Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2016-01-13 · Baudžiamoji byla Nr. 1-617-935/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2016-01-13
Bylos Nr.
1-617-935/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34559-2015-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ugnius Trumpulis
Kaltinamasis
A. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-617-935/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34559-2015-7Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.1., 1.1.7.2.5., 2.10.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS REPSUBLIKOS VARDU2016 m. sausio 13 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ugnius Trumpulis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokuroro (toliau – ir prokuroras) pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su baudžiamąja byla, kurioje A. G., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, devynių klasių išsilavinimo, išsiskyręs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ pagalbiniu, teistas, paskutinį kartą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 178 straipsnio 4 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas vieneriems metams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. 2015 m. birželio 20 d., apie 00.50 val., (duomenys neskelbtini), suėmęs rankomis už kaklo savo tėvui V. G., jį smaugė, taip sukeldamas nukentėjusiajam V. G. fizinį skausmą

Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Be to, A. G. 2015 m. birželio 20 d., apie 00.50 val., (duomenys neskelbtini), laikydamas rankoje peilį, kurį įrėmė nukentėjusiajam V. G. prie kaklo, pasakė „aš tave užmušiu“, taip sukeldamas nukentėjusiajam V. G. baimės, streso, nerimo jausmus, sudarydamas pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šiais savo veiksmais A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. parodė, kad 2015 m. birželio 19 d. buvo pas draugus, vartojo alkoholį. Į namus, esančius (duomenys neskelbtini), grįžo 2015 m. birželio 20 d., apie 00.50 val., ir nusprendė, kad dar nori nuvažiuoti į naktinį klubą, tačiau nebeturėjo pinigų. Jis paprašė pinigų T. G., tačiau ji nedavė. Tada nuėjo paprašyti pinigų pas savo tėvą V. G., tačiau jis taip pat atsisakė duoti pinigų. A. G. supyko, nes kai reikėdavo pinigų tėvui ar jo žmonai, jis jiems pinigų visada duodavo. Dėl to tarp jo ir tėvo įvyko konfliktas, jie pradėjo vienas ant kito šaukti, tėvas atsistojo ir norėjo jį pastumti. A. G. nurodė, jog tuo metu jis tėvą sugriebė dešine ranka už kaklo ir suspaudė, tačiau greitai paleido. Kai paleido tėvą, tėvas nuėjo į virtuvę ir pasiėmė nedidelį peiliuką. Tėvo klausė, ką jis ketina su peiliu daryti, tačiau tėvas nieko neatsakė. A. G. teigė, kad jis suprato, jog tėvas jam grasina, todėl atėmė peilį, dešine ranka tėvui prie kaklo pridėjo šį peilį ir pasakė, kad jį patį užmuš su tuo peiliu, jei jis dar čia su juo vaikščios. Tėvas nieko dėl įvykio nesakė, buvo iškviesta policija. A. G. nurodė, jog dėl savo veiksmų labai gailisi. (b. l. 46, 52)

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. G. parodė, kad 2015 m. birželio 20 d., apie 00.50 val., jo sūnus A. G. grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Sūnus buvo neblaivus. A. G. pradėjo T. G. prašyti pinigų, nes norėjo nuvažiuoti į klubą, tačiau ji atsisakė duoti pinigų. Tada sūnus atėjo pas jį į kambarį ir pradėjo prašyti pinigų. V. G. teigė, jog jis taip pat atsisakė sūnui duoti pinigų, pasiūlė jam eiti miegoti. A. G. dėl to labai supyko ir pradėjo vadinti nukentėjusįjį ir jo žmoną įvairiais necenzūriniais žodžiais. V. G. dėl sūnaus poelgio labai supyko ir norėjo sūnų pastumti, tačiau šis griebė jį dešine ranka už kaklo ir pradėjo smaugti. V. G. nurodė, jog paskui A. G. jį paleido. Dėl smaugimo juto fizinį skausmą. V. G. aiškino, jog jis nuėjo į virtuvę ir pasiėmė nedidelį žalios spalvos peiliuką, nes norėjo pasidaryti sumuštinį. Tuomet prie jo priėjo A. G., pradėjo rėkti, aiškino, jog nukentėjusysis jam grasina. Paskui A. G. atėmė peiliuką, pridėjo nukentėjusiajam prie gerklės ir pasakė „aš tave patį su tuo peiliu tuoj užmušiu“. V. G. dėl tokio sūnaus elgesio išsigando, nes jo sūnus, kai būna neblaivus, yra agresyvus. T. G. iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai sūnų išvežė į policijos komisariatą. Kitą dieną sūnus atsiprašė nukentėjusiojo, jis sūnui atleido. (b. l. 12)

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja T. G. parodė, kad gyvena su savo vyru V. G.. Su jais kartu gyveno ir V. G. sūnus A. G.. A. G. 2015 m. birželio 20 d., apie 00.00 val., namo grįžo neblaivus. Liudytoja tuo metu buvo virtuvėje. A. G. atėjo prie jos ir pradėjo prašyti pinigų. Ji A. G. pinigų nedavė, nurodė, kad pas ja tik didelės kupiūros. A. G. tuomet nuėjo į kambarį, kuriame buvo V. G.. Ką abu vyrai kambaryje kalbėjo, negirdėjo, tik girdėjo, kad jos vyras dėl kažko supykęs keikėsi ant sūnaus. Kai įėjo į kambarį, pamatė, kad sūnus su tėvu stumdosi, tarp jų vyko konfliktas. A. G. laikė tėvui už kaklo. Ji puolė savo vyrą ir A. G. skirti. Paskui V. G. ištrūkęs nuėjo į virtuvę, o A. G. paskui jį. Kas tarp jų įvyko virtuvėje, nematė, tik girdėjo, kad A. G. sakė, kad jei tėvas ir toliau švaistysis peiliu, tai jį patį tuoj užmuš. T. G. manė, kad A. G. tikrai neketino užmušti tėvo, o tik norėjo jį pagąsdinti. (b. l. 15)

Iš įregistruojamų įvykių registro matyti, kad 2015 m. birželio 20 d. 00.55 val. buvo gautas pranešimas, jog sutuoktinio neblaivus sūnus iš pranešėjos reikalauja raktų nuo buto, vyksta konfliktas. (b. l. 6-7)

Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės patrulės tarnybinio pranešimo matyti, kad 2015 m. birželio 20 d., apie 00.55 val., buvo gautas pranešimas, jog (duomenys neskelbtini), neblaivus sūnus reikalauja iš pranešėjo buto raktų. Policijos pareigūnams atvykus į įvykio vietą buvo pastebėta, kad pranešėjas V. G. yra labai susijaudinęs, jo kairės pusės žandas yra apdraskytas. V. G. paaiškino, kad namo grįžo neblaivus sūnus A. G. ir pradėjo iš V. G. žmonos T. G. reikalauti raktų nuo buto. Raktų sūnus negavo. Tuomet A. G. pradėjo grasinti, V. G. smaugti, grasino nužudyti. A. G. taip elgiasi jau ne primą kartą. (b. l. 8-9)

Iš alkotesterio rodmenų kvito matyti, kad 2015 m. birželio 20 d. 01.46 val. A. G. buvo nustatytas 1,44 promilių neblaivumas. (b. l. 16)

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje nėra pareikštas.

A. G. neprieštaravo tam, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu. (b. l. 56)

Nukentėjusysis V. G. sutiko, kad procesas būtų užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. (b. l. 53)

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, kad A. G. padarė nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje ir 145 straipsnio 1 dalyje.

Pats A. G. prisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nurodė jų padarymo aplinkybes. Nusikalstamų veikų padarymo faktus ir A. G. kaltę taip pat įrodo nukentėjusiojo V. G., liudytojos T. G. parodymai, policijos registruojamų įvykių registre, policijos pareigūnės tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys. Paminėti duomenys tarpusavyje sutampa, vieni kitus papildo, jie nėra prieštaringi. Taigi nagrinėjamu atveju yra visiškai įrodyta, kad A. G. 2015 m. birželio 20 d., apie 00.50 val., (duomenys neskelbtini), smurtiniais veiksmais sukėlė fizinį skausmą V. G., grasino jį nužudyti. A. G. veiksmai yra teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, kadangi jis fizinį skausmą sukėlė savo tėvui. Be to, kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti ir pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį, kadangi A. G., būdamas neblaivus, konflikto metu, prieš nukentėjusįjį naudodamas peilį (pridėdamas jį prie kaklo) sudarė nukentėjusiajam pagrindą manyti, jog grasinimas nužudyti yra realus.

A. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir nuoširdžiai gailisi (Lietuvos Respublikos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai, be jokios abejonės, turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (Lietuvos Respublikos BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Skirdamas A. G. bausmes, teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė dvi nusikalstamas veikas žmogaus sveikatai ir gyvybei, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai, nusikaltimai yra baigti ir padaryti tiesiogine tyčia. A. G. anksčiau yra nekartą teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 29-36), jis yra baustas administracine tvarka (b. l. 23-24), VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, Vilniaus priklausomybės ligų centre, Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydytas (b. l. 26, 27, 28).

Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, A. G. už padarytas nusikalstamas veikas yra skirtinos laisvės apribojimo bausmės, kurių dydžiai nustatytini artimesni Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnyje numatytai šios bausmės minimaliai ribai. Būtent tokių bausmių paskyrimas padės įgyvendinti (pasiekti) Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus.

Lietuvos Respublikos BK 48 straipsnio 4 dalyje yra nustatyta, kad asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas gali nustatyti vieną ar kelis draudimus bei įpareigojimus. Teismas mano, jog A. G. yra tikslinga skirti įpareigojimą nuo 23.00 val. iki 05.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu. Prokuroras siūlė A. G. įpareigoti be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Tokia pareiga yra laisvės apribojimo bausmės sudedamoji dalis, todėl papildomai nustatyti minėtos pareigos, nėra jokio pagrindo.

Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnyje nustatyta, kad baudžiamąją bylą pabaigus teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Teismas atsižvelgęs į paminėtą įstatymo normą, taip pat į nustatytas aplinkybes nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad A. G. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikas, A. G. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. birželio 20 d. 00.50 val. iki 2015 m. birželio 20 d. 13.52 val. (viena diena).

Ikiteisminio tyrimo metu A. G. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ši kardomoji priemonė naikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą septyniems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. G. paskirti laisvės apribojimą šešiems mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23.00 val. iki 05.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2015 m. birželio 20 d. 00.50 val. iki 2015 m. birželio 20 d. 13.52 val. (viena diena) išbūtą laiką, vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti A. G. teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Išaiškinti A. G., kad:

1) asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus;

2) jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę;

3) jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

4) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

5) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

6) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

7) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka;

8) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Ugnius Trumpulis