- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-03
- Bylos Nr.
- 1S-377-72/2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Tomas Zdanavičius
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Tomas Zdanavičius, sekretoriaujant Ritai Padvilikienei, dalyvaujant prokurorei Jolantai Činčikienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. Ž. ir E. S. skundą dėl 2010-04-06 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutarties, kuria atmestas L. Ž. ir E. S. skundas dėl Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės O. G. 2010-03-03 nutarimo, kuriuo atsisakyta panaikinti tyrėjos G. T. 2010-02-08 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal L. Ž. 2009-12-31 skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
2010-03-15 Kupiškio rajono apylinkės teisme gautas L. Ž. ir E. S. skundas, kuriuo jos prašė panaikinti 2010-03-03 Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės O. G. nutarimą, kuriuo ji atsisakė panaikinti tyrėjos G. T. 2010-02-08 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal L. Ž. 2009-12-31 skundą dėl (duomenys neskelbtini) pensionato direktoriaus D. B. veiksmų.
Skundžiama 2010-04-06 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartimi atmestas L. Ž. ir E. S. skundas dėl Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės O. G. 2010-03-03 nutarimo, kuriuo ji paliko galioti tyrėjos G. T. 2010-02-08 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal L. Ž. 2009-12-31 skundą, motyvuojant tuo, kad tiek prokurorės, tiek ir tyrėjos nutarimai yra pagrįsti ir teisėti. Kupiškio rajono apylinkės prokuratūra atliko išsamų tyrimą pagal 2010-01-05 gautą L. Ž. skundą. L. Ž. pateiktuose 2010-02-08 ir 2010-03-03 nutarimuose buvo pateikti išsamūs atsakymai, kad tik konkreti nusikaltimo sudėtis yra vienintelis patraukimo baudžiamojon atsakomybėn pagrindas. Nutarimuose argumentuotai išdėstyta, kad (duomenys neskelbtini) pensionato direktoriaus D. B. veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 228 str., 229 str., 300 str., 303 str. požymių.
Šalies argumentai
Skundu L. Ž. ir E. S. prašo panaikinti Kupiškio rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo Sauliaus Vanago 2010 m. balandžio 6 d. nutartį ir pradėti ikiteisminį tyrimą dėl (duomenys neskelbtini) pensionato direktoriaus D. B. savavaldžiavimo ir nusikalstamos veikos jų sesers G. M., mirusios 2005 m.(duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Skunde nurodo, kad nesutinka su teisėjo teiginiu, kad mirus jų seseriai G. M. pensionatas neprivalėjo ieškoti jos giminaičių. Teigia pensionato direktoriui apie G. M. giminaičius buvo žinoma iš jų brolio I. M., kuris atvažiuodavo į pensionatą. Nurodo, kad Panevėžio apygardos teisme šiuo metu yra jų atskiras skundas, kartu su civiline byla, dėl termino atnaujinimo G. M. palikimui priimti. Teisėjas iš šios medžiagos būtų supratęs, kad paveldėjimo teisę į sesers turtą pažeidė dėl praleisto termino. Teigia, kad paveldėjimo teisė tokiu atveju įgyvendinama, iš pradžių per teismo instituciją atnaujinant terminą palikimui priimti, ir tik po to, per notariato institutą. Todėl nesutinka su teisėjo nuomone, kad jų atveju paveldėjimo teisė yra įgyvendinama tik per notariato institutą. Taip pat nesutinka su teismo išvada, kad tik teismas sprendžia, ar direktorius davė melagingus parodymus 2007-10-25. Mano, kad apie tai galima spręsti ir iš dokumentų, pateiktų ikiteisminio tyrimo teisėjui, turinio. Teisėjas iš bylos Nr. (duomenys neskelbtini) galėjo įsitikinti, kad 2007-10-25 teismo posėdis virto į parengiamąjį posėdį, nes teisėja R. K., kaip ir (duomenys neskelbtini) pensionatas, nebuvo pasiruošę teismo posėdžiui. Teisėja apsimestinai nuogąstavo, kad neišklausė (duomenys neskelbtini) pensionato dėl G. M. palikimo, o (duomenys neskelbtini) pensionatas nepateikė nei iki posėdžio, nei per posėdį informacijos, kur ir kam D. B. atidavė 118 litų ir 10 cnt. G. M. palikimo. Mano, kad tokiu būdu sumaniai vadovaujant teisėjai R. K. 2007-10-25 nebuvo prisaikdinta nei viena teismo proceso šalis, dėl ko, D. B. negali būti skundžiamas sulaužęs priesaiką, nes tokia išskirtinė galimybė jam buvo duota teisėjos A. K.. Pradėti naują teismo procesą galėjo tik ikiteisminio tyrimo teisėjas, nešališkai įvertindamas pateiktą medžiagą bei jų atskirojo skundo medžiagą kartu su civilinėmis bylomis iš Kupiškio rajono apylinkės teismo, Vilniaus miesto 2 ir 4 apylinkės teismų, dėl to fakto, jog direktorius D. B. davė melagingus parodymus ir jo toks elgesys turėjo ypatingą priežastį, susijusią su G. M. gyvybės ir ar sveikatos draudimo įplaukomis. Tuo metu, teisėsauga galėjo ištirti, kodėl taip nuoširdžiai D. B. melavo teismui, kad yra nežinantis, ar G. M. turėjo paveldėtiną turtą, pinigines lėšas, kaupiamas pagal pensionatų tradicijas. Nurodo, kad sumesdami visų pensionate esančių asmenų pinigines lėšas į vieną sąskaitą, pensionatas turi puikią galimybę apgauti teisėsaugą, ar buvo sudarytos G. M. vardu sutartys dėl sveikatos ir gyvybės draudimo. Mano, jog prie to prisidėjo Vilniaus miesto 4 apylinkės teismas, davęs ilgą laiko tarpą, per kurį D. B. užglaistė visus finansinių machinacijų pėdsakus. Kaip pensionate gerai prižiūrėjo jų seserį, liudija sesers ligos istorijos išrašas. Teigia jų sesuo buvo privesta prie tokios būklės, jog per vieną parą ligoninėje mirė. Teisėjo S. Vanago nuomone, tyrimas buvo atlikta išsamiai, tačiau tokia išvada padaryta nepatikrinus ar pervedė kokią nors pinigų sumą (duomenys neskelbtini) pensionatas (duomenys neskelbtini) pensionatui, kurią turėjo paveldėti I. M., (duomenys neskelbtini) pensionato gyventojas, sutinkamai su jos (L. Ž.) 2006-05-30 prašymu (duomenys neskelbtini) pensionatui. Nesutinka su teismo išvada, kad G. M. byloje nėra dokumentų klastojimo fakto. Duomenų apie jos neveiksnumą nebuvimas laikytinas duomenų klastojimu. Be to, tuo pagrindu G. M. atlikinėjo operacijas kaip veiksniam žmogui.
Teismo posėdyje prokuroras prašo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
BPK 168 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tuo atveju, kai nurodyti faktai apie padarytą nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios BPK 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, tai yra, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Ikiteisminio tyrimo teisėjas skundžiamoje nutartyje padarė pagrįstą išvadą, kad Kupiškio rajono apylinkės prokuratūros prokurorės O. G. 2010-03-03 nutarimas, kuriuo ji atsisakė panaikinti tyrėjos G. T. nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą pagal L. Ž. ir E. S. skundą dėl dokumentų klastojimo, piktnaudžiavimo tarnyba, tarnybos pareigų neatlikimo, dokumento sunaikinimo arba paslėpimo pagal BK 300 straipsnio, BK 228 straipsnį, BK 229 straipsnį ir BK 303 straipsnį yra teisėtas ir pagrįstas, todėl pagrįstai atmetė pareiškėjų skundą dėl šio nutarimo panaikinimo. Aukštesnysis teismas sutinka su žemesniojo teismo išvada, kad prokurorė teisingai įvertino L. Ž. ir E. S. skunde nurodytas aplinkybes ir priėmė pagrįstą sprendimą. Prokurorės 2010-03-03 nutarime ir skundžiamoje 2010-04-06 nutartyje pagrįstai konstatuota, jog pareiškėjų skundo argumentai dėl to, kad pensionatas, neva pagal pensionatų tradicijas, sumetęs visų ten esančių asmenų pinigines lėšas į vieną bendrą sąskaitą, turėjo puikią galimybę nuslėpti G. M. vardu sudarytas sutartis dėl sveikatos ir gyvybės draudimo, negali būti pagrindu išvadai, kad buvo padaryta nusikalstama veika, nes pareiškėjos nepateikė jokių objektyvių duomenų, kurie leistų padaryti tokią išvadą ar prielaidą. Priešingai nei nurodo pareiškėjos, iš teismui pateiktos Kupiškio rajono policijos komisariato medžiagos pagal kurią atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, matyti, kad buvo išsiųsti užklausimai į AB DNB Nord, UAB Medicinos, AB Swedbank, AB Snoras bankus dėl G. M. vardu sudarytų sveikatos, gyvybės draudimo, pensijų fondų kaupimo ar kitų sutarčių, iš kurių gautų atsakymų matyti, kad G. M. vardu jokių sutarčių sudaryta nebuvo ( medžiagos Nr. 50-71-AT-7, b. l. 58, 74, 76, 78). Pareiškėjos nesutikdamos su teismo išvada, kad mirus jų seseriai G. M., pensionatas neprivalėjo ieškoti jos giminaičių, jei jiems apie juos nebuvo žinoma ir skunde teigdamos, kad pensionato direktoriui apie G. M. giminaičius buvo žinoma iš jų brolio I. M., kuris atvažiuodavo į pensionatą pas G. M., taip pat nepateikė jokių tai patvirtinančių duomenų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Priešingai, iš 2010-01-19 (duomenys neskelbtini) pensionato pažymos matyti, kad G. M. į (duomenys neskelbtini) pensionatą atvyko (duomenys neskelbtini) iš Respublikinės Vilniaus Psichiatrijos klinikos (dabar Respublikinė Vilniaus Psichiatrijos ligoninė). Nuo D. B. darbo pensionate pradžios 2000 m. iki G. M. mirties 2005 m., G. M. kartais užsimindavo turintį brolį, bet nieko apie jį pasakyti negalėdavo. Apie kitus giminaičius niekada su (duomenys neskelbtini) pensionato darbuotojais nėra kalbėjusi. Per tą laiką, t. y. nuo 2000 m. iki 2005 m. G. M. niekas nelankė, neieškojo, nerašė laiškų, neskambino. Pensionato darbuotojai ieškojo G. M. giminių, tačiau jų nerado (medžiagos Nr. 50-71-AT-7, b. l. 60). Taip pat priešingai nei nurodo pareiškėjos, teismui pateiktoje medžiagoje nėra jokių duomenų, kad pensionatas nebūtų užtikrinęs G. M. priežiūros jai sergant sunkia liga, kad pensionato darbuotojai ar gydytojai būtų kalti dėl G. M. ankstyvos mirties ir, kad (duomenys neskelbtini) pensionato direktorius D. B. būtų sunaikinęs ar paslėpęs duomenis, susijusius su G. M. neveiksnumu. Kaip tik 2010-01-19 (duomenys neskelbtini) pensionato pažymoje (medžiagos Nr. 50-71-AT-7, b. l. 60) nurodyta, kad pensionato administracijos turimoje, G. M. asmens byloje, dokumentų, patvirtinančių jos neveiksnumą ar teismo sprendimu paskirtą globėją, nebuvo. G. M. buvo visiškai savarankiška, pati save apsitarnaudavo, noriai bendravo su personalu, savarankiškai nuvykdavo į artimiausias įstaigas, įsigydavo jai reikalingų prekių, taip pat pati pasirašydavo už gaunamą pensiją. D. B. teigimu, apie tai, kad G. M. teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia, sužinojo gerokai po jos mirties. Teismui pateiktoje medžiagoje nėra duomenų, kad (duomenys neskelbtini) pensionatas būtų pranešęs (duomenys neskelbtini) pensionatui apie gautą L. Ž. prašymą G. M. sukauptas pinigines lėšas perduoti jos broliui I. M., gyvenusiam (duomenys neskelbtini) pensionate.
Baudžiamieji įstatymai nenumato, kad teisėsaugos institucijos tiria pareiškimus, pradeda ikiteisminį tyrimą pagal asmenų spėjimus, prielaidas dėl galimų nusikalstamų veikų. Tokiu būdu, tiek prokurorė savo nutartime, tiek ir teismas nutartyje pagrįstai nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pensionato direktoriaus D. B. veikoje nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 str., 229 str., 300 str., 303 str. požymių. Taip pat nenustatyta, kad D. B. veikoje yra ir kokios nors kitos nusikalstamos veikos požymių.
Kupiškio rajono apylinkės teismas padarė teisingą išvadą, kad naikinti skundžiamą prokurorės nutarimą nėra pagrindo. Skundžiama Kupiškio rajono apylinkės teismo 2010-04-06 nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Skundas nurodytais pagrindais negali būti tenkinamas, todėl atmestinas.
Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., 2 d.;
Rezoliucinė dalis
nutarė:
L. Ž. ir E. S. skundą atmesti ir palikti galioti 2010-04-06 Kupiškio rajono apylinkės teismo nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.