Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algirdo Remeikos,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo K. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 242 straipsnį ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėtas Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalis – 10 (dešimt) mėnesių 2 (dvi) dienos, ir skirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai 2 (dvi) dienos laisvės atėmimo.

Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2023 m. sausio 31 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. K. P. nuteistas už tai, kad atlikdamas terminuotą laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) (nuo 2023 m. sausio 1 d. – Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2022 m. lapkričio 14 d. įsakymu (duomenys neskelbtini), 2022 m. lapkričio 15 d. nuo 10.03 val. iki 14.00 val. išleistas į (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centrą (duomenys neskelbtini), nustatytu laiku, iki 2022 m. lapkričio 15 d. iki 14.00 val., be svarbios priežasties negrįžo į įkalinimo vietą.

2. Kauno apylinkės teismas, pripažinęs K. P. kaltu dėl BK 242 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, spręsdamas dėl nuteistajam skirtinos bausmės atsižvelgė į tai, kad K. P. padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino ir gailisi, nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Taip pat buvo įvertintos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės, elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje charakterizuojantys duomenys. K. P. kaltę pripažinus ir bylą išnagrinėjus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu, taikant BK 64¹ straipsnio nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Teismas apeliacinio nagrinėjimo metu nustatęs, kad byloje padaryti esminiai Kodekso pažeidimai, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems asmenims. Šios baudžiamojo proceso normos apibrėžia bylos apeliacinio nagrinėjimo ribas bei įtvirtina apeliacinės instancijos teismo pareigą patikrinti bylą tokia apimtimi, kokie yra suformuluoti reikalavimai apeliaciniame skunde (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-41-697/2021). Taigi apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina atsižvelgdamas į nuosprendžio apskundimo pagrindus ir motyvus, apelianto reiškiamų prašymų apimtį, pobūdį, konkretumą, tikslumą, kartu patikrindamas ir tai, ar nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai.

6. Apeliaciniame skunde įrodymų vertinimo, kaltės, nusikalstamos veikos kvalifikavimo klausimai nėra keliami. Skunde nesutinkama su nuosprendžiu skirta bausme teigiant, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė per didelę bausmę, neatsižvelgė į nuoširdžius nuteistojo parodymus bei aplinkybes, dėl kurių K. P. nusikalto. Teisėjų kolegija, išanalizavusi baudžiamąją bylą, skundžiamą nuosprendį, nuteistojo skundo argumentus dėl per griežtos bausmės atmeta, kaip nepagrįstus.

7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

8. Teismas bausmę skiria vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nurodytais BK 54 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę, numatytą BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas gali motyvuotai paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis).

9. Pirmiau aptartų baudžiamojo įstatymo normų kontekste būtina pažymėti, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, todėl apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį K. P. skirtą bausmę vertinti, kaip aiškiai per griežtą, neturi pagrindo.

10. BK 242 straipsnio sankcijoje numatytos dviejų rūšių bausmės: bauda arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Kauno apylinkės teismas K. P. paskyrė 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri buvo sumažinta vienu trečdaliu (iki 6 mėnesių laisvės atėmimo) atsižvelgus į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą bausmių skyrimą reglamentuojančių normų taikymo aspektu, aplinkybių, teikiančių pagrindą konstatuoti, kad bausmės K. P. buvo individualizuota netinkamai, nenustatė.

11. Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad K. P. šis teistumas nėra pirmas. Praeityje nuteistasis jau buvo ne kartą teistas už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą, vyrauja nusikaltimai nuosavybei (teistas pagal BK 178 straipsnio 1, 2 dalis), taip pat teistas už neteisėtą disponavimą narkotinėmis (psichotropinėmis) medžiagomis be tikslo platinti (pagal BK 259 straipsnio 2 dalį), nesunkų sveikatos sutrikdymą (pagal BK 138 straipsnio 1 dalį) (1 t., b. l. 133–147). Ankstesniais nuosprendžiais K. P. buvo skiriamos ne tik švelnesnės rūšies laisvės apribojimo bausmės, bet ir laisvės atėmimo bausmė (Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu), tačiau kriminalinių bausmių taikymas nuteistojo nusikalstamiems polinkiams įtakos neturėjo, nuo naujų nusikaltimų darymo nesulaikė. Nuteistasis K. P. nusikalsdavo turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, paskutinį tyčinį nusikaltimą padarė laisvės atėmimo vietų įstaigoje, atlikdamas jam ankstesniu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę.

12. Aptarti duomenys suponuoja pagrįstą išvadą, kad su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės (šiuo atveju – baudos) paskyrimas neužtikrintų ne tik bausmės tikslų ir paskirties, bet ir akivaizdžiai prieštarautų teisingumo principui. Akivaizdu, kad nuteistasis nusikalsta neatsitiktinai, keisti savo priešingą teisei elgesį nesistengia, kritiškai savo poelgių nevertina. Tokią išvadą leidžia daryti ir nuteistojo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje charakterizuojantys duomenys. Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Resocializacijos skyriaus specialistės pateiktoje nuteistojo charakteristikoje nurodyta, kad K. P. nevengia save teisinti, didžiuojasi esantis vagimi, neatrodo, kad dėl nusikalstamo elgesio gailėtųsi, neskatintas, drausmine tvarka baustas vieną kartą, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika aukšta, charakterizuojamas neigiamai (1 t., b. l. 172–174). Neigiamai nuteistąjį charakterizuoja ir tai, kad jis yra baustas ir administracine tvarka. 2022 metų laikotarpyje K. P. buvo skirtos administracinės nuobaudos – baudos už svetimo turto pagrobimą (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 108 straipsnio 1 dalis), žmogaus garbės ir orumo įžeidimą viešoje vietoje pasirodžius neblaiviam (ANK 484 straipsnio 1 dalis), paskirtų baudų nemoka (1 t., b. l. 163–167). Nuteistasis yra darbingo amžiaus (gimęs 1998 m.), tačiau nedirbo nei iki laisvės atėmimo bausmės pradžios, nei laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Duomenų, kad nuteistasis būtų suinteresuotas vykdyti darbinę veiklą ir lėšų pragyvenimui gauti teisėtu būdu, byloje nėra. Taip pat nėra duomenų, kad dirbti nuteistasis negalėtų dėl objektyvių priežasčių (aplinkybių), nepriklausančių nuo jo paties valios ir pastangų.

13. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, esant pirmiau aptartiems, išimtinai neigiamai nuteistąjį charakterizuojantiems, duomenims, pagrįstai skyrė jam laisvės atėmimo bausmę BK 242 straipsnio sankcijos ribose. Nors nuteistajam buvo skirta griežčiausios rūšies bausmė, jos dydis yra mažesnis už sankcijoje numatytą vidurkį ir tai suponuoja, kad teismas bausmės rūšies parinkimą ir dydžio nustatymą pagrindė ne tik išskirtinai neigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių vertinimu, bet atsižvelgė ir į kitas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas nuteistojo prisipažinimą ir gailėjimąsi pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, todėl nepagrįstas skundo argumentas, kad į šią aplinkybę nebuvo atsižvelgta. Teismo buvo įvertinta ir tai, kad nors nuteistasis nusikaltimą padarė laisvės atėmimo vietų įstaigoje, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę ir būdamas recidyvistas BK 27 straipsnio 1 dalies prasme, jo padarytas nusikaltimas yra nesunkus. Buvo atsižvelgta ir į nuteistojo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo. Bylos duomenimis nustatyta, kad padaręs nusikalstamą veiką K. P. išvyko iš Lietuvos, buvo paskelbta jo paieška (1 t., b. l. 33), nuteistasis buvo sulaikytas Lenkijoje dėl suklastotų dokumentų pateikimo pareigūnams (1 t., b. l. 39), o 2023 m. sausio 3 d. pamatęs atvykusius pareigūnus, bandė pasišalinti, dėl to buvo panaudotos specialios priemonės (1 t. b. l. 87).

14. Esant šių duomenų visumai, nėra pagrindo sutikti su apeliantu, kad jam paskirta bausmė, kuri šiuo atveju yra mažesnė, už sankcijoje numatytą vidurkį, yra akivaizdžiai per griežta ar neproporcinga. Vien tai, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme baigiamųjų kalbų metu prokurorė prašė nuteistajam skirti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, nėra teisiškai reikšminga aplinkybė vertinant nuteistajam paskirtą bausmę BK 54, 61 straipsnio nuostatų kontekste. Bausmės skyrimas, kaip nurodyta pirmiau, yra teismo diskrecija, teismas bausmę skiria vadovaudamasis bausmės tikslais ir paskirtimi, įvertinęs BK 54 straipsnyje nurodytų aplinkybių visumą, atsižvelgdamas į BK 61 straipsnio nuostatas taip pat teisingumo principą. Konstatuoti, kad bausmė nuteistajam buvo paskirta nesilaikant pirmiau aptartų nuostatų, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pagrindu švelninti bausmę nelaikytina ir skunde nurodoma aplinkybė, kad nusikalstamą veiką nuteistasis padarė dėl to, jog negaudamas nemokamo maitinimo badavo. Šis skundo argumentas yra deklaratyvus, nepagrįstas jokiais objektyviais faktiniais duomenimis ir nusikalstamo nuteistojo elgesio niekaip nepateisina.

15. Esant aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių visumai konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę K. P., bausmių skyrimą reglamentuojančias normas taikė teisingai, atsižvelgė į BK 54 straipsnyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, BK 61 straipsnio nuostatas dėl bausmės skyrimo esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį ir tikslus, ir paskyrė padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistojo asmenybei adekvačią bausmę. Todėl ją švelninti, trumpinant laisvės atėmimo bausmės terminą ar skiriant baudos bausmę, pagrindo nėra. Vis tik teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam skirtas bausmes, padarė baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą.

16. Pirmosios instancijos teismas, paskyręs nuteistajam 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją sumažinę vienu trečdaliu (iki 6 mėnesių laisvės atėmimo), šią bausmę, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, subendrino su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalimi – 10 mėnesių 2 dienomis ir skyrė subendrintą bausmę – 1 metus 4 mėnesius 2 dienas laisvės atėmimo. K. P. nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 straipsnyje, padarė laisvės atėmimo vietų įstaigoje, atlikdamas jam ankstesniu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę. Nustačius, kad naują nusikaltimą asmuo padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu skirtos bausmės, teismas bausmes subendrina vadovaudamasis BK 64 straipsnio nuostatas ir gali bausmes visiškai arba iš dalies sudėti (BK 64 straipsnio 1 dalis).

17. Vis tik, nors K. P. nusikalto neatlikęs ankstesniu Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės, bendrinti šiuo nuosprendžiu skirtos ir neatliktos bausmės dalį su skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausme nebuvo pagrindo. Patikrinus duomenis Teismų informacinėje sistemoje Liteko nustatyta, kad Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi, patenkinus laisvės atėmimo vietų įstaigos teikimą dėl bausmių subendrinimo, Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu skirta bausmė buvo subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. gegužės 20 d. nuosprendžiu paskirta ir Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 12 d. nutartimi pakeista bausme, paskiriant subendrintą 1 metų 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ši nutartis įsiteisėjo 2023 m. sausio 6 d., t. y. iki skundžiamo nuosprendžio šioje byloje priėmimo.

18. Taigi pirmosios instancijos teismas, 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu skirtą bausmę subendrindamas su Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, atliko dvigubą tos pačios bausmės, kuri jau buvo subendrinta 202 m. lapkričio 16 d. nutartimi, bendrinimą, kai toks bendrinimas pagal baudžiamąjį įstatymą nėra galimas. Ištaisyti šią klaidą apeliacinės instancijos teisme nėra galimybės, kadangi 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su pirmiau nurodyta 2022 m. lapkričio 16 d. nutartimi skirta subendrinta bausme, nuteistojo teisinė padėtis pasunkėtų, o nesant nuteistojo padėtį bloginančiais pagrindais paduoto apeliacinio skundo, tokio sprendimo priėmimas nėra galimas. Atsižvelgiant į tai, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl bausmių bendrinimo naikinama.

19. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą nuteistajam K. P., kurias sudaro 100 Eur. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Šios nuostatos taikomos ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Tačiau išlaidų advokato paslaugoms apmokėti klausimą sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas, taip pat į tai, ar nuteistasis buvo informuotas apie tokių išlaidų išieškojimo iš jo galimybę.

20. Byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo skundą, kuris atmetamas. Advokatė nuteistajam K. P. buvo paskirta 2023 m. kovo 29 d. protokoline nutartimi, esant įstatyme nurodytam pagrindui, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas (BPK 322 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors nuteistajam K. P. buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba, atsižvelgus į tai, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatas gynėjo dalyvavimas nagrinėjant bylą apeliacine tvarka yra būtinas nepriklausomai nuo nuteistojo valios, taip pat į tai, kad nuteistasis nedirba, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę bei nesant duomenų apie nuteistojo turtą, iš kurio būtų galimas priverstinis išieškojimas, antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistojo priteisimas neatitiktų proporcingumo reikalavimo. Todėl šios išlaidos iš nuteistojo K. P. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo K. P. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendį pakeisti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. sausio 31 d. nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėta Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. rugsėjo 20 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – 10 (dešimt) mėnesių 2 (dvi) dienos laisvės atėmimo, taikant visišką bausmių sudėjimą, ir paskirta galutinė bausmė – 1 (vieneri) metai 4 (keturi) mėnesiai 2 (dvi) dienos laisvės atėmimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Iš nuteistojo K. P. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro 100 Eur (vienas šimtas eurų), neišieškoti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.