- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-12-12
- Bylos Nr.
- 2-9675-777/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-07314-2012-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Gailevičienė
- Atsakovas
- VšĮ „Klaipėdos miesto psichikos sveikatos centras“, Klaipėdos miesto savivaldybės
- Trečiasis asmuo
- R. Z., Padvarių socialinės
- Ieškovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Kategorijos
- 44.2.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 99.9pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 114.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Gailevičienė, sekretoriaujant R. G., dalyvaujant atsakovės VšĮ „Klaipėdos miesto psichikos sveikatos centras“ atstovui S. L., atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovei O. G., trečiajam asmeniui R. Z., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 2012-10-16 patikslintą ieškinį (toliau - ieškinys) atsakovėms Klaipėdos miesto savivaldybei, VšĮ „Klaipėdos miesto psichikos sveikatos centras“, tretieji asmenys Padvarių socialinės globos namai, R. Z. dėl žalos atlyginimo, procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl solidaraus 876,63 Lt žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovų. Nurodė, kad nuo 2010-01-11 gaisro metu buvo apgadintas B. P. priklausantis turtas, esantis (duomenys neskelbtini), draustas AB „Lietuvos draudimas“. Ieškovas, kompensuodamas dėl gaisro draudėjui padarytus nuostolius, išmokėjo 876,63 Lt dydžio draudimo išmoką ir pagal CK 6.1015 str. 1 d. įgijo teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Klaipėdos apskrities priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba nustatė, jog gaisro priežastis – V. S. Z. neatsargus elgesys su atviru ugnies šaltiniu – žvakėmis. V.S. Z. ilgą laiką sirgo psichikos liga, jai prižiūrėti Klaipėdos miesto savivaldybė paskyrė socialinį darbuotoją. LR psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 6 str. numato, jog savivaldybė organizuoja ir remia asmenų su psichine negalia slaugą ir globą. CK 2.10 str. 4 d. numato savivaldybės pareigą imtis priemonių, kad toks asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Klaipėdos miesto savivaldybė netinkami įvykdė pareigą prižiūrėti V.S. Z., laiku nesikreipė dėl jos pripažinimo neveiksnia ir globos jai nustatymo. Toks Klaipėdos miesto savivaldybės neveikimas buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su atsiradusia žala ieškovo draudėjos turtui. Klaipėdos miesto savivaldybė tik po 2010-01-11 gaisro kreipėsi į teismą dėl V.S. Z. pripažinimo neveiksnia ir globos jai paskyrimo. Vadovaujantis Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002-07-26 sprendimu Nr.433, VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ buvo suteikta teisė kreiptis į teismą dėl asmenų neveiksnumo ar riboto neveiksnumo nustatymo, globos ir rūpybos skyrimo. Šios tvarkos 1.1 p. buvo nustatyta VšĮ „Klaipėdos miesto psichikos sveikatos centras“ prievolė vykdyti psichikos sutrikimus turinčių asmenų priežiūrą bei teikti pareiškimus teismui dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės. Aplinkybė, jog minėtos įstaigos darbuotojas V. N. 2008-09-25 ir 2008-09-29 lankėsi V.S. Z. bute nepatvirtina, jog atsakovė tinkami vykdė savo prievoles. Atsakovės atstovui nepavyko patekti patikrinimų metu į V.S. Z. butą, jos dukra R. Z. taip pat neatsiliepė, tokiu atveju atsakovė privalėjo imtis aktyvių veiksmų, siekdama išsiaiškinti faktinę situaciją apie V.S. Z. sveikatos būklę ir esant pagrindui, jai suteiktų įgaliojimų ribose kreiptis dėl V.S. Z. pripažinimo neveiksnia ar ribotai veiksnia bei globėjo jai paskyrimo. Nuo 2008 m. rugsėjo atsakovė nesidomėjo V.S. Z. psichikos būkle. Atsakovė nepateikė įrodymų, jog jai pavestas Klaipėdos miesto savivaldybės prievoles dėl psichinę negalią turinčios V.S. Z. globos, pripažinimo neveiksnia ir kt. įvykdė tinkamai. Dėl R. Z. atsakomybės. Pagal CK 6.268 str. 4 d., jeigu žalos padarė asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichikos ligos ar kitokio psichikos sutrikimo, tai teismas gali įpareigoti atlyginti žalą kartu su šiuo asmeniu gyvenantį jo sutuoktinį, tėvus ar pilnamečius jo vaikus, kurie žinojo apie tokią žalą padariusio asmens psichikos būklę, tačiau nesiėmė priemonių, kad tas asmuo būtų pripažintas neveiksniu. R. Z. žinojo, kad jos motiną V.S. Z. prižiūri Klaipėdos miesto savivaldybės paskirtas atsakingas socialinis darbuotojas (institucija), su savo motina kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio, jos neprižiūrėjo. Todėl R. Z. negali būti atsakinga CK 6.268 str. 4 d. pagrindu, ji nėra tinkamas atsakovas byloje.
Atsiliepimas
Atsakovė VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Iš ieškinyje išdėstytų aplinkybių atsakovas padarė išvadą, jei jis būtų laiku kreipęsis dėl V.S. Z. pripažinimo neveiksnia, nebūtų kilusi žala, kurią ieškovas turėjo atlyginti. Atsakovė mano, kad V.S. Z. padaryta žala negali būti sietina su jos veiksnumu (neveiksnumu). Civilinėje teisėje, galiojant skolininko (atsakovo) kaltės prezumpcijai, kreditorius (ieškovas) privalo įrodyti žalą, skolininko neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovų veiksmus ir bylos faktines aplinkybes. CK 6.268 str. 4 d. nurodomas išsamus sąrašas asmenų, kuriuos teismas gali įpareigoti atlyginti žalą, kurią padaro asmuo, kuris savo veiksmų reikšmės suprasti ar jų valdyti negalėjo dėl psichinės ligos ar kitokio psichikos sutrikimo. Tai kartu su šiuo asmeniu gyvenantis jo sutuoktinis, tėvai ir pilnamečiai vaikai. VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ vykdo psichinės sveikatos priežiūrą bei teikia socialinę pagalbą psichikos ligoniams ir kitiems asmenims. Todėl CK 6.268 str. 4 d. pagrindu negali atsakyti už žalą, kurią padaro negalintys suprasti savo veiksmų asmenys. Prašo ieškinį atmesti.
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Ieškinyje nurodoma, kad V.S. Z. ilgą laiko sirgo psichikos liga. VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ duomenimis iki 2010-01-11 ji buvo centro įskaitoje. Konsultacijos dėl socialinių paslaugų, kurių pacientė atsisakė, apgyvendinimo socialinės globos namuose ir neveiksnumo nustatymo buvo suteiktos pacientės dukrai R. Z.. Psichikos sveikatos centro darbuotojai neteikia paslaugų piliečiams, apgyvendintiems socialinės priežiūros ir globos namuose, tačiau jie teikia konsultavimo bei tarpininkavimo paslaugas. Klaipėdos miesto savivaldybė atliko veiksmus, nustatytus LR psichikos sveikatos priežiūros įstatyme – organizuoti ir remti asmenų su psichine negalia slaugą ir globą, t.y. Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002-07-26 sprendimu Nr.433 suteikė teisę viešajai įstaigai VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ ir biudžetinei įstaigai Klaipėdos miesto socialinės paramos centrui dalyvauti ir kreiptis į teismą dėl asmenų neveiksnumo ar riboto veiksnumo nustatymo, globos ar rūpybos skyrimo ir šiuo sprendimu taip pat patvirtino asmenų neveiksnumo ar riboto veiksnumo nustatymo, globos ir rūpybos skyrimo dokumentų rengimo ir pateikimo teismui tvarką. Tačiau atsiradusi žala negalėjo būti įvykio (neveikimo), už kurį savivaldybė yra atsakinga, rezultatas. Savivaldybė pagal LR psichikos sveikatos priežiūros įstatymą organizuoja ir remia asmenų su psichine negalia slaugą ir globą. Ieškovas klaidingai nurodė, kad CK 2.10 str. 4 d. numato savivaldybės pareigą imtis priemonių, kad toks asmuo būtų pripažintas neveiksniu. Sprendžiant, ar atsiradusi žala negalėjo būti įvykio (neveikimo), už kurį savivaldybė yra atsakinga, rezultatas, svarbu nustatyti, ar savivaldybės pareigos organizuoti ir remti asmenų su psichine negalia slaugą ir globą nevykdymas apskritai galėjo lemti minėtos žalos atsiradimą. Nurodyto reglamentavimo pagrindu mano, kad net ir nepriėmus minėtų valdybos sprendimų, tai nelemtų atsiradusios žalos, t.y. atsiradusi žala nebūtų įvykio (neveikimo), už kurį savivaldybė yra atsakinga pagal įstatymus, rezultatas CK 6.279 str. 4 d. prasme. Atsiradusi žala gali būti asmenų, nurodytų tik CK 2.10 str. 4 d. ir CK 6.268 str. 1 d., už kurį atsakingi šių normų pagrindu, veiksmų (neveikimo) rezultatas, bet ne LR psichikos sveikatos priežiūros įstatyme nustatytos pareigos organizuoti ir remti asmenų su psichine negalia slaugą ir globą rezultatas. Todėl savivaldybė ne tik nėra atsakinga už atsiradusią žalą, negalėjo ir neturėjo žinoti apie asmens psichikos sutrikimą, bei ir jos atlikti (neatlikti) veiksmai, už kuriuos ji yra atsakinga pagal įstatymus, negalėjo būti atsiradusios žalos priežastimi. Minėtos tvarkos 1.1 punkte yra nustatyta savivaldybės globos ir rūpybos institucijai VšĮ „Klaipėdos miesto psichikos sveikatos centras“ vykdyti psichinius sutrikimus turinčių asmenų priežiūrą bei teikti pareiškimus teismui dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės. Mano, kad nagrinėjamoje byloje atsakovais turėtų būti ne savivaldybė, o VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ ir žalą padariusio asmens pilnametė dukra R. Z., kuri taip pat žinojo apie savo motinos ligą, tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad žalos būtų išvengta. Prašė ieškinį Klaipėdos miesto savivaldybės atžvilgiu kaip nepagrįstą atmesti.
Tretysis asmuo Padvarių socialinės globos namai atsiliepime nurodė, kad atstovaudami neveiksnios V.S. Z. interesus, su ieškiniu sutinka. Pažymėtina, kad tretysis su ieškiniu sutiko ir ankstesniame byloje pateiktame atsiliepime (1 t. b.l.34), kai atsakovė buvo R. Z..
Tretysis asmuo R. Z. atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinka. Nurodė, kad sutinka, kad Klaipėdos miesto savivaldybė yra atsakinga už padarytą žalą, nes pagal LR psichikos sveikatos priežiūros įstatymo 6 str. savivaldybė organizuoja ir remia žmonių su psichine negalia slaugą ir globą, t. y. pagal šią teisės normą, taip pat CK 2.10 str. 4 d. savivaldybės turi pareigą imtis priemonių, kad asmuo būtų pripažintas neveiksniu, o neįvykdžius šios pareigos joms atsiranda civilinė atsakomybė už tokio asmens padarytą žalą. V.S. Z. buvo priskirtas socialinis darbuotojas, kuris netinkamai vykdė savo pareigas ir laiku nesikreipė dėl jos pripažinimo neveiksnia ir globos jai paskyrimo. Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002-07-26 sprendimu Nr. 433 suteikė teisę VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ ir BĮ „Klaipėdos miesto socialinės paramos centras“ dalyvauti ir kreiptis į teismą dėl asmenų neveiksnumo ar riboto veiksnumo nustatymo, globos ir rūpybos skyrimo ir dokumentų rengimo ir pateikimo teismui tvarką, todėl dėl atsiradusios žalos dėl V.S. Z. veiksmų atsakomybę turi prisiimti ir VŠĮ „Klaipėdos miesto psichikos sveikatos centras“. Jai pačiai jokios konsultacijos iš VšĮ „Klaipėdos miesto psichikos sveikatos centro" nebuvo suteiktos ir jokių rekomendacijų ar pokalbių iki gaisro nevyko. Sutinka su ieškovu, kad jai negali kilti civilinė atsakomybė, nes negyveno su motina, nevedė bendro ūkio ir neturėjo bendrų interesų, todėl iš jos žala negali būti priteista. Žinojo, kad mama serga psichine liga, tačiau sergant šia liga asmenims nėra privaloma globa ar rūpyba, V.S. Z. būklė nekėlė pavojaus visuomenei, pati tvarkėsi savo buitį, nebuvo jokių priežasčių kreiptis į teismą dėl globos. Ją lankė socialinis darbuotojas, kuris turėjo imtis priemonių dėl globos nustatymo. Ji neturėjo jokios informacijos iš sveikatos priežiūros įstaigos apie V.S. Z. ligos paūmėjimą, nepakaltinamumo, neveiksnumo būseną, sirgdama psichikos liga ji nekėlė grėsmės, vien to fakto, kad asmuo serga psichine liga nepakanka, kad kreiptis į teismą dėl globos nustatymo. Įvykis nebuvo tyčinis padegimas, o tik nelaimingas atsitikimas. Neveiksniu ir globos reikalingu iš esmės galėtų būti pripažintas tik toks asmuo, kuriam konstatuojami patys sunkiausi ir nuolat egzistuojantys jo psichinės sveikatos sutrikimai, t. y. toks asmuo, kurio psichinė ar proto negalia nuolat ir visiškai apriboja galimybę jam orientuotis, dirbti, integruotis, būti ekonomiškai savarankiškam, pačiam daryti sprendimus ir už juos atsakyti. Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais - psichinis sutrikimas turi būti „tokio pobūdžio ar laipsnio", kad pateisintų šios priemonės taikymą. Kadangi liga tuo metu neprogresavo, ji neturėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl globos nustatymo. Tik po šio nutikimo buvo imtasi priemonių, kad motinai būtų nustatyta globa ir paskirta už jos veiksmus atsakinga institucija. Klaipėdos miesto savivaldybė ir VšĮ „Klaipėdos miesto psichikos sveikatos centras" turėjo pareigą imtis priemonių, kad V.S. Z. būtų pripažinta neveiksnia, o neįvykdžius šios pareigos joms atsiranda civilinė atsakomybė už tokio asmens padarytą žalą. Kadangi buvo paskirtas socialinis darbuotojas, bei V.S. Z. buvo VšĮ „Klaipėdos miesto psichikos sveikatos centro“ įskaitoje, šios institucijos turėjo laiku nustatyti ligos paūmėjimą, nepakaltinamumą, neveiksnumo būseną, todėl turėjo būti laiku imtasi priemonių, kad būtų nustatyta globa ir paskirtas už jos veiksmus atsakingas subjektas, šiuo atveju buvo nepakankamas psichikos ligonio stebėjimas. Ji rūpinasi savo neįgalia dukra V. Z., kuriai nustatytas 90 proc. nedarbingumo lygis. Prašo priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Į teismo posėdį neatvyko ieškovės, trečiojo asmens Padvarių socialinės globos namų atstovai, gauti šių institucijų prašymai bylą nagrinėti jų atstovams nedalyvaujant. Byla nagrinėtina nurodytiems asmenims nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Bylos nagrinėjimo teisme metu VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ atstovas atsiliepimą palaikė. Pabrėžė, kad jų centras teikia konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugas, yra medicininė įstaiga, neteikia globos paslaugų, priežiūros funkcijų, nes neturi tam įgaliojimų. Daug kartų V.S. Z. buvo siūloma kreiptis pagalbos, bet ji atsisakydavo. Net ir tuo atveju, jei būtų socialinis darbuotojas, jis nebūtų buvęs naktį pas neveiksnų asmenį, kai įvyko gaisras. V.S. Z., nors ir sirgo, tačiau grėsmės niekam nekėlė. Žvake naudojosi, nes jai už skolas buvo atjungta elektra. Prašo ieškinį atmesti.
Teismo posėdžio metu atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė atsiliepimą palaikė. Nurodė, kad dėl įvykio nėra atsakovės kaltės, todėl ieškinys turi būti atmestas.
Trečiasis asmuo R. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad nebuvo savo motinos globėja, abi gyveno, ūkį vedė atskirai. Motinos sveikata tai pagerėdavo, tai pablogėdavo, tačiau ji nebuvo agresyvi. Pažinojo socialinį darbuotoją S. L..
Faktinės bylos aplinkybės.
Byloje ištirtais įrodymais nustatyta, kad V. Z. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), 2010-01-11 kilo gaisras, kurio priežastis – neatsargus elgesys su atviru ugnies šaltiniu – žvakėmis, kurios buvo per arti degių namų apyvokos daiktų ir sukėlė gaisrą (1 t., b.l.14, 15-16). Dėl gaisro buvo padaryta žala buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkei B. P., kuriai draudikas – AB „Lietuvos draudimas“ 2010-01-29 išmokėjo 876,62 Lt draudimo išmoką (1 t., b.l.17-29). 2012-09-19 BĮ Klaipėdos miesto socialinės paramos centro rašte nurodyta, kad 2008 m. rugsėjo mėnesį vyresn.socialinis darbuotojas V. N. kelis kartus bandė patekti pas V.S. Z. ir išsiaiškinti, ar jai reikalinga pagalba, tačiau jam tai nepavyko, nes niekas neatidarė buto durų. Socialinės paslaugos V.S. Z. iki 2012-09-19 nebuvo teikiamos (1 t., b.l.66-68). Pastarajai iki 2010-01-11 socialinės paslaugos nebuvo teikiamos ir BĮ Neįgaliųjų centre „Klaipėdos lakštutė“ (1 t., b.l.69). VšĮ „Klaipėdos psichikos sveikatos centras“ 2012-09-19 rašte nurodyta, kad V.S. Z. iki 2010-01-11 buvo centro įskaitoje. Jai buvo siūlytos konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugos, tačiau ši jų atsisakė, konsultacijos dėl V.S. Z. apgyvendinimo socialinės globos namuose ir neveiksnumo buvo teikiamos dukrai R. Z. (1 t., b.l.70). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-04-26 sprendimu V.S. Z. pripažinta neveiksnia (1 t., b.l.81). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-15 nutartimi V.S. Z. nustatyta nuolatinė globa, globėju ir turto administratoriumi paskirtas Klaipėdos apskrities viršininko administracijos Padvarių pensionatas (1 t., b.l.80).
Ieškovė, reikalaudama priteisti solidariai žalos atlyginimą iš atsakovių Klaipėdos miesto savivaldybės ir VšĮ „Klaipėdos miesto psichikos sveikatos centras“ nurodė, kad Klaipėdos miesto savivaldybė netinkami įvykdė pareigą prižiūrėti V.S. Z., laiku nesikreipė dėl jos pripažinimo neveiksnia ir globos jai nustatymo, VšĮ „Klaipėdos miesto psichikos sveikatos centras“ nesiėmė aktyvių veiksmų, siekiant išsiaiškinti faktinę situaciją apie V.S. Z. sveikatos būklę ir, esant pagrindui, taip pat nesikreipė dėl jos pripažinimo neveiksnia ar ribotai veiksnia bei globėjo paskyrimo ir tokiu būdu netinkamai įgyvendino jai Klaipėdos miesto savivaldybės valdybos 2002-07-26 sprendimu Nr.433 suteiktą teisę kreiptis į teismą dėl asmens neveiksnumo ar riboto neveiksnumo nustatymo, globos ir rūpybos skyrimo.
LR sveikatos psichikos priežiūros įstatymo 11 str. numato, kad psichikos sveikatos (ambulatorinė ar stacionarinė) priežiūra pagal gyvenamąją vietą yra vykdoma psichikos sveikatos centruose, taip pat kitose psichiatrijos, globos ir rūpybos įstaigose. Šio įstatymo 10 str. 2 d. numatyta, kad pacientas turi teisę pasirinkti psichiatrą, psichiatrijos įstaigą ir sveikatos priežiūros rūšį, jos apimtį arba jų atsisakyti. Ši teisė gali būti ribojama, jeigu yra šio įstatymo 27 straipsnyje nurodytos aplinkybės, t.y. jei asmuo, serga sunkia psichikos liga ir atsisako hospitalizavimo, jis gali būti hospitalizuojamas prievarta ir tik tuo atveju, jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo arba (ir) aplinkinių sveikatai, gyvybei; taip pat nurodyta paciento teisė gali būti ribojama tais atvejais, jeigu psichikos sveikatos priežiūra teikiama šio įstatymo VII ir IX skyriuose numatytais atvejais, t.y. asmenims, nuteistiems laisvės atėmimu ir susirgusiems psichikos liga, bei psichikos ligoniams, padariusiems visuomenei pavojingą veiką (nusikalstamą veiką). Įstatymo 16 str. numato, kad be paciento sutikimo gydymas negali būti skiriamas, išskyrus atvejį, kai pacientas yra priverstinai hospitalizuotas dėl jau minėtų šio įstatymo 27 str. nurodytų aplinkybių.
Nurodytas teisinis reglamentavimas reiškia, kad pacientas gali laisvai įgyvendinti savo teisę ne tik naudotis jam garantuojama psichikos sveikatos centre teikiama sveikatos priežiūros paslauga, bet ir tokios priežiūros atsisakyti. Ši jo teisė gali būti ribojama tik įstatyme nustatytais atvejais, t.y. kai jis serga sunkia psichikos liga ir jeigu yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais gali padaryti esminę žalą savo arba (ir) aplinkinių sveikatai, gyvybei arba asmuo, nuteistas laisvės atėmimu suserga psichikos liga arba psichikos ligonis padaro visuomenei pavojingą veiką (nusikalstamą veiką). Šiuo atveju V.S. Z. savanoriškai iki įvykio kurį laiką nesikreipus dėl sveikatos priežiūros paslaugų jai suteikimo, nenustatyta jokių minėtų įstatyme nurodytų aplinkybių, kurioms esant VšĮ „Klaipėdos miesto psichikos sveikatos centras“ būtų turėjęs objektyvių priežasčių imtis priverstinių priemonių V.S. Z. gydymui, kreiptis į teismą dėl jos pripažinimo neveiksnia.
Iš nagrinėjamos civilinės bylos, taip pat prijungtų civilinių bylų Nr.2-7640-512/2010 ir Nr.2-3447-512/2010 medžiagos nustatyta, kad V.S. Z. daug kartų gydėsi psichiatrijos stacionare, išsirašiusi iš stacionaro vaistų nevartodavo, gyveno viena, į butą nieko neįsileisdavo (civilinės bylos Nr.2-3447-512/2010 b.l. 3, 14). VšĮ „Klaipėdos miesto psichikos sveikatos centras“ 2012-09-19 rašte nurodyta, kad V.S. Z. ne kartą buvo siūlytos konsultavimo ir tarpininkavimo paslaugos, tačiau ji jų atsisakė (b.l.70). Jos dukters R. Z. teigimu motina pavojaus visuomenei nekėlė, pati tvarkėsi buitį, savarankiškai vedė ūkį, todėl nebuvo jokių priežasčių kreiptis į teismą dėl neveiksnumo nustatymo, jos būklė pablogėjo tik po gaisro (b.l.36-39). 2008-09-25 ir 2008-09-29 buities tyrimo aktuose nurodyta, kad V.S. Z. savarankiškai nueina į parduotuvę, apsiperka, tvarkosi namuose, su kaimynais nekonfliktuoja (b.l.67, 68). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus 2010-03-08 teismo psichiatrijos akte Nr.85TPK-55 nenurodyta ir nenustatyta, kad V.S. Z. būtų agresyvi, galėtų atlikti veiksmus, keliančius pavojų jai pačiai ar aplinkiniams (civilinės bylos Nr.2-3447-512/2010 b.l.14).
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad V.S. Z. už butą kelerius metus nemokėjo mokesčių, butui buvo atjungta elektra (civilinės bylos Nr.2-3447-512/2010 b.l.3, 14). Tokiu būdu V.S. Z. veiksmai tamsiu paros metu pasišviečiant žvake, logiškai suprantami ir pateisinami. Nors ir pripažįstant, kad V.S. Z. su atviru ugnies šaltiniu – žvakėmis, elgėsi nepakankamai atsargiai, kas lėmė kilusį gaisrą ir žalos dėl jo atsiradimą, nėra pagrindo konstatuoti, kad toks jos elgesys buvo nulemtas būtent jos psichikos sutrikimo.
Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, tai, kad V.S. Z. iki gaisro gyveno viena, sugebėjo savimi pasirūpinti, pavojaus nei sau, nei aplinkiniams nekėlė ir jokių veiksmų jam sukelti nebuvo padariusi, nenustačius, jog žala buvo padaryta dėl pastarosios psichikos sveikatos sutrikimo, nėra pagrindo konstatuoti VšĮ „Klaipėdos miesto psichikos sveikatos centras“ neteisėtą neveikimą nesikreipiant į teismą dėl V.S. Z. pripažinimo neveiksnia (CK 2.10 str. 4 d.) ir priežastinį ryšį tarp jo ir atsiradusių nuostolių, todėl nėra visų būtinų sąlygų atsakovo civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246 str. – 6.249 str.). Tokiu būdu, ieškinys atsakovei VšĮ „Klaipėdos miesto psichikos sveikatos centras“ dėl žalos atlyginimo atmestinas (CPK 259 str.).
LR sveikatos sistemos įstatymo 7 str. įtvirtinta Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos struktūra, kurią sudaro šios sistemos vykdomieji ir sveikatinimo veiklos valdymo subjektai, bei Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos ištekliai, veikla ir teikiamos paslaugos. Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos vykdomaisiais subjektais įvardytos sveikatos priežiūros įstaigos, prie kurių priskirtos ir valstybės, ir savivaldybės asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros biudžetinės ir viešosios įstaigos. Vykdomųjų subjektų veikla ir teikiamos paslaugos apibrėžtos LR sveikatos sistemos įstatymo 11 str. Prie tokių paslaugų priskirta asmens ir visuomenės sveikatos priežiūra (LR sveikatos sistemos įstatymo 11 str. 1 d. 1, 2 p.). Savivaldos vykdomosios institucijos priskirtos prie sveikatinimo veiklos valdymo subjektų (9 str. 1 d. 4 p.). Pagal LR sveikatos psichikos priežiūros įstatymo 11 str., Pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005-12-05 įsakymu Nr.V-943 3, 17, 18 p., Klaipėdos miesto savivaldybė nėra institucija, vykdanti asmenų psichinės sveikatos priežiūrą. Iš to, kas nurodyta, darytina išvada, kad savivaldybei, jos administracijai, kaip vykdomajai institucijai, nepavesta nei teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, nei kontroliuoti gydymo proceso. Taigi ši atsakovė neturėjo pareigos savarankiškai domėtis ir rūpintis V.S. Z. psichikos sveikata, organizuoti jo psichikos sveikatos priežiūrą, taip pat kreiptis dėl jos pripažinimo neveiksnia. Taip pat pažymėtina, kad pagal CK 2.10 str. 4 d. Klaipėdos miesto savivaldybė neturi teisės kreiptis į teismą dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad Klaipėdos miesto savivaldybės veikoje nėra būtinų sąlygų civilinei atsakomybei atsirasti (CK 6.246 str. – 6.249 str.). Tokiu būdu, ieškinys atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo atmestinas (CPK 259 str.).
Ieškovė bylos nagrinėjimo metu atsisakė reikalavimų V.S. Z. dukrai R. Z. dėl žalos atlyginimo, todėl R. Z. atsakomybės klausimas šioje byloje nespręstinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlyginamos (CPK 93 str.).
Bylos duomenimis nustatyta, kad tretysis asmuo R. Z. turėjo 300 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (1 t., b.l.42, 2 t. b.l.37). Šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos R. Z. iš ieškovės (CPK 98 str.).
Byloje nėra pateikta duomenų apie kitų byloje dalyvaujančių asmenų bylinėjimosi išlaidas, todėl jų atlyginimo klausimo teismas nesprendžia.
Bylos duomenimis nustatyta, kad valstybė turėjo 36,15 Lt, išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos iš valstybės biudžeto lėšų (LR CPK 92 str.). Ieškinį atmetus, minėtos išlaidos priteistinos valstybei iš ieškovės.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259-260, 263-270 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti trečiajam asmeniui R. Z. iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 300 Lt (tris šimtus Lt 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Priteisti valstybei iš ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ 36,15 Lt (trisdešimt šešis Lt 15 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.