Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Algirdas Gaputis Baudžiamoji byla Nr. 1 A-528-350/2010

Teisėjas Donatas Jatužis Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00658-2009-7

2010 m. gruodžio 21 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija Algirdas Gaputis (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teisėjų Eligijaus Gladučio ir Prano Šimkaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-24 nuosprendžio, kuriuo V. S. nuteistas: pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu trejiems metams; pagal BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. laisvės atėmimu trejiems metams keturiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė subendrinta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė.

Priteista iš V. S. 17 107, 18 Lt UAB „(duomenys neskelbtini) “, 10 000 Lt D. S. ir 600 Lt D. Ū..

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. S. nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 7 d. apie 16.41 val. prie UAB „(duomenys neskelbtini) “ prekybos centro, esančio Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) , panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiųjų D. S. ir D. Ū. atžvilgiu, o būtent: nukentėjusiesiems papurkšdamas į akis dujų, tuo sukeldamas D. S. ir D. Ū. fizinį skausmą, sugriebdamas D. S. už palto atlapų bei suduodamas jai vieną smūgį ranka į nosį, tuo padarydamas jai nosies sumušimą, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą bei išplėšdamas iš D. S. rankų maišelį su pinigais, pagrobė svetimą UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą - 16900 Lt.

Taip pat V. S. nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 3 d. apie 16.10 val. įsibraudamas į neužrakintas UAB „(duomenys neskelbtini) “ tarnybines patalpas, esančias Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) , panaudodamas fizinį smurtą UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojos D. S. atžvilgiu, o būtent: papurkšdamas jai į veidą dujų ir pagriebdamas nuo stalo pinigus, pasikėsino pagrobti svetimą UAB „(duomenys neskelbtini) “ priklausantį turtą - 23400 litų, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes buvo sulaikytas UAB „(duomenys neskelbtini) “ darbuotojų.

V. S. skundžia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-05-24 nuosprendį, prašo jį pakeisti: išteisinti jį dėl 2010-10-07 epizodo, o dėl 2010-12-03 epizodo veiką iš BK 22 str. 1 d., 180 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 22 str. 1 d., 180 str. 1 d., švelninti paskirtą bausmę, UAB „(duomenys neskelbtini) " 16400 Lt, nukentėjusiųjų D. S. 9000 Lt ir D. Ū. 600 Lt civilinius ieškinius susijusius su 2009-10-07 plėšimo epizodu atmesti.

Nurodo, kad kaltu dėl 2009-10-07 epizodo kaltės nepripažino, šio nusikaltimo nepadarė. Teismas pripažindamas jį kaltu rėmėsi D. S., D. Ū., O. B. ir E. S. asmens parodymų atpažinti protokolais, tačiau šie procesiniai veiksmai buvo atlikti pažeidžiant BPK reikalavimus.

Visi paminėti proceso dalyviai, skirtingai apibūdino asmenį, padariusį plėšimą. D. S. apklausos metu negalėjo apibūdinti ją užpuolusio asmens išvaizdos ir apsirengimo. D. Ū. teigė, kad plėšimą įvykdę asmuo buvo su kapišonu, dideliais akiniais, vienspalviu džemperiu, smulkaus kūno sudėjimo, apvalaus veido, kas neatitinka jo išvaizdos. O. B. 2009-10-07 parodė, kad plėšikas buvo 170 cm. ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, veido bruožų nematė, iš veido nepažintų. Iš visų asmenų, apklaustų dėl 2009-10-07 epizodo matyti, kad visi asmenys pagal jų nurodytus požymius matė kitą asmenį, ne apeliantą. Šiems asmenims jis buvo parodytas kaip atpažintinas asmuo po to, kai buvo sulaikytas dėl antro plėšimo epizodo, kai pasikėsino pagrobti pinigus iš UAB „(duomenys neskelbtini) " buhalterijos, kurioje dirba nukentėjusioji D. S. ir kitos trys UAB „(duomenys neskelbtini) " darbuotojos. Pažymėtina tai, kad visi jį atpažinę asmenys dirba UAB „(duomenys neskelbtini) ", todėl mano, kad šių darbuotojų atpažinimai subjektyvūs ir turi būti vertintini kritiškai.

Be to, teismas nepagrįstai jo parodymus dėl šio epizodo vertino kaip nenuosekliais. Apelianto teigimu jo nekaltumą patvirtina ir byloje esančios pažymos apie 2009-10-07 nusikaltimo metu jo asmeninio telefono Nr. 867362455 prisijungimą prie bazinių stočių l51D, 151C, 151F esančių Senamiesčio g. 113, 152E, 152D adresu Respublikos g. 58, bei 156 F adresu Smėlynės g. 85, Panevėžyje. Telefoną visada nešiojasi su savimi, o pažymos tik patvirtina, kad įvykio metu jis Pušaloto gatvėje nebuvo ir nusikaltimo įvykdyti negalėjo, tačiau teismas šios teisinančios aplinkybės nevertino.

Pripažinus šioje dalyje nuosprendį nepagrįstu, UAB „(duomenys neskelbtini) " 16400 Lt, D. Ū. 600 Lt, bei D. S. 10000 LT civiliniai ieškiniai turi būti atmesti.

Dėl 2009-12-16 plėšimo epizodo nurodo, kad nusikaltimo iš anksto vykdyti neplanavo. Į UAB „(duomenys neskelbtini) " parduotuvę ėjo tėvo prašymu, paimti žemės ūkio technikos bukletų. Žinojo, kad bukletai sudėtingai žemės ūkio technikai yra pas vadybininką antrame aukšte, todėl tiesiai ten ir nuėjo. Ant veido buvo užsidėjęs medicininę kaukę, nes siautė gripas. Antrame aukšte vadybininko kabinetas buvo užrakintas, todėl ėjo į šalia esantį kabinetą atviromis durimis pasiklausti, kur jį rasti. Kabinete pamatė sėdinčias kelias moteris, ant stalo buvo padėti pinigai, kuriuos jis spontaniškai sugalvojo pagrobti. Griebė pinigus, prie stalo sėdinčiai moteriškei papurškė dujų ir pabėgo.

Aplinkybę, kad vadybininko kuruojančio žemės ūkio techniką kabinetas antrame aukšte, patvirtino ir bendrovės direktorius A. K.. Kad į buhalteriją neradę vadybininko užeina interesantai, patvirtino liudytoja R. V.. Liudytoja I. K. parodė, kad bukletai apie žemės ūkio techniką yra pas vadybininką antrame aukšte. Liudytojas K. S. (apelianto tėvas), patvirtino prašęs sūnaus parnešti bukletų iš UAB „(duomenys neskelbtini) “ apie žemės ūkio techniką. Iš visų duomenų matyti, kad į antrą aukštą turi teisę užeiti ir interesantai, jokių užeiti draudžiančių užrašų nėra. Tokiu būdu patekimas į patalpas darbo metu yra laisvas ir nelaikomas įsibrovimu, todėl apelianto manymu jo veika remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika kvalifikuotina pagal LR BK 22 str. ir 180 str. 1 d., o ne LR BK 22 str. ir 180 str. 2 d.. Sutinka, kad 2009-12-03 plėšimo metu savo veiksmais galėjo išgąsdinti nukentėjusiąją D. S., tačiau mano, kad jai priteistina žala turi būti vertintina ne daugiau 1000 Lt.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras - atmesti. Apeliacinis skundas atmetamas.

Dėl 2009-10-07 plėšimo epizodo.

Apeliantas neigia 2009-10-07 plėšimo būdu užvaldęs UAB „(duomenys neskelbtini) “ turtą – pinigus. Pagrindinis nuteistojo apeliacinio skundo argumentas dėl šio epizodo yra tai, kad jo kaltė apkaltinamajame nuosprendyje grindžiama tik parodymų atpažinti protokolais, o šie procesiniai veiksmai atlikti pažeidžiant BPK reikalavimus, todėl byloje nėra jokių kitų įrodymų, kurie patvirtintų jo dalyvavimą nusikalstamos veikos, kuri jam inkriminuota, padaryme.

Šie jo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminiame tyrime V. S. atpažinimo procedūra buvo padaryta laikantis baudžiamojo proceso įstatymų – BPK 191, 192 str. nustatyta tvarka. Visi liudytojai ir nukentėjusieji buvo apklausti apie jiems žinomas įvykio aplinkybes, visi apibūdino asmenį, kuris plėšimo būdu iš D. S. pagrobė UAB „(duomenys neskelbtini) “ pinigus.

D. S. ne vieną kartą apklausiama apie galimybę atpažinti ją užpuolusį asmenį, nurodė atpažintino asmens požymius, apklausta parodė, kad ją užpuolęs asmuo buvo vidutinio kūno sudėjimo, aukštas- 180-190 cm ūgio, 24-27 metų amžiaus, veido bruožų nepamena, nes vaikinas buvo užsidėjęs didelius tamsius akinius ir kepurę su kapišonu, be to viskas vyko labai greitai, tačiau mano, kad galėtų atpažinti iš balso, nes puldamas ir purkšdamas dujas, jis sušuko „atiduok suka pinigus“. Atpažinimo metu ji kategoriškai teigė, kad atpažįsta nuteistąjį pagal ūgį, veido formą, balsą.

Nukentėjęs D. Ū. parodė, kad plėšikas buvo aukšto ūgio, apie 184 cm, apvalaus veido, 20-24 metų amžiaus, kaip jam pasirodė lieso kūno sudėjimo, su kepure, kapišonu ir dideliais tamsiais akiniais, nukritus kepurei matė jo šviesiai rudus plaukus. Atpažinimo metu patvirtino, kad iš trijų atpažinti pateiktų asmenų pagal kūno sudėjimą, veido formą, atpažįsta būtent nuteistąjį. Teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad užpuolikas įvykio metu jam pasirodė lieso kūno sudėjimo, nes pats už nuteistąjį stambesnis.

Liudytoja O. B. parodė, kad prieš pat įvykį stebėjo keistą vaikiną, sėdintį autobusų stotelėje. Jis buvo 20-25 m. amžiaus, blyškiu veidu, smulkaus kūno sudėjimo, apie 170 cm ūgio, dideliais tamsiais akiniais, nors buvo dargana ir užsidėjęs kapišoną. Vaikinas netrukus nuėjo link parduotuvės ir užpuolė iš parduotuvės išėjusią kasininkę. Atpažinimo metu iš pateiktų asmenų pagal veido apatinę dalį, skruostus, kūno sudėjimą ir ūgį atpažino nuteistąjį. Teisiamojo posėdžio metu liudytoja paaiškino, kad nuteistasis autobusų stotelėje sėdėjo susigūžęs, palinkęs, todėl jai atrodė mažesnio ūgio ir smulkesnis. Ji pati yra 154 cm ūgio, todėl tiksliai nusakyti vaikino ūgį jai sunku, tačiau kategoriškai tvirtina, kad atpažino tikrai tą patį vaikiną, kurį matė autobusų stotelėje ir kuris užpuolė D. S., nes prieš įvykį buvo atkreipusi į jį dėmesį, stebėjo.

Liudytoja E. S. apklausų metu nurodė, kad matė įvykį, D. S. užpuolęs asmuo buvo apie 190 cm, 20-30 metų, lieso sudėjimo, dideliais tamsiais akiniais. Atpažinimo metu ji nuteistąjį atpažino kaip panašų į tą, kurį matė įvykio metu, tačiau nėra pilnai dėl to įsitikinusi.

Pažymėtina, kad visi atpažinime dalyvavę asmenys nurodė, kad plėšikas buvo aukšto ūgio, ovalaus veido, todėl apelianto teiginiai, kad visi liudytojai nurodė atpažintino asmens požymius, kurie priešingi jo išvaizdai, nepagrįsti. O kadangi jis buvo užsidėjęs didelius tamsius akinius ir kapišoną, tiksliai apibūdinti veido bruožus ir amžių sunku.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nuteistajam pareiškus abejones dėl atpažinimo, šio veiksmo atlikimo aplinkybės buvo ištirtos išsamiai, nustatyta visa atpažinimo procedūros eiga. Visi liudytojai ir nukentėjusieji parodė, kad prieš atpažinimą jie buvo viename kambaryje, po to po vieną kviečiami į kitą patalpą, kurioje atpažinimui buvo pateikti trys asmenys. Į šią patalpą atpažįstančiuosius lydėjo tyrėja bei nuteistojo gynėjas. Po atpažinimo procedūros joje dalyvavę asmenys su dar joje nedalyvavusiais neturėjo galimybės susitikti ir aptarti atpažinimo. Visi šie duomenys patvirtina, kad BPK 191 ir 192 straipsnio reikalavimai atliekant atpažinimo procedūrą šioje byloje pažeisti nebuvo, todėl apeliacinio skundo motyvai, kad teismas, nustatydamas apelianto kaltę, vadovavosi BPK reikalavimų neatitinkančiais atpažinimų protokolais, yra visiškai nepagrįsti.

Be to, V. S. kaltė šiame epizode pagrįsta ne vien tik atpažinimo protokolais, bet ir nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų visetu. Tai, kad šie asmenys dirba UAB „(duomenys neskelbtini) “, nėra pagrindas jų parodymų laikyti nepatikimais, nes parodymus jie davė būdami įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės ir prisiekę, anksčiau nuteistojo jie nepažinojo, nėra jokių duomenų, kad minėti proceso dalyviai turėtų kokį nors pagrindą apeliantą apkalbėti.

Esant visoms nurodytoms aplinkybėms, kategoriškais visų nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymais, jog minimą nusikaltimą padarė būtent apeliantas, netikėti nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu nuteistojo parodymai teisiamojo posėdžio metu byloje esančių įrodymų visetui akivaizdžiai prieštarauja ir viso proceso metu nebuvo nuoseklūs.

Tai, kad telefonas, kuriuo naudojasi nuteistasis įvykio metu jungėsi prie bazinių stočių, esančių Senamiesčio ir Smėlynės gatvėse, nuteistojo kaltės nepaneigia, kadangi telefonas nėra neatsiejamas nuo asmens daiktas. Ši aplinkybė tik rodo, jog apelianto telefonas nusikaltimo padarymo metu buvo ne pas jį.

Be to, nors apeliantas savo skunde tvirtina, kad telefoną jis visada nešiojasi su savimi, tačiau šis teiginys nėra pagrįstas bylos medžiaga, nes kai buvo sulaikytas po pasikėsinimo įvykdyti plėšimą 2009 m. gruodžio 3 d. V. S. su savimi telefono neturėjo, o telefonas buvo rastas per kratą jo namuose.

Taigi, byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų bent kiek suabejoti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais apie tai, kad minimą nusikaltimą padarė ne apeliantas, todėl skundžiamu nuosprendžiu V. S. kaltu padarius plėšimą 2009-10-07 pripažintas visiškai pagrįstai.

Tuo pačiu nepagrįsti ir apeliacinio skundo argumentai, jog turi būti atmesti civiliniai ieškiniai, susiję su 2009-10-07 plėšimo epizodu.

Motyvuojamoji dalis

Kolegija pažymi, kad BPK 115 str. nurodyta, jog teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. UAB „(duomenys neskelbtini) “, D. S. bei D. Ū. ieškiniai buvo patenkinti laikantis šio įstatymo reikalavimų.

Dėl 2009-12-03 pasikėsinimo įvykdyti plėšimą epizodo

Nuteistasis neginčija kėsinęsis pagrobti UAB „(duomenys neskelbtini) “ pinigus, tačiau neigia įsibrovimo faktą, nurodo ėjęs į parduotuvę bukletų apie žemės ūkio techniką ir jų ieškojęs, buhalterijoje pamatęs pinigus, spontaniškai sugalvojo juos pagrobti.

Šie apeliacinio skundo argumentai visiškai nepagrįsti. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai apie plėšimo aplinkybes nėra nauji, juos V. S. išsakė duodamas parodymus pirmos instancijos teisme ir skundžiamame nuosprendyje jie yra aptarti ir įvertinti, apeliacinės instancijos teismas su apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytu vertinimu dėl nusikalstamos tyčios atsiradimo momento ir V. S. patekimo į tarnybines patalpas tikslo visiškai sutinka ir tai pagrindžiančių teiginių nekartoja.

V. S. pasikėsino padaryti plėšimą įmonės tarnybinėse patalpose, į kurias pašaliniai asmenys laisvai patekti be apibrėžto teisėto intereso neturi teisės. Kaip minėta, skundžiamame nuosprendyje padaryta teisinga, pagrįsta byloje surinktų įrodymų visetu, išvada, jog V. S. ten pateko turėdamas tikslą padaryti nusikaltimą. Tokiu atveju patekimas į tokias patalpas teismų praktikoje laikomas įsibrovimu, todėl V. S. veika šioje dalyje pagal BK 22 str. 1 d. ir 180 str. 2 d. kvalifikuota teisingai.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas D. S. naudai priteisė per didelį neturtinės žalos atlyginimą, apeliantas mano, jog ši žala neturėtų būti įvertinta daugiau kaip 1000 Lt.

Nustatydamas D. S. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į nusikalstamos veikos pasekmes, į tai, kad jos atžvilgiu apeliantas smurtą panaudojo du kartus, kad buvo padaryta didelė neigiama įtaka jos sveikatai, ji patyrė stresą, nebegali susikaupti, dirbdama bijo kiekvieno įeinančio į kabinetą, dėl ko lankėsi pas gydytojus, pirko vaistus. Tai patvirtina įrašai jos sveikatos istorijoje ir įrodo, kad ji dėl įvykio patyrė didelius išgyvenimus ir nepatogumus. Taip pat buvo atsižvelgta ir į apelianto kaltės formą, jo turtinę padėtį, bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Taigi, pirmosios instancijos teismas D. S. padarytos žalos dydį nustatė teisingai įvertinęs visas įstatyme- civilinio kodekso 6.250 str. - nurodytas aplinkybes ir jos mažinti nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo V. S. apeliacinį skundą atmesti.