Panevėžio apygardos teismo nutartis

2011-04-19 · Civilinė byla Nr. 2A-179-544/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-04-19
Bylos Nr.
2A-179-544/2011
Teisminio proceso Nr.
2-08-3-06455-2010-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Birutė Valiulienė (pirm.), Ramunė Čeknienė (pran.), Birutė Jonaitienė
Ieškovas
D. Z.
Atsakovas
V. Z.
Advokatai
Arvydas Alekna
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-179-544/2011

Teisėja Virginija Svirplienė Proceso Nr. 2-08-3-06455-2010-6

Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1;113.4; 114.11; 121.18; 125.1; (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. balandžio 19 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Valiulienės, kolegijos teisėjų Ramunės Čeknienės (pranešėja), Birutės Jonaitienės, sekretoriaujant Loretai Girdziušienei, dalyvaujant atsakovo atstovui advokatui Arvydui Aleknai, ieškovei D. Z.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Z. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-7461-452/2010 pagal ieškovės D. Z. ieškinį atsakovui V. Z. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė prašė padidinti 2002-09-09 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3588-04/2002 priteistą išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo V. Z. jo nepilnamečiam sūnui D. Z. išlaikymą po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo bylos iškėlimo teisme iki sūnaus pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, priskiriant priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti jai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2002-09-09 teismo sprendimu iš atsakovo priteisto 150 Lt išlaikymo kasmėnesį nepilnamečiam vaikui nebepakanka, nes išaugo būtini vaiko poreikiai. Jos turtinė padėtis pablogėjo, prieš metus neteko kito vaiko, turėjo papildomų išlaidų, turi skolų, jai padeda mama, sesuo, yra registruota darbo biržoje ir gauna nedarbo draudimo išmoką. Sūnus Darius mokosi 10 klasėje ir jo išlaikymui kas mėnesį reikia apie 1000 Lt: maistui 450 Lt, šildymas, vanduo, elektra, dujos, šiukšlių išvežimas - 90 Lt, drabužiai, avalynė - 140 Lt, higienos prekės 40 Lt, laisvalaikis ir pramogos, interneto ryšis, mobiliojo ryšio telefonas - 120 Lt, kanceliarinės prekės - 110 Lt, buitiniai poreikiai - 50 Lt (b. l. 2-3).

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: pakeitė Panevėžio miesto apylinkės teismo 2002-09-09 sprendimu priteisto išlaikymo dydį iš atsakovo ir priteisė D. Z. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo dienos (2010-09-22) iki pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė motiną D. Z.. Teismas nustatė, kad ieškovė viena augina nepilnametį sūnų D. Z., nedirba, yra registruota darbo biržoje, jos mėnesio pajamos yra 600 Lt nedarbo draudimo išmoka, jai nuosavybės teise priklauso butas, adresu Vilutiškio g. 31-1, Rudilių k., Kupiškio r. ir dvi transporto priemonės. Nurodė, kad atsakovas V. Z. teismo posėdyje nedalyvavo, dokumentų apie turimą turtą, pajamas nepateikė. Nėra duomenų apie atsakovo įsidarbinimą, taip pat jo vardu registruotą turtą. Nurodė, jog ieškovės turtinės padėties pasikeitimą lėmė nuo išlaikymo priteisimo dienos išaugę nepilnamečio sūnaus poreikiai bei patiriamos jo išlaikymo išlaidos. Todėl teismas sprendė, jog teismo 2002-09-09 sprendimu nustatytas išlaikymo dydis nebeatitinka CK 3.192 straipsnyje įtvirtintų proporcingumo kriterijų tiek vertinant vaiko poreikius ir tėvų galimybes juos tenkinti, tiek abiejų tėvų teikiamo išlaikymo proporcingumą bei vaikui nebepakankamas. Nurodė, kad atsakovas iš esmės nepagrindė ir neįrodė, kad negali teikti didesnio išlaikymo nepilnamečiam sūnui, yra darbingo amžiaus, nepateikta duomenų apie sumažėjusį darbingumą ar negalėjimą dirbti tam tikro pobūdžio darbų. Teismas sprendė, jog ieškovės nurodyta sūnaus išlaikymui per mėnesį būtina 1000 Lt suma nėra tinkamai pagrįsta. Kadangi vaikas mokosi 10 klasėje, teismas sprendė, kad jam skiriamas išlaikymas turi būti pakankamas tenkinti kasdieninius poreikius maistui, aprangai, būstui, poilsiui, sveikatai, kitokiam jos ugdymui. Atsižvelgė į tai, kad ypatingų aplinkybių (liga, sužalojimas), ženkliai padidinančių vaiko poreikius, ieškovė nenurodė, todėl orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, taikė CK 6.461 str. 2 d. nuostatą, jog vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą. Nuo 2008-01-01 minimali mėnesinė alga yra 800 Lt, todėl atsakovui tenka pareiga teikti sūnui 400 Lt dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pripažįstant, kad panašaus dydžio lėšas sūnaus išlaikymui skirs ir ieškovė (b. l. 61-63).

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas V. Z. prašo panaikinti 2010-11-30 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą, priimti naują sprendimą, kuriuo priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydį padidinti iki 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui iki pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nurodo, kad sprendimas naikintinas, nes teismas pažeidė materialines ir procesines teisės normas. Sprendimą teismas priėmė nedalyvaujant nei jam, nei jo atstovui, kuris tuo metu, kai buvo nagrinėjama civilinė byla, dalyvavo kitoje baudžiamojoje byloje. Apie tai teismas buvo informuotas, be to, kai buvo derinama 2010-11-30 paskirtos civilinės bylos data ir laikas, teismas, girdint liudytojams I. Z., R. Z., žodžiu patikino, kad, atsakovo atstovui dėl objektyvių priežasčių vėluojant, posėdis bus atidėtas kitam laikui, bet tai pačiai dienai. Mano, kad tuo buvo pažeistas būti išklausytam principas. Įrodymų apie tai, kad negali teikti didesnio išlaikymo, nepateikė teismui dėl objektyvių priežasčių, nes dėl sunkios sveikatos būklės yra gydomas Ispanijoje, laukia sunkios kojų kelių operacijos, daug laiko užtruko dokumentų gavimas, jų pargabenimas ir vertimas. Su apeliaciniu skundu pateikė įrodymus apie sunkią sveikatos būklę - pažymas iš Ispanijos gydymo įstaigų apie jo sužalojimus, ligas, traumas, pažymas apie mokamą nuomos mokestį už butą, apie tai, kad yra bedarbis ir kad jam nustatytas nedarbingumas. Ispanijoje gyvena pas draugę, kuri jį išlaiko, turi nepilnametį sūnų G. M., gim. 1999-08-21, o Lietuvoje - dukrą R. Z., gim. 1988-01-01, kuri šiuo metu studijuoja ir jai taip pat reikalingas išlaikymas. Ieškovė turi nuosavą butą, registruoto kilnojamojo turto, todėl mano, jog ieškovės turtinė padėtis yra geresnė, ir iš jos turi būti priteista didesnė dalis sūnaus išlaikymui (b. l. 65-67).

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą visapusiškai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus, atsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką. Atsakovas ir jo atstovas nedalyvavo teismo posėdyje, tačiau apie jo datą ir laiką buvo tinkamai informuoti, prašymų bylos nagrinėjimą atidėti nepateikė, todėl byla buvo išnagrinėta jiems nedalyvaujant. Teismas proceso kooperacijos, koncentracijos ir ekonomiškumo principų įpareigotas siekti greitesnio ir tinkamo bylos išnagrinėjimo. Atsakovas nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, neatvyko į teismo posėdį, neteikė įrodymų, kas reiškia, kad nesidomėjo procesu, nevykdė įstatymų jam nustatytų pareigų, todėl argumentas, kad buvo pažeistas civilinio proceso principas būti išklausytam turi būti atmestas. Todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų atsisakyti priimti naujus įrodymus, kadangi jie turėjo ir galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme. Mano, kad teismas išsamiai išanalizavo byloje pateiktus įrodymus ir nustatė vaiko poreikius geriausiai patenkinantį išlaikymo dydį (CK 6.461 str. 2 d.), kuris mėnesiui turėtų būti ne mažesnis kaip viena minimali mėnesinė alga. Atmestinas atsakovo argumentas, kad jis turi išlaikomą nepilnametį sūnų G. M., nes gimimo liudijime atsakovas vaiko tėvu nenurodytas. Nepateikta jokių įrodymų, kad atsakovas išlaiko studijuojančią dukrą R. Z.. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra asmeninė turtinė, jos negalima atsisakyti vykdyti, o šios pareigos nevykdymas ar netinkamas vykdymas negali būti pateisinamas bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykymu ar kitokiomis priežastimis (b. l. 114-116).

Apeliacinis skundas atmestinas, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-11-30 sprendimas paliktinas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nensutatyta (CPK 320 str. 1 d., 329 str.).

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies tenkinti ieškinį dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui periodinėmis išmokomis padidinimo iki 500 Lt kas mėnesį yra priimtas ištyrus teisingam ginčo išsprendimui svarbias aplinkybes, visapusiškai, pilnai ir objektyviai pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinus įrodymus, tinkamai išaiškinus ir pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas bei motyvuojant sprendime padarytas išvadas. Todėl darytina išvada, kad teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Teis­mas, spręs­da­mas klau­si­mą dėl vai­kų iš­lai­ky­mo dy­džio, tu­ri nu­sta­ty­ti kon­kre­taus vai­ko po­rei­kius ir abie­jų vai­ko tė­vų tur­ti­nę padė­tį. Nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Tė­vų tur­ti­nė pa­dė­tis nu­sta­to­ma at­si­žvel­giant į vi­sų rū­šių gau­na­mas pa­ja­mas, lė­šas ban­kuo­se ir ki­to­se kre­di­to įstai­go­se, kil­no­ja­mą­jį ir ne­kil­no­ja­mą­jį tur­tą, ver­ty­bi­nius po­pie­rius, ju­ri­di­nius as­me­nis (in­di­vi­du­a­lias įmo­nes ir kt.) bei kitą tur­tą. Nu­sta­tant tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį reikėtų atsižvelgti ir į asmens sveikatos būklę. Nu­sta­tant pro­por­cin­gu­mą tarp vai­ko po­rei­kių ir tė­vų tur­ti­nės pa­dė­ties, atkreip­ti­nas teis­mo dė­me­sys į tai, kad vai­ko iš­lai­ky­mo dy­dis tu­ri ati­tik­ti pro­tin­gus vai­ko po­rei­kius ir tė­vų tur­ti­nę pa­dė­tį (CK 3.192 str. 2 d.). Nu­sta­tant pro­por­cin­gu­mą tarp tė­vų tur­ti­nės padėties tu­ri bū­ti nu­sta­ty­ta kiek­vie­no iš tė­vų da­lis iš­lai­ky­mo prie­vo­lė­je ir kon­kre­tus iš­lai­ky­mo dydis (CK 3.192 str. 3 d.). Atsakovas šiuo atveju neginčija savo pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų, ieškinį iš dalies pripažįsta, nes apeliaciniame skunde nurodo, kad iš jo sūnaus išlaikymui turėtų būti priteistas padidintas išlaikymas po 200 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija vertina nepagrįstais dėl šių motyvų.

Šalies argumentai

Apeliantas teigia, kad teismas, išnagrinėjęs bylą nedalyvaujant nei jam, nei jo atstovui, pažeidė civilinio proceso principą būti išklausytam. Atsakovas dar 2010-11-05 sudarė sutartį su advokato padėjėju, todėl byloje buvo tinkamai atstovaujamas (b. l. 50). LR CPK 51 str. 2 d. nustatyta, kad atstovo atvykimas į teismo posėdį laikomas tinkamu byloje dalyvaujančio asmens, kuriam jis atstovauja, dalyvavimu teismo posėdyje, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, jog atstovaujamojo dalyvavimas procese yra būtinas. Atsakovo atstovo advokato padėjėjo D. M. (b. l. 50) prašymu 2010-11-23 teismo posėdis buvo atidėtas 2010-11-30 dėl galimai užtruksiančio baudžiamosios bylos nagrinėjimo (b. l. 53). Apie 2010-11-30 įvykusį teismo posėdį šiam atstovui pranešta asmeniškai (b. l. 54). Į 2010-11-30 teismo posėdį atsakovo atstovas neatvyko ir jokių prašymų dėl posėdžio atidėjimo nepateikė (b. l. 59-60). Todėl taikyti CPK 246 str. 2 d. nuostatų teismui nebuvo pagrindo. Atsakovas ir/ar jo atstovas į teismo posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą neprašė, nepateikė įrodymų apie svarbias neatvykimo priežastis, taip pat nepateikė ir atsiliepimo į ieškinį. Todėl teismas pagrįstai nagrinėjo bylą iš esmės ir priėmė atitinkamą procesinį sprendimą.

Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo (CK 3.3 str. 1 d.), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Pagal teismų praktiką, orientaciniu kriterijumi nustatant išlaikymo dydį paprastai yra CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą, kuri šiuo metu yra 800 Lt (LAT CBS teisėjų kolegijos 2004-04-26 nutartis civilinėje byloje V.S. v. M.S., bylos Nr. 3K-3-259/2004, 2007-12-17 LRV nutarimas Nr. 1368). CK 3.201 str. numatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, taip pat kai atsiranda papildomos vaiko priežiūros išlaidos (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Tokia nuostata leidžia teismui kiekvienu konkrečiu atveju išsaugoti protingą tiek vaiko interesų, jo poreikių tenkinimo, tiek tėvų galimybių pusiausvyrą. Pagrindas reikalauti keisti priteisto išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios skolininko turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą. Ieškovė byloje įrodė, kokie yra būtini nepilnamečio sūnaus įprasti būtini poreikiai: mokymasis, bendras vaiko ugdymas, maistas, drabužiai, higienos priemonės, būstas, jo išlaikymas, laisvalaikis ir pan. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad tokiems būtiniems poreikiams tenkinti, atsižvelgiant vien dėl amžiaus išaugusius sūnaus Dariaus poreikius, yra būtina 800 Lt suma iš abiejų tėvų ir padidino išlaikymo dydį iš atsakovo iki 400 Lt (b. l. 36-49). Ankstesnio dydžio išlaikymas 150 Lt per mėnesį nebėra pakankamai efektyvus ir naudingas vaikui. Atsižvelgiant į tai, kad ypatingų aplinkybių, ženkliai padidinančių vaiko poreikius, nenustatyta, orientaciniu kriterijumi nustatant priteistino išlaikymo dydį pagrįstai taikyta CK 6.461 str. 2 d. Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad prie apeliacinio skundo pridėtais rašytiniais įrodymais įrodė, kad dėl sunkios sveikatos būklės ir turtinės padėties negali teikti 400 Lt dydžio išlaikymo. Įro­dy­mus dėl tė­vų tur­ti­nės pa­dė­ties pa­tei­kia ša­lys (CPK 178 str.) ir pri­rei­kus teis­mas juos iš­si­rei­ka­lau­ja sa­vo ini­cia­ty­va (CPK 376 str. 1 d.). Tė­vų vai­ko iš­lai­ky­mo prie­vo­lė yra abi­pu­sė, to­dėl abu tė­vai tu­ri pro­ce­si­nę pa­rei­gą pa­teik­ti įro­dy­mus, patvir­ti­nan­čius jų ga­li­my­bes teik­ti iš­lai­ky­mą. Iš atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovui 2008-02-26 buvo nustatytas laikinas neįgalumas, jo neįgalumo būklė ir galimybė grįžti į darbą turėjo būti peržiūrėta dviejų metų laikotarpyje (b. l. 87-88). 2008-12-01, 2009-11-16 atsakovui buvo atliktos chirurginės procedūros (b. l. 73-76). Iš pateiktos Traumatologijos skyriaus pažymos matyti, kad 2010-09-30 atsakovas davė sutikimą dėl kelio raiščio rekonstrukcijos operacijos (b. l. 92-93). Byloje pateikta Ispanijos Vyriausybės Darbo ir imigracijos ministerijos sprendimas, kuriame nurodyta, kad V. Z. 2010-02-26 paskirta 498,07 EUR (1719, 80 Lt) mėnesinė pašalpa dėl laikino neįgalumo (b. l. 97-99), tačiau kokia apelianto sveikatos būklė šiuo metu ir kokias pajamas jis gauna (negauna) šiuo metu objektyvių ir patikimų įordymų nepateikta. Jeigu spręsti, kad atsakovui tebemokama 498 EUR pašalpa, tai ji yra ženkliai didesnė už ieškovės laikotarpiu nuo 2010-08-01 iki 2010-08-31 gautą 618,52 Lt nedarbo draudimo išmoką (b. l. 5-6). Kaip jau minėta, pagal CK 3.192 str. 3 d. išlaikyti vaiką įpareigoti abu vaiko tėvai, todėl, net ir esant sunkiai turtinei padėčiai ar pablogėjusiai sveikatos būklei, atsisakymas nuo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką negalioja (CK 3. 159 str. 1 d.1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 str.). Iš ieškovės pateikto 2002-09-09 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimo pagrindu išduoto vykdomojo rašto matyti, kad atsakovo skola nepilnamečiam sūnui 2011-03-01 dienai buvo 26 183 Lt, nors pagal bylos duomenis sektų, kad atsakovas jau virš 10 metų gyveno ir dirbo Ispanijoje, kur net ir minimalus darbo užmokestis yra ženkliai didesnis už nustatytą Lietuvoje, o kokios realios buvo atsakovo pajamos tuo metu įrodymų nepateikta. Atsakovas nurodo, kad ieškovė turi nuosavą butą bei kelis automobilius, todėl jos turtinė padėtis geresnė. Su šiuo argeumntu teisėjų kolegija nesutinka. Iš VĮ Registrų centras išrašo matyti, kad ieškovės butas yra Kupiškio rajono Rudilių kaime, jis yra 30,86 kv. m. gyvenamojo ploto, 2 kambarių 7457 Lt vidutinės rinkos vertės, t. y. tik minimaliai užtikrinantis ieškovės ir šalių nepilnamečio sūnaus poreikius (b. l. 12-13). Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad ieškovei nuosavybės teise priklauso 1992 metų ir 1989 metų gamybos du lengvieji automobiliai, kurie, atsižvelgiant į jų eksploataciją 19 ir 22 metus, gali būti vertinami kaip susisiekimo priemonė, tačiau ne kaip gerą turtinę padėtį patvirtinantis turtas. Atsakovas Lietuvoje registruoto turto neturi (b. l. 55, 57, 69, 72), tačiau nepateikia įrodymų, kokį kilnojamą, nekilnojamą turtą, indėlius jis turi (neturi) ir kokias turtines teises valdo (nevaldo) savo dabartinėje buvimo vietoje, kurioje, pagal bylos duomenis, gyvena nuolatinai pakankamai ilgą laiką, nes gyvenamosios patalpos nuomos sutartis sudaryta 2004-04-01 (b. l. 77-86).

Šalies argumentai

Apeliantas nepagrįstai teigia, kad turi kitų išlaikytinių, kuriuos privalo išlaikyti, todėl negali sūnaus Dariaus išlaikymui mokėti teismo priteisto išlaikymo dydžio, nes iš G. M. gimimo liudijimo matyti, kad atsakovas nėra šio vaiko tėvas (b. l. 70). Atsakovas yra R. Z. tėvas, tačiau ji yra pilnametė, todėl tėvas ją gali ir turi išlaikyti, jei tam turi finansines galimybes (b. l. 71), tuo tarpu sūnų D. Z. jis iki pilnametystės išlaikyti privalo be jokių išlygų (b. l. 9). Be to, byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovas pilnametę dukrą faktiškai išlaiko.

LR CK 3.3 str. 1 d. yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos principas. Teismas, priimdamas sprendimą byloje, kurioje sprendžiami vaikui išlaikyti reikiamos sumos dydžio, išlaikymo formos klausimai, visų pirma turi vertinti byloje nustatytas aplinkybes vaikų teisių ir interesų aspektu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą, o visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vaikų interesų naudai. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, darytina išvada, kad atsakovas neįrodė, kad jo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės ir jis negali mokėti savo nepilnamečiam sūnui pusės Lietuvoje nustatyto minimalios algos dydžio išlaikymo dalies. Todėl keisti skundžiamą teismo sprendimą apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo V. Z. (a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 4 (keturis) Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija, juridinio asmens kodas - 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Teisėjų kolegija: Birutė ValiulienėRamunė ČeknienėBirutė Jonaitienė