Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Majauskienės, teisėjų: Arūno Paštuolio, Romualdo Lincevičiaus, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant gynėjai advokatei Ramutei Noreikienei, prokurorei Rimai Žaltauskaitei, teismo posėdyje išnagrinėjo A. B. skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria privaęiam kaltintojui A. B. neatvykus į teismo posėdžius, privataus kaltinimo tvarka nagrinėjama baudžiamoji byla, nutraukta.

Kolegija, išnagrinėjusi skundą, išklausiusi pranešėjos pranešimo, proceso dalyvių nuomonių,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

2006 m. lapkričio 30 d. nutartimi, Kauno miesto apylinkės teismas, nukentėjusio A. B. neatvykimus į teismo posėdžius dėl ligos laikydamas neatvykimais be svarbios priežasties ir prilyginęs juos atsisakymui nuo privataus kaltinimo, privataus kaltinimo tvarka pradėtą baudžiamąjį procesą, nutraukė.

Privatus kaltintojas A. B. apeliaciniame skundu prašo teismo nutartį, kuri, dėl esminių BPK pažeidimų, suvaržiusių jo, kaip privataus kaltintojo teises, sukliudžiusių teismui bešališkai, išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, yra nepagrįsta ir neteisėta, panaikinti, o bylą, tolesniam josios nagrinėjimui, grąžinti teismui. Nurodo, kad priimta nutartimi teismas diskriminavo jį, kaip 1 grupės nevaikštantį invalidą, kuriam būtina nuolatinė globa ir dėl jo asmeninių savybių bei sveikatos būklės apribojo jo teises, laikantis rungimosi principo, dalyvauti bylą nagrinėant teisme. BPK 37 str. l d. 5 p.svarbia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi laiko sveikatos priežiūros įstaigos nustatytą ligą, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal teismo šaukimus. Jis, dėl sveikatos priežiūros įstaigos nustatytos ligos negalėdamas atvykti į 2006 m. lapkričio 30 d. teismo posėdį, prašė teismą išreikalauti tai patvirtinančius medicininius duomenis, tačiau to teismas to nepadaręs, nusprendė, kad jis neatvyko be svarbio priežasties. Tai patvirtina ir įrodo, kad teismas, nepareikalavęs iš sveikatos priežiūros įstaigos duomenų apie jo ligą, trukdančią jam atvykti į teismo posėdį, laikydamas neatvykimą į teismo posėdį atsisakymu nuo kaltinimo ir nutraukdamas baudžiamąją bylą, suvaržė bei pažeidė jo teisės, garantuotas jam BPK 37 str. ld. 5 p. bei diskriminavo jį, kaip 1 grupės nevaikštantį invalidą, kuriam būtina nuolatinė globa. Skundą byloje padavė jis pats, todėl jis ir turi teisę pats palaikyti kaltinimą, tad teismas, prievartaudamas jį, vietoje savęs atsiųsti įgaliotą atstovą, netinkamai taikė BPK 408 str. 2 d..

Nukentėjusiojo A. B. skundas tenkintinas, nutartis dėl, teismo išvadų prieštaravimo faktinei medžiagai, naikintina, o byla, pradėto baudžiamojo proceso tęsimui, grąžintina teismui.

Faktiniai duomenys rodo, kad, 2005 m. sausio 3 d. skundu nukentėjusysis A. B. prašė L. K. iškelti baudžiamąją bylą pagal BK 154 str.1 ir 2 d. d. už tai, kad ji, jo teigimu, 2004 m.12 mėn. 10 d. atsiliepime į Kauno apygardos teismui paduotą apeliacinį skundą civilinėje byloje Nr. 2 – 1993/04, paskleidė tikrovės neatitinkančias, jį žeminančias bei šmeižiančias žinias.

Kauno miesto apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 20 d., šalims nesusitaikius, BPK 407 str., 413 str. 5 d., 414 str. 2 ir 4 d.d., A. B. skundą perdavė nagrinėti teisiamąjame posėdyje. Į teismo posėdį, kuris turėjo vykti 2005 m. gruodžio 23 d., privačiam kaltintojui A. B. neatvykus, teismas, jo neatvykimą laikydamas atsisakymu nuo kaltinimo, šios baudžiamosios bylos procesą nutraukė. 2006 m. kovo 9 d. nutartimi, Kauno apygardos teismas, konstatavęs, kad A. B. nebuvo įstatymo nustatyta tvarka informuotas apie šio teismo posėdžio datą ir vietą, A. B. skundą patenkino ir šią teismo nutartį, panaikino.

Po nutarties panaikinimo, privatus kaltintojas apeliantas A. B. nei į vieną iš teismo posėdžių, kurie turėjo vykti 2006 m. balandžio 24, gegužės 16, birželio 6, liepos 19, rugsėjo 15, spalio 30, lapkričio 30 dienomis, neatvyko.

2006 m. balandžio 24 d. teismo posėdis, tenkinant tos pačios dienos apelianto pareiškimą, dėl pablogėjusios jo sveikatos (pažyma rodo, kad, tą dieną pas A. B. į namus buvo kviestas gydytojas), atidėtas gegužės 16 d..

Gegužės 16 d. teismo posėdis, neįteikus A. B. teismo šaukimo ir įstatymo nustatyta tvarka nepranešus jam apie teismo posėdžio datą bei laiką, teimo posėdis buvo atidėtas birželio 6 d..

Prieš birželio 6 d. teismo posėdį, teismas, 2006 m. gegužės 23 d. raštu buvo informuotas, kad A. B. yra nevaikštantis pirmos grupės invalidas ir teismo posėdžiuose dalyvauti gali tik pristačius jį į teismo posėdį specialiomis pagalbos priemonėmis. Bylos nagrinėjimo dieną, tos pačios dienos pareiškimu, A. B., motyvuodamas pablogėjusia sveikata (tą dieną pas A. B. į namus taip pat buvo kviestas gydytojas), vėl prašė bylos nagrinėjimą atidėti ir iš nurodytos gydymo įstaigos išreikalauti jo sveikatos pablogėjimą tvirtinančius duomenis. Teismas, iš dalies tenkindamas šį jo prašymą, bylos nagrinėjimą atidėjo liepos 19 d. ir tos pat dienos raštu įspėjo A. B., kad, šiam ir vėl neatvykus į teismo posėdį, jojo skundas gali būti paliktas nenagrinėtas, bet, jo sveikatos pablogėjimą tvirtinančių duomenų, pats nereikalavo.

Į liepos 19 d. teismo posėdį A. B. taip pat neatvyko, o tos pat dienos pareiškimu, motyvuodamas sveikatos pablogėjimu (tą dieną pas A. B. į namus taip pat buvo kviestas gydytojas), vėl prašė bylos nagrinėjimą atidėti ir išreikalauti jo sveikatos pablogėjimą tvirtinančius duomenis. Teismas, A. B. prašymu, bylos nagrinėjimą atidėjo rugsėjo 15 d., bet pats jo sveikatos pablogėjimą tvirtinančių duomenų, nereikalavo.

Į rugsėjo 15 d. teismo posėdį A. B. taip pat neatvyko, o tos pat dienos pareiškimu dėl sveikatos pablogėjimo (tą dieną pas A. B. į namus taip pat buvo kviestas gydytojas) vėl prašė bylos nagrinėjimą atidėti ir išreikalauti jo sveikatos pablogėjimą tvirtinančius duomenis. Teismas, A. B. prašymu, bylos nagrinėjimą atidėjo spalio 30 d., bet pats jo sveikatos pablogėjimą tvirtinančių duomenų, nereikalavo.

Į spalio 30 d. teismo posėdį A. B. neatvyko. Byloje esanti teismo šaukimo įteikimo pažyma rodo, kad A. B. adresuotas teismo šaukimas buvo įteiktas jo žmonai. Neatvykimo priežasties A. B. nenurodė, ir teismas bylos nagrinėjimą atidėjo lapkričio 30 d. Bylos nagrinėjimą atidėjus, buvo gautas A. B. prašymas dėl sveikatos pablogėjimo (teismo dieną pas A. B. į namus taip pat buvo kviestas gydytojas) atidėti ir šį teismo posėdį.

Į lapkričio 30 d. posėdį A. B. vėl neatvyko. Savo tos pačios dienos rašytame pareiškime nurodė, kad į teismo posėdį atvykti negali dėl pablogėjusios sveikatos ir bylą vėl prašė atidėti, bei išreikalauti šiandieninį jo sveikatos pablogėjimą grindžiančius duomenis. Teismas, šių jo prašymų nesvarstė. Motyvuodamas tuo, kad A. B. šios dienos sveikatos pablogėjimą grindžiančių duomenų nepateikus ir vietoje savęs nepaskyrus įgalioto atstovo, teismas neturi galimybės laukti, kol jis pasveiks, jo nurodomą neatvykimo dėl ligos priežastį laikė neatvykimu be svarbios priežasties, pripažino tai bylos vilkinimu, atsisakymu nuo kaltinimo ir pradėtą baudžiamąjį procesą, nutartimi nutraukė.

BPK 416 str. 2 d. privataus kaltintojo atsisakymu nuo kaltinimo, taip pat laiko ir privatus kaltintojo neatvykimą į teisiamąjį posėdį be svarbios priežasties. BPK 37 str. nurodytos svarbios asmens nedalyvavimo baudžiamąjame procese priežastys. Tarpe jų yra ir asmens nedalyvavimas baudžiamajame procese dėl sveikatos priežiūros įstaigos nustatytos ligos, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą. Bylos duomenys rodo, kad, nors teismas jo prašymų, išreikalauti sveikatos pablogėjimą tvirtinančius duomenis, netenkino ir nurodomų gydymo įstaigų pats neužklausdavo, apeliantas A. B., kaskart, prašydamas bylos nagrinėjimą atidėti, pateikdavo medicininius duomenis, tvirtinančius jo sveikatos pablogėjimus bei grindžiančius jo neatvykimų į prieš tai vykusį teismo posėdį priežastis (b.l. 172, 177, 184, 190, 195). Todėl apeliantas teisus, teigdamas, jog teismas, nepagrįstai jo neatvykimą į teismo posėdį laikė neatvykimu be svarbios priežasties, tvirtinančiu jo atsisakymą nuo kaltinimo.

A. B. diagnozuota trauminės kilmės dešinio klubo sąnario artrozė, dešinio žasto-peties sąnario potrauminė artrozė, išeminė širdies liga, stabili krūtinės angina, kairio inskto akmenligė ir hipertenzija (b.l. 162). Jo invalidumo pažymėjimo kopija rodo, kad iki 2007 m. kovo 31 d. A. B. pripažintas nevaikštančiu pirmos grupės invalidu, kuriam reikalinga nuolatinė globa (b.l. 68). Teismui priėmus nukentėjusio A. B. skundą bei priimto skundo pagrindu pradėjus baudžiamąjį procesą, A. B. iš nukentėjusio statuso perėjo į privataus kaltintojo statusą bei, greta nukentėjusio teisių ir pareigų, numatytų BK 28 str., dar įgijo ir BPK 34 str. numatytas teises bei pareigas. Neginčytina, jog, ne tik besitęsiančios bei naujai atsirandančios ligos, bet ir negalėjimas vaikščioti, rodė, jog A. B. turimi fiziniai trūkumai – negalėjimas vaikščioti, pastovios globos reikalingumas bei nesitaisanti sveikatos būklė, neleido jam tuo metu naudojantis jo, kaip nukentėjusiojo teise, palaikyti teisme kaltinimą. Tačiau, neginčytina ir tai, kad 2005 m. gruodžio 20 d. nutartimi skundo perdavimu nagrinėti teisiamajame posėdyje pradėtas ir iki šiol besitęsiantis baudžiamasis procesas, kuriame, dėl nuolatinių teismo posėdžių atidėliojimų, dar iki šiol nepradėtas įrodymų tyrimas, grubiai pažeidžia ir nusikalstamų veikų padarymais kaltinamos I. K. teisės.

Teismas teisus, teigdamas, jog, negalint pačiam palaikyti kaltinimą teisme, A. B. atstovauti galėjo jo įgaliotas atstovas. Tokią galimybę įstatymas tikrai numato, tačiau, tai, jog, norėdamas pats dalyvauti teismo posėdyje, šiuo konkrečiu atveju A. B. tokio savo įgalioto atstovo nepaskyrė, pagrindo tai traktuoti atsisakymu nuo kaltinimo, neduoda. BPK 408 str. 2 d. pagrindu, už nukentėjusį, kuris dėl … fizinių trūkumų negali naudotis jam suteiktomis teisėmis, teisę tai padaryti turi teisėtas jo atstovas. O teisėtu nukentėjusio atstovu įstatymas laiko ne tik paties nukentėjusio įgaliotą atstovą, bet ir atstovą pagal įstatymą. Tad, nesant paties A. B. įgalioto atstovo, teismas, vadovaudamasis BPK 55 str. 2 d.,106 str. 5 d. bei įstatymais, reglamentuojančiais valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, neįgaliam nukentėjusiam, kurio galimybė dėl ligų ir negalėjimo vaikščioti, atvykimą į teismo posėdį bei kaltinimo palaikymą teisme, daro negalimą, jojo atstovą pagal įstatymą nutartimi paskirti gali pats.

Sutinkamai su BPK 409 str., nukentėjusiam dėl svarbių priežasčių (jų tarpe yra ir fizinis trūkumas) neįstengiant kaltinimo palaikymu teisme ginti savo teises, nepriklausomai nuo to, ar yra nukentėjusio, ar jo teisėto atstovo skundas ar ne, ar yra nukentėjusio, ar jo teisėto atstovo prašymas, ar ne, prokuroras taip pat turi teisę bet kuriuo privataus kaltinimo bylos proceso metu, iki įrodymų tyrimo pradžios (o šiuo konkrečiu atveju įrodymų tyrimas iki šiol dar nepradėtas), pateikti teismui pareiškimą, kad, vietoje privataus kaltinimo, jis šioje byloje palaikys valstybinį kaltinimą ir taip gins fizinių trūkumų turinčio nukentėjusio interesus, tačiau prokurorui apie fizinių trūkumų turinčio A. B. negalėjimą teisme ginti savo interesus, pranešta taip pat nebuvo.

Nepasitvirtinus, kad privatus kaltintojas A. B. teismo posėdžiuose nedalyvavo be svarbių priežasčių, jo neatvykimai į teismo posėdžius nepagrįstai laikyti atsisakymu nuo kaltinimo, todėl teismo nutartis naikinama, o byla teisminio tyrimo atlikimui, grąžinama teismui.

Rezoliucinė dalis

n u t a r ė:

Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 30 d. nutartį kuria teismas privataus kaltinimo procesą, nukentėjusiam A. B. atsisakius kaltinimo, nutraukė, panaikinti, o bylą teisminio tyrimo veiksmų atlikimui, grąžinti teismui.