- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-08-11
- Bylos Nr.
- A15.-765-1124/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00102-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjai
- Rasa Bagdžiūtė (pirm.), Rasa Lapėnienė
- Pažeidėjas
- K. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. Ž.
- Institucija
- VA VPK Trakų r. PK
- Kategorijos
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo K. K. (K. K.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalį, 415 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. K. K. 2021 m. balandžio 21 d. 17.20 val., būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,16 promilių neblaivumas) ir neturėdamas teisės vairuoti, Trakų r. sav., Senųjų Trakų k., vairavo A. Ž. priklausančią transporto priemonę – automobilį VOLSKWAGEN GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu – pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 226 punktų reikalavimus. Tokiais savo veiksmais jis padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus.
Žemesnės instancijos teismas
2. Teismo posėdžio metu K. K. savo kaltę dėl padarytų administracinių nusižengimų pripažino iš dalies. Parodė, kad žinojo, jog negali vairuoti automobilio, nes neturi vairuotojo pažymėjimo. Paaiškino, kad 2021 m. balandžio 21 d. jis stovėjo prie bunkerio, esančio (duomenys neskelbtini), kai prie jo privažiavo policijos pareigūnų automobilis. Jis stovėjo prie automobilio VOLSKWAGEN GOLF, kuris priklauso jo sugyventinei A. Ž. ir gėrė alų. Iš policijos automobilio iššoko pareigūnas A. G.-M., automobilyje buvo smėlio, tuomet policijos pareigūnas pasakė, kad čia narkotikai. Kitas pareigūnas sėdėjo tarnybiniame automobilyje. Jis pripažįsta, kad atvažiavo į tą vietą, bet pareigūnai nematė, kaip jis vairavo. Jis alkoholį vartojo atvažiavęs į tą vietą, prieš važiuojant nevartojo alkoholio. Jis vartojo alkoholį, kai jau nevažiavo į minėtą vietą. Suinteresuotas asmuo A. Ž. tą dieną buvo Aukštadvaryje, automobilio rakteliai buvo palikti automobilyje, ji nežinojo, kad jis vairuos. Jis pats vairavo automobilį – iš kiemo į aikštelę, ir joje sustojo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo A. Ž. teismo posėdžio metu nurodė, kad automobilis VOLSKWAGEN GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklauso jai, ji neturi teisės vairuoti automobilio, tačiau mokosi vairuoti ir greitu metu laikys egzaminus. Ji nematė, kaip K. K. tą dieną vairavo automobilį, ji pati tuo metu buvo išvykusi. Automobilio rakteliai būdavo paliekami automobilyje. Tuo metu ji buvo išvažiavusi, o, kai atvažiavo į Senuosius Trakus, policijos pareigūnai jau buvo prie K. K.. Tą dieną jie turėjo važiuoti į Vilnių, automobilį turėjo vairuoti K. K. draugas.
Žemesnės instancijos teismas
4. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. G. M. paaiškino, kad jis dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėju. Jis su porininku patruliavo automobiliu „Škoda“ Senųjų Trakų kaime. Nuvažiavus už stoties, pamatė, kad K. K. stovėjo prie automobilio, jis jį patikrino dėl narkotinių medžiagų, matė, kad jis yra neblaivus, taip pat žinojo, kad jis neturi teisės vairuoti. Tuomet K. K. buvo įspėtas, kad jis nevairuotų neblaivus. Jis pasakė, kad nevairuos. Pareigūnas įlipęs į tarnybinį automobilį porininkui pasakė, kad šis pilietis tikrai vairuos. Tuomet jis su kolega (Seniuose Trakuose) apvažiavo iš kitos pusė, išlipo iš automobilio ir stebėjo, ar K. K. nevairuos automobilio. Tuomet jis pamatė, kaip K. K. vairuojamas automobilis pajudėjo, jis pats greitai atsisėdo į tarnybinį automobilį ir pradėjome judėti link pažeidėjo automobilio, pasakė porininkui, kad K. K. vairuoja automobilį. Privažiavus prie K. K., jis neigė, kad vairavo, nenorėjo tikrintis blaivumo, kolegai pabendravus su pažeidėju, jis sutiko tikrintis blaivumą. Pažeidėjas visą laiką buvo vienas, kitų asmenų nebuvo. Pirmą kartą jis nematė, kaip K. K. vairavo automobilį, todėl ir nesurašė jam administracinio nusižengimo protokolo, o antrą kartą matė, kaip jis vairavo automobilį. Kai K. K. antrą kartą pamatė atvažiuojančius pareigūnus, jis sustabdė automobilį.
5. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. S. nurodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Trakų policijos komisariato reagavimo skyriaus tyrėju. Jis patruliavo Senuose Trakuose su tyrėju A. G. M., prie seno karjero, ar grūdų sandėlio (kaip tiksliai įvardinti tą vietą, jis nežino), aikštelėje stovėjo automobilis. Jo kolega išlipęs iš tarnybinio automobilio bendravo su administracinės atsakomybės traukiamu asmeniu, o jis pats kompiuteriu dirbo automobilyje. Kai kolega grįžo į tarnybinį automobilį, pasakė, kad šis asmuo yra galimai neblaivus ir mano, kad jis gali vairuoti automobilį, nors jį įspėjo, kad nevairuotų. Jie aplinkkelio gatvelėmis išvažiavo, pastatė automobilį už medžių, kad būtų galima iš tos vietos stebėti administracinėn atsakomybės traukiamą asmenį. A. G. M. išlipo iš tarnybinio automobilio, kad stebėtų pažeidėją. Jis pats sėdėjo tarnybiniame automobilyje ir K. K. nestebėjo. Po kiek laiko kolega atbėgo, greitai sėdo prie automobilio vairo ir pasakė, kad K. K. vairuoja automobilį, jie pradėjo važiuoti link pažeidėjo. Privažiavus prie K. K., jis jau galimai nevairavo, bet matėsi iš jo automobilio galo sklindančios dulkės, kadangi ten buvo žvyrkelis ir, kai važiuoja automobilis, labai dulka. Automobilis VOLSKWAGEN GOLF jau buvo kitoje vietoje, nei prieš tai, kai matė K. K. stovintį prie šio automobilio. Nuo pirminės vietos iki šios vietos yra apie 200–300 metrų. K. K. sėdėjo vairuotojo vietoje, daugiau kitų asmenų nebuvo, į automobilį ir iš automobilio niekas neįlipo ir neišlipo. Automobilyje buvo alaus buteliai. Pradžioje K. K. atsisakė pūsti į alkotesterį, vėliau buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės ir tuomet sutiko. Nuo tada, kai pirmą kartą tą dieną pamatė K. K., iki kito karto, kai sutiko jį kitoje vietoje sėdintį automobilyje, praėjo apie 10–15 minučių.
6. Teismo posėdžio metu buvo peržiūrėtas administracinėn atsakomybės traukiamo asmens pateiktas vaizdo įrašas (jo dalis, susijusi su nagrinėjamu įvykiu).
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
7. ANK 424 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ar neturint teisės vairuoti šios rūšies transporto priemones arba transporto priemonės vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui sustabdyta teisė vairuoti transporto priemones. Tuo tarpu ANK 424 straipsnio 4 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus veiksmus, padarytus neblaivaus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmens.
8. ANK 415 straipsnio 1 dalyje yra numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustų transporto priemonių vairavimą ir (ar) pareigos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu apdrausti viešajame eisme dalyvaujančias transporto priemones nevykdymą.
9. Nors K. K. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamus administracinius nusižengimus, tačiau teismas sprendžia, kad jo kaltę, padarius nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 4 dalyje ir 415 straipsnio 1 dalyje, patvirtina bylos įrodymų visetas – 2021 m. balandžio 21 d. administracinio nusižengimo protokolas, tarnybinis pranešimas, liudytojų – policijos pareigūnų A. G. M. ir A. S., teismo posėdyje duoti parodymai, iš dalies paties administracinėn atsakomybės traukiamo asmens K. K. parodymai, neblaivumo nustatymo akto duomenys bei kiti byloje surinkti įrodymai.
Žemesnės instancijos teismas
10. Liudytojas A. G. M. apklaustas teismo posėdžio metu parodė, kad būtent administracinėn atsakomybės traukiamas asmuo K. K. vairavo automobilį VOLSKWAGEN GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Liudytojas A. S. taip pat parodė, kad antrą kartą jiems privažiavus prie automobilio VOLSKWAGEN GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš automobilio galo matėsi sklindančios dulkės, kas sudaro pagrindą manyti, jog automobilis judėjo; automobilis pirmą kartą stovėjo kitoje vietoje, nei antrą kartą privažiavus policijos pareigūnų automobiliui, šios aplinkybės neginčijo ir pats administracinėn atsakomybės traukiamas asmuo K. K. (į bylą pateikto vaizdo įrašo peržiūros teismo posėdyje metu). Nuo pirminės vietos (aikštelės, kurioje policijos pareigūnai buvo sustoję prie automobilio VOLSKWAGEN GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki vietos, kurioje policijos pareigūnai pastebėjo automobilį VOLSKWAGEN GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir jame esantį K. K. antrą kartą, yra apie 200–300 metrų, buvo praėjęs trumpas laikas tarp pirminės policijos pareigūnų patikros minėtoje aikštelėje, kurioje K. K. nurodė vartojęs alkoholį. K. K. buvo vienas, aplinkui nebuvo kitų asmenų, niekas į automobilį neįlipo ir neišlipo. K. K. taip pat nenurodė, kad kartu su juo tuo metu buvo kitų asmenų, galėjusių vairuoti automobilį. Netikėti šių liudytojų parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, jog policijos pareigūnai būtų suinteresuoti K. K. nubaudimu, tokių aplinkybių nenurodė ir pats administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
11. Taigi nekyla abejonių, jog K. K. 2021 m. balandžio 21 d. 17.20 val., būdamas neblaivus (jam nustatytas 1,16 promilių neblaivumas) ir neturėdamas teisės vairuoti, Trakų r. sav., Senųjų Trakų k., vairavo A. Ž. priklausančią transporto priemonę – automobilį VOLSKWAGEN GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuri nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu – pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 226 punktų reikalavimus. Tokiais savo veiksmais jis padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 424 straipsnio 4 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje numatytus nusižengimus.
12. ANK 424 straipsnio 4 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda nuo vieno tūkstančio vieno šimto iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.
13. ANK 415 straipsnio 1 dalyje už jame numatyto nusižengimo padarymą numatyta bauda vairuotojams nuo penkiasdešimt iki vieno šimto eurų.
14. Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, į administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – administracine tvarka per penkerių metų laikotarpį baustas, duomenų apie jam skirtų baudų sumokėjimą nėra, teistas; jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
15. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, K. K. už padarytus nusižengimus, numatytus ANK 424 straipsnio 4 dalyje, 415 straipsnio 1 dalyje, skiriama šių straipsnių sankcijose numatyta administracinė nuobauda – bauda, lygi šių nuobaudų vidurkiui.
16. Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, už atskirus administracinius nusižengimus paskirtos nuobaudos subendrintinos ir galutinė nuobauda skirtina sankcijos, numatytos už sunkiausią iš padarytų nusižengimų, ribose (t. y. už nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje).
17. Remiantis ANK 424 straipsnio 5 dalimi, už šio straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą taip pat gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
18. Vadovaujantis ANK 29 straipsnio 1 dalimi, turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. ANK 29 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Nepaisant to, šio straipsnio antros dalies nuostatos turi būti taikomos taip pat atsižvelgiant ir į kitas ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, kurios numato, jog konfiskuotas gali būti tik tas turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė. Tokiu būdu siekiama tinkamai užtikrinti privačios nuosavybės apsaugą ir neliečiamumą. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad transporto priemonė – automobilis VOLSKWAGEN GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairuodamas K. K. padarė administracinius nusižengimus, priklauso ne jam, o A. Ž.. Taigi, šiuo atveju būtina nustatyti, ar egzistuoja ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytos išimtys, kada gali būti konfiskuojama ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė.
19. ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad už tam tikrus ANK pažeidimus, tame tarpe ir už numatytąjį ANK 424 straipsnio 4 dalyje, gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas. Tačiau tai gali būti padaryta tik jeigu nustatomos tam tikros sąlygos: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi, nagrinėjamu atveju turi būti sprendžiamas klausimas, ar egzistuoja bent viena iš nurodytų sąlygų. Šiuo atveju aktualus pirmajame aptartojo ANK straipsnio punkte nustatytos sąlygos (ne) buvimas, t. y. aplinkybės, ar perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso turtas, žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti, nustatymas.
20. Minėta, kad automobilis VOLSKWAGEN GOLF, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairuodamas K. K. padarė administracinius nusižengimus, priklauso A. Ž.. Teismo vertinimu, byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad A. Ž. būtų žinojusi, jog jai priklausanti transporto priemonė bus naudojama kaip administracinio nusižengimo padarymo priemonė, ji tuo metu buvo išvykusi, automobilio K. K. neperdavė. Todėl darytina išvada, kad byloje nėra surinkta jokių patikimų įrodymų, kad transporto priemonės savininkė A. Ž. būtų atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą nusižengimų padarymo metu ir kad būtų galima daryti neabejotiną išvadą, jog ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodyta sąlyga egzistuoja. Atsižvelgiant į tai, spręstina, jog A. Ž. priklausančio automobilio konfiskavimas pagal ANK 29 straipsnio nuostatas nagrinėjamoje byloje nėra galimas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 424 straipsnio 4 dalimi, 415 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
K. K. (K. K.) pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje ir 415 straipsnio 1 dalyje, ir skirti:
- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 4 dalyje - 1 300 eurų dydžio baudą, be transporto priemonės konfiskavimo.
- už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 415 straipsnio 1 dalyje – 75 eurų baudą;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, už atskirus administracinius nusižengimus paskirtas nuobaudas subendrinti ir paskirti K. K. (K. K.) galutinę nuobaudą – 1 300 Eur (vieno tūkstančio trijų šimtų eurų) dydžio baudą, be transporto priemonės konfiskavimo.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT744010051001324763, esančią banke Luminor Bank, AB, LT057044060007887175, esančią AB „SEB bankas“, LT122140030002680220, esančią banke Luminor Bank, AB, LT247300010112394300, esančią banke Swedbank, AB, LT427230000000120025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT327180000000141038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT747400000008723870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT787290000000130151, esančią AB „Citadele“ banke.
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją – Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą – 188659752, įmokos kodą – 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – 21132185790.
Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).
Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.