Telšių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamasis A. G. 2012 m. rugpjūčio 15 d., apie 4.00 val., J. B. g. 22, Mažeikiuose, Viešosios įstaigos „Mažeikių ligoninė“ psichiatrijos skyriuje, kuriame dirbo apsaugos darbuotoju, skyriaus slaugytojų ir ligonių akivaizdoje, panaudojo fizinį smurtą ligonio R. P. atžvilgiu, o būtent: šiurkščiai, abiem rankomis, stūmė R. P. iš skyriaus 3 palatos, dėl ko ligonis koridoriuje suklupo, po ko, tęsdamas savo tyčinius nusikalstamus veiksmus, apie 4 val. 30 min., kai ligoniui R. P. dėl ligos sutriko orientacija ir jis iš skyriaus išėjo į koridorių, kuriame yra liftas, A. G. skyriaus slaugytojų ir ligonių akivaizdoje, ranka suėmęs R. P. už kaklo ir alkūne jį spausdamas, dėl ko pastarasis pradėjo dusti, partempė atbulą iki 5 palatos, kur, koridoriuje, ties 5 palata, R. P. stumdydamas bei jam smūgiuodamas kumščiu į galvą ir krūtinę, įstūmė R. P. į 5 palatą, kur, suėmęs už atlapų įmetė į lovą ir ligoniui gulint ant nugaros, spausdamas keliu jo krūtinę, sudavė du smūgius kumščiu į kairę galvos pusę, padarydamas jam krūtinės ląstos ir kairės ausies sumušimus.

Liudytoja A. B. teismo posėdyje parodė, kad ji dirba slaugytoja psichiatrijos skyriuje. Kaltinamasis dirbo skyriuje apsaugos darbuotoju, P. atsimena kaip ligonį. Paties įvykio nematė, atėjo jau po įvykio. Buvo ausis mėlyna, skundėsi šono skausmais. Tai buvo 2012 , turbūt Žolinė, ji atėjo į darbą 08 16. Pacientai kalbėjo, kad buvo mušamas nukentėjusysis. Vieni sakė, kad matė, kad išsigando, išbėgo iš palatos. R. perdavė, kad G. mušė pacientą. Sakė, kad kumščiais. Ikiteisminio tyrimo metu gerai prisiminė, savo parodymų neatsisako. Patvirtina savo parodymus. Darbuotojai buvo pasipiktinę, ligoniai- išsigandę( IIt.b.l.120-121 ).

L. R. M. teismo posėdyje parodė, kad ji dirba slaugytoja psichiatrijos skyriuje. Buvo išeiginė diena. Joms slaugytojos perdavė ( J., M. ), kad naktį buvo sumuštas ligonis. Sakė, kad sumušo apsaugos darbuotojas G.. S. P.. Sakė, kad į galvą mušė. Ji pati matė P.. P. perdavimo metu miegojo, buvo ausis mėlyna. Slaugytojos buvo išsigandusios, pasipiktinusios. Sakė, kad valdžiai reikia pranešti. Sakė, ligonis buvo neramus. Pacientai psichiatrijos skyriuje fiziškai netramdomi. Apsauginis fiksuoja, nuveda į palatą. Daužyti negalima. P. buvo piktas. Sakė, kad atsiims. Vakare jam pradėjo krūtinę skaudėti. Šoną. Kvietė daktarą. Minėjo porą kartų, kad jį mušė apsaugos darbuotojas. Prieš įvykį yra P. mačiusi. Jos jį guldė prieš kelias dienas. Fizinių sužalojimų jo kūne nebuvo. Ligonis sakė, kad į galvą gavo. Tuo metu dirbo G.. Tą naktį.

L. S. P. teismo posėdyje parodė, kad nukentėjusysis – jos brolis. Žino, kad gulėdamas ligoninėje, 2012-08 mėn. brolis buvo sumuštas. Brolis gulėjo psichiatrijos skyriuje.Apie 7 val. ryto brolis parašė žinutes, kad jį muša, prašė, kad ji ateitų. Su broliu po kelių valandų jie nuėjo. Pamatė, kad mėlyna ausis jo buvo, skundėsi, kad skauda krūtinę ir šonkaulius. Pasakė, kad tai padarė ten dirbantis darbuotojas. Parodė, kuris.Sakė, kad buvo daug smūgių į krūtinę, su koja buvo laikoma krūtinė ir smūgiuojama į krūtinę, į ausį. Už ką – kad vaikščiojo naktį per palatas – taip jam sakė. Nuėjo pas vedėją, kuri atsakė, kad buvo toks įvykis, bet nieko konkrečiai nepasakė.

Direktorius papasakojo, ką sesutės parodymuose pasakė. K. R. blaškėsi naktį, tas nepatiko darbuotojui ir pradėjo darbuotojas jį mušti, sesutės liepė jam liautis, bet jis nesiliovė .Brolis pasakė, kad tai labai negerai.Apsaugos darbuotojas buvo priėjęs. Jis atsiprašė. Sakė, kad pamirškime, kad taip buvo. Kad galėtumėm vienas kitam blogo nelinkėti. Atsiprašė kaltinamasis. Brolis niekaip nesureagavo. Pradžiai brolis pasakė, kad stengsis pamiršti tą dalyką. Pas ligoninės direktorių ėjo, nes pradžiai norėjo išsiaiškinti, kas įvyko – gal jos brolis kaltas. Direktorius pasakė, kad tas darbuotojas bus atleistas. Prašė, kad tas darbuotojas nebedirbtų toje įstaigoje.Brolis nekonfliktiškas žmogus. Kai jis gulėjo ligoninėje, jis tik vaikščiojo per palatas, nes norėjo namo. Po sumušimo jis jautėsi labai blogai. Šokas buvo jam dėl to, kad tokioje įstaigoje tokie dalykai darėsi. Po visko jis pas ją gyveno, jis sunkiai kvėpavo, pastoviai buvo leidžiami ir vaistai nuo skausmo. Fiksacija – prifiksuotas prie lovos. Viena ranka buvo laisva. Galėjo parašyti SMS su viena ranka. Nemano, kad kas už jį parašė.

Pagarsinti nukentėjusiojo R. P. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjui, kai jis parodė, kad jis neprisimena datos, tai galėjo būti naktį, jausdamas pavojų savo gyvybei, išsikvietė greitąją. Jis yra alkoholikas, žino, kad sau, savo gyvybei gali kelti pavojų. Buvo paguldytas į Mažeikių ligoninės psichiatrijos skyrių, jam lyg statė lašelinę, po kiek laiko prasidėjo kaip ir baltosios karštinės požymiai. Prasidėjo haliucinacijos. Lygtai su seselėmis kalbėjosi, nelabai suvokė ką kalbėjo. Atsimena, kad buvo viena ranka prirakinta prie lovos. Tada visai “nuvažiavo stogas”, galvoje buvo mintys, kad jį prirakino ir gal organams supjaustys. Jis turėjo žiebtuvėlį, kuriuo nudegino raiščius, nepamena, ar pasiėmė tašę, bet pradėjo ieškoti išėjimo, norėjo kuo greičiau išeiti iš patalpos. Tuo momentu visiškai nesuvokė, kur randasi. Nubėgęs prie lifto, sutiko ligoninės darbuotoją. Nepamena, ar su juo kalbėjosi, pamena tik jo suduotus smūgius. Smūgius pajuto į galvą, galva pradėjo svaigti. Buvo suduoti smūgiai į šonkaulius. Smūgis į šonkaulius buvo suduotas keliu, nepamena, kad būtų nugriuvęs. Kai jam buvo suduoti smūgiai, jis girdėjo šaukiant moterišką balsą, tai lyg buvo seselė. Kas buvo toliau, nepamena. Nepamena, kaip atsidūrė lovoje. Prisimena, kad ryte atėjo aplankyti sesuo, kuri, pamačiusi jį sutinusia ausimi, išsigando. Iš karto pasirūpino, kad jį apžiūrėtų gydytojai. Tada jam peršvietė šonkaulius, apžiūrėjo galvą. Ką aiškino gydytojai, jis nepamena, bet visi apžiūrų rezultatai yra užfiksuoti medicininiuose dokumentuose. Nuo smūgių jis lygtai bandė gintis, apsaugoti galvą, bet tiksliai to nepamena. Prieš atsigulant į ligoninę jo kūne su-žalojimų nebuvo. Į galvą pora smūgių tikrai pajuto. Jei ausis buvo sutinusi, tai tikrai į kairę galvos pusę, daugiau neprisimena. Į kairę šonkaulių pusę buvo suduoti smūgiai keliu. Negali šimtu procentų sakyti, kad tie smūgiai buvo suduoti būtent keliu. Smūgius jam sudavė tikrai vyras, aukšto ūgio. Tuo momentu jis nežinojo, kas jis toks, dabar žino, kad apsaugos darbuotojas. Atsakė, kad sesuo, pamačiusi jį, labai išsigando, lygtai sakė jai, kad buvo sumuštas. Mano, kad ir sesuo, ir jis, sakė, kad buvo sumuštas. Atrodo, kad pačios seselės pasakojo jam, kad buvo sumuštas apsaugos darbuotojo.Ligoninėje po to įvykio buvo sujudimas, su juo kažkas apie tai kalbėjosi.Su vyresniąja seserimi J. būnant balkone, jis atėjo atsiprašyti. J. lyg jam sakė, kad apsaugos darbuotojas sakė, kad turi problemų šeimoje. Po šio įvykio jaučiasi pažemintas, nepasitiki savo jėgomis, nes kreipėsi į ligoninę pagalbos, o jos nesulaukė. Jis ramus žmogus, niekada nesimuša, bando kitais būdais spręsti konfliktus. Po įvykio jam pradėjo dažniau reikštis epilepsijos priepuoliai, susilpnėjo atmintis. Niekuomet neturėjo traumų, nors visą gyvenimą sportavo. Šonkaulius skaudėjo mėnesį laiko, dėl sutinusios ausies ilgą laiką negalėjo išeiti į gatvę. Prašys moralinės žalos atlyginimui 30.000 litų. Nepamena, jog būtų daužęs lifto duris, bet jos buvo užrakintos ir jas bandė atidaryti. Kad būtų daužęs jam nebūdinga. Visiškai nepamena kaip atsidūrė palatoje, atsibudo tik iš ryto, prisimena, kad sesuo atėjo. Sesutės jį gelbėjo, jos tikrai negalėjo pasipriešinti vyriškiui, kuris išėjo iš kontrolės ribų (1 t., 34-36 b. l.)

Liudytoja E. J. teismo posėdyje parodė, kad dirba psichiatrijos skyriuje. Ž. G.. Buvo ligonis P.. Ji dirbo tuo metu kaip slaugos administratorė, pavaduojanti, dar budėjo kaip psichikos sveikatos slaugytoja. Į budėjimą atėjo 08-15. Naktinės slaugytojos jai apie tą įvykį papasakojo. V. P. jai papasakojo apie tą įvykį.Kad naktį tarp apsaugos darbuotojo A. ir ligonio P. kilo konfliktas. Su ligoniu buvo grubiai elgtasi. Jis buvo sumuštas. Ligonis jai ryte sakė, kad jį dubasino apsaugos darbuotojas. Jis sakė, kad sanitaras. Pamatė jo kruviną ausį. Patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Ligonis įvardijo sanitarą. Būna naktį tik vienas sanitaras. Jis buvo A. G.. Vienas tą naktį buvo. Epilepsijos priepuolio metu sužalojimų nepastebėjo. Ji konkrečiai pastebėjo 15 d. ryte tą sužalojimą. Pastebėjo ausį mėlyną. Galėjo būti įprastinis elgesys tramdant ligonį. Agresyviai elgtis aišku kad negalima. Mano, kad neadekvati reakcija buvo. Agresiją prieš agresiją negalima vartoti. Nebuvo apmokomi apsaugos darbuotojai, kaip reikia elgtis su tokiais ligoniais. K. A. dirbo, nebuvo tų kursų. Nakties metu skyrius užrakinamas. 20.00 valandą.„Joringė“ ateina per priėmimą. Greitai ateina. Pagalba ateis per kelias minutes. P. P. daline fiksacija. Buvo rankos užfiksuotos. J. P. pasakė, kodėl tokia fiksacija buvo. Jam buvo suicidinės mintys buvo, jis norėjo pro langą šokti. Gabalis pavaldus slaugytojams tokiomis dienomis. P. nurodymus G. privalėjo vykdyti. Pradžiai nefiksuoti, nuvesti į palatą. Visų pirma saugo save. Jei mato, kad yra grėsmė, jos pilną teisę turi pasiimti kartu apsaugos darbuotoją. Arba jį pasikviesti ( IIt.b.l. 139-141 )..

Liudytoja J. A. teismo posėdyje parodė, kad ji dirba psichiatrijos skyriuje vedėja. Pati incidento nematė. Jai papasakojo naktinės seselės. Ėjo pas ligonį. Ausis buvo mėlyna. Jis papasakojo, kad buvo muštas. Ikiteisminio tyrimo metu tiesą sakė. P. sakė, kad tai – sumušimas. Ž. G. prisipažino, sakė, kad primušė jis P.. Fiksuoja už galūnių. Galvos nepririša – nedaužo. Tramdant ligonį krūtinės ląsta fiksuojama. Jei fiksuojasi, jis fiksuojasi horizontalioje padėtyje. Diržas prisiveržia prie lovos. Negali ant vienos pusės prispausti, kad įvyktų stiprus raumenų suveržimas. Tai – nerealu. Kaltinamasis atėjo pas ją į kabinetą. Jis pasakė, kad nesusivaldė. Apsaugos darbuotojai turėtų būti apmokami. Bet jie nebuvo praėję kursų. Jis galėjo fiksuoti, bet nemušti paciento. Vienas pats ligonio tokio nenuvaldysi. Jie blaškosi. Jei ligonis nevaldomas, gal kitos išeities nebuvo – gal galėjo suimti. Esmė ta, kad jis mušė su ranka. Slaugytojos šaukė, kad nemuštų. Jie labai išgyveno tą dalyką. Vertino, kad tai – blogai. Čia yra nusižengimas. Buvo šokiruoti darbuotojai po to, kas įvyko. Ėjo pasiaiškinimus rašyti. Apklausos buvo.Taikant fiksacijos priemones mėlynė ant galvos negalėjo atsirasti. Žino faktą, kad buvo mušamas su ranka. Slaugytoja ir ligonis taip sakė. Pagal pareigybes nėra nurodyta, bet vyrauja kolegiškumo principas. Nėra nurodyta, kad vienas apsaugos darbuotojas turi su pacientu apsieiti. P. buvo greta visko. Kai agresyvus pacientas, ypatingai skiria didelį dėmesį – stebėjimas, sekimas, lankymas palatoje. Prevencija – tai stebėjimas. Niekada netaiko fiksacijos, jei nėra ūmios būsenos.Esmė ta, kad jie viršijo savo įgaliojimus. Net ir su ūmiu ligoniu.Fiksacija – slaugos metodas. Apsaugos darbuotojas irgi dalyvauja slaugos procese ( IIt.b.l. 141-142).

L. V. P. teismo posėdyje parodė, kad buvo apie 4 val. ryto. P. buvo neramus, kliedėjo, vaikščiojo per kitas palatas. Savy jis orientavosi, bet aplinkoje jau nebe. Rūkė palatoje. Buvo paprašyta prifiksuoti vieną ranką. Ji paprašė G., kad pradėtų prifiksuoti tą ranką.

Tuo metu naktį kitas pacientas prisišlapino lovą. P. turėjo žiebtuvėlį ir nudegino diržą. Jis pradėjo vėl būti neramus. Susidėjo savo daiktus, pradėjo lakstyti po palatą. Skambino į liftą, daužė duris, sakė, kad bet kokia kaina iš čia išeis. Pasidarys bet ką. Nutarė, kad reikia prifiksuoti prie lovos abi rankas, bet laisvai. G. priėjo prie P., liepė jam eiti. Jis sakė, kad neis. Pradėjo grumtis. Paėmė už kaklo, pradėjo vilkti, smaugti. K. R. sakė, ką tu darai – pasmaugsi. Ligonio akys išvirto, pabalo. T. G. paleido. Prie lovos fiksavo visi – ji, G. ir R.. Tada prisifiksavo ir tuo momentu lyg ir pradėjo su kumščiu P. dėti į ausį. Kairę. Smūgiai buvo smarkūs. Sudavė porą kartų. Ji pasakė, kad ramintųsi. G. buvo susinervinęs. Piktas. Toliau prisifiksavo, laisvai tos rankos buvo. Jis gulėjo, sugebėjo pasiskambinti seseriai.Po to ėjo apžiūrėti ligonio. Jis sakė, kad jam skauda ausį. Iš ryto ausis paraudo, patino. P. be plaukų.Iš ryto jis ir paliko su dviem rankom fiksuotom. J. atėjo, jai viską papasakojo. G. pasakė, kad galėtų eiti į delyrą ligonis. Nes po to nepamena ligonis nieko. Matė, kad G. grubiai elgėsi su P.. Kai buvo paprašyta fiksuoti, G. paėmė jį už nugaros, už drabužių ir išmetė į koridorių. Grubiai. Taip negalima elgtis. Ligonis išsigando, susitraukė. Tada pirmą ranką užfiksavo. G. po prifiksavimo nuėjo atsigulti. Ji G. pasikvietė iš kambarėlio. G. gulėjo, greitai iššoko iš lovos. Nepasitenkinimas buvo, kad pakvietė. Nebuvo būtinybės pasiimti ligonį už kaklo ir nuvesti tokiu būdu iki palatos. Paprastai smaugimo priemonė nenaudojama tramdant ligonį. Jai tai – ne koks elgesys. Stresas jai buvo. Ir dabar stresuoja.Ir kai įmetė į lovą ir uždėjo kelieną ant krūtinės ir su kumščiu smūgiavo du kartus tai tikrai P. į ausį. Smūgiuodamas nieko nesakė G.. Ji šaukė, ką jis daro. Kai sušaukė, jis nustojo.G. nieko nesakė ligoniui P.. Nelabai prisimena, ar vartojo necenzūrinius žodžius. Tai – tikrai neįprasta praktika. Nepateisinama. Tokių veiksmų imtis negalima. Sako tai iš patirties. Dirba skyriuje 13 metų. Apsaugos darbuotojo funkcijos – prašo fiksuoti. Padėti gali fiksuoti. Fiksacija taikoma trijų žmonių. G. pats sakė, kad prifiksuos. Jis žino, kur tie diržai sudėti. Ji pasakė, kad reikia fiksuoti. Ji gali pasikviesti G.. Visada visi apsaugos darbuotojai fiksuodavo ( IIt.b.l.142-143 ).

Liudytoja J. R. teismo posėdyje parodė, kad dirba psichiatrijos skyriuje slaugytoja. P. buvo ne jos ligonis G. P., P. tą naktį dirbo. G. dirbo. Naktį, apie 3 val. P. pradėjo blaškytis, vaikščiojo po palatas. Pasitarė, kad reikia fiksuoti vieną ranką. Su P. pasitarė. Fiksavimą atliko V., ji ir G.. Prifiksavo prie lovos. F. G.. Buvo grubus G.. Stumdė gal. Patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Gal kažkuriuo momentu neadekvatūs veiksmai G. buvo.Skyriuje dirba 4 metai. Labai sustresavo. Pačiam ligoniui buvo nesaugu. Jam reikia sudaryti saugią aplinką. Jis buvo išsigandęs. Išgirdo triukšmą ir greitai atėjo iš posto. Tas ligonis šaukė. Čia prieš antrą fiksavimą. R. V., A.. P. buvo koridoriuje. G. vilko lyg iš galinio koridoriaus P..P. G. visus atstūmė – sakė, kad pats susitvarkys. Padėjo palatoj, laikė kojas, už rankos kitos pusės. Padėjo paguldyti. G. buvo primynęs ligonį. Lygtais su keliu. Į kokią vietą – neprisimena. Jos laikė. P. nėra stambus. Apsaugos darbuotojas turi padėti susitvarkyti, fiksuoti. Be reikalo nekviečia apsaugos darbuotojo. Apsaugos darbuotojui padeda fiksuoti. Jos padeda apsaugos darbuotojui fiksuoti.Priešiškumo prie G. neturi. Objektyviai papasakojo (IIt.b.l.143-144 ).

L. V. N. teismo posėdyje parodė, kad dirba slaugytoja. Jai pamainą perdavė V. P. ir J. R.. Buvo sumišusios, suprato, kad kažkas įvyko. Sakė, kad įvyko incidentas, kad apsauginis galbūt neva sumušė pacientą. Tą rytą A. G. buvo pamainos perdavimo vietoje. Ji paprašė, kad jis išeitų iš to kambario. Pokalbio esmės su G. neprisimena. Patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Nepriėmė kaip rimto G. pretenzijas. Priėmė kaip nereikšmingą dalyką ( IIt.b.l.144-145).

L. R. P. teismo posėdyje parodė, kad R. P. –jo žmonos brolis. Žino, kad buvo sumuštas, bet jis to nematė. Iš savo žmonos tai sužinojo – ji jam pasakojo. Kada sumuštas – tiksliai negali sakyti. Iš užsienio buvo grįžęs. Turi problemų su alkoholiu, buvo patalpintas į psichiatrinę .Žmona sakė, kad primušė apsaugos darbuotojas.Iš po ligoninės jis jį matė. Praėjo daug laiko. Tos mėlynės pusiau išgijusios po savaitės laiko. Jis buvo atėjęs pas seserį. Veido apibrozdinimus matė. Ant žando. Tikslios vietos neužsifiksavo ( IIIt.b.l.7 ).

Liudytojas A. J. teismo posėdyje parodė, kad gulėjo ligoninėje. Kaltinamąjį yra matęs vieną kartą. Tais 2012 metais. Jis suprato, kad nukentėjusysis šaukė ant apsauginio. Ir staiga viską nutilo. Jis tą pačią naktį ėjo koridoriumi ir girdėjo, kad nukentėjusysis buvo pririštas prie lovos ir sakė, kad policijai nesiskųs, bet paleiskit jį. Po to jis pasakojo, kad jį primušė apsauginis. Jis taip suprato, kad buvo muštynės. Rūkykloj kalbėjo su nukentėjusiuoju. Nematė mėlynių nei ant veido, nei ant kūno. Kalbėjo su juo, kada jį paleido nuo lovos pririšimo. Jį pririšo tą pačią naktį, kai nukentėjusysis kažką šaukė ant kažko – suprato, kad ant apsauginio, nors to nematė. Po barnio buvo pririštas. Ligonis gulėjo vienvietėje palatoje. Apsaugos darbuotojo balsą girdėjo. Buvo riksmas nukentėjusiojo ir viskas nutilo. Apsaugos darbuotoją matė iš ryto po to įvykio. Vieną kartą labai stipriai krito tas ligonis. Tada buvo jo sesuo su vaiku atėję. Gydytojai darė jam širdies masažą. Labai garsus trenksmas buvo. To kritimo nematė. Negali pasakyti, ar jis į ką nors atsitrenkė. Sesuo su vaiku išbėgo labai išsigandę. Dienos nepamenu, kada tai buvo.Sesutės pasakė, kad su jo šonkauliais viskas yra tvarkoje. Jis praeinant tai girdėjo( IIIt.b.l.7-8).

Liudytoja J. M. teismo posėdyje parodė, kad R. – jos brolis. Informaciją apie tą incidentą jai suteikė jaunesnė sesuo S.. Sakė, kad brolis sumuštas. Nuėjo pasižiūrėti, bet jis buvo miegantis. Ėjo kartu su sese.Jis nekalbėjo. Rankos buvo fiksuotos. Kairė veido pusė – ausis buvo mėlyna. Po poros dienų buvo atfiksuotas. Jis vaikščiojo. Ėjo su seserimi S.. Su juo buvo galima susikalbėti, bet jis nebuvo blaivaus proto – buvo sulėtinta jo reakcija.Ausis tebebuvo mėlyna. Skundėsi, kad jam galvą skauda. Nepamena, ar ką brolis pasakojo.

Kaltinamąjį matė. Jie trise vaikščiojo hole, atėjo apsauginis,jų akivaizdoje jis brolio atsiprašė, sakė, kad jam šeimyninės problemos yra, kad nesusilaikė. Jai atrodo, kad jie padavė ranką vienas kitam. Paskui vaikinas išėjo.Apsaugos darbuotojas broliui pasakė, kad tai – jis tas negerietis. Taip ir suprato. Apsauginiui pasakė, kad pas ją irgi yra šeimyninių problemų, bet taip negalima.Brolis sakė, kad jam skauda galva, šonkauliai, nes ėjo susikreipęs, skaudėjo petys, ranka. Galva dar ilgai skaudėjo.Po ligoninės brolį dar buvo susitikusi. Galva jam dar ilgai skaudėjo, šonkauliai – taip pat. Geras dvi savaites jis vaikščiojo sutvarstytas. Jei jis atsigulė sveikas, šiaip sau ausis nebūtų mėlyna. Mano, kad jis buvo sumuštas. Suprato, kad apsaugos darbuotojas atsiprašė brolio, nes jį sumušė. Gal antrą dieną po sumušimo matė pas brolį mėlynę. Apsaugos darbuotojai yra tik šitame skyriuje. Ten ligoniai ne visi atsako už savo veiksmus. Apsaugos darbuotojas dirba ten tam, kad apsaugotų personalą ir ligonį.

Slaugos funkciją atlieka slaugytojos ( IIIt.b.l.8-9).

L. P. K. teismo posėdyje parodė, kad dirba ligoninėje apsaugos darbuotoju, psichiatrijos skyriuje. 2012 metais dirbo. Kai atėjo į darbą ryte, rado Rikardą prifiksuotą. Jam buvo fiksuota kairė ranka. Sakė sesutės, kad vienas nukentėjęs, naktį buvo neramus. Jis gulėjo 5 palatoje. Buvo susižalojęs. Jis miegojo. Po to prabudo. Kairėj ausy buvo žymelė mėlyna. Suprato, kad nebuvo jokio smūgio. Kad nesmailiu buku daiktu buvo sužalojimas.B. K. sakė, kad buvo priepuolis, kad krito žmogus. Paleido žmogų. Jis labai stipriai rūkė. Daugiau jo nefiksavo.

Nekalbėjo su juo. Sesutės sakė, kad norėjo išeiti, susirinko rūbus ir kt. Sakė, kad buvo apsistumdymai, o kokie konkrečiai – nežino. Nežino, kodėl kolegą atleido iš darbo .Per naktį R. išmiegojo, jį siuntė į rentgeną. Buvo siunčiamas peršviesti šonkaulius. Gydytoja siuntė iš po nakties. Mano, kad buvo su kažkuo daužta, arba krito, dėl to tie sužalojimai atsirado. Nematė, kai jis krito. Pamatė jį fiksuotą.Kai jis nukrito – jis nedirbo. Atėjo tik po paros.Patinusi ausis buvo ir ausies galiukas pamėlynavęs.Sakė, kad buvo neramus, kad norėjo išeiti, kad reikėjo ramintis, tvarkyti. Sakė, kad grūmės, nepasidavė. Tą rytą su G. nesusitiko. Jėgos jie nenaudoja. Bet psichologiškai nuteikti reikia. Suspausti, laikyti reikia. Jėgą reikia naudoti, kol atlauži rankas, užfiksuoji. Po šio įvykio koregavo kažką. Kursai buvo slaugytojo padėjėjų. Sakė, kad jėgos naudoti jie negali.

L. T. P. teismo posėdyje parodė, kad jo brolis gulėjo ligoninėje. Girdėjo, kad jį sumušė. Atėjo pas brolį aplankyti. Matė, kad jam ausis buvo mėlyna, sakė, kad šonkaulius skaudėjo.Tada buvo vasara.S. S. pasakė, kad brolis sumuštas. Pamatė, kad ausis buvo mėlyna. Jis sakė, kad apsaugos darbuotojas jį naktį sumušė. Sakė, kad jis išėjo iš palatos, kad jį pagavo, mušė. Sakė, kad į ausį davė, kad visi šonkauliai skaudėjo. Jis jį pats vėliau tvarstė.Skundėsi brolis, kad skauda galvą, kad šonkaulius skauda, kad negalėjo pagulėti. Sesuo pasakė, kad brolį sumušė. Akivaizdžiai matėsi, kad sumuštas. Ausis mėlyna buvo. Visa ausis. Sakė, kad šonkauliai skaudėjo. Paskui pas jį jis gyveno – pats tvarstė su elastiniu bintu. Porą savaičių pas jį gyveno dar. Šonkaulius skaudėjo, nes sumušė. Su kumščiais daužė, kai jis gulėjo lovoje. Sakė, kad į palatą partempė, į lovą paguldė ir daužė per šonkaulius.Jam brolis nesakė, kad apsaugos darbuotojas atsiprašė ( IIIt.b.l.10-11).

Liudytojas D. E. teismo posėdyje parodė, kad buvo pacientas, buvo epilepsijos priepuolis. Tada tą žmogų matė po priepuolio. Ar buvo sužalojimai – nepamena. Po priepuolio sąmonė buvo pritemusi – tuo metu jis nesiskundė niekuo. Jis guldomas ant šono, kad neužspringtų, leidžiami vaistai. Teikiant pagalbą negalimos fizinio sužalojimo pasekmės. Šonkaulių sužaloti negalima. Iš principo įmanoma susižaloti šonkaulius. Jei ant palatos grindų krito – niekaip. Gydytojai nedaro įrašų į slaugymo planą.Nedarė įrašo ligos istorijoje.Pirmam lape ne jo raštas. Ne jo raštas niekur ( IIIt.b.l.15-16).

Liudytoja E. L. teismo posėdyje parodė, kad ji 22 val. su P. parūkė. Nuėjo visi į savo palatas. Po to ji gulėjo, girdi, kad kažkas šaukia, kad nemuštų. Nežino, kas šaukė. Nebuvo išlindusi. Mano, kad šaukė tas pats, su kuriuo rūkė. Kaimynė palatos sakė, kad apsauginis spardo tą jaunuolį. Kitą dieną kas buvo – nežino. Vežė peršviesti plaučius, ausis buvo nubrozdinta. Kalbėjosi. Sakė, kad primušė apsauginis. Ausis buvo nubrozdinta. Nematė, kas galėjo jį skriausti. Kai parūkė, jis buvo normalus – nebuvo agresyvus. Sakė, kad eis į palatą, nors miego nenori. Kas įvyko, tiksliai nematė. Kaimynė buvo išėjusi pro duris laukan, į koridorių. Ji, sako, kad spardo. Kaimynės pavardės ir vardo nepamena. Dar vienas vyriškis išlindo pažiūrėti. Ji sakė, kad spardo tą pliką jaunuolį – jis buvo be plaukų. Sakė, kad spardo apsaugininkas. Taip ji jai papasakojo. Ji asmeniškai nematė.

Mano, kad toks elgesys nepriimtinas. Visi šoke buvo. Išsigandę buvo( IIIt.b.l.16 ).

Liudytoja L. Š. teismo posėdyje parodė, kad 2012 m. rugpjūtį gydėsi Mažeikių ligoninėje. Kaltinamasis buvo apsauginis psichiatrijos skyriuje. Buvo konfliktas, nakties metu triukšmas. P. buvo. Apsistumdė jis su apsaugininku. Per ausį su ranka gavo P.. Kalbėjo su juo vėliau. Sakė, kad skauda. Apsauginis mušė P.. Matė, kaip su ranka sudavė. Koridoriuje tas buvo. Tarp durų. P.sakė, kad skaudžiai sudavė. Klausė, kodėl mušė. Jis nepasakė. Patvirtina savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Kai ligonis mušamas buvo, daugiau nieko nebuvo. Paskui atėjo sesutė. Mušė prie palatos, tarpduryje. Prie ligonio palatos.Matė tik vieną sesutę. Gal ir daugiau dar atėjo. Po to triukšmo daugiau triukšmo nebebuvo( IIIt.b.l.33-34 ).

Liudytoja B. K. teismo posėdyje parodė, kad dirbo psichiatrijos skyriuje. Dabar nebedirba. 2012 m. dirbo tą dieną, kai vaikiną ištiko priepuolis.Pas tą vaikiną buvo atėjusi jauna mergina su mažu vaiku, jie buvo nuėję parūkyti į rūkomąjį. Ji buvo sesuo jo. Jiems grįžus į palatą, vyrukas stovėjo, paprašė sesės parūkyti duoti. Ji supyko, pasakė, kad pats nieko jis neturi ir ištraukė cigaretę. Jis įsikando tą cigaretę ir jį ištiko priepuolis, jis krito. Ji išsigando labai. Prasikirsti jis neprasikirto, bet smūgis buvo stiprus. Atbėgo gydytojas, darbuotojai. Seilės išsitaškė, spintelė pasistūmė.Krito atbulas, jis kaip sukosi. Persuko jį, ir jis dėjosi į spintelę, su galvą dėjosi į spintelę ir ta spintelė pasisuko. Pati tuo momentu buvo toje palatoje. Dirbo pagalbine darbuotoja.Jis stovėjo arčiau durų. Už lovos. Kraujas nebėgo. Nematė sužalojimų. Atbėgo gydytojas E., slaugytojos. Kažkas vedėją iškvietė.Į lovą jis nekliuvo. Tik į spintelę. Spintelę pačiuožė. Apie porą metrų pačiuožė. Stiprus smūgis buvo.Jam nukentėjo lyg ir kairė galvos pusė, bet negali tiksliai atsakyti (IIIt.b.l.34-35 ).