajame akte dėl abiejų nusikalstamų veikų padarymo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityti kaltinamojo A. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad nuo 2020 m. iki 2024 m. buvo gydytas psichiatrinėje ligoninėje Marių ir Aleksoto sektoriuose, taip pat yra registruotas ligų priklausomybės centre Kaune. Savo veiksmus supranta, juos kontroliuoja. 2024 m. liepos 25 d., tikslaus laiko nežino, bet neneigia, kad galėjo būti apie 02.30 val., kai užpyko ant tėvo, kad tėvas jo negerbia, iš namų pasiėmė nuosavą žalios spalvos kirvį ir nuėjo iki tėvo I. L. namų, kuris gyvena netoliese, adresu (duomenys neskelbtini), maždaug 2 km atstumu. Būdamas neblaivus ir įpykęs, su rankoje turimu kirviu išdaužė tėvo automobilio „VW Touran“, kurio valstybinių numerių nežino, langus, kuriuos tiksliai, nežino, taip pat išdaužė gyvenamo namo langą, jei neklysta – tik vieną, tačiau gali ir klysti. Tuomet tėvas atidarė duris ir išėjęs į kiemą pasakė, kad užmuš. Tėvas įpykęs, kad daužė langus, purškė dujų, tuomet jis (kaltinamasis) traukėsi. Neneigia, kad su turimu kirviu trenkė tėvui, tačiau nematė, kur trenkė, nes nuo dujų buvo prisimerkęs. Norėjo tėvą tik pagąsdinti, bet gavosi, kaip gavosi. Turi nuoskaudų nuo vaikystės, nes tėvas su juo elgiasi nepagarbiai. Su visomis aplinkybėmis, nurodytomis pranešime apie įtarimą, sutinka, nuoširdžiai gailisi. Pasižada, kad ikiteisminio tyrimo metu nebendraus ir neieškos su juo ryšių. Sutinka, kad jo poelgio priežastis – alkoholio vartojimas, stengsis jo nevartoti, kad mąstytų blaiviai (2 t., b. l. 91–94). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes nurodė teisingai. Paaiškino, kad pykčio ant nukentėjusiosios M. Š. nelaikė.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai kaltinamasis paaiškino, kad su įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo įtariamas, supranta, kaltu prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi. Savo ankstesnius parodymus prisimena, juos tvirtina, lieka prie pastarųjų, nieko papildyti neturi. Nori pažymėti, kad tiek tėvo I. L., tiek krikšto mamos M. Š. atsiprašė, jie susitaikė. Šiai dienai jokios žalos niekam nėra atlyginęs. Sutinka su visomis aplinkybėmis, nurodytomis pranešime apie įtarimą, dėl to nuoširdžiai gailisi (2 t., 114–116).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas papildomai kaltinamasis paaiškino, kad su įteiktu pranešimu apie įtarimą susipažino, kuo įtariamas, supranta, kaltu prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi. Savo ankstesnius parodymus prisimena, juos tvirtina, pasilieka prie jų, nieko papildyti neturi. Su visomis aplinkybėmis, nurodytomis pranešime apie įtarimą, sutinka, nuoširdžiai gailisi (2 t., b. l. 152–154). Perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kaltinamasis paaiškino, kad apie byloje pareikštą Kauno teritorinės ligoninės kasos civilinį ieškinį žino, ketina žalą atlyginti.

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltę patvirtina ir kiti įrodymai, teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti BPK 273, 291 straipsniuose nustatyta tvarka.

Įrodymai dėl 2024 m. liepos 25 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte

Liudytojas I. L., apklaustas 2024 m. liepos 25 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo metu, paaiškino, kad buvo namuose (duomenys neskelbtini). 2024 m. liepos 25 d. apie 02.30 val. į namų kiemą atėjo sūnus A. L., kuris elgėsi agresyviai, vaikščiojo kieme su kirviu, išdaužė automobilio galinį ir dešinės pusės šoninį galinį langą. Tuomet priėjo prie gyvenamojo namo ir išdaužė du langus į kambarį bei šaukė, kad „tai yra už praeitą kartą, kai kvietei policiją“. Jis (liudytojas) atidarė namo duris ir A. L. vieną kartą tyčia trenkė kirviu į jo dešinės rankos plaštaką, todėl, gindamasis prieš sūnų, panaudojo ašarines dujas ir uždarė namo duris. Paskambino į bendrąjį pagalbos centrą 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Sūnus pasišalino nežinoma kryptimi. Minėtais veiksmais buvo sužalota dešinės rankos plaštaka bei patyrė fizinį skausmą, kurį jaučia iki šiol. Sūnus A. L. smurtauja ne pirmą kartą, policija kviesta taip pat ne pirmą kartą. Šiuo metu jam yra išduotas Smurto artimoje aplinkoje (SAA) orderis, kurio sūnus nesilaiko. Į įvykio vietą buvo atvykę greitosios medicinos pagalbos gydytojai, kurie jį (liudytoją) apžiūrėjo, tačiau į gydymo įstaigą vykti atsisakė. Artimiausiu metu žada kreiptis į gydymo įstaigą, kadangi žaizda yra kirstinė bei, gydytojų nurodymu, reikia susiūti. Liudytojų įvykio metu nebuvo. Dėl sugadinto turto nuostolius tikslins tyrimo eigoje, jeigu turės pretenzijų dėl sugadinto turto, taip pat patikslins tyrimo eigoje (1 t, b. l. 9–19).

Liudytojas I. L. papildomos apklausos metu paaiškino, kad ankstesnių parodymų nekeičia, tik papildomai nori pasakyti, kad dėl sūnaus išdaužtų namų ir automobilio langų jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės. Civilinio ieškinio dėl išdaužtų langų byloje neteikia ir ateityje neteiks (1 t., 89–92).

Iš 2024 m. liepos 25 d. tarnybinio pranešimo dėl sulaikyto asmens matyti, kad atvykus adresu (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnus pasitiko pranešėjas I. L.. Jis paaiškino, kad sūnus A. L. naktį, apie 02.30 val., atėjo į jo kiemą. Kol I. L. miegojo, sūnus kirviu išdaužė namo langą, automobilio galinį ir galinius dešinės pusės langus. I. L. prabudęs nuo triukšmo išėjo į lauką sudrausminti sūnaus, kilo konfliktas ir A. L. su kirviu trenkė I. L. per ranką, taip sužeidė dešinės rankos plaštaką. I. L. gindamasis A. L. į veidą papurškė ašarinių dujų ir A. L. pabėgo nežinoma kryptimi. Tuomet I. L. iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai apžiūrėjo namus ir šalia esančius ūkinės paskirties pastatus, tačiau A. L. nerado, buvo iškviestas pastiprinimas. Apžiūrėjus aplinkines vietas, pastebėtas keliu einantis vyras. Pabendravus su juo, paaiškėjo, kad tai A. L., kuris apie 04.00 val. buvo patalpintas į laikino sulaikymo patalpas. Patikrinus alkoholio matuokliu, A. L. nustatytas 0.96 promilių neblaivumas. Viename iš ūkinės paskirties pastatų buvo rastas kirvis, kuriuo A. L. sužalojo I. L. ir išdaužė langus (1 t, b. l. 63).

2024 m. liepos 25 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, be 2024 m. liepos 25 d. tarnybiniame pranešime dėl sulaikyto asmens nurodytų aplinkybių, nurodyta, kad apie įvykį pranešė nukentėjusysis I. L., jam ant dešinės rankos plaštakos nustatyta kraujuojanti žaizda, yra labai susijaudinęs, pastebima akivaizdi baimė. Smurtu įtariamas asmuo – A. L., kuris yra nukentėjusiojo sūnus. A. L. agresyvus, neblaivus, jam nustatytas 0,96 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 53–56).

2024 m. liepos 25 d. asmens apžiūros protokole užfiksuota I. L. apžiūra. Matomas vyriškos lyties asmuo, apie 1,70 m, apsirengęs juodos spalvos džemperiu, pilkos spalvos sportinėmis kelnėmis, pilkos spalvos palaidine, tamsios spalvos sportiniais batais. Ant dešinės rankos plaštakos matomas užklijuotas pleistras, kuris nufotografuojamas su masteline liniuote. Daugiau sužalojimų ant vyro nepastebėta. Sudaryta fotolentelė (1 t., b. l. 65–71).

2024 m. liepos 25 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini) apžiūra. Iš kairės pusės yra medinis ūkinės paskirties pastatas, pasisukus kairiau ir priėjus arčiau, matomas įėjimas, priešais jį, ant žolės, šalimais įvairių augalų, matomas kirvis plastikiniu kotu, žalios spalvos rankena. Nufotografavus kirvį, jis paimtas ir supakuotas į popierinį paketą. Grįžus į kelią, pasisukus dešiniau, priešais matyti įvažiavimas į namo, adresu (duomenys neskelbtini), kiemą. Patekus į kiemą, priešais matomas vieno aukšto medinis gyvenamosios paskirties pastatas. Priėjus arčiau, matomas automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio galinio dangčio langas išdužęs, šalia automobilio, ant grindinio, yra stiklo duženos. Apėjus automobilį iš dešinės pusės, matomas išdužęs galinis šoninis dešinės pusės langas, šalia automobilio ant grindinio yra stiklo duženos. Judant tolyn, pasisukus į dešinę pusę, priešais matyti plastikines pagrindinio įėjimo duris, kurias atidarius patekta į gyvenamąsias patalpas. Gyvenamųjų patalpų viduje, iš kairės pusės, prie sienos yra lova, išdužęs langas, stalas su ant jo esančiais įvairias buičiai skirtais daiktais ir kėdė. Prie kėdės, ant grindų, matyti stiklo duženos. Daugiau jokių pėdsakų ar objektų nepastebėta, įvykio vieta vaizdo kameromis nestebima (1 t, b. l. 22–36).

Iš byloje esančių Alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo rezultatų matyti, kad A. L. 2024 m. liepos 25 d. 4.18 val. nustatytas 0,96 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 61).

2024 m. liepos 26 d. kitų objektų apžiūros protokole užfiksuota apžiūrėti policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo įrašų ir BPC skambučio garso įrašo apžiūra. Paleidus vaizdo įrašą „PSS-20240725-032621UTC+0300.mp4“, girdėti, kad policijos pareigūnas bendrauja su vyru, kurio paklausus: „Kas rankai?“, atsako, kad sūnus su kirviu kirto, nurodo, kad šis slepiasi. Policijos pareigūnas informuoja budėtoją. Vaizdo įrašas trunka 2 min. 59 s. Paleidus vaizdo įrašą „PSS-20240725-033025UTC+0300.mp4“, matyti, kad policijos pareigūnai apžiūri teritoriją, apžiūri automobilį, kurio išdaužti langai, taip pat apžiūri gyvenamas patalpas, kuriose taip pat matyti išdaužti langai. Atvykus kitiems pareigūnams, vykdoma asmens paieška. Vaizdo įrašas trunka 23 min. 49 min. Paleidus vaizdo įrašą „PSS-20240725-041358UTC+0300.mp4“, matyti, kad laikino sulaikymo patalpoje yra sulaikytas vyras, kurio paklausus, dėl ko įvyko konfliktas, jis nurodo, kad tėvas jį visą gyvenimą engė ir skriaudė, o dabar duoda atgal. Tikrinamas vyro girtumas. Vaizdo įrašas trunka 3 min. 59 s.

Paleidus BPC garso įrašą „BPC skambu io ra as (ID 95444227290, skambu io prad ia_ 2024-07-25 02_49_33).mp3“, girdisi, kad vyras informuoja, jog sūnus sudaužė mašinos stiklus, nurodo adresą: (duomenys neskelbtini). Paklausus, ar reikalinga greitoji, vyras nurodo, kad nežino, prašo, kad greičiau atvažiuotų policiją. Taip pat nurodo, kad sūnų nupurškė dujomis ir kad pačiam kliuvo. Prisistato I. L.. Garso įrašas trunka 3 min. 54 s. (1 t., b. l. 111–113).

2024 m. liepos 30 d. daiktų apžiūros protokole aprašyta kirvio apžiūra, kuris paimtas įvykio vietos apžiūros metu. Ant kirvio matyti užrašas „EDWARD“. Kirvis su nusidėvėjimo požymiais, rankenos, kuri yra juodos/žalios spalvos, ilgis – 60,5 cm., geležtės ilgis – 9 cm (1 t., b. l. 115–119).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 1517/2024(02) matyti, kad I. L. konstatuota kirstinė žaizda dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje. Šis sužalojimas padarytas vienu smūgiu kertančių-pjaunančių savybių įrankiu, galimai kirviu, ir vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Odos nubrozdinimas dešinio dilbio srityje padarytas vienu smūgiu, briauną turinčiu daiktu ar įrankiu ir galėjo būti padarytas kirviu. Atskirai vertinant šis odos nubrozdinimas yra nežymus sveikatos sutrikdymas. Šie du sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku bei aplinkybėmis. Paviršinė žaizdelė kaktoje bei odos nubrozdinimo žymės nosies nugarėlėje padarytos aštriabriauniais daiktais, galimai stiklo šukėmis apie 2-3 paras anksčiau, nei sužalojimai dešinėje rankoje. Šie sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai sukėlė I. L. fizinį skausmą (1 t., b. l. 108–110).

Įrodymai dėl 2024 m. rugpjūčio 2 d. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje

Nukentėjusioji M. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini) ravint daržą, išgirdo vyrišką balsą, pradėjo loti šunys. Pamatė pro automatinius vartus į kiemą įėjusį A. L.. Dukra atbėgo jos (nukentėjusiosios) parsivesti į namus, nes dukra bijojo, kad A. L. nieko blogo nepadarytų. Įbėgus į namus, su dukra pastebėjo, kad išdaužti 4 vnt. medinių langų stiklai ir apgadintas balkonas. Tada pamatė, kaip A. L. išėjo iš kiemo. Po kelių akimirkų A. L. vėl grįžo, bet jį sulaikė triukšmą išgirdę žmonės, kurie jo neįleido į jos (nukentėjusiosios) namus, kol atvyko policijos pareigūnai. Paskutinius 10 metų A. L. psichologinė būsena suprastėjo, nes pradėjo vartoti narkotikus. Ji A. L. labai bijo (1 t., b. l. 162–164).

Papildomos apklausos metu nukentėjusioji M. Š. paaiškino, kad ankstesnius parodymus tvirtina ir nori pridurti, kad A. L., išmušdamas 4 vnt. langų, padarė 435,58 Eur turtinę žalą. A. L., naudodamas šašlykinės nuimamas kojas, apgadino balkoną ir padarė 449,58 Eur turtinę žalą. Žalos dydis yra pateiktas sąmatoje (1 t., b. l. 173–176).

Liudytoja Ž. Š., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad gyvena kartu su mama M. Š.. A. L. yra jos pusbrolis, jų santykiai visuomet būdavo normalūs, su juo mažai bendraudavo. Nuo tada, kai pirmą kartą A. L. apgadino jos ir mamos turtą, sulaužė automatinius vartus, prasidėjo pykčiai, jis nuolat bando konfliktuoti su mama M. Š.. 2024 m. rugpjūčio 2 d. apie 21.00 val. plaunantis rankas, o mamai būnant lauke, staiga išgirdo garsą, sklindantį iš lauko. Pagalvojo, kad kažkas šaudo fejerverkus. Kadangi augina šunį, kuris bijo fejerverkų, pagalvojo, kad reikia šunį parsivesti į namus. Atidariusi lauko duris pamatė prie namo stovintį A. L., kuris rankoje laikė plytą, atrodė visiškai neadekvatus. Jis pradėjo į ją (liudytoją) bėgti, rankoje laikydamas plytą, rėkė necenzūrinius žodžius „(necenzūrinis žodis) erkės užmušiu“. Ji įbėgo į namus, užsirakino duris ir pro galines duris išbėgo į lauką ieškoti mamos ir šuns. Kartu su mama įbėgusios į namus ir užsirakinusios duris paskambino policijai. Nuėjusios į svetainės patalpas, pamatė ant grindų gulintį pamatų gabalą, tada pastebėjo, kad yra išdaužtas svetainės langas, ant žemės gulinčias šukes. Su mama nuėjusios į kitą kambarį, pastebėjo, kad ir tas langas yra išdaužtas. Turtas yra draustas, tyrimo eigoje kartu su mama patikslins žalą. Matė, kad kaimynai A. L. ramino, netrukus atvyko policija (1 t., b. l., 181–185).

Iš 2024 m. rugsėjo 6 d. nutarimo sujungti ikiteisminius tyrimus matyti, kad Kauno apskrities VPK atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-28566-24, kuriame pranešimas apie įtarimą įteiktas A. L. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2024 m. liepos 25 d. apie 02.30 val. namo, adresu (duomenys neskelbtini), kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, smurtavo prieš savo tėvą I. L., t. y. buitinio konflikto metu tyčia vieną kartą trenkė kirviu į nukentėjusiojo I. L. dešinę plaštaką, padarydamas kirstinę žaizdą dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje ir odos nubrozdinimą dešinio dilbio srityje, sukėlusius I. L. nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kauno apskrities VPK taip pat atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-30403-24, kuriame pranešimas apie įtarimą pagal BK 187 straipsnio 1 dalį įteiktas A. L. dėl to, kad jis 2024 m. rugpjūčio 2 d. apie 21.00 val. namo kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), išdaužė 4 vnt. medinių langų stiklus ir apgadino balkoną, tokiu būdu sugadino M. Š. priklausantį 3 414,28 Eur vertės turtą. Šie ikiteisminiai tyrimai buvo sujungti (1 t., b. l. 20–21).

Iš 2024 m. rugpjūčio 7 d. protokolo-pareiškimo matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. adresu (duomenys neskelbtini) apie 21.00 val. ravint daržą, M. Š. išgirdo vyrišką balsą, pradėjo loti šunys. Nelabai kreipė dėmesio, bet tada pamatė pro automatinius vartus į kiemą įėjusį A. L.. Šuniui jis kažką padarė, kad šuo nepuolė. Tada dukra atbėgo jos parsivesti į namus. Įbėgus į namus, su dukra pastebėjo, kad akmeniu, kuris gulėjo ant grindų, išdaužti 4 vnt. medinių langų stiklai ir apgadintas balkonas. Prašo asmenį nubausti, jį įpareigoti gydytis gydymo įstaigoje, nesiartinti prie M. Š. gyvenamosios vietos bei atlyginti padarytą turtinę ir neturtinę žala. Žalos dydį pateiks tyrimo eigoje (1 t., b. l. 137–144).

Iš policijos įvykių registro ROIK: 0124000479474 matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. 21.12 val. E. Č. pranešė, jog ką tik nepažįstamas vyras išdaužė kaimynės langus. Nepažįstamą vyrą šiuo metu laiko kaimynai (1 t., b. l. 157).

Iš 2024 m. rugpjūčio 3 d. tarnybinio pranešimo dėl atliktų veiksmų matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. apie 21.17 val. gautas nurodymas vykti adresu (duomenys neskelbtini) pagal pranešimą, kad ką tik giminaitis išdaužė namo langus, kaimynai asmenį sulaikė. Atvykus nurodytu adresu, policijos pareigūnus pasitiko M. Š. ir Ž. Š., kurios nurodė, kad atėjo giminaitis A. L., kuris atrodė neadekvatus bei agresyvus, ir plytas pradėjo mėtyti į langus. Išdaužęs langus jis pasišalino link gyvenamųjų namų kvartalo. Apvažiavus (duomenys neskelbtini) teritoriją, ant žolės pastebėjo gulintį asmenį, kaip vėliau paaiškėjo – A. L.. Jis buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, neatsakinėjo į užduodamus klausimus, todėl buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu, jam nustatytas 2,35 promilių neblaivumo laipsnis. Kadangi asmuo visiškai nesiorientavo aplinkoje, buvo iškviesti medikai, kurie atvykę apžiūrėjo vyriškį ir įvertinę jo būklę nusprendė vežti į Marių psichiatrijos ligoninę. Nuėjus pabendrauti su Ž. Š., ji paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. apie 21.00 val., buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), plovėsi rankas, o mama M. Š. tuo metu buvo lauke. Staiga išgirdo garsą, sklindantį iš lauko, kaip nurodė, pagalvojo, kad kažkas šaudo fejerverkus. Kadangi Ž. Š. augina šunį, kuris bijo fejerverkų, ji pagalvojo, kad reikia šunį parsivesti į namus. Atidariusi lauko duris pamatė prie namo, kieme, stovintį A. L., kuris rankoje laikė plytą. Jis pasirodė visiškai neadekvatus. A. L. pradėjo bėgti į Ž. Š. pusę, rankoje laikydamas plytą. Ž. Š. išsigandusi įbėgo į namus, užsirakino duris ir per kitas, galines duris, išbėgo į lauką ieškoti mamos bei šuns. Suradusi mamą, ji įbėgo atgal į namus ir užsirakino duris. Kadangi A. L. prieš kelis metus buvo sugadinęs mamos turtą, Ž. Š. nurodė, kad suprato, jog šis ir vėl kėsinasi tą patį daryti. Apžiūrėjusi namus pastebėjo, kad išdaužtas svetainės langas bei kito kambario langas, ant žemės gulėjo akmens gabalas, su kuriuo ir buvo išdaužti langai. Nurodė, kad turtas yra draustas, tačiau visus reikiamus dokumentus pateiks tyrimo eigoje, žalą taip pat patikslins tyrimo eigoje kartu su mama. Bendraujant su M. Š., ji atrodė labai išsigandusi bei susijaudinusi, atsisakė šiuo metu rašyti pareiškimą, todėl šiai buvo įteiktas šaukimas atvykti į policijos komisariatą. M. Š. nurodė, jog žalą patikslins tyrimo eigoje. Taip pat nurodė, kad A. L. atrodė labai agresyvus, yra ne kartą gulėjęs psichiatrijos ligoninėje ir, jos manymu, šiam reikia būtinai gydytis, kadangi yra neprognozuojamas (1 t., b. l. 189–193).

2024 m. rugpjūčio 2 d. – 2024 m. rugpjūčio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos (duomenys neskelbtini) apžiūra. Priėjus prie dviejų aukštų plytinio namo ir užlipus laiptais iki durų, pro jas patekta į koridorių, iš kurio nuėjus į miegamąjį, matyti du langai ir balkono durys. Pravėrus balkono duris ir patekus į balkoną, jame ant betoninio balkono grindinio mėtosi stiklo šukės, matomas išdaužtas langas. Grįžus atgal į koridorių, prie lauko durų ir pasukus koridoriuje į kairę, matoma svetainė, ant svetainės grindinio – stiklo šukės, prie židinio – akmens gabalas. Akmens gabalas supakuotas į paketą Nr. KB0654597. Matomi dar trys langai, du iš jų yra išdaužti. Daugiau tyrimui reikšmingų daiktų ar objektų nerasta. Teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nestebima (1 t., b. l. 145–156).

Iš 2024 m. rugpjūčio 13 d. tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo matyti, kad atliekant tyrimo veiksmus buvo nustatyta, kad nusikalstamą veiką padarė M. Š. pusbrolio sūnus A. L. (1 t., b. l. 194–195).

III. Įrodymų vertinimo motyvai

Įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įrodymams keliamus reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte (2024 m. liepos 25 d.)

Kaltinamasis A. L. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad padarė BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. Tai kvalifikuota nusikaltimo sudėtis, nes įstatymo leidėjas smurtą prieš savo artimą giminaitį ar šeimos narį laiko pavojingesne veika. Būtini objektyvieji BK 138 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai yra: pavojinga kito žmogaus sveikatai veika (veikimas, neveikimas), kuri gali pasireikšti fiziniu, mechaniniu, psichologiniu ar kt. poveikiu; žalingi padariniai – sveikatos sutrikdymas (sužalojimas ar susargdinimas); priežastinis ryšys tarp pavojingos veikos ir kilusių žalingų padarinių. Kvalifikuojant veiką pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą būtina nustatyti ir tai, kad nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas artimam giminaičiui ar šeimos nariui. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra tyčinė nusikalstama veika, padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltininkas suvokia, kad jo pavojinga veika gali nesunkiai sutrikdyti kito žmogaus sveikatą ir nori tokių padarinių (tiesioginės tyčios atveju), arba nors tokių padarinių nenori ir jų nesiekia, tačiau sąmoninai leidžia jiems kilti (netiesioginės tyčios atveju).

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas A. L. dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo tėvui I. L. pasitvirtino. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad miglotai atsimena, kas įvyko 2024 m. liepos 25 d., buvo neblaivus, tačiau kaltę pripažįsta. Negali paaiškinti, kas įtakojo tokią agresiją, kažkas „susišvietė“, iš savo namų paėmė kirvį ir naktį nuėjo pas tėvą I. L. į namus. Išdaužė namo langą, sužalojo tėvą kirviu ir pasišalino. Kaltinamasis nurodė, kad I. L. galėjo būti padaryti sužalojimai, kuriuos nustatė ekspertai, pripažįsta visas kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes. Nors kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad visų aplinkybių dėl neblaivumo tiksliai neprisimena, tačiau, kaip minėta, kaltę pripažino visiškai ir patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, jog 2024 m. liepos 25 d., galimai apie 02.30 val., kai užpyko ant tėvo, kad tėvas jo negerbia, iš namų pasiėmė nuosavą žalios spalvos kirvį ir nuėjo iki tėvo I. L. namų, kuris gyvena netoliese. Neneigė, kad tėvui išėjus į kiemą, su turimu kirviu jam trenkė, tačiau nematė, kur trenkė.

Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir nukentėjusiojo I. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kad sūnus A. L. 2024 m. liepos 25 d. apie 02.30 val. elgėsi agresyviai, vaikščiojo kieme su kirviu, išdaužė automobilio galinį ir dešinės pusės šoninį galinį langą, bei du namo langus į kambarį. Nukentėjusiajam atidarius namo duris, A. L. vieną kartą trenkė kirviu į jo dešinės rankos plaštaką, todėl buvo sužalota dešinės rankos plaštaka, jautė fizinį skausmą. Kaltinamojo ir nukentėjusiojo parodymai tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo, todėl jais netikėti nėra pagrindo.

Fizinio smurto panaudojimo prieš nukentėjusįjį I. L., pasitelkiant nusikalstamos veikos įrankį – kirvį, aplinkybės užfiksuotos ir 2024 m. liepos 25 d. tarnybiniuose pranešimuose dėl galimo smurto artimoje aplinkoje bei dėl sulaikyto asmens, kuriuose nurodyta, kad 2024 m. liepos 25 d. apie 2.30 val. neblaivus A. L., atėjęs į nukentėjusiojo namų kiemą, kilusio konflikto metu, I. L. kirviu trenkė per dešinės rankos plaštaką. Aplinkybės, kad smurtavo prieš tėvą, A. L. neneigė ir bendraudamas su policijos pareigūnais 2024 m. liepos 25 d., kai apie 4.00 val. buvo sulaikytas: kaltinamasis patvirtino, kad smurtavo, nurodė, kad tėvas jį visą gyvenimą engė ir skriaudė, o dabar duoda atgal. Šios aplinkybės užfiksuotos pareigūnų kūno kamerų vaizdo ir garso įraše „PSS-20240725-041358UTC+0300.mp4“, kurio apžiūra aprašyta 2024 m. liepos 26 d. kitų objektų apžiūros protokole.

Nukentėjusiajam kilusius padarinius – nesunkų sveikatos sutrikdymą, patvirtina Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1517/2024(02), kurioje I. L. padaryti sužalojimai (kirstinė žaizda dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje ir odos nubrozdinimas dešinio dilbio srityje) atitinkamai įvertinti kaip nesunkus ir nežymus sveikatos sutrikdymai. Šioje išvadoje aprašytas nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdis, lokalizacija, jų atsiradimo aplinkybės, sužalojimams panaudoto įrankio pobūdis, atitinka pirmiau aptartus įrodymus dėl nukentėjusiojo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto aplinkybių ir leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai, sukėlę išvadoje konstatuotą sveikatos sutrikdymą, priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo neteisėtais veiksmais. Priežastinio ryšio buvimo iš esmės neneigė ir kaltinamasis.

Įvertinus pirmiau aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, kad A. L. kaltė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui – nukentėjusiajam I. L. įrodyta, jo veika pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kvalifikuota teisingai. A. L., suduodamas pavojingu sveikatai ar net gyvybei įrankiu (kirviu), suprato, kad tokia veika yra pavojinga, kad jis kirviu gali sužaloti nukentėjusįjį ir sutrikdyti jam sveikatą. Nesant duomenų, įrodančių, kad kaltinamasis siekė (turėjo tikslą) sužaloti tėvą ir atsižvelgus į kaltinamojo paaiškinimus dėl įvykio metu buvusios būsenos, darytina išvada, kad A. L. nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarė veikdamas netiesiogine tyčia.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje (2024 m. rugpjūčio 2 d.)

Kaltinamasis A. L. patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už tai, kad padarė BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Šioje baudžiamojo įstatymo nuostatoje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Teismų praktikoje pažymėta, kad BK 187 straipsnyje nurodytos veikos esmę sudaro svetimo turto sugadinimas ar sunaikinimas, t. y. kaltininko veiksmai, dėl kurių kitam asmeniui priklausantis turtas netenka visos ar dalies savo ekonominės vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-133/2013). Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės ir ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Turto sugadinimas – tai toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-387/2022). Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

Veikos kvalifikavimui pagal BK 187 straipsnį aktualios ir BK 190 straipsnio nuostatos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šiame skyriuje nurodyta turtinė žala yra 10 MGL dydžio sumą viršijanti, bet 400 MGL dydžio sumos neviršijanti žala.

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs surinktus įrodymus, konstatuoja, kad kaltinimas A. L. dėl M. Š. priklausančio turto sugadinimo pasitvirtino. Pats kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. įvykio aplinkybių dėl užsitęsusio piktnaudžiavimo alkoholiu neatsimena, tačiau neneigia, kad galėjo būti išdaužti langai, kaltę pripažino visiškai.

Aplinkybę, kad kaltinamasis akmeniu išdaužė M. Š. priklausančius 4 vnt. namo medinių langų stiklo paketus ir apgadino balkoną, įrodo ir kiti bylos duomenys. Iš nukentėjusiosios M. Š. parodymų matyti, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. (duomenys neskelbtini) apie 21.00 val. pamatė pro automatinius vartus į kiemą įėjusį A. L.. Dukra bijojo, kad A. L. nieko blogo nepadarytų, todėl ją (nukentėjusiąją) parsivedė į namus. Įbėgus į namus, su dukra pastebėjo, kad išdaužti 4 vnt. medinių langų stiklai ir apgadintas balkonas. Tada pamatė, kaip A. L. išėjo iš kiemo. Po kelių akimirkų A. L. vėl grįžo, bet jį sulaikė triukšmą išgirdę žmonės, kurie jo neįleido į jos (nukentėjusiosios) namus, kol atvyko policijos pareigūnai. Kaip matyti iš policijos įvykių registre ROIK: 0124000479474 esančios informacijos, 2024 m. rugpjūčio 2 d. 21.12 val. E. Č. pranešė, jog ką tik nepažįstamas vyras išdaužė kaimynės langus, jį laiko kaimynai.

Kaltinamojo ir nukentėjusiosios parodymai atitinka ir liudytojos Ž. Š. parodymus, kitus rašytiniai įrodymus byloje. Kaip matyti iš liudytoja Ž. Š. parodymų, 2024 m. rugpjūčio 2 d. ji buvo įvykio vietoje kartu su mama. Liudytoja paaiškino, kad 2024 m. rugpjūčio 2 d. apie 21.00 val. plaunantis rankas, o mamai M. Š. būnant lauke, staiga išgirdo garsą, pagalvojo, kad kažkas šaudo fejerverkus, todėl išbėgo į lauką pasiimti šuns. Atidariusi lauko duris pamatė neadekvačiai atrodantį, prie namo stovintį A. L., kuris rankoje laikė plytą. Įbėgusi į namus ji užsirakino duris, pro galines duris išbėgo į lauką ieškoti mamos ir šuns, su mama grįžusi į namus pastebėjo, kad išdaužti svetainės bei kito kambario langai, ant žemės guli šukės. Nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, nekito, atitiko kitus byloje surinktus įrodymus, jų turinys sudaro išsamią ir logišką įvykių eigą, todėl nėra jokio pagrindo jais abejoti. Šie parodymai atitinka ir aplinkybes, nukentėjusiosios nurodytas 2024 m. rugpjūčio 7 d. protokole-pareiškime, duomenis, užfiksuotus 2024 m. rugpjūčio 2 d. – 2024 m. rugpjūčio 3 d. įvykio vietos apžiūros protokole, iš kurio matyti, kad namo (duomenys neskelbtini) svetainėje prie židinio rastas akmens gabalas.

Nors atvykus policijos pareigūnams kaltinamasis jau buvo pasišalinęs iš įvykio vietos, pareigūnams turint informaciją, kad kaltinamasis pasišalino link gyvenamųjų namų kvartalo, buvo apžiūrėta (duomenys neskelbtini) teritorija ir kaltinamasis surastas. Iš 2024 m. rugpjūčio 3 d., 2024 m. rugpjūčio 13 d. tarnybiniuose pranešimuose dėl atliktų veiksmų ir asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo nurodytų aplinkybių matyti, kad policijos pareigūnams apvažiavus (duomenys neskelbtini) teritoriją, ant žolės buvo pastebėtas gulintis asmuo, kuris buvo akivaizdžiai neblaivus, sunkiai orientavosi aplinkoje, neatsakinėjo į užduodamus klausimus, o atlikus tyrimo veiksmus buvo nustatyta, kad tai A. L..

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamasis A. L. 2024 m. rugpjūčio 2 d. apie 21.00 val. akmeniu išdaužė namo, adresu (duomenys neskelbtini), medinių langų stiklo paketus, kurių bendra vertė 435,93 Eur, ir apgadino balkoną, kurio vertė 449,58 Eur. M. Š. priklausančio sugadinto turto vertę patvirtina pateikta sąmata, iš kurios matyti, kad 4 vnt. medinių langų stiklo paketų bendra vertė – 435,93 Eur, o balkono turėklo demontavimo, remonto darbai kainavo 449,58 Eur (1 t., b. l. 187). Bendra M. Š. nusikalstama veika padaryta žala (885,51 Eur) viršija 10 MGL dydžio sumą, tačiau neviršija 400 MGL dydžio sumos.

Įvertinus pirmiau aptartų įrodymų visumą, darytina išvada, kad A. L. kaltė dėl M. Š. priklausančio turto, t. y. 4 vnt. namo medinių langų stiklo paketų ir balkono, sugadinimo yra įrodyta, jo veika pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai. A. L., mesdamas akmenį į gyvenamojo namo konstrukcijas, neabejotinai suprato, kad dėl jo veiksmų gali būti apgadintas savininkui priklausantis turtas (išdaužti langų stiklai, apgadintos balkono konstrukcijos) ir padaryta žala turto savininkui. Byloje negauta duomenų, kurie sudarytų pagrindą vertinimui, jog kaltinamasis sąmoningai siekė (turėjo) tikslą apgadinti nukentėjusiajai priklausantį turtą ir padaryti žalą. Apie tiesioginės tyčios nebuvimą leidžia spręsti ir paties kaltinamojo parodymai, kad jis tuo metu piktnaudžiavo alkoholiu, jam buvo psichozė, negali paaiškinti, kodėl taip elgėsi, pykčio nukentėjusiajai nejaučia. Įvertinus visumą šių aplinkybių, darytina išvada, kad A. L. nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas netiesiogine tyčia.

IV. Bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas vadovaujasi BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių bausmės rūšies parinkimą ir dydžio nustatymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). A. L. tyčinius nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą (paskutinį kartą teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. baudžiamuoju įsakymu už tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymą, paskiriant laisvės apribojimo bausmę, buvo teistas ir pagal BK 187 straipsnį), todėl, atsižvelgus į BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas, A. L. pripažintinas recidyvistu, o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Atskirai pažymima, kad nors kaltinamajame akte nusikaltimų recidyvas, kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nebuvo įvardintas, tai nėra kliūtis spręsti dėl neinkriminuotos atsakomybę sunkinančios aplinkybės pripažinimo, jeigu šią aplinkybę patvirtinantys faktai yra nurodyti kaltinamajame akte. Toks vertinimas atitinka ir kasacinę praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-304-648/2019, 2K-29-976/2022 ir kt.). Šiuo atveju aprašant A. L. teistumus, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. lapkričio 28 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo kaltinamąjį pripažinus kaltu, jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kaltinamajame akte yra nurodytas, taigi A. L. buvo žinomas. Atsižvelgus į kaltinamojo paaiškinimus, kad dėl piktnaudžiavimo alkoholiu neprisimena visų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, teisiamajame posėdyje patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad sutinka, jog nusikalstamų veikų padarymo priežastis yra alkoholio vartojimas, atsakomybę sunkinančia aplinkybe taip pat pripažįstama tai, jog kaltinamasis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

A. L., veikdamas tyčia, padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, kurios pagal BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalis priskiriamos apysunkių (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas) ir nesunkių (BK 187 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijai. Nusikalstama veika, numatyta BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, buvo pasikėsinta į asmens sveikatą, o nusikalstama veika numatyta BK 187 straipsnio 1 dalyje – į svetimą turtą. Nusikalstamais veiksmais buvo padaryta turtinė žala ir dėl jos atlyginimo byloje pareikštas civilinis ieškinys – Kauno teritorinei ligonių kasai 2024 m. liepos 25 d. buvo padaryta 62,71 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 43–45). Nukentėjusysis I. L. civilinio ieškinio nereiškė, nukentėjusioji M. Š. taip pat nereiškė civilinio ieškinio ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad patirtą žalą atlygino draudimas. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei nagrinėjant bylą teisme negauta duomenų apie tai, kad žala būtų atlyginta ar kaltinamasis su civiliniu ieškovu būtų taręsis (susitaręs) dėl žalos atlyginimo sąlygų.

Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad A. L. praeityje teistas penkis kartus, du iš jų – pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, kaip minėta, teistumas neišnykęs (2 t., b. l. 25–41). Iš Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad kaltinamasis baustas eilę kartų (18 lapų). Iš jų kaltinamasis baustas už smulkias vagystes iš parduotuvių, taip pat užfiksuotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio paskirtų įpareigojimų pažeidimas, baudos nesumokėtos (2 t., b. l. 7–24). Iš Sodros išrašo matyti, kad kaltinamasis šiuo metu nedirbantis, nuo 2023 m. birželio 16 d. iki 2024 m. liepos 30 d. dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (2 t., b. l. 6), Užimtumo tarnyboje registruotas (2 t., b. l. 5). A. L. nuo 2020 m. vasario 26 d. gydytas/konsultuotas Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filiale (2 t., b. l. 52), laikotarpiu 2020 m. – 2024 m. VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto bei Marių sektoriuose lankėsi 9 kartus (2 t., b. l. 54, 57). Vis tik Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadose Nr. 93TPK-924/2024 ir Nr. 93TPK-1052/2024 nurodyta, kad A. L. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (nėra pagrindo) (2 t., b. l. 66, 69).

Už BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato laisvės atėmimo iki 5 metų bausmę.

Už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto baudžiamojo nusižengimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba laisvės atėmimo iki 2 metų bausmes.

Kaltinamasis padarė dvi baigtas nusikalstamas veikas, kurių viena (2024 m. liepos 25 d. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas I. L.) priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai ir viena (2024 m. rugpjūčio 2 d. M. Š. priklausančio turto sugadinimas) – nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant A. L. padarytas nusikalstamas veikas, atsižvelgiama į tai, kad nustatyta viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė bei dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Be to, kaltinamasis praeityje du kartus teistas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje padarymo, taip pat administracine tvarka buvo baustas dėl apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderio paskirtų įpareigojimų pažeidimo. Atsižvelgiant į paminėta, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą skirtinos griežčiausios straipsnių sankcijose numatytos bausmių rūšys: už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, padarymą – laisvės atėmimas, jo dydį nustatant artimą vidurkiui, už nusikalstamos veikos, numatytos BK 187 straipsnio 1 dalyje, padarymą – laisvės atėmimas, jo dydį nustatant artimą vidurkiui. Už vieną apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus paskirtos bausmės bendrintinos kaltinamajam palankesniu bausmių dalinio sudėjimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatomis.

Kadangi kaltinamasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, jo byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiųjų, paaiškino, kad šių nusikalstamų veikų padarymo priežastis – alkoholio vartojimas, ir šiai priežasčiai išspręsti kreipėsi į priklausomybių centrą, baigė stacionarinę Minesotos programą (3 t., b. l. 11), šiuo metu alkoholio nevartoja. Atsižvelgus į paminėta, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ne realiai atliekant bausmę, o, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidedant bausmės vykdymą terminui, kuris lygus vidurkiui pagal BK 75 straipsnio 2 dalį, be intensyvios priežiūros. Bausmės vykdymo atidėjimas, teismo vertinimu, padės išlaikyti ir stiprinti kaltinamojo socialinius ryšius. Įvertinus tai, kad A. L. nusikalstamų veikų padarymo metu buvo neblaivus, kaip minėta, kaltinamasis pripažino, kad alkoholio vartojimas yra nusikalstamų veikų padarymo priežastis, jam skirtina BK 75 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyta pareiga nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Taip pat skirtinas BK 75 straipsnio 5 dalies 5 ir 7 punktuose numatyti įpareigojimai neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje.

V. Civilinis ieškinys

BPK 109 straipsnio nuostatose įtvirtinta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa šioje byloje pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 62,71 Eur turtinę žalą. Pateikė ieškinio reikalavimą pagrindžiančius įrodymus, leidžiančius identifikuoti nukentėjusiajam suteiktas paslaugas, jų vertę (1 t., b. l. 45).

Kaltinamasis, kaip nurodyta pirmiau, savo kaltės neneigė, pripažino jam inkriminuotų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, tarp jų ir aplinkybes dėl savo tėvui (nukentėjusiajam) kirviu padarytų sužalojimų, neneigė, kad teritorinė ligonių kasa dėl nukentėjusiajam teiktų medicinos paslaugų patyrė išlaidas. Šios aplinkybės, taip pat tai, kad A. L. kaltė dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam yra įrodyta, darytina išvada, kad nustatytas ir įrodytas priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltinamojo veiksmų, kuriais nukentėjusysis buvo sužalotas ir dėl to buvo teiktos medicinos paslaugos, ir civilinio ieškovo patirtos turtinės žalos. Atsižvelgiant į tai, civilinės ieškovės Kauno teritorinė ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys pripažįstamas pagrįstu bei įrodytu ir tenkinamas visiškai.

VI. Kiti klausimai

Kaltinamajam A. L. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 120–123, 130–133) ir dokumentų paėmimas (2 t., b. l. 124–127). Šios kardomosios priemonės paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

A. L., vadovaujantis BPK 140 straipsniu, laikinai sulaikytas 2024 m. liepos 25 d. 4.00 val. (2 t., b. l. 70–74). Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos 2024 m. liepos 25 d. nutarimu paleistas į laisvę 2024 m. liepos 25 d. 15.52 val. (2 t., b. l. 117–119). BK 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles, vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo <...> parai. Atsižvelgiant į tai, A. L. laikino sulaikymo laikas nuo 2024 m. liepos 25 d. 4.00 val. iki 2024 m. liepos 25 d. 15.52 val. (1 diena) įskaitytinas į paskirtą laisvės atėmimo bausmę, vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kirvis ir akmens gabalas, saugomi Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (1 t., b. l. 120, 199), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotini kaip nusikalstamų veikų įrankiai (BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas);

- A. L. asmens tapatybės kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma baudžiamojoje byloje (2 t., prie galinio bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintina A. L. (BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktas);

- kompaktinis diskas su policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo ir garso įrašais bei BPC skambučio garso įrašais, saugomas voke baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 114), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302-307 straipsniais, 312 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 187 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą – 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtas 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo ir 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės dalį – 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo, ir A. L. paskirti 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti A. L. 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į A. L. paskirtą laisvės atėmimo bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2024 m. liepos 25 d. 4.00 val. iki 2024 m. liepos 25 d. 15.52 val. (1 diena), vieną sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, A. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalies 5, 7 ir 10 punktais, įpareigoti A. L.:

- pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos;

- neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu;

- per visą bausmės atidėjimo laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, A. L. pripažinti recidyvistu.

A. L. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti iš A. L. 62,71 Eur turtinei žalai atlyginti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktais, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kirvį ir akmens gabalą, saugomus Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje (1 t., b. l. 120, 199), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti kaip nusikalstamų veikų įrankius;

- A. L. asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą baudžiamojoje byloje (2 t., prie galinio bylos viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti A. L.;

- kompaktinį diską su policijos pareigūnų kūno kameros vaizdo ir garso įrašais bei BPC skambučio garso įrašais, saugomą voke baudžiamojoje byloje (1 t., b. l. 114), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Vaida Pupšytė