Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-12-17 · Byla Nr. Iv-1791-422/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-12-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-01-26Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-12-17
Bylos Nr.
Iv-1791-422/2013
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01125-2013-9
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Janina Vitunskienė
Pareiškėjas
UAB DK „PZU Lietuva“
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
D. Ž., UAB„AKS projektai“, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos
Advokatai
Jurgita Judickienė
Kategorijos
  • 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-1791-422/13
Teismo proceso Nr. 3-62-3-01125-2013-9
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.1.;74. (S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. gruodžio 17 d.Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Janina Vitunskienė,sekretoriaujant Anželikai Kuicaitei,dalyvaujant pareiškėjo UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei advokatei Jurgitai Judickienei,atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Ramunei Butkienei,trečiajam suinteresuotam asmeniui D. Ž.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB DK „PZU Lietuva“ skundą atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. Ž., UAB„AKS projektai“, Lietuvos automobilių kelių direkcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl turtinės žalos atlyginimo, metinių palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą skundu, kuriuo iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės prašo priteisti 1521,68 Lt turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentus metinių palūkanų nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ( b.l.4-8).

Pareiškėjas skunde nurodė ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog 2010-10-30 tarp UAB DK „PZU Lietuva" ir UAB „AKS Projektai" buvo sudaryta transporto priemonių savanoriškojo draudimo sutartis, kuria buvo apdraustas automobilis „Mercedes Benz S350", v/n (duomenys neskelbtini) (toliau - ir Automobilis ). 2011-04-23 Kaune, Vaidoto g., apdraustasis automobilis įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę, kuri buvo nepažymėta įspėjamaisiais keliu ženklais bei neaptverta, dėl to buvo prakirsti dešinės pusės priekinis ir galinis ratai. 2011-04-23 buvo priimtas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos valdybos nutarimas, kuriuo nutarta nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, nenustačius administracinio teisės pažeidimo sudėties. Remiantis žalos dydį patvirtinančiais dokumentais, pareiškėjas 2011-05-14 apskaičiavo 1521,68 Lt draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui. Vadovaudamasis įstatyme įtvirtinta regreso (atgręžtinio reikalavimo) teise bei Civilinio kodekso (toliau -CK) 6.271 straipsniu, reglamentuojančiu atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmu, UAB DK „PZU Lietuva" pateikė atsakovui pretenziją, kuria pareikalavo iš atsakovo sumokėti 1521, 68 Lt žalos sumą. Kadangi atsakovas į pretenziją nereagavo, pareiškėjas kreipėsi į teismą. Vadovaujantis CK 6.270, CK 6.271, CK 6.266 str. 1d., LR kelių įstatymo 4 straipsnio 3dalies, LR vietos savivaldos įstatymo 6 str. 32 p., LR saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 str. 8 d. 4 p., LR vyriausybės 2004-02-11 nutarimo Nr. 155 nuostatomis, Kauno miesto savivaldybė privalo užtikrinti savivaldybės teritorijoje esančių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą, kad jie būtų tinkami transporto priemonių eismui bei atitiktų saugaus eismo nustatytus reikalavimus, tačiau atsakovas tinkamai nevykdė šių pareigų, todėl yra atsakingas už eismo įvykio metu padarytą žalą. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų atsiradusios žalos faktą patvirtina 2011-04-23 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Keliu policijos valdybos nutarimas, 2011 m. balandžio 27 d. transporto priemonės techninės apžiūros-defektu aktas, apgadinto automobilio fotonuotraukos, 2011-05-14 draudimo išmokos mokėjimo pažyma, kurioje nurodyta draudimo išmokos suma 1521,68 Lt (minusavus nusidėvėjimo laipsnį), 2011-05-04 remonto sąmata, parengta remiantis Audatex sistema.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė su skundu nesutinka. Atsiliepime į skundą ( b.l. 19-27) ir teismo posėdžio metu atsakovo atstovė nurodė, jog nagrinėjamu atveju nėra nustatyta visų privalomų viešosios atsakomybės sąlygų, nėra pateikti rašytiniai įrodymai, kurie pagrįstų žalos padarymo faktą, kelių nepriežiūrą ir priežastinio ryšio egzistavimą. Vien tai, kad policijos pareigūnai Vaidoto g. važiuojamoje dalyje pažymėjo duobę, dar nereiškia, jog Kauno miesto savivaldybė privalo atlyginti pareiškėjo reikalaujamą žalą. Atsakovo nuomone, eismo įvykis įvyko dėl pačios vairuotojos neatidumo, KET 125 punkto reikalavimų nesilaikymo. Transporto priemonės vairuotoja nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimo dėl saugaus greičio, nors tokia pareiga yra nustatyta Kelių eismo taisyklių 133 ir 134 punktuose, todėl yra pagrindas skundą atmesti arba žalos dydį sumažinti. Pareiškėjas, nenustatęs esminių bylos aplinkybių, savo rizika išmokėjo draudimo išmoką, todėl nepagrįstai siekia žalos priteisimo regreso tvarka iš atsakovo. Pažymėjo, jog konkrečiu atveju automobilis buvo apžiūrėtas tik 2011-04-27, t.y praėjus 4 dienoms po autoįvykio. Jokių duomenų apie tai, kad automobilis tuo metu nebuvo eksploatuojamas pateikta nėra, todėl teigti, jog žala atsirado būtent dėl įvažiavimo į duobę Vaidoto gatvėje, negalima. Nurodė, jog LR Vyriausybės 2004 m. birželio 23 d. nutarimu Nr. 795 patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir išmokos mokėjimo taisyklių 38 punkte numatyta, jog draudiminės išmokos dydis nustatomas atsižvelgiant į dokumentus ir informaciją, įrodančius draudiminio įvykio faktą ir eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybes, dydį, taip pat į paskirtų ekspertų ir (ar) turto vertintojų išvadas. Tų pačių taisyklių 40 punkte įtvirtinta nuostata, kad atsakingas draudikas moka tik įrodymais pagristos eismo įvykio metu padarytos žalos dydžio draudimo išmoką ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo. Šiuo atveju pareiškėjas pateikia tik automobilio dalių schemas ir remonto sąmatą, jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad vertinant ginčo transporto priemonę ir jai tariamai padarytą žalą buvo laikytasi galiojančių teisės aktų reikalavimų, pateikta nėra. Iš esmės pareiškėjas nepateikia jokio žalos dydžio apskaičiavimo, todėl neįrodyta ir trečioji viešosios civilinės atsakomybės sąlyga- patirtos žalos dydis. Nurodė, jog pagal Draudimo įstatymo nuostatas draudimo veikla neatsiejamai yra susijusi su draudimo rizika. Konkrečiu atveju pareiškėjo išmokėtą draudimo išmoką visiškai padengia iki tol gautos įmokos, todėl jo skundas nepagrįstas. Atsakovo nuomone, visiškas žalos atlyginimas draudimo bendrovei prieštarauja LR draudimo įstatymo 93 str. 1 d. įtvirtintai nuostatai, kad draudikas prisiima riziką.

Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pažymėjo, jog pagal LR CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Konkrečiu atveju draudimo išmoka nebuvo išmokėta, o padaryta draudimo įmokų užskaita, todėl pareiškėjas neturi teisės reikalauti priteisti žalą dėl draudimo sumos, kuri nebuvo išmokėta. Nurodė, jog Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų vietinės reikšmės keliams (gatvėms) tiesti, remontuoti racionalų naudojimą kontroliuoja Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, kuri yra taip pat atsakinga už Kauno miesto gatvių priežiūrą, todėl turi būti į bylą įtraukta atsakovu. Atsakovo atstovės nuomone, į draudimo išmoką buvo nepagrįstai įtrauktas PVM.

Tretysis suinteresuotas asmuo D. Ž. prašė skundą tenkinti. Nurodė, jog važiuodama 2011-04-23 Kaune, Vaidoto g., įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą gilią duobę. Važiavo saugiu greičiu, tačiau įvažiavimo į duobę nepavyko išvengti dėl to, kad duobę užstojo prieš ją ta pačia kryptimi važiavęs krovininis automobilis, o jos apvažiuoti nebuvo įmanoma dėl gretima eismo juosta važiavusių automobilių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo – principo (CK 6.251 str.), t.y. žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal šio straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų (neveikimo) gali būti atlyginama nustačius viešosios civilinės atsakomybės sąlygas: 1) neteisėtus viešojo administravimo subjekto veiksmus (neveikimą); 2) žalos padarymo faktą; 3) priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos (CK 6.271 str.).

Aukščiau nurodytos teisės aktų nuostatos numato teisę draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką dėl draudiminio įvykio, subrogacijos pagrindu reikalauti žalos atlyginimo iš atsakingo už žalą asmens, todėl atsakovo argumentai, jog draudimo įmonės prisiima riziką ir negali reikalauti visiško žalos atlyginimo, yra nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju turtinę žalą pareiškėjas kildina iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės neveikimo, t. y. nevykdymo įstatyme apibrėžtos pareigos užtikrinti vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūrą. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punktą savivaldybių vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas ir saugaus eismo organizavimas yra viena iš savarankiškų savivaldybės funkcijų. CK 6.266 straipsnyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės: nenugalima jėga, nukentėjusio asmens tyčia ar didelis neatsargumas. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalies nuostatomis, vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 10 straipsnio 8 dalies 4 punktas įtvirtinta, kad užtikrindamas eismo saugumą, savivaldybės administracijos direktorius rūpinasi vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, transporto infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, gatvių tiesimu, taisymu ir rekonstravimu bei organizuoja medicinos pagalbos teikimą eismo įvykiuose nukentėjusiems asmenims. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. vasario 11 d. nutarimu Nr. 155 patvirtinto Kelių priežiūros tvarkos aprašo 6 punktą savivaldybės atlieka vietinės reikšmės viešųjų kelių ir gatvių priežiūros darbų užsakovo funkcijas, vykdo vietinės reikšmės viešųjų kelių (gatvių) naudojimo priežiūrą, organizuoja techninę jų priežiūrą. Tvarkos 12 punkte nustatyta, jog kelius prižiūrintys juridiniai ir (ar) fiziniai asmenys privalo: taisyti (remontuoti) ir tvarkyti žemės sankasą, važiuojamąją dalį, kelkraščius, skiriamąją juostą, kelio griovius, sankryžas, autobusų sustojimo aikšteles, poilsio aikšteles, pėsčiųjų ir dviračių takus, kelio statinius, technines eismo reguliavimo priemones, želdynus, esančius kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kitus kelio įrenginius su šių objektų užimama žeme, kad šie objektai atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas; prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai (iš jų ir techninės eismo reguliavimo priemonės) būtų techniškai tvarkingi, estetiški, atitiktų Lietuvos standartus ir normas. Už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šios Tvarkos reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka (42 punktas). Šiame nutarime taip pat nustatyta, kad kelio priežiūra – tai nuolatiniai kelio darbai, kuriais siekiama užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (2 punktas).

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, kad D. Ž. 2011-04-23 apie 11 val. Kaune, Vaidoto g., vairuodama automobilį Mercedes Benz S350", v/n (duomenys neskelbtini), įvažiavo į kelio važiuojamoje dalyje buvusią jokiais ženklais nepažymėtą duobę, dėl to automobilis buvo apgadintas. Transporto priemonių parko liudijimas PZULT Nr. 1229158 ir prie jo pateikti priedai ( b.l. 44-48) patvirtina, jog minėtas automobilis draudėjo UAB „AKA projektai“ buvo apdraustas UAB DK „PZU Lietuva“. Nors atsakovas neigia priežastinio ryšio buvimą, tačiau jis įrodytas byloje esamais duomenimis-2011-04-23 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimu nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, prie jo pateikta eismo įvykio schema, kurioje užfiksuota važiuojamoje kelio dalyje 1m. ilgio, 0,7m. pločio duobė, šalia pažymėtas minėtas automobilis. Šiuos duomenis taip pat patvirtina pareigūno A. D. tarybinis pranešimas administracinio teisės pažeidimo byloje bei vairuotojos eismo įvykio dieną ( 2011-04-23) paaiškinime išdėstytos aplinkybės. Taigi pagal byloje esamus duomenis spręstina, jog automobilis buvo apgadintas įvykio metu dėl netinkamos kelio priežiūros, t.y. neužlygintos duobės važiuojamoje kelio dalyje, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad automobilis būtų sugadintas kitomis aplinkybėmis, todėl atsakovo argumentai dėl priežastinio ryšio kaip esminės civilinės atsakomybės sąlygos nebuvimo, byloje paneigti.

Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens. Atlyginamų draudėjui nuostolių dydį, rūšis ir tvarką apibrėžia draudimo sutartis ir civilinės atsakomybės draudimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų senato 2000-06-16 nutarimas Nr. 27). Pagal UAB DK „PZU Lietuva“ valdybos posėdyje 2010-04-30 patvirtintų Transporto priemonių draudimo taisyklių (toliau- ir Taisyklių) Nr. 049 ( redakcija, galiojusi įvykio metu) III skyriaus, reglamentuojančio žalos nustatymo tvarką ir draudimo išmokų mokėjimo sąlygas, 16.1.3.punktą transporto priemonės sugadinimus, remonto darbų apimtis, kainą, likutines vertes nustato draudikas arba šalių susitarimu paskirtas ekspertas.

Eismo įvykio schemoje nurodyta, jog įvykio metu buvo sugadinti priekinis ir galinis dešinės pusės ratai. Transporto priemonė po įvykio praėjus 3 dienoms buvo apžiūrėta draudimo įmonės atsakingų darbuotojų, tai patvirtina 2011-04-27 Transporto priemonės techninės apžiūros – defektų aktas, kuriame nurodytos keičiamos dalys – priekinės ir galinės dešinės pusės padangos, remontuojamos dalys ir darbai – priekinis ir galinis dešinės pusės ratlankiai, važiuoklės patikra ( b.l. 11). Minėtame akte nurodyta, jog prieš pradedant remontą būtina pateikti kalkuliaciją.

Pareiškėjas prašo iš atsakovo priteisti žalos atlyginimą, remdamasis draudiko sudaryta 2011-05-04 remonto sąmata, kurioje automobilio remonto išlaidos buvo nustatytos pagal Audotex sistemą, vadovaujantis LR susisiekimo ir finansų ministrų įsakymu ( toliau – ir Įsakymas) 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 patvirtinta Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka ( toliau – ir Tvarka) ir Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija ( toliau – ir Instrukcija), kurios buvo patvirtintos, siekiant suvienodinti kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarką, suderintą su Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu, tarptautiniais turto vertinimo standartais bei kelių transporto priemonių vertės nustatymo principais ir tvarka. Minėtos Tvarkos 3punkte nustatyta, jog vertinti transporto priemones turi teisę tiktai įmonių, įregistruotų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir turinčių teisę verstis transporto priemonių vertinimo veikla, nustatyta tvarka atestuoti kilnojamojo turto vertintojai. Įsakymu patvirtinta tvarka taikoma, vertinant avarijoje apgadintas transporto priemones, siekiant nustatyti padarytą žalą (Tvarkos 14.1p.). Instrukcijoje nurodoma, jog Transporto priemonės vertinamos naudojantis: automobilių rinkos kainų žinynu, parengtu BĮ Transporto mokslinio tiriamojo centro, EUROTAX žinynais, taip pat EUROTAX ir AUDATEX ir DAT kompiuterinėmis programomis, kita šalyje įteisinta vertinimo metodika ir informacine medžiaga (4p.). Pareiškėjui (draudikui) pagal Draudimo įstatymą (3 str. 2d., 90 str.) yra suteikti įgaliojimai atlikti draudžiamo turto vertinimą. Šios kompetencijos suteikimas apima ir apdrausto turto vertinimą, kai įvyksta draudiminis įvykis. Tokios nuostatos laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pvz., 2013-10-19 nutartis Nr.A146-1265/2013), todėl remiantis išdėstytais argumentais, draudiko sudaryta 2011-05-04 remonto sąmata, kuria nustatyta automobilio remonto kaina, sudaranti 1521,68 Lt ( b.l. 56), vadovaujantis LR susisiekimo ir finansų ministrų įsakymu 2000 m. balandžio 17 d. Nr. 120/2000 m. balandžio 14 d. Nr. 101 nustatyta tvarka laikytina tinkamu įrodymu, patvirtinančiu autoįvykio metu padarytą žalos dydį (ABTĮ 57 str.).

Nors atsakovas nurodė, jog paskaičiuota tik orientacinė patirto nuostolio kaina, kuri negali būti laikoma realiu žalos atlyginimu, tačiau įrodymų, paneigiančių skunde nurodytą nuostolio dydį ar patvirtinančių pareiškėją patyrus mažesnį nuostolį, teismui nepateikta. Proceso šalys privalo pateikti įrodymus, pagrindžiančius reikalavimus ir atsikirtimus ( ABTĮ 57 str.).

Iš minėtos remonto sąmatos (b.l.55-56), elektroninės parduotuvės „Automobilių dalys ir reikmenys“ duomenų apie keičiamų padangų kainas (konkrečiu atveju buvo sugadintos Pirelle modelio padangos), iš nusidėvėjimo paskaičiavimo (b.l.70) matyti, jog, nustatant remonto sąnaudas, buvo atmestas 47 proc. nusidėvėjimas detalėms. Remonto sąmatoje nėra duomenų apie tai, kad automobilio remonto kaštai buvo paskaičiuoti įtraukiant PVM. Nusidėvėjimo paskaičiavime nurodyta, jog padangų kaina paskaičiuota be PVM. Todėl įvertinus šiuos duomenis, nėra pagrindo remonto sąmatoje paskaičiuotą žalos dydį mažinti PVM mokesčiu.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, jog draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo asmens. 2011-05-17 Draudimo išmokos mokėjimo pažyma Nr.2011/080082 ( b.l. 52), 2011-05-16 draudimo įmonės raštas Nr. S04-92080 ( b.l. 53) patvirtina, jog 1521,68 Lt paskaičiuota draudimo išmoka buvo užskaityta už Kasko draudimo poliso PZULT NR. 1229158 nesumokėtas įmokas. Ta aplinkybė, jog draudimo išmoka nebuvo išmokėta draudėjui, nesudaro pagrindo skundo atmetimui, nes minėta suma buvo padengtos draudimo įmokos. Atliekant užskaitą buvo realizuotas žalos atlyginimas šalims priimtinu būdu (draudiko prievolės įvykdymas pagal draudimo sutartį), laikantis įstatyme nustatytų principų dėl sutarčių vykdymo (CK 6.200 str. 2p.-3p.). Teismas sutinka su pareiškėjo atstovės pozicija, jog CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatos turi būti aiškinamos sisteminiu požiūriu. Apsiribojant vien tik gramatiniu šios teisės normos aiškinimu, ginčas būtų išspręstas formaliai, pažeidžiant teisingumo principą.

2011-04-23 policijos nutarime nurodyta, jog automobilio vairuotojos D. Ž. veiksmuose KET pažeidimų nenustatyta. Duobė, dėl kurios įvyko eismo įvykis, buvo važiuojamojoje dalyje, nepaženklinta jokiais kelio ženklais. Iš karto po įvykio 2011-04-23 surašytame vairuotojos paaiškinime nurodyta, jog įvykio nepavyko išvengti dėl to, kad duobę užstojo prieš ją ta pačia kryptimi važiavęs krovininis automobilis, gretima juosta taip pat važiavo automobiliai. Šias aplinkybes tretysis suinteresuotas asmuo patvirtino teismo posėdžio metu, nurodė, jog gatvė buvo siaura, apvažiuoti duobės nebuvo jokių galimybių. Įvertinus šiuos duomenis, autoįvykio schemą, vairuototos kaltės dėl įvykio nenustatyta. Pažymėtina, jog atsakovo argumentai dėl vairuotojos neapdairumo grindžiami vien prielaidomis, įrodymų, patvirtinančių vairuotojo neteisėtus veiksmus, kurie būtų sąlygoję autoįvykį ar prisidėję prie autoįvykio kilimo, teismui nepateikta, todėl konstatuoti, kad vairuotojas pažeidė KET reikalavimus, LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, byloje nėra pagrindo.

Atmestini atsakovo argumentai, kad už vietinės reikšmės kelių priežiūrą yra atsakingas trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, t. y. atsakovas nurodo, jog kelių būklė ir priežiūra priklauso nuo Kelių direkcijos skiriamų lėšų dydžio. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 32 punkte nustatytos savivaldybių savarankiškos funkcijos vykdymui papildomas finansavimo šaltinis pagal Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymą yra Kelių priežiūros ir plėtros programa, kurios metines finansavimo sąmatas tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Remiantis Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų naudojimo tvarkos aprašu, kuris patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 21 d. nutarimu Nr. 447, už lėšas, skirtas iš Kelių priežiūros ir plėtros programos, atsako savivaldybės. Kelių direkcija turi kontroliuoti lėšų naudojimą pagal paskirtį, tačiau kokiems objektams naudoti skirtas lėšas nustato pati savivaldybė.

Įvertinus nustatytas aplinkybes ir įrodymus, darytina išvada, jog Kauno miesto savivaldybė konkrečiu atveju neužtikrino Vaidoto gatvės tinkamos priežiūros, jų remonto ir saugaus eismo, dėl neteisėto neveikimo buvo apgadinta D. Ž. vairuojama, UAB „AKS projektai“ apdrausta transporto priemonė. Nustačius visas būtinąsias viešosios atsakomybės sąlygas, pareiškėjo prašymas dėl 1521,68 Lt turtinės žalos atlyginimo pagrįstas ir tenkintinas, ši suma priteistina iš atsakovo.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudenciją, tokio pobūdžio bylose, t.y. bylose dėl žalos, padarytos valdžios institucijų neteisėtais veiksmais, atlyginimo, priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos (pvz., 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A756-2195/2010, 2011 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-3550/2011, 2012 m. birželio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1673/2012), todėl vadovaujantis Civilinio kodekso 6.2. straipsnyje, 6.37 straipsnio 2 dalyje ir 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2013m. rugsėjo 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 5punktu, teisėja

nusprendžia:

Skundą tenkinti.

Priteisti pareiškėjui UAB DK „PZU Lietuva“ iš atsakovo Kauno miesto savivaldybės 1521,68 Lt ( vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt vieną litą 68 cnt) turtinės žalos atlyginimo ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (nuo 2013-09-23 ) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.

Teisėja Janina Vitunskienė