Marijampolės apylinkės teismo nutartis

2024-06-14 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-103-610/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-06-14
Bylos Nr.
eII-103-610/2024
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Nerijus Brinevičius
Pažeidėjas
A. Ž.
Nukentėjusysis
Y. M.
Advokatai
Eglė Grucytė
Kategorijos

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo bylaNr. eII-103-610/2024Proceso Nr. 4-28-3-00048-2024-7(S)Procesinio sprendimo kategorijos: 21.8;21.10.1; 21.10.4;16.9.10;16.9.3
MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. birželio 14 d.Marijampolė

Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Rasai Staskevičienei, dalyvaujant nutarimą administracinio nusižengimo byloje priėmusios institucijos- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotai atstovei Agnei Čebanauskienei, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. Ž., jo atstovei advokatei Eglei Grucytei, nedalyvaujant nukentėjusiajai Y. M.,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal A. Ž. (toliau- ir Pareiškėjas) skundą dėl Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Edvinos Smilgiūtės 2024 m. kovo 6 d. nutarimo, administracinio nusižengimo byloje Nr.64-ANR_N-1098-2024, panaikinimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausioji tyrėja Edvina Smilgiūtė 2024 m. kovo 6 d. nutarimu pripažino A. Ž. kaltu padarius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau- ANK ) 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straispnio 7 dalyje. Nutarime nurodoma, kad A. Ž. 2022 m. gegužės 18 d., 16.36 val., Dariaus ir Girėno g. 21, Kalvarija, vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ar aplinkai, nesilaikė saugaus atstumo iš šono, kliudydamas automobilių stovėjimo vietoje stovintį automobilį BMW525, valstybinio numerio ženklai duomenys neskelbtini), jį apgadino ir pasišalino iš įvykio vietos su kuriuo yra susijęs taip pažeisdamas Kelių eismo taisykles. Nutarime konstatuota, kad tokiais savo veiksmais A. Ž. pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022-12-11 nutarimu Nr. 1950 (toliau-ir KET) 126, 219,222,4,5 punktų reikalavimus bei padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 426 straipsnio 1 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje ir už tai jam paskirta subendrinta 600 Eur bauda.

Marijampolės apylinkės teisme gautas ir priimtas skundas, kuriuo prašoma panaikinti A. Ž. atžvilgiu priimtą administracinio nusižengimo nutarimą, administracinio nusižengimo teiseną jo atžvilgiu nutraukti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš institucijos. Pareiškėjas skunde patvirtino, kad 2022-05-18 apie 16 val. su jam priklausančia transporto priemone „Škoda“ buvo automobilių stovėjimo aikštelėje šalia prekybos centro Maxima, tačiau automobilių stovėjimo aikštelėje buvo trumpą laiką, transporto priemonės palikęs nebuvo. Šiuo konkrečiu atveju, tiek atvykęs į automobilių stovėjimo aikštelę, tiek joje manevruodamas, tiek iš jos išvažiuodamas jis laikėsi visų KET reikalavimų- tai yra neapgadino nei vienos transporto priemonės, nebuvo jokių kontaktų su stovinčiais automobiliais. Mano, kad nagrinėjamu atveju, skundžiamo nutarimo priėmimo metu nebuvo tinkamai ištirta visa administracinio nusižengimo medžiaga, nebuvo nustatyti administracinį nusižengimą padarę asmenys, dėl ko buvo priimtas neteisingas ir neteisėtas sprendimas. Mano, kad administracinio nusižengimo byloje nėra nustatyta administracinio nusižengimo objektyvioji bei subjektyvioji pusės. Pažymi, kad jokio smūgio, kuris turėjo būti susidūrus dviem transporto priemonėms, tai yra vienai stovinčiai, o kitai judančiai, jis nejuto. Vaizdo kameromis užfiksuotas jo transporto priemonės galinės dalies pakilimas buvo sąlygotas transporto priemonės stabdymo. Pareiškėjas mano, kad administracinio nusižengimo nagrinėjimo metu nenustatyta jo kaltė, nėra surinkta jokių duomenų apie padarytą tyčinį transporto priemonės apgadinimą. Mano, kad byloje nėra surinkta jokių duomenų, leidžiančių nedviprasmiškai teigti, kad būtent Pareiškėjo vairuojama transporto priemonė kliudė stovintį automobilį BMW 525, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad niekas nematė eismo įvykio. Transporto priemonė BMW 525, valstybinis numeris duomenys neskelbtini), galėjo būti apgadinta bet kuriuo metu, kuomet ji buvo palikta automobilių stovėjimo aikštelėje. Be to, administracinio nusižengimo byloje niekas nėra pripažintas nukentėjusiuoju, tai yra akivaizdu, kad niekas nepatyrė nei fizinės, turtinės ar neturtinės žalos ( ANK 608 str.), o tai tik dar kartą patvirtina faktą kad nė vieno asmens teisės ir teisėti interesai nebuvo pažeisti.

Intitucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepimu nesutinka su skundu, pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo A. Ž. kaltė įrodyta byloje surinktais duomenimis. Kaltė ptvirtinta, nukentėjusiosios ir liudytojo parodymais, vaizdo įrašu, kuriame fiksuota, kaip automobilis „Škoda“ važiuoja pro transporto priemonės „BMW“, priekinę dalį, sukdamas į dešinę, transporto priemonė „Škoda“ dešine puse kliudo BMW transporto priemonės dešinės pusės priekinį kampą. Iš vaizdo įrašo akivaizdu, jog vairuotojui tas buvo suprantama, nes jis išlipo ir apžiūrinėjo transporto priemones, tačiau po kurio laiko išvažiavo iš eismo įvykio vietos apie tai nepranešęs policijai. Institucijos nuomone, nėra jokio teisinio pagrindo Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinių nusižengimų teiseną dėl šio nusižengimo nutraukti.

Pareiškėjas teismo posėdžio metu paaiškino, kad skundžiamame nutarime nurodytu administracinių nusižengimų padarymo metu jis iš tiesų su savo automobiliu „Škoda“ buvo Dariaus ir Girėno g. 21, Kalvarija, parduotuvės „Maxima“ automobilių stovėjimo aikštelėje, aplinkybių dėl ko ten buvo neprisimena. Apie įvykį žino tik iš policijos pareigūnų jam parodyto vaizdo įrašo, vaizdo įraše užfiksuoto savo elgesio priežasčių pakomentuoti ar paaiškinti negali, neprisimena. Pripažįsta, kad vaizdo įraše užfiksuotas jis ir jo vairuojamas automobilis. Savo elgesį vertina kaip natūralų, aiškina, kad automobilį sustabdė, siekdamas iš stovėjimo aikštelės išleisti kitą transporto priemonę. Pažymėjo, kad jo vairuojama transporto priemonė „Škoda“ jokio kontakto su automobiliu „BMW“ neturėjo, neprisimena ar iš viso matė šį automobilį. Mano, kad vaizdo įrašas nepatvirtina jo kaltės. Vaizdo įraše užfiksuotą savo automobilio galinės dalies pakilimą aiškina automobilio stabdymo pasekme, mano, kad automobilis BMW sujudėjo nuo vėjo gūsio. Policijos pareigūnai jo automobilį apžiūrėjo, po aptariamo įvykio ant savo automobilio naujų apgadinimų ar įbrėžimų nerado.

Pareiškėjo atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad Pareiškėjo kaltė grindžiama prielaidomis, vaizdo įraše užfiksuotas Pareiškėjo vaikščiojimas automobilių stovėjimo aikštelėje nepatvirtina jo kaltės, automobilio sustabdymo priežasčių galėjo būti daug. Atstovės nuomone, Pareiškėjo kaltės, padarius skundžiamame nutarime nurodomus nusižengimus, nepatvirtina ir policijos pareigūnų surinktos (padarytos) fotonuotraukos, jos neaiškios, Pareiškėjo automobilio apgadinimai yra skirtingose vietose ir aukščiuose, dažai ant apgadinto automobilio nepersikėlę, apklaustas liudytojas paties įvykio nematė, jo parodymai neinformatyvūs. Vertina, kad vaizdo įvykio įraše užfiksuotas Pareiškėjo automobilio galinės dalies pakilimas, buvo nuo staigesnio standymo, nebūtinai dėl smūgio, be to, aystovės nuomone, automobilis BMW taip pat judėjo. Mano, kad institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, nesurinko objekyvių duomenų Pareiškėjo kaltei patvirtinti.

Institucijos priėmusios skundžiamą nutarimą atstovė teismo posėdžio metu palaikė institucijos poziciją, atsiliepime nurodytais argumentais. Patikslino, kad isntitucijos nuomone, Pareiškėjo automobilis automobilį „BMW“ apgadino, galimai liesdamas jį ratlankiu. Vertino, kad byloje pateiktas vaizdo įrašas, vertinat jį kitų duomenų kontekste visiškai patvirtina Pareiškėjo kaltę.

Nukentėjusioji Y. M. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jai pranešta siunčiant pranešimą, neatvykimo priežastys nežinomos. Prašymų nepateikė.

Nutarimas skirti administracinę nuobaudą paliktinas nepakeistas ir pareiškėjo skundas netenkintinas (ANK 642 str.1 d.1p.).

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 str.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas konstatuoja, kad susipažinus su pateikta medžiaga, nenustatė tiek administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, tiek administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu jokių proceso normų pažeidimo, kurios esmingai būtų suvaržę ar pažeidę traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens teises, todėl naikinti priimto nutarimo šiuo aspektu neturi jokio teisinio pagrindo.

ANK 426 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (t.y. 750 Eur), užtraukia baudą vairuotojams nuo šešių šimtų iki vieno tūkstančio vieno šimto eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki dviejų tūkstančių eurų. ANK 426 straipsnio 7 dalis numato, kad Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus vairuotojams gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienų iki trejų metų, o neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų iki trejų metų. Pažymėtina, kad teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad kaltė dėl pasišalinimo iš įvykio vietos gali pasireikšti tik tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes. Sprendžiant, ar buvo kaltininko tyčia, turi būti vertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos žalos mastas, kontakto pobūdis susiduriant eismo įvykyje dalyvavusiems automobiliams ar kliudant kitus objektus, kaltininko elgesys po eismo įvykio ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014 ir kt.). Kartu nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių – psichinių) administracinio nusižengimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan.

ANK 417 straipsnio 7 dalis numato, atsakomybę už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, išskyrus šiame kodekse numatytuosius.

ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Skundžiamame nutarime nurodoma, kad Pareiškėjas savo veiksmais pažeidė KET reikalavimus. KET 4 punktas numato, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. 5 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis. 126 punktas numato, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus. Rekomenduojama, kad atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės būtų ne mažesnis kaip per dvi sekundes nuvažiuojamas atstumas arba ne mažesnis kaip pusė spidometro rodmens, paversto metrais, pavyzdžiui, kai greitis 70 km/h, atstumas turi būti ne mažesnis kaip 35 m., jeigu eismo sąlygos nereikalauja kitaip. Rekomenduojama, kad motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų vairuotojai, apvažiuodami arba lenkdami dviratininkus, elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus, tarp transporto priemonių paliktų ne mažesnį kaip 1,0 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių, traktorių, savaeigių mašinų važiavimo greitis ne didesnis kaip 50 km/h, ir ne mažesnį kaip 1,5 m šoninį atstumą, kai motorinių transporto priemonių greitis didesnis kaip 50 km/h.

KET 219 punktas numato, kad įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo:

219.1. nedelsdamas sustoti, nesukeldamas papildomo pavojaus eismui, ir pažymėti eismo įvykio vietą KET 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka;

219.2 imtis visų reikiamų priemonių saugiam eismui užtikrinti eismo įvykio vietoje, o tais atvejais, kai į eismo įvykio vietą kviečiama policija, neleisti (kiek tai nekelia pavojaus eismui), kad pasikeistų eismo įvykio aplinkybės, taip pat saugoti eismo įvykio pėdsakus;

219.3 galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą arba galiojantį vairuotojo pažymėjimą, informaciją, būtiną transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę apdraudusiai draudimo įmonei nustatyti, jeigu to reikalauja kiti su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai; 219.4 punktas numato, kad jeigu eismo įvykio metu žuvo ar buvo sužeistas žmogus, pranešti apie eismo įvykį policijai ir pasilikti eismo įvykio vietoje arba, pranešęs policijai, sugrįžti į eismo įvykio vietą ir laukti, kol atvažiuos policija, išskyrus tuos atvejus, kai policija leido palikti eismo įvykio vietą arba turi būti suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiam asmeniui ar jam pačiam;

219.5 imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai.

KET 222 punktas numato, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.

Teismui pateikti administracinio nusižengimo byloje surinkti rašytiniai duomenys:

2024 m. sausio 30 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. 36-AN_R P‐ 100-2024, kuriame nurodytos skundžiamame nutarime nurodytos aplinkybės.

2022 m. gegužės 26 d. automobilio “Škoda Octavia” valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolas, protokole nurodoma, jog automobilio kėbulo detalės nežymiai apibraukytos ir įlenktos.

Eismo įvykio protokolas.

2024-03-06 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Edvinos Smilgiūtės nutarimas pripažinti Y. M. nukentėjusiąja.

Nukentėjusios Y. M. apklausos protokolas, kuriame nukentėjusioji nurodo, kad atvyko į parduotuvę „Maxima“, paliko automobilį stovėjimo aikštelėje. Parduotuvėje užtruko 5-7 minutes. Išėjusi pamatė kad automobilio BMW 525 dešinės pusės buferis apgadintas. Kas atsitrenkė, ji nematė, kaltininkas išvažiavo iš įvykio vietos. Įvykio metu jai buvo padaryta 300 eurų žala.

Liudytojo A. R. apklausos protokolas, kuriame nurodyta, kad liudytojas 2024-05-18 apie 16.30 val., atvyko į Kalvarijoje esančią “Maxima“ parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelę. Pastebėjo bordinės spalvos automobilį “Škoda”, minėtas automobilis keistai manevravo, važiavo tai į priekį tai atgal. Pastačius savo automobilį, liudytojui kilo įtarimas, kad “Škoda” automobilio vairuotojas kliudė kitą stovintį automobilį, nes “Škoda” automobilio vairuotojas išlipo iš savo automobilio ir pradėjo apžiūrinėti šalimais esantį juodą automobilį “BMW”, vėliau “Škoda” automobilio vairuotojas apsidairė aplink, pažiūrėdamas ar niekas nematė ir ar niekas neateina, atsisėdo į savo automobilį ir išvažiavo. Išvažiavus “Škoda” automobiliui, priėjęs prie automobilio “BMW” pastebėjo, jog apgadinta priekinio bamperio dešinė pusė.

A. Ž. apklausos protokolas, kuriame pastarasis nurodė, kad 2022-05-18 apie 16 val., atvyko į Kalvarijos mieste, Dariaus ir Girėno g. 21, esančią “Maxima” parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelę, tą dieną automobilių stovėjimo aikštelėje jokio kontakto su kitu stovėjusiu automobiliu neturėjo, eismo įvykio nepadarė.

Duomenys iš administracinių nusižegimų bylų registro, apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus- A. Ž. galiojančių nuobaudų neturi.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kalvarijos policijos komisariato vyriausiojo patrulio M. K. tranybinis pranešimas, kuriame nurodoma, kad 2022-05-18 Apie 16:36 val., buvo gautas pranešimas, kad Kalvarija, Dariaus ir Girėno g., 21, prieš 5-7 min, maximos aikštelėje, buvo apgadintas stovintis automobilis “BMW” valstybinio numerio ženklai duomenys neskelbtini), o kitas automobilis audi su nežinomais valstybiniais numeriais, nesustojo ir nuvažiavo. Atvykus nurodytu adresu, pasitiko Ukrainos pilietė Y. M., kuri žodžiu paaiškino, kad maždaug prieš 5-10 minučių grįžo iš parduotuvės “Maxima” ir rado nubrauktą automobilio BMW 525D valstybinio numerio ženklai duomenys neskelbtini) priekinio buferio dešinį kampą. Šalia kito esančio automobilio kuris, tai galėjo padaryti nepastebėjo, asmuo su automobiliu jau pasišalinęs. Nuėjus pas apsaugos darbuotojus ir atsukus esančias maximos parduotuvės vaizdo stebėjimo kameras, pastebėjo, kad apie 16.24 į pranešėjos stovintį BMW automobilį, kitas asmuo su automobiliu “Škoda”, (kurios išskirtiniai bruožai būtų vyšniavos spalvos ir lieti ratai) sukdamas aikštelėje, 90 laipsnių posukyje į dešinę pusę, nesilaikė saugaus atstumo ir dešinia automobilio puse kliudė stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį. Išlipo iš automobilio, nuėjo pažiūrėjo iš priekio pusės, tada nuėjo pažiūrėjo iš galo pusės. Palaukė pora minčių prie automobilio ir sėdo už automobilio vairo ir išvažiavo nežinoma kryptimi.

Teismui pateiktas 2022-05-18 vaizdo įrašas, kuriame fiksuota automobilių stovėjimo aikštelė, esanti Dariaus ir Girėno g. 1, Kalvarija, prie prekybos centro “Maxima”. Matomos automobilių stovėjimo aikštelėje, stovėjimo vietose stovinčios transporto priemonės. Vaizdas fiksuojamas iš gatvės pusės. 00:23 vaizdo įrašo laiku, automobilių stovėjimo aikštelėje matoma judanti Pareiškėjo transporto priemonė “Škoda”, važiuojanti automobilių stovėjimo aikštelėje, priekyje jo, atbuline eiga iš stovėjimo vietos išvažinėja pilkos spalvos transporto priemonė, Pareiškėjo transporto priemonė “Škoda”, pavažiuoja atbuline eiga, leisdamas minėtai transporto priemonei išvažiuoti iš stovėjimo vietos. 00:40 įrašo laiku, pilkos spalvos automobilis pilnai išvažiuoja iš stovėjimo vietos, ir pakeičia važiavimo kryptį į priekį, bei išvažiuoja link išvažiavimo. Tuo metu automobilis “Škoda”, taip pat pakeičia važiavimo kryptį ir važiuoja į priekį, transporto priemonės dešinėje, stovėjimo vietoje stovi automobilis “BMW’. Transporto priemonė “Škoda” juda pro transporto priemonę “BMW”, priekinę dalį, sukdamas į dešinę, 00:43 įrašo laiku, automobilis “Škoda” sustoja, įraše matoma, kai sustojimo metu, šios transporto priemonės galinė dalis pakyla, taip pat tuo pačiu metu, sujuda, šiai transporto priemonei iš dešinės esanti transporto priemonė “BMW”. Transporto priemonė “Škoda’ pavažiuoja atbuline eiga ir 00:48 įrašo laiku pilnai sustoja, ant automobilių aikštelėje esančios važiuojamosios dalies, kampu nuo BMW transporto priemonės priekinės dalies. Iš transporto priemonės “Škoda” išlipa vairuotojas, eina aplink savo transporto priemonę, bei “BMW” transporto priemonės dešinę pusę, dairosi į šalis, taip aplink transporto priemonę vaikšto iki 02:44 įrašo laiko. Po ko vairuotojas atsisėda į transporto priemonės vairuotojo vietą iš iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiuoja. 03:05 išvažiuoja į pagrindinę gatvę, kur matomi transporto priemonės valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Įrašo laiku 03:34 prie BMW automobilio prieina vyras, kuris pasilenkia prie automobilio priekinės dalies dešinio kampo, apžiūri transporto priemonę 08:24 iš prekybos centro išeina du asmenys, prieina prie transporto priemonės “BMW”. Jiems priėjus prie transporto priemonės, prie jų prieina asmuo, kuris įrašo laiku 03:34 buvo priėjęs prie transporto priemonės “BMW”, kalbasi su asmenimis, po ko vienas iš dviejų asmenų prieina prie “BMW” dešinės pusės priekinio kampo, pasilenkia ir apžiūrinėja transporto priemonę.

Teismo vertinimu, aukščiau išvardintų įrodymų visuma patvirtina, kad A. Ž. atliko administracinio nusižengimo nutarime nurodytus veiksmus. Pareiškėjas teigia, kad jokio jo vairuojamo automobilio “Škoda” kontakto su kita transporto priemone nebuvo. Teismo prašant patikslinti aplinkybes ir savo veiksmus konkrečiu atveju, teigia, kad veiksmų paaiškinti negali, tikslių aplinkybių neprisimena. Tačiau, teismo vertinimu, objektyvūs duomenys, tai yra teismui pateiktas vaizdo įrašas patvirtina, kad būtent Pareiškėjas sukėlė eismo įvykį, šias aplinkybes patvirtina vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės dėl Pareiškėjo transporto priemonės judėjimo, bei teisėjo vertinimu akivaizdaus kontakto su stovinčia transport priemone. Tai, kad įvyko eismo įvykis ir buvo apgadinta svetima transporto priemnė patvirtina ir paties Pareiškėjo elgesys bei vėlesnis liudytojo ir nukentėjusios elgesys, pamačius apgadinimus. Tai paneigia Pareiškėjo argumentus, kad automobilis “BMW” galėjo būti apgadintas jau seniau. Nors Pareiškėjas įvardina savo elgesį įprastiniu ir normaliu, tačiau analizuojant vaizdo įrašą, spręstina, kad būtinybės sustoti ir būtent tokiu būdu automobilių stovėjimo aikštelėje jam nebuvo, nebuvo būtinybes praleisti kitas transporto priemones ar pėsčiuosius, netgi atvirkščiai tokiu savo sustojimu automobilių stovėjimo aikštelėje Pareiškėjas sudarė kliūtį kitiems eismo dalyviams. Skubotas išlipimas iš savo automobilio irgi Pareiškėjo nepaaiškintas, tačiau vertintinas taip pat, kad nebūtinas dėl kitos, ne šiuo atvejus su eismu įvykiu, susijusios priežasties. Teismas pripažįsta, kad asmenys laisvi elgtis savo nuožiūra, sustoti savo automobiliu ir išlipti iš jo dėl įvairių asmeninių būtinų ar nebūtinų priežasčių, tačiau šiuo atveju tiek vaizdo įrašas, tiek liudytojo parodymai, nors pastarasis ir nematė eismo įvykio, tiek nukentėjusiąja pripažintos Y. M. paaiškinimai, vertinant šiuos duomenis visumoje patikimumo ir pakankamumo aspektu, sudaro aiškų susidariusios situacijos vaizdą. Nors Pareiškėjo atstovė nurodo, kad Pareiškėjo automobilio pagadinimai yra skirtingose vietose ir nepatvirtina kontakto su kita transporto priemone buvimo fakto, teismas vertina, kad šiuo atveju nesvarbu kuria tiksliai automobilio dalimi Pareiškėjo automobilis kontaktavo su kita transporto priemone. Pažymint, kad Pareiškėjo automobilis neprižiūrėtas, apibraižytas, taigi galėjo kontaktuoti su bet kuria transporto priemonės vieta. Pareiškėjo atstovė taip pat nurodo, kad ant automobilio “BMW” priekinės dalies bamperio apgadinimo vietoje yra likę baltų dažų žymių, sprendžia, kad minėtą automobilį turėjo apgadinti baltos spalvos automobilis, tačiau teismo vertinimu nuotraukoje užfiksuotas apgadinimų pobūdis, to nepatvirtina. Šviesios spalvos apgadinimai ant apgadinto automobilio bamperio atitinka apsauginį automobilio padengimo sluoksnį ar pažeisto plastiko atplaišas, patvirtina, kad viršutinis dažų sluosnis yr pažeistas. Teismas kaip neatitnkančius tikrovės vertina argumentus, kad automobilis “BMW”, šalia jo sustojus Pareiškėjo automobiliui “Škoda” judėjo dėl kitų priežasčių, vėjo gūsio ar paveiktas pravažiuojančio automobilio. Akivaizdu, kad automobilis pajudėjo nuo Pareiškėjo automobilio kontakto su juo. Teismo posėdžio metu nesurinkta įrodymų, kurie patvirtintų Pareiškėjo nekaltumą, priešingai, byloje surinkta medžiaga patvirtina Pareiškėją sukėlus eismo įvykį ir vėliau iš jo pasišalinus. Pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimus, teismas, kitų byloje esančių faktinių duomenų ir aplinkybių kontekste, vertina kaip gynybinę versiją, tokie paaiškinimai yra neįtikinantys, nelogiški ir prieštaraujantys kitiems byloje surinktiems įrodymams. Atsižvelgiant į Pareiškėjo atliktus veiksmus, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, teismas daro išvadą, jog Pareiškėjas suprato savo veiksmus, t.y. jog kliudė kitą transporto priemonę, suprato savo veiksmų neteisėtumą ir priešingumą KET, nevykdė pareigos pasilikti eismo įvykio vietoje, pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam ar policijai ir iš jos pasišalino.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamą nusižengimą tyrusi institucija, pagrįstai nustatė ir padarė išvadą, kad A. Ž. padarė administracinius nusižengimus, dėl kurių patrauktas atsakomybėn. Teismas taip pat konstatuoja, kad nuobauda, neskiriant administracinio poveikio priemonės, esant vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybėms ir kitoms Pareiškėjo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms, jam buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, savo dydžiu yra adekvati padarytiems administraciniams nusižengimams. Atsižvelgiant į padarytų nusižengimų pavojingumą ir pobūdį, į administracinėn atsakomynėn patraukto asmens asmenybę, paskirta nuobauda pilnai atitinkanti ANK 34 straipsnio nuostatas. Atsižvelgus į tai, kad Pareiškėjo skundas atmetamas.

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu teismas:

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. Ž. skundą atmesti ir palikti nepakeistą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios tyrėjos Edvinos Smilgiūtės 2024 m. kovo 6 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr.64-ANR_N-1098-2024.

Nutartis per 20 dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams.

Teisėjas Nerijus Brinevičius