Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-03-26 · Civilinė byla Nr. 2-2220-214/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-03-26
Bylos Nr.
2-2220-214/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-21029-2013-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Pareiškėjas
V. P.
Suinteresuotas asmuo
Kauno apskrities VMI
Kategorijos
  • 128.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2220-214/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-21029-2013-0Procesinio sprendimo kategorija: 128.2; 113.1; 116.1; (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 26 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo teisėja Sigita Bružienė,sekretoriaujant Sandrai Gulevičiūtei,

dalyvaujant pareiškėjui V. P., jo atstovui advokatui J.Los, nedalyvaujant suinteresuoto asmens Kauno apskrities VMI atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. P. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities VMI dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas kreipėsi į teismą pareiškimu prašydamas palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis priėmė savo sutuoktinės D. P., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti.

Savo pareiškime ir teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jo sutuoktinė D. P. ,po jos mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta, tačiau iš karto po sutuoktinės mirties jos palikimą priėmė – t.y. tvarkė visą butą esantį (duomenys neskelbtini), kurį buvo įgiję gyvendami santuokoje, jame esančius velionės daiktus ir bendrai įgytus buities daiktus, mokėjo ir moka už visą butą mokesčius , mirusios sutuoktinės turtu naudojasi kaip savo. Prašė pareiškimą tenkinti.

Pareiškėjos atstovas prašė pareiškimą pilnai tenkinti.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateiktame teismui atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pareiškėjui pateikus įrodymus apie palikimo priėmimą pradedant valdyti palikėjos turtą, neprieštaraus, kad būtų nustatytas prašomas juridinę reikšmę turintis faktas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjo sutuoktinė D. P. su kuria jo santuoka sudaryta 1967-09-02 , mirė (duomenys neskelbtini) (mirties l., sant. liud. b.l.7-8). Pažymoje apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą nurodyta, kad pareiškėjas V. P. savo gyvenamąją vietą 1968-04-15 deklaravo adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.9).Nekilnojamojo turto registro duomenimis mirusiajai pareiškėjo sutuoktinei priklausė nuosavybės teise butas esantis (duomenys neskelbtini), kurios buvo įgytas 1993-03-31 pirkimo- pardavimo sutartimi, t.y. pareiškėjui ir mirusiajai jo sutuoktinei esant santuokoje (b.l.10).Kauno 20-ojo notaro biuro informacijoje apie paveldėjimo bylą nurodyta, kad paveldėjimo byla po D. P. mirties notaro biure neužvesta (b.l.11).Byloje pateikti komunalinių mokėjimų už butą dokumentai patvirtina, kad V. P. po sutuoktinės mirties mokėjo mokesčius už butą (duomenys neskelbtini) (b.l.36-41).

Paveldėjimo teisės normos nustato mirusio fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą jo teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo momentu laikomas palikėjo mirties momentas ( CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Palikimo priėmimas yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikrus teisinius padarinius – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, turi būti išreikšta aktyviais veiksmais, įstatymo nustatytu būdu, be to, per įstatymo nustatytą terminą. Pagal CK 5.50 straipsnį įpėdinis savo valią priimti palikimą turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti trimis būdais: faktiškai pradėti valdyti paveldimą turtą, kreiptis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto apyrašo sudarymo arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą . CK 5.51 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, ir pan.).Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, aiškinant CK 5.51 straipsnio nuostatas dėl palikimo priėmimo, pradėjus faktiškai valdyti paveldimą turtą, faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (LAT 2010-10-05 nutartis civ.b. Nr.3K-3-382/2010).Taigi asmuo, grin­džian­tis sa­vo rei­ka­la­vi­mus pali­ki­mo pri­ėmi­mu, faktiškai pra­dė­jus jį valdyti, tu­ri įro­dy­ti, kad jis kaip įpė­di­nis at­li­ko ak­ty­vius veiks­mus, išreiškiančius jo va­lią įgy­ti nuosa­vy­bės tei­sę į pa­vel­di­mą tur­tą, ir pra­dė­jo val­dy­ti palikėjo tur­tą kaip sa­vo. Nagrinėjamu atveju yra pagrindas daryti išvadą, kad pareiškėjas priėmė savo mirusios sutuoktinės palikimą iš karto po jos mirties, pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti, nes iš byloje pateiktų dokumentų, liudytojo A. S. parodymų matyti, kad pareiškėjas mirusiosios turtu iš karto po jos mirties pradėjo rūpintis kaip savo turtu, tvarkė jos asmenius daiktus, mokėjo mokesčius už butą, naudojosi bendrai įgytais buities daiktais. Šias aplinkybes teismas laiko pakankamu pagrindu pripažinti, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo sutuoktinės mirties(CPK 176, 178, 185 str.str.).

Teismo turėtos išlaidos susijusios su procesinių dokumentų byloje įteikimu sudaro 5,62 lt. Iš pareiškėjo valstybei nepriteistina šios išlaidos, nes jos neviršija teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos(CPK96 str.6d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 259, 263, 265, 268, 270 str. str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo tikslu, kad pareiškėjas V. P. a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo sutuoktinės D. P. a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimą, pradėdamas jos turtą faktiškai valdyti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per sprendimą priėmusį Kauno apylinkės teismą.

Teisėja S.Bružienė.