- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-30
- Bylos Nr.
- I-7195-643/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01090-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Margarita Stambrauskaitė
- Pareiškėjas
- T. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
- 1.15.4Padarytos žalos atlyginimo būdo, dydžio nustatymas ir žalos atlyginimo mokėjimas
- 3.21pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas T. T. skundu (b. l. 1-3) kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), priteisti po 50 EUR neturtinės žalos atlyginimą už kiekvieną kalinimo dieną netinkamomis sąlygomis.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2009 m. vidurio iki 2010 m. vidurio. Kameros, kuriose pareiškėjas buvo apgyvendintas, buvo perpildytos, jautėsi nuolatinė drėgmė, šaltis, trūko gryno oro, buvo tamsu, veisėsi parazitai. Kamerose nebuvo įrengta ventiliacija, todėl nuolat jautėsi blogas kvapas, nuo drėgmės kaupėsi pelėsis, šlapdavo čiužiniai. Dėl tokių gyvenimo sąlygų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinius sukrėtimus, emocinę depresiją, pažeminimą, galimybių sumažėjimą, nuolatinę baimę. Pareiškėjas pažymi, kad tokioms kankinančioms gyvenimo sąlygoms senaties termino nėra.
Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė skundo reikalavimus, prašė jį tenkinti. Papildomai nurodė, kad anksčiau nežinojo, jog yra galimybė kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, skundą teismui padavė tik kai sužinojo apie tokią galimybę.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą su jame nurodytais argumentais nesutiko, prašė taikyti trejų metų ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo skundą atmesti (b. l. 7-15). Atsakovo atstovas teigia, kad pareiškėjui tekęs plotas Lukiškių TI-K kamerose ne visuomet neatitiko minimalių ploto reikalavimų. Be to, įstaiga stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes pasivaikščioti kiemelyje, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Atsiliepime nurodoma, kad Lukiškių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų atvykstančiųjų bei esančių įstaigoje skaičiaus. Atsiradus galimybei, nuteistieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, perkeliami į laisvesnes kameras. Iš suimtųjų ir nuteistųjų Lukiškių TI-K administracija nuolat reikalauja palaikyti švarą kamerose, tam jiems išduodamas reikalingas inventorius, taip pat yra sudaryta paslaugų teikimo sutartis vabzdžių ir graužikų naikinimo darbams, patalpų priežiūrai ir profilaktiniams darbams atlikti. Remontas kamerose atliekamas pagal iš anksto sudarytą planą, esamus materialinius, finansinius ir darbo resursus.
Dėl pakankamai mažo kamerų ploto ne visada įmanoma įrengti daugiau papildomų spintelių, lentynų, taburečių ir kitų baldų. Kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus. Langai tam yra pritaikyti. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri, tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės. Atsakovo atstovas pareiškėjo patirtus nepatogumus labiausiai sieja su jo paties elgesiu, lėmusiu patekimą į laisvės atėmimo vietą ir reikalavimą atlyginti neturtinę žalą laiko nesąžiningu noru pasipelnyti valstybės sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl atsakovo Lietuvos valstybės civilinės atsakomybės, vykdant pareiškėjo suėmimą Lukiškių TI-K per laikotarpį nuo 2009 m. vidurio iki 2010 m. vidurio.
Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną.
Pagal atsakovo atstovo atsiliepime į skundą nurodytus duomenis apie pareiškėjo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpius matyti, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas nuo 2009-08-04 iki 2010-05-26 (b. l. 7-10). Atsižvelgiant į tai, pritaikius 3 metų ieškinio senaties terminą, pareiškėjui paskutinė reikalavimo dėl neturtinės žalos pareiškimo už ginčo laikotarpį diena buvo 2013-05-26. Pareiškėjas į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo kreipėsi tik 2015-02-10 (b. l. 4), todėl spręstina, kad pareiškėjas praleido skundo padavimo teismui terminą.
CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas atmesti ieškinį, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Šiuo atveju, atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė (b. l. 7), todėl pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą yra pagrindas taikyti ieškinio senatį.
CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui pripažinus, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, šį klausimą teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (2013 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). CK nėra įtvirtintas konkretus ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašas. Jame taip pat nenurodyti kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).
Pareiškėjas skunde teigė, kad dėl netinkamų Lukiškių TI-K gyvenimo sąlygų jautėsi kankinamas, tačiau tuo metu nežinojo, kad yra galimybė kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Teismo vertinimu, nurodyti pareiškėjo argumentai nesudaro pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Pareiškėjas patirtus neigiamus išgyvenimus prilygino kankinimui, neturinę žalą įvertino po 50 EUR už kiekvieną netinkamo kalinimo Lukiškių TI-K dieną, tai rodo, kad skunde nurodytus atsakovo atstovo pažeidimus pareiškėjas vertino kaip itin reikšmingus, todėl objektyviai turėjo ir galėjo suvokti, kad tuo galimai yra pažeidžiamos jo teisės ir kreiptis teisminės gynybos. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas žalos, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, atlyginimo bylose, atsižvelgęs į pažeidimų pobūdį, ne kartą yra konstatavęs, kad paprastai pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (2013 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013; 2013 m. sausio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-343/2013).
Laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims yra suteikiama teisė siųsti ir gauti korespondenciją, todėl darytina išvada, kad pareiškėjas, manydamas, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turėjo realią galimybę per įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą su reikalavimu priteisti neturtinę žalą, tačiau ja nepasinaudojo, nepateikė įrodymų, kad dėjo pastangas, siekdamas įrodyti patirtą žalą ir atsakovo pažeidimus.
Nei teismui pateiktame skunde, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas neprašė atnaujinti senaties termino reikalavimui dėl žalos atlyginimo pareikšti, nepateikė teismui įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, teismas tokių aplinkybių ex officio taip pat nenustatė. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad pareiškėjas beveik dvejus metus praleido reikalavimo priteisti neturtinę žalą pareiškimo senaties terminą, savo teises į teisminę gynybą įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai, nenurodė jokių objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareikšti laiku, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, spręstina, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).
Kadangi pareiškėjas dėl neturtinės žalos, patirtos nuo 2009-08-04 iki 2010-05-26, į teismą kreipėsi 2015-02-10, esant atsiliepime į skundą suformuluotam atsakovo prašymui taikyti senaties terminą, CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas 3 metų ieškinio senaties terminas taikytinas ir pareiškėjo reikalavimas priteisti 50 EUR neturtinės žalos atlyginimą už kiekvieną kalinimo dieną netinkamomis sąlygomis atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendė:
pareiškėjo T. T. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.