- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2020-07-17
- Bylos Nr.
- e1-2101-957/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- R. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 1-ojo skyriaus prokurorės Eglės Grigaitytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. B. (R. B.), gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lenkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ mechaniku, profesinio išsilavinimo, neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, padarymu.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B. 2020 m. sausio 25 d. apie 11.00 val., romų bendrijoje, esančioje Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 185, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai už 30 Eur įgijo 4 folijos ir 1 popierinį lankstinukus su gelsvos spalvos milteliais, kurių dalį iš dviejų folijos lankstinukų pasislėpęs krūmuose iškart suvartojo, o likusius 2 folijos ir 1 popierinį lankstinukus su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje, remiantis Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. vasario 24 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-491631-20, yra 0,00009 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 0,006 g narkotinės medžiagos – metadono, paslėpęs dešinės kojos kojinėje, neteisėtai laikė su savimi iki 2020 m. sausio 25 d. 12.50 val., kol prie pastato adresu Vilniuje, Sakalaičių g. 1, jį sustabdė policijos pareigūnai ir paviršutinės apžiūros metu rado ir paėmė minėtas narkotines medžiagas. Taip R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.
Be to, R. B., nuo tiksliau nenustatyto laiko iki 2020 m. sausio 25 d. 22.31 val., adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė šovinį, kuris, remiantis Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus 2020 m. vasario 10 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-361789-20, yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x51 mm) šovinys, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaudmuo, kuriam reikalingas leidimas, kol kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai. Taip R. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis R. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino visiškai ir parodė, kad 2020 m. sausio 25 d. apie 11.00 val. nuvažiavo į Vilniuje esantį čigonų taborą, kur vienas iš čigonų, be išskirtinių veido bruožų, jo neįsidėmėjo, mostelėjo jam ranka. Priėjus paklausė kiek reikia, jis atsakė – 5. Padavus 30 Eur, čigonas padavė 4 folijos lankstinukus ir vieną popierinį lankstinuką, kurių viduje buvo gelsvos spalvos milteliai, mano, tai galėjo būti fentanilis. Nuėjęs į krūmus suvartojo du folijos lankstinukus, t. y. švirkštu susileido sau į veną. Švirkštą išmetė, o likusius lankstinukus paslėpė dešinės kojos kojinėje ir piniginėje. Einant link autobusų stotelės, po 12.00 val. Vilniuje, Sakalaičių gatvėje, prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrinę drabužius rado nurodytus tris lankstinukus su fentaniliu. Dėl kratos metu pas jį bute rastų 3 folijos lankstinukų, vieno popierinio lankstinuko, vieno šovinio ir 4 švirkštų kaltinamasis R. B. paaiškino, kad lankstinukai ir švirkštai priklauso jam, tačiau švirkštuose ir lankstinukuose narkotinių medžiagų nebuvo, narkotines medžiagas suvartojo kažkada anksčiau. Kam priklauso bute rastas šovinys, nežino, tačiau neatmeta galimybės, kad jį atsinešė kažkada anksčiau. Jokių šaunamųjų ginklų ir jiems leidimo neturi. Jo tėvai taip pat neturi šaunamųjų ginklų ir leidimų. Dėl šio įvykio nuoširdžiai gailisi, narkotikus pirko savo reikmėm, jų neplatina, daugiau niekur kitur narkotinių medžiagų neturi (priedo b. l. 74, 81).
Liudytojas M. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2020 m. sausio 25 d. apie 12.50 val. Vilniuje, Sakalaičių g., patruliuojant kartu su vyr. patruliu A. J., ties pirmu pastatu pastebėjo pilietį, kuris, pamatęs jų automobilį, akivaizdžiai išsigando, tuo sukeldamas jiems įtarimą. Nusprendus patikrinti įtartinai besielgiantį asmenį paaiškėjo, kad tai R. B., gim. (duomenys neskelbtini). Paklausus, ar turi prie savęs draudžiamų daiktu, R. B. prisipažino, kad dešinės kojos kojinėje turi narkotinių medžiagų, kurias įsigijo romų tabore pas nepažįstamą „čigoną“. Atlikus paviršutinę apžiūrą, pas R. B. dešinės kojos kojinėje rado popieriaus gumulą, kurio viduje buvo miltelinės kilmės medžiaga-galimai narkotinė ir du folijos lankstinukus su miltelinės kilmės medžiaga-galimai narkotine. Apie 12.55 val. R. B. buvo sulaikytas ir pristatytas į Operatyvaus valdymo skyrių (priedo b. l. 52).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. J. (A. J.) 2020 m. sausio 25 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodytos aplinkybės yra iš esmės analogiškos liudytojo M. R. apklausos metu nurodytoms aplinkybėms (priedo b. l. 8).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, jog 2020 m. sausio 25 d. apie 12.55 val. Bendrajame pagalbos centre buvo registruotas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Sakalaičių g. sulaikytas su narkotinėmis medžiagomis R. B., gim. (duomenys neskelbtini) (priedo b. l. 12-13).
Iš 2020 m. sausio 25 d. kratos protokolo matyti, kad atliekant kratą adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje po televizoriumi esančioje spintelėje rasta baltos spalvos kartoninė dėžutė, kurioje yra 3 vnt. folijos ir 1 vnt. popierinis lankstinukai, 4 vnt. švirkštų ir vienas šovinys (priedo b. l. 28-35).
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. vasario 24 d. specialisto išvados matyti, kad 2020 m. sausio 25 d. paimtų pas R. B., gelsvos spalvos miltelių iš dviejų folijos ir vieno popierinio lankstinukų sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilis, kurio masė yra 0,00009 g ir metadonas, kurio masė 0,006 g; baltos spalvos miltelių iš dviejų folijos lankstinukų sudėtyje narkotinių ar psichotropinių medžiagų nerasta; vatos tamponėliuose iš dviejų folijos lankstinukų yra narkotinių medžiagų – karfentanilio ir metadono pėdsakai; ant trijų 1 ml talpos vienkartinių švirkštų vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos – metadono pėdsakai; ant 2 ml talpos vienkartinio švirkšto narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta. Nuoplovose, paimtose nuo R. B. rankų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų pėdsakų nerasta (priedo b. 1. 42-43).
Iš Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. vasario 10 d. specialisto išvados matyti, kad tirti pateiktas šovinys yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x51 mm) šovinys, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaudmuo. Tirti pateiktas šovinys skirtas šaudyti iš daugelio modelių 7,62 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų. Tirti pateiktas šovinys tinkamas šaudyti (priedo b. l. 49-50).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-N 209/2020(01) matyti, kad R. B. šlapime, paimtame 2020 m. sausio 25 d., 16.55 val., rasta karfentanilio, norkarfentanilio (karfentanilio metabolitas), difenhidramino, EDPP (metadono metabolitas), metadono pėdsakų. Šlapime amfetamino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, etilo alkoholio nerasta (priedo b. l. 93).
R. B.
Motyvuojamoji dalis
nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 259 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti. Pirmiau nurodyti BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas suvokiamas kaip veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna narkotines ar psichotropines medžiagas (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-353/2007, 2K-32/2006 ir kt.). Psichotropinės ar narkotinės medžiagos gali būti įgyjamos tiek atlygintinai, tiek neatlygintinai, todėl įgijimu pripažįstami tokie veiksmai, kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir panašiai. Tuo tarpu narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas – tai šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje ar kitose vietose).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintu Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašu, karfentanilis ir metadonas yra narkotinės medžiagos.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo R. B. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta. Kaltinamasis R. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino ir parodė, kad 2020 m. sausio 25 d. apie 11.00 val. nuvažiavo į Vilniuje esantį čigonų taborą, kur čigonas pardavė 4 folijos lankstinukus ir vieną popierinį lankstinuką, kurių viduje buvo gelsvos spalvos milteliai, mano, tai galėjo būti fentanilis. Nuėjęs į krūmus suvartojo du folijos lankstinukus – švirkštu susileido sau į veną. Švirkštą išmetė, o likusius lankstinukus paslėpė dešinės kojos kojinėje ir piniginėje. Einant link autobusų stotelės, Vilniuje, Sakalaičių gatvėje, prie jo privažiavo policijos pareigūnai, kurie patikrinę drabužius rado nurodytus tris lankstinukus su fentaniliu (priedo b. l. 74, 81). Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai. Štai iš ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo policijos pareigūno M. R. parodymų matyti, kad 2020 m. sausio 25 d. apie 12.50 val. Vilniuje, Sakalaičių g. pastebėjo pilietį, kuris, pamatęs jų automobilį, akivaizdžiai išsigando, tuo sukeldamas jiems įtarimą. Nusprendus patikrinti įtartinai besielgiantį asmenį paaiškėjo, kad tai R. B.. Paklausus, ar turi prie savęs draudžiamų daiktu, R. B. prisipažino, kad dešinės kojos kojinėje turi narkotinių medžiagų, kurias įsigijo romų tabore pas nepažįstamą „čigoną“. Atlikus paviršutinę apžiūrą, pas R. B. dešinės kojos kojinėje rado popieriaus gumulą, kurio viduje buvo miltelinės kilmės medžiaga-galimai narkotinė ir du folijos lankstinukus su miltelinės kilmės medžiaga-galimai narkotine (priedo b. l. 52). Iš esmės analogiškos aplinkybės nurodytos ir policijos pareigūno A. J. tarnybiniame pranešime (priedo b. l. 8). Štai, iš policijos įvykių registro išraše užfiksuotų duomenų matyti, jog išties, 2020 m. sausio 25 d. apie 12.55 val. Bendrajame pagalbos centre buvo registruotas pranešimas apie tai, kad Vilniuje, Sakalaičių g. sulaikytas su narkotinėmis medžiagomis R. B. (priedo b. l. 12-13). Atlikus pirmiau rastų medžiagų tyrimą, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. vasario 24 d. specialisto išvadoje konstatuotina, kad 2020 m. sausio 25 d. paimtų pas R. B., gelsvos spalvos miltelių iš dviejų folijos ir vieno popierinio lankstinukų sudėtyje yra narkotinės medžiagos – karfentanilis, kurio masė yra 0,00009 g ir metadonas, kurio masė 0,006 g; vatos tamponėliuose iš dviejų folijos lankstinukų yra narkotinių medžiagų – karfentanilio ir metadono pėdsakai; ant trijų 1 ml talpos vienkartinių švirkštų vidinių paviršių yra narkotinės medžiagos – metadono pėdsakai (priedo b. 1. 42-43).
Teismas, spręsdamas klausimą, ar specialisto išvadoje nurodytų narkotinių medžiagų kiekiai, t. y. karfentanilio 0,00009 g ir metadono 0,0006 g, atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką, remiasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis (toliau – ir Rekomendacijos). Pagal šį norminį aktą, nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – karfentanilio yra ne daugiau kaip 0,00006 g, didelis kiekis – daugiau kaip 0,0006 g, o nedidelis kiekis narkotinės medžiagos – metadono yra 0,2 g, o didelis – daugiau kaip 1 g. Taigi matyti, kad medžiagų kiekiai, kuriomis disponavo kaltinamasis R. B., nesiekia didelio kiekio ribos, tačiau viršija nedidelio kiekio ribą, todėl atitinka BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalyką.
Teismas nenustatė kaltinamojo R. B. tikslo platinti minėtas narkotines medžiagas. Visų pirma, tokia išvada darytina atsižvelgiant į rastų narkotinių medžiagų kiekį bei suradimo aplinkybes, t. y. jog medžiagas įgijo savo reikmėms, kurios dalį buvo suvartojęs prieš tai. Antra, tokią išvadą patvirtina paties kaltinamojo parodymai. Trečia, pagrindą manyti, jog nagrinėjamu atveju narkotines medžiagas laikė neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, o savo asmeniniam vartojimui, sustiprina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-N 209/2020(01) užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad R. B. šlapime, paimtame 2020 m. sausio 25 d., 16.55 val., rasta karfentanilio, norkarfentanilio (karfentanilio metabolitas), difenhidramino, EDPP (metadono metabolitas), metadono pėdsakų. Šlapime amfetamino, kokaino metabolitų, opiatų, tetrahidrokanabinolio karboksi rūgšties, etilo alkoholio nerasta (priedo b. l. 93) – taigi, nustatyta, jog kaltinamasis iki analizuojamos nusikalstamos veikos padarymo vartojo narkotines medžiagas.
Taigi, pirmiau išdėstytų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis R. B. 2020 m. sausio 25 d. apie 11.00 val., romų bendrijoje, esančioje Vilniuje, Dariaus ir Girėno g. 185, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai už 30 Eur įgijo 4 folijos ir 1 popierinį lankstinukus su gelsvos spalvos milteliais, kurių dalį iš dviejų folijos lankstinukų pasislėpęs krūmuose iškart suvartojo, o likusius 2 folijos ir 1 popierinį lankstinukus su gelsvos spalvos milteliais, kurių sudėtyje, remiantis Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. vasario 24 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-491631-20, yra 0,00009 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 0,006 g narkotinės medžiagos – metadono, paslėpęs dešinės kojos kojinėje, neteisėtai laikė su savimi iki 2020 m. sausio 25 d. 12.50 val., kol prie pastato adresu Vilniuje, Sakalaičių g. 1, jį sustabdė policijos pareigūnai ir paviršutinės apžiūros metu rado ir paėmė minėtas narkotines medžiagas. Remiantis tokiomis teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis kaltinamojo D. B. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje.
R. B. nusikalstamos veikos, numatytos BK 253 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų gaminimo, įgijimo, laikymo, nešiojimo, gabenimo pradžios momento arba jų realizavimo. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-261-677/2015). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, šovinys – šaudmuo, susidedantis iš tūtos ar tūtelės su kapsule, sviedžiamojo užtaiso, sviedinio. Minėto įstatymo 12 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad leidimai įsigyti ginklus suteikia teisę įsigyti šaudmenų.
Teismas konstatuoja, kad R. B. pateiktame kaltinime faktinės aplinkybės pasitvirtino iš dalies, tačiau tiek, kiek jos pasitvirtino, jų visiškai pakanka kaltinamojo padarytai nusikalstamai veikai kvalifikuoti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis R. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo savo kaltę pripažino visiškai ir parodė nežinantis, kam priklauso bute rastas šovinys, tačiau neatmeta galimybės, kad jį atsinešė kažkada anksčiau. Jokių šaunamųjų ginklų ir jiems leidimo neturi. Jo tėvai taip pat neturi šaunamųjų ginklų ir leidimų (priedo b. l. 74, 81). ). Tokie kaltinamojo parodymai esminėse aplinkybėse atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga. Štai iš 2020 m. sausio 25 d. kratos protokolo matyti, kad atliekant kratą adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje po televizoriumi esančioje spintelėje rasta baltos spalvos kartoninė dėžutė, kurioje, be kita ko, buvo vienas šovinys (priedo b. l. 28-35). Be to, Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2020 m. vasario 10 d. specialisto išvadoje konstatuota, kad tirti pateiktas šovinys yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x51 mm) šovinys, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaudmuo. Tirti pateiktas šovinys skirtas šaudyti iš daugelio modelių 7,62 mm kalibro graižtvinių šaunamųjų ginklų. Tirti pateiktas šovinys tinkamas šaudyti (priedo b. l. 49-50).
Pirmiau išdėstytų įrodymų visuma sudaro pagrindą išvadai, kad kaltinamasis R. B. nuo tiksliau nenustatyto laiko iki 2020 m. sausio 25 d. 22.31 val., adresu (duomenys neskelbtini), neturėdamas leidimo, neteisėtai laikė šovinį, kuris, remiantis Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus 2020 m. vasario 10 d. specialisto išvada Nr. IBPS-V-361789-20, yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x51 mm) šovinys, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaudmuo, kuriam reikalingas leidimas, kol kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai. Taigi, R. B. realizavo vieną objektyvųjį BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymį – neteisėtą šaudmens laikymą.
Kartu pažymėtina, kad valstybinio kaltintojo suformuluotame kaltinime R. B. inkriminuoti BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyvieji požymiai – įgijimas ir gabenimas. Teismų praktikoje akcentuojama, kad teismas apkaltinamajame nuosprendyje turi išdėstyti ir įrodyti pripažintas nusikalstamos veikos aplinkybes, t. y. nurodyti jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius bei kitas svarbias aplinkybes, taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nagrinėjamu atveju, R. B. laikyto šovinio įgijimo bei gabenimo aplinkybės nepagrįstos jo buvimą patvirtinančiais įrodymais, kurių visuma neginčijamai patvirtintų kaltinamojo R. B. kaltę realizavus ir šiuos objektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Kaltinime nurodoma, kad R. B. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, bet ne vėliau kaip iki 2020 m. sausio 25 d., neturėdamas leidimo, neteisėtai įgijo šovinį, kuris, remiantis Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro Ginklų, sprogmenų ir trasologinių tyrimų skyriaus 2020-02-10 specialisto išvada Nr. IBPS-V-361789-20, yra pramoninės gamybos 7,62 mm kalibro (7,62x51 mm) šovinys, kuris vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymu, yra šaudmuo, kuriam reikalingas leidimas, minėtą šaudmenį neteisėtai atsigabeno į savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini), kur neteisėtai laikė iki 2020 m. sausio 25 d. 22.31 val., kol kratos metu jį rado ir paėmė policijos pareigūnai. Visgi, susipažinus su kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, matyti, jog įgijimo bei gabenimo aplinkybių inkriminavimas pateiktame kaltinime grindžiamas vien tik kaltinamojo parodymais. Be to, iš kaltinimo struktūros matyti, kad šovinio įgijimo ir gabenimo požymiai preziumuojami laikymo faktu. Dėl šios priežasties įgijimo bei gabenimo požymius teismas, vadovaudamasis in dubio pro reo principu, šalina iš R. B. pateikto kaltinimo. Vis dėl to, šis faktas nepaneigia R. B. kaltės padarius BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi jis realizavo vieną iš BK 253 straipsnio 1 dalyje numatytų alternatyvių objektyviųjų nusikalstamos veikos požymių – neteisėtą šovinio laikymą, o to visiškai pakanka pripažinti R. B. kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes R. B. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 253 straipsnio 1 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, R. B. pareiškė sutinkantis su tuo, jog procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu. Prašo teismo skirti kuo mažesnę bausmę, nes yra dirbantis ir išlaiko savo tėvus. Arešto bausmę prašo leisti atlikti savaitgaliais, kadangi nenori prarasti darbo (priedo b. l. 96-97).
Dėl R. B. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę teismas vadovaujasi BK 41, 54, 61 straipsniuose numatytais bausmės skyrimo pagrindais ir taisyklėmis. Pažymėtina, kad BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Tuo tarpu BK 253 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos šios alternatyvios bausmės - areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų. Teismas, parinkdamas skirtinos bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį kaltinamajam R. B., įvertina jo kaltės formą, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį bei stadiją. Teismas, atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis R. B., veikdamas tiesiogine tyčia padarė vieną nesunkų baigtą ir vieną sunkų baigtą nusikaltimus, padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su disponavimu psichotropinėmis medžiagomis ir šaudmenimis. Be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimus ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį R. B. – yra gana jauno amžiaus, nevedęs, dirbantis (priedo b. l. 90), nebaustas administracine tvarka (priedo b. l. 88), neteistas (priedo b. l. 89), Vilniaus priklausomybės ligų centre negydytas (priedo b. l. 95), o duomenų valstybinis apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, kaltintojas byloje nesurinko. Kaip matyti, iš esmės šis nusikaltimas buvo nulemtas dėl polinkio vartoti narkotines medžiagas. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad R. B. už padarytus nusikaltimus skirtinos arešto bausmės, jų dydį nustatant didesnį už minimalų dydį, nustatant už nusikaltimus. Teismo vertinimu, pagal R. B. asmenybę ir jo padarytus nusikaltimus apibūdinančias aplinkybes, būtent tokia bausmė ir tik tokio dydžio optimaliai atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus bei jo asmenybę ir nebus akivaizdžiai per griežta bei padės pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus. Paskirtosios baudos bendrintinos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, t. y. dalinio sudėjimo būdu.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam R. B. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, į paskirtą bausmę kaltinamajam įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. sausio 25 d. 12.50 val. iki 2020 m. sausio 26 d. 13.23 val. (t. y. dvi dienos) (priedo b. l. 68-69), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant vienai arešto parai.
Kaltinamajam R. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (priedo b. l. 83), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas
nusprendžia:
R. B. (R. B.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 24 (dvidešimt keturių) parų arešto bausmę.
R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 15 (penkiolikos) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir paskirti R. B. subendrintą 33 (trisdešimt trijų) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, R. B. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę 22 (dvidešimt dviejų) parų arešto bausmę.
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio R. B. sulaikymo pradžios.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti R. B. laikinajame sulaikyme išbūtą laikotarpį nuo 2020 m. sausio 25 d. 12.50 val. iki 2020 m. sausio 26 d. 13.23 val. (t. y. dvi dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai arešto parai.
R. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios.
1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į paskirtą pataisos įstaigą (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus; nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio pataisos namus) atlikti arešto bausmės.
2. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.
3. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieška.
4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.