- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-21
- Bylos Nr.
- N-575-709-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Advokatai
- Arūnas Koskus
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nutarimo A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius (toliau – Institucija) 2008 m. lapkričio 18 d. A. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³straipnio 1 dalį dėl to, kad 2008 m. lapkričio 15 d., 13 val., A. K., būdama UAB „Pakeleiviai“ direktore, adresu: (duomenys neskelbtini), Vinkšnėnų k., Šiaulių rajone, tikslinio tikrinimo metu leido dirbti darbuotojoms J. S. ir V. B., su jomis nesudarius darbo sutarčių, darbuotojoms neišdavus darbo pažymėjimų. Tikrinimo metu V. B. atliko darbus virtuvėje, o J. S. atliko barmenės darbą. Tikrinimo metu bendrovės direktorė atlikusių darbą darbuotojų socialiai nebuvo apdraudusi. UAB „Pakeleiviai“ direktorė A. K., leisdama dirbti darbuotojoms J. S. ir V. B., nesudarius darbo sutarčių, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – Darbo kodeksas) 98 ir 99 straipsnių nuostatas.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių rajono apylinkės teismas 2009 m. kovo 26 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą A. K. atžvilgiu nutraukė, nesant jos veikoje administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1dalyje, sudėties. Teismas nurodė, kad iš bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų, liudytojų paaiškinimų akivaizdu, kad tarp A. K. ir V. B. bei J. S. nebuvo susitarimo dėl darbo sąlygų, numatytų Darbo kodekso 93 straipsnyje. Jos nebuvo, kaip to reikalauja Darbo kodekso 98 straipsnis, susitarusios nei dėl darbo funkcijų, nei dėl darbo trukmės, nei dėl darbo tvarkos, būdo ir sąlygų, nei dėl darbo užmokesčio. Be to iš Darbo biržos pateiktos pažymos (b. l. 55) matyti, kad UAB „Pakeleiviai“ kelios dienos iki darbo inspekcijos patikrinimo, t.y. 2008 m. lapkričio 10 d., Darbo biržos tinklalapyje buvo patalpinusi skelbimą apie laisvą darbo vietą, todėl teismas neturėjo pagrindo abejoti direktorės tvirtinimu, kad kandidatės į būsimas darbuotojas buvo ką tik atėjusios prisistatymui dėl galimybės įsidarbinti, bei pačių dėl įsidarbinimo atvykusių I. B. bei J. S. parodymais. Teismas elementariai logikai prieštaraujančia laikė ir tą aplinkybę, kad UAB „Pakeleiviai“, Darbo biržos tinklalapyje oficialiai paskelbusi apie laisvas darbo vietas, įsidarbinti atvykusioms merginoms būtų leidusi dirbti, nesudarius darbo sutarčių, t.y. nelegaliai. Atsižvelgęs į išdėstytą, teismas padarė išvadą, kad tarp J. S., I. B. bei A. K. 2008 m. lapkričio 15 d. nebuvo susitarimo dėl darbo teisinių santykių, jos faktiškai neatliko darbo funkcijų, jos realiai nebuvo pradėjusios dirbti, todėl konstatavo, kad A. K. veikoje nėra ATPK 41³ straipsnio 1dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties.
Šalies argumentai
Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nutarimą ir grąžinti bylą nagrinėti teismui iš naujo. Nurodo, kad teismas, priimdamas nutarimą, rėmėsi tik tais įrodymais, kurie išteisina administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį A. K., ir nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis, teismas atmetė kitus įrodymus, t. y. inspektorių V. P. ir D. J. parodymus.
Atsiliepimas
A. K., atstovaujama atstovo advokato Arūno Koskaus, atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti galioti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nutarimą, o Institucijos apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas visapusiškai, išsamiai ir objektyviai įvertinus visus byloje pateiktus įrodymus, prisilaikant ABTĮ 57 straipsnio 6 dalies. Institucija nepagrįstai nurodo, kad teismas rėmėsi tik tais įrodymais, kurie išteisina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, nes teismas savo nutarime išsamiai išanalizavo visu įrodymus (tame tarpe ir darbo inspekcijos pareigūnų V. P. ir K. J. parodymus, D. J. paaiškinimus) ir įvertino juos pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą įstatymų ir įrodymų visetu. Nurodo, kad apeliacinis skundas yra grindžiamas tik abejonėmis, kurios, pagal galiojančią bendrą taisyklę, turi būti vertinamos kaltinamojo arba administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. Darbo kodekso 98 straipsnyje (2002 m. birželio 4 d. įstatymo Nr. IX-926 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (dėl paminėtos redakcijos įstatymo) yra vertinama, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, l. 230-235).
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (administracinės bylos Nr. N3-397/05; Nr. N12-1650/04).
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir ABTĮ 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino, nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų.
Teismo posėdžio metu A. K. nurodė, kad abi merginos J. S. ir V. B. 2008 m. lapkričio 15 d. buvo ką tik atėjusios, jos nedirbo ir su jomis dėl darbo sąlygų susitarta nebuvo. Nurodė, kad apie tai, jog yra reikalingos darbuotojos, ji buvo paskelbusi darbo biržos tinklalapyje, todėl, paskambinus besidominčioms merginoms, ji ir pakvietė jas šeštadienį užeiti pasikalbėti, susipažinti su jomis, įsitikinti, kiek jos tiktų jai kaip darbuotojos, sudaryti galimybę kandidatėms sužinoti apie darbo sąlygas, reikalavimus, pamatyti darbo aplinką. Teismo posėdžio metu šias aplinkybes patvirtino ir apklaustos liudytojos V. B., R. L., A. D., J. S. (b. l. 63 - 68). V. B. ir J. S. iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir Institucijos pareigūnams 2008 m. lapkričio 15 d. teiktuose paaiškinimuose, kuriuose nurodė, kad tą dieną buvo atvykusios tik susipažinti su darbo sąlygomis, stebėti darbą kavinėje (b. l. 5, 6). Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos medžiagoje nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie paneigtų šias aplinkybes bei patvirtintų, kad A. K. su J. S. ir V. B. jau buvo susitarusios dėl darbo funkcijų, trukmės, tvarkos, būdo, sąlygų ir darbo užmokesčio. Vien Institucijos pareigūnų paaiškinimai, sąlygoti subjektyviu konkrečios situacijos supratimu ir įvertinimu, nesant kitų tai patvirtinančių įrodymų, negali būti laikoma pakankama įrodymų visuma, kad būtų galima konstatuoti administracinio teisės pažeidimo faktą.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. K. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, sudėties, todėl administracinio teisės pažeidimo byla nutraukta teisėtai ir pagrįstai.
Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, pakeisti jį ar panaikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, teismas nenukrypo nuo teisminės praktikos, vertinant įrodymus šios kategorijos administracinių teisės pažeidimų bylose, todėl apeliacinis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcijos Šiaulių skyrius apeliacinį skundą atmesti.
Šiaulių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.