Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius, sekretoriaujant Ramintai Braškienei, Aistei Bereikei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovui advokatui Tomui Šedbarui, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn traukiamo R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nebausto administracine tvarka, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. G., 2016-01-04 apie 03.34 val., Vilniuje, V.A.Graičiūno g. 2B, vairuodamas automobilį „Volvo S60“, v/n (duomenys neskelbtini) bei važiuodamas nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, bei nesilaikė saugaus atstumo, atsitrenkė į stovintį automobilį „Volvo V70“, v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. R. G. iš eismo įvykio išvažiavo ir tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu R. G. savo kaltę dėl svetimo turto (automobilio) apgadinimo pripažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nesutinka, kad jis tyčia pasitraukė iš eismo įvykio vietos, nes jis žinojo kam priklauso dėl jo veiksmų apgadintas automobilis, tai buvo jo viršininko transporto priemonė. Nurodė, kad įvykus susidūrimui, kai jo automobilis atsitrenkė į „Volvo V70“ dešinės pusės vairuotojo durelės, jis iš karto išlipo bei apžiūrėjo apgadinimą, po to skambino viršininkui G. A., tačiau pastarasis telefono ragelio nekėlė. Kadangi tuo metu sirguliavo, todėl nusprendė nepasilikti įvykio vietoje, o važiuoti namo. Po įvykio jis dar kartą bandė skambinti, bet jam nepavyko. Jis įvykio neslėpė, bandė tartis su G. A. dėl žalos atlyginimo, jis nedarė jokių kliūčių dėl pažeidimo išsiaiškinimo. Remiantis aukščiau išdėstytu prašo teismo jos atžvilgiu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą dalyje dėl Lietuvos Respublikos ATPK 130 str. 1 d.

Liudytoja E. Č. paaiškino, kad dirba Vilniaus AVPK kelių policijos valdybos vyr. patrulio pareigose. Nurodė, kad 2016-01-04 tarnybos metu buvo gautas pranešimas apie eismo įvykį V.A. Graičiūno gatvėje, Vilniuje, kur buvo apgadintas stovintis automobilis. Nuvykus nurodytu adresu, pareigūnus pasitiko apgadinto automobilio savininkas, kuris pranešė, jog iš vakaro paliko automobilį darbovietėje, o jam grįžus iš ryto pamatė apgadintą savo automobilį. Įvykio vietoje taip pat buvo kaltininko žmona, kuri pranešė, jog jos vyras dėl negalavimo negali atvažiuoti pasiaiškinti dėl įvykio. Iš paaiškinimu liudytoja suprato, jog R. G. pats skambino nukentėjusiajam, tačiau pastarasis ignoravo skambučius ir nenorėjo bendrauti. Buvo įformintas eismo įvykis, apžiūrėta įvykio vieta.

Liudytojas A. B. paaiškino, kad pagal pranešimą buvo nuvykęs į eismo įvykio vietą, kur pareigūnus pasitiko apgadinto automobilio savininkas, kuris pranešė, jog dėl sukelto įvykio yra kaltas jo pavaldinys. Liudytojas matė automobilio „Volvo V70“ apgadinimus, kurie buvo užfiksuoti.

Liudytojas V. Č. paaiškino, kad jis dirba UAB (duomenys neskelbtini) sandėlininku. Paties eismo įvykio liudytojas nematė, tačiau išėjus iš ryto į lauką pamatė stovėjimo aikštelėje skersai stovintį automobilį „Volvo“, kuris priklauso viršininkui G. A., prie automobilio tuo metu priėjęs nebuvo, tik per langą matė automobilio vėžes, nes tuo metu šviežiai pasnigo. Vėžes buvo automobilio atžvilgiu iš šono. Matė „Volvo“ apgadinimus iš dešinio šono. Įvykio vieta yra filmuojama vaizdo kamera. Pasak liudytojo, R. G. jam minėjo, jog jautėsi negerai, sirguliavo, kodėl jis išvažiavo iš įvykio vietos, V. Č. nesakė.

Liudytojas Ž. I. paaiškino, kad iš ryto atvažiavęs į darbą pamatė stovėjimo aikštelėje skersai stovintį automobilį „Volvo“, kuris priklauso G. A., nieko įtartino tuo momentu jis nepastebėjo. Apie 7 val. ryte jis išėjo į lauką parūkyti bei atidžiau įsižiūrėjęs pamatė, jog minėtas automobilis „Volvo“ iš šono yra apgadintas. Liudytojas nekreipė dėmesį, ar ties stovinčiu „Volvo“ buvo kokie nors ant kelio pėdsakai. Dėl šio įvykio buvo skambinta G. A..

Liudytoja V. G. paaiškino, kad 2016-01-04 apie 4.30- 4.35 val. iš darbo grįžo jos vyras R. G., kuris sirguliavo. Vyras pasakė jai, jog prie darbo vairuojant automobilį netyčia apgadino viršininko „Volvo“. Vyras buvo pasimetęs, jautė stresą. Labai apgailestavo, kad taip nutiko. Vyrui davė vaistų bei raminamųjų. Po 7.20 val. vyras pasakė, jog jai reikia važiuoti į vyro darbovietę bei tartis su G. A. dėl žalos atlyginimo už sukeltą įvykį. Vyras minėjo, kad jis iš karto po eismo įvykio bandė ne kartą skambinti viršininkui, tačiau jam tai nepavyko. Iš ryto ji girdėjo vyro pokalbį su viršininku. V. G. teigimu, ji pati skambino G. A., buvo nuvykusi į vyro darbovietę, kur su juo bendravo. Toks jos tarpininkavimas buvo būtinas, nes R. G. sirgo ir pats negalėjo atvykti. Vyras po įvykio dar sirgo visą mėnesį. Ji atsiprašė G. A. už vyrą. Liudytojos manymu, jos vyras R. G. nesiekė sąmoningai pasišalinti iš įvykio vietos, jis ėmėsi priemonių skambindamas G. A. dėl sukelto įvykio bei norėjo pranešti apie savo kaltę.

Nuketėjusysis G. A. paaiškino, kad dirba UAB (duomenys neskelbtini) sandėlininku. 2016-01-03 apie 21 val. jis paliko savo automobilį „Volvo“ darbovietėje (duomenys neskelbtini), automobilis buvo paliktas techniškai tvarkingas. Ryte apie 7 val. jam paskambino bendradarbis Ž. I. bei pasiteiravo, ar jis savo automobilį „Volvo“ paliko tvarkingą šalia darbovietės. Nuvažiavęs į darbą pamatė savo automobilį apgadintą, peržiūrėjęs vaizdo įrašą, pamatė, jog eismo įvykį sukėlė bendradarbis R. G.. Telefonu jis kalbėjo su R., pastarais žadėjo atvažiuoti į darbą pasiaiškinti dėl įvykio, tačiau neatvyko, teko kreiptis į policiją. Kodėl jis pasišalino nesakė. Pasak G. A., jis per naktį nebuvo išjungęs savo mobiliojo ryšio telefono, į minėtą telefoną R. G. jam neskambino. Vaizdo įrašo kopiją, jis gavo iš UAB (duomenys neskelbtini), kurios specialistai jam padarė įrašo kopiją. Minėta įrašas yra prijungtas prie tyrimo medžiagos.

Teismo posėdžio metu (b.l. 78) buvo peržiūrėtas vaizdo įrašas iš 2016-01-04 eismo įvykio vietos, kuris įvyko A.Graičiūno g. 2B, Vilniuje. Peržiūrėjimo metu nustatyta, jog vaizdo įrašas susidaro iš dviejų atskirų įrašų (failų), pirmas vaizdo įrašo failas pasibaigia 03:34:48, o antrasis įrašas prasideda 03:35:05. Yra neužfiksuojamas 17 sekundžių trukmės laiko tarpas. Vaizdo įraše matyti, kaip automobilis „Volvo S60“, v/n (duomenys neskelbtini) bevažiuojantis atsitrenkė į stovinčio automobilio „Volvo“ dešinį šoną, po to įrašas nutrūksta ir vėl po 17 sekundžių matyti, kaip „Volvo S60“ nuvažiuoja atbulas nuo apgadinto kito automobilio bei išvažiuoja iš aikštelės.

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjas baustinas. Byla dalyje nutrauktina.

Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Administracinę atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį užtraukia vairuotojo pasitraukimas iš eismo įvykio, su kuriuo jis yra susijęs, vietos, pažeidžiant Kelių eismo taisykles. Vyriausiojo administracinio teismo, formuojančio Lietuvos teismų praktiką administracinėse bylose, praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal minimo nusižengimo esmę kaltė jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia. Baudžiant asmenį pagal šią normą būtina nustatyti, kad iš autoįvykio vietos pasitraukta tyčia, t. y. asmuo sukėlęs autoįvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N16-2330/2007; Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N1-1715/2007, N63 - 2972/2010 ir kitos).

Iš bylos aplinkybių matyti, kad R. G. veiksmuose nėra tyčios. Be to, iš pažeidėjo parodymų, matyti, kad jokių objektyvių duomenų, jog jis po įvykusio eismo įvykio būtų tyčia siekęs išvažiuoti ir tuo vengti administracinės atsakomybės, nėra. Priešingai, teismo posėdžio metu kaltininkas iš karto pripažino savo kaltę dalyje dėl svetimo turto apgadinimo. Pasišalinimui iš įvykio vietos konstatuoti būtina pažeidėjo tyčia. Šiuo atveju R. G. veiksmuose nėra tyčios. Priešingai, po sukelto eismo įvykio, pasak jo, jis buvo išlipęs bei apžiūrėjo apgadintą G. A. priklausančią transporto priemonę, tai iš dalies patvirtina tyrimo medžiagoje esančio vaizdo įrašo duomenys (b.l.74). Pažymėtina, kad minėtame vaizdo įrašė nėra užfiksuotos eismo įvykio aplinkybės (pats vaizdo įrašas yra iš dviejų vaizdo failų su 17 sekundžių intervalu), kai pasak kaltininko, jis buvo išlipęs iš savo automobilio bei apžiūrėjo apgadinimų mastą. Teismas papildomai ėmėsi priemonių, kad teismui būtų pateiktas minėtas vaizdo įrašas be jokių intervalų (laiko tarpu), tačiau šie duomenys nėra pateikti. Pats R. G., po įvykio skambino G. A. bei bandė jam pranešti apie įvykį. Bylos duomenimis (b.l. 70), ,,Omnitel“ rašte nurodyta, kad pagal techninės sąlygas yra fiksuojami tik tie skambučiai, kurie reikalingi apskaitai, visi kiti skambučiai, kai abonentas neatsiliepia, tai nefiksuojama. Teismo vertinimu, šie duomenys nepaneigia, R. G. teiginį, jog jis po įvykio bandė ne kartą skambinti nukentėjusiajam bei tartis dėl sukelto įvykio, kadangi žinojo, kam priklauso apgadintas „Volvo“. Iš esamų duomenų teismo vertinimu, darytina išvadą, jog R. G. veiksmuose neįžvelgiama tyčia pasišalinti iš įvykio vietos, bandant išvengti administracinės atsakomybės.

Atsižvelgiant į administracinio teisės pažeidimo byloje esamus duomenis, asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn paaiškinimus, visas iškilusias abejones teismas vertina administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (principas – in dubio pro reo) ir sprendžia, kad R. G. veiksmuose nėra pažeidimo sudėties, numatyto LR ATPK 130 str. 1 d., todėl vadovaujantis LR ATPK 250 str. 1 p., administracinio teisės pažeidimo byla dėl R. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 130 str. 1 d., nutrauktina.

Tačiau iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad R. G. vairavo automobilį „Volvo S60“, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, bei nesilaikė saugaus atstumo atsitrenkė į stovintį automobilį Volvo V70“, v/n (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino, tuo šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 127, 222 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad dėl svetimo turto apgadinimo R. G. savo kaltės neneigia ir parodė, kad eismo įvykis kilo dėl jo neatidumo. Atsižvelgiant į tai, kad R. G. galiojančių administracinių teisės šios kategorijos bylose pažeidimu neturi jam už šio pažeidimo padarymą yra skirtina LR ATPK 127 str. 2 d. sankcijoje numatyta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 205 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 31 str. 1 d. 1 p., 286 - 288 straipsniais, 127 straipsnio 2 dalimi, teismas,

nutaria:

R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, už kurį skirti 28 (dvidešimt aštuonių) eurų baudą.

R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu administracinių teisės pažeidimų bylų teiseną pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį nutraukti.

Pagal ATPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatas, baudą pažeidėjas turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundęs tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina gavėju nurodyti VMI (gavėjo kodas: 188659752), taip pat nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį, įmokos kodą ir ROIK: 16055191619. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, šis Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (ATPK 314 str. 1 d.).Nutarimas per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.