- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-11-30
- Bylos Nr.
- I-1182-283/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00168-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- R.G.
- Atsakovas
- Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariato
- Kategorijos
- 1.16.4Tarnybinės nuobaudos
Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,
atsakovo Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariato atstovėms D. G. ir I. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą dėl įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. G. skundu kreipėsi į administracinį teismą ir prašė panaikinti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK) viršininko 2015 m. birželio 3 d. įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. G.“ (toliau – Įsakymas), kuriuo pareiškėjui buvo paskirta tarnybinė nuobauda papeikimas. R. G. skunde nurodė, kad atlikus tarnybinį patikrinimą, 2015 m. gegužės 29 d. buvo parengta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato pareigūno R. G. veiksmų“ (toliau – Išvada), kurioje konstatuota, jog pareiškėjas įvykdė tarnybinį nusižengimą. R. G. teigė, kad tarnybinė nuobauda paskirta neteisėtai, pažeidžiant teisės aktais nustatytas procedūrines taisykles. Pareiškėjas nurodė, kad 2015-04-14 įteikus Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Pranešimas), jam buvo pasiūlyta iki 2015-04-16 pateikti paaiškinimą. Šia teise per nustatytas 3 darbo dienas jis negalėjo pasinaudoti, kadangi nuo 2015-04-15 iki 2015-04-30 buvo nedarbingas, o nuo 2015-05-04 iki 2015-06-05 buvo kasmetinėse apmokamose atostogose, todėl paaiškinimą pateikė per pašto įstaigą tik 2015-06-06. Apie baigtą tarnybinį patikrinimą ir parengtą Išvadą bei paskirtą tarnybinę nuobaudą pareiškėjui nustatyta tvarka buvo pranešta 2015-06-08, atvykus į tarnybą pirmą darbo dieną po atostogų. R. G. teigimu, taip buvo apribota jo teisė pateikti išsamų paaiškinimą dėl Pranešime nurodytų aplinkybių ir pareiškėjo kaltę paneigiančius dokumentus, o Išvada parengta, negavus pareiškėjo paaiškinimo. Be to, pareiškėjas teigė, kad tarnybinis patikrinimas atliktas itin skubiai, nelaukiant, kada jis grįš į tarnybą po ligos ir kasmetinių atostogų. R. G. pažymėjo, kad jo atostogų laikas buvo žinomas policijos įstaigai, kadangi atostogų grafikas sudaromas iš anksto. Be to, pareiškėjas skunde nurodė, kad policijos įstaiga negalėjo patraukti jo tarnybinėn atsakomybėn, kadangi Panevėžio rajono policijos komisariato (toliau – Panevėžio rajono PK) Viešosios policijos skyriaus viršininkės R. K. šiurkštūs ir tyčiniai veiksmai buvo pareiškėjo tarnybinės drausmės nesilaikymo netyčinė tiesioginė priežastis. Pareiškėjo teigimu, tarnybinės drausmės pažeidimas tiesiogiai susijęs su Panevėžio rajono PK egzistuojančiomis nežmoniškomis, žeminančiomis ir vergiškomis darbo sąlygomis. R. G. teigimu, tokios darbo sąlygos nulėmė jo fizinės sveikatos pablogėjimą 2015-03-27 ir grėsmę jo sveikatai. Vertindamas Panevėžio AVPK parengtą Išvadą, G. G. teigė, kad joje nenurodyta, kokia kaltės forma jis padarė tarnybinį nusižengimą. Toks Išvados trūkumas yra šiurkštus tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimas, sudarantis pagrindą panaikinti Įsakymą. Be to, R. G. tvirtino, kad Išvadoje nėra pateikta jokių argumentų, kurie leistų spręsti dėl tarnybinės nuobaudos papeikimo pagrįstumo. Todėl pareiškėjas daro prielaidą, kad tarnybinės nuobaudos parinkimą lėmė asmeniškumai ir siekis jį įbauginti (2-5 b. l.).
Teismo posėdyje, vykusiame 2015 m. spalio 7 d., R. G., iš esmės pakartodamas skunde nurodytus argumentus ir samprotavimus, prašė tenkinti reikalavimą. Pareiškėjas pripažino, kad jis, ketindamas vykti į Panevėžio AVPK buveinę, 2015-03-27, po 11 val. Panevėžio AVPK specialiuoju automobiliu „Mitsubischi Pajero Sport“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – tarnybinis automobilis) išvyko iš Panevėžio rajono PK ir Pranešime nurodytu laiku buvo ne tarnyboje, o namuose, esančiuose Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, į kuriuos parvažiavo dėl ištikusio ūmaus ir didelio skausmo dešinės kojos blauzdoje bei abiejų kojų čiurnose. Pareiškėjas teigė, kad teise iki 2015-04-16 pateikti paaiškinimą nepasinaudojo, nes nuo 2015-04-15 iki 2015-04-30 buvo nedarbingas, gydėsi namuose, kentė didelį skausmą ir negalėjo susikaupti bei tiksliai prisiminti visų įvykio aplinkybių. Tvirtino kad šios sveikatos problemos kilo dėl didžiulio darbo krūvio, tenkančio vykdant vyresniojo tyrėjo pareigas. Teismo posėdyje, vykusiame 2015 m. lapkričio 10 d. R. G., teikdamas papildomus paaiškinimus, akcentavo, kad jo paaiškinimus apie skausmą kojoje patvirtina medicininiai duomenys, iš kurių matosi, kad liga buvo užsitęsusi 3-4 mėnesius.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio AVPK atsiliepimu prašė R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Panevėžio AVPK, atsakydamas į R. G. skundo teiginius dėl apribotos galimybės pateikti išsamų įvykių aplinkybių paaiškinimą, nurodė, kad naudotis teise pateikti paaiškinimus, įrodymus, yra pareigūno teisė, o ne pareiga. Kilus ginčui, aplinkybės, dėl kurių pareiškėjas nepateikė paaiškinimo, gali būti vertinamos kartu su kitais įrodymais. Be to, Panevėžio AVPK teigė, kad aplinkybė, jog R. G. per nustatytą terminą paaiškinimo nepateikė, netrukdė užbaigti tarnybinio patikrinimo. Akcentavo, kad teisės aktai nedraudė pareiškėjui per kasmetines atostogas iki 2015-05-29, kai buvo baigtas tarnybinis patikrinimas, pateikti paaiškinimą dėl Pranešime apibrėžto tarnybinio pažeidimo. Atsakydamas į R. G. teiginius dėl tarnybinio patikrinimo termino, Panevėžio AVPK nurodė, kad Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 22 punkte nurodytas terminas yra skirtas tarnybinį patikrinimą atliekančiam pareigūnui, todėl tarnybinio patikrinimo atlikimo termino pratęsimo ir šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių įvertinimas yra priskirtas šio pareigūno diskrecijai. Tai reiškia, kad ne pareigūnas, kurio tarnybinė veika tikrinama, sprendžia, kada baigti tarnybinį patikrinimą, ir ne jis inicijuoja tarnybinio patikrinimo termino pratęsimą. Be to, Panevėžio AVPK teigė, kad, atlikus tarnybinį patikrinimą, buvo surinkta pakankamai duomenų, kuriais remiantis, buvo konstatuota, jog R. G., Panevėžio rajono PK Viešosios policijos skyriaus vyresnysis tyrėjas, pažeidė Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 5-V-361 patvirtintų Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių 23 ir 24 punktų, Panevėžio AVPK 2013 m. sausio 18 įsakymu Nr. 50-V-48 patvirtintų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato transporto priemonių naudojimo taisyklių 22 ir 23 punktų bei Panevėžio AVPK viršininko 2014 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr.50-V-442 patvirtintų Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių 6 ir 18 punktų reikalavimus ir įvykdė tarnybinį nusižengimą. Panevėžio AVPK kaip nepagrįstus ir nesusijusius su R. G. padarytu tarnybiniu nusižengimu vertino skunde nurodytas aplinkybes apie jo tiesioginės vadovės R. K. veiksmus ir jų vertinimą (34-36 b. l.).
Teismo posėdyje, vykusiame 2015m. spalio 7 d., Panevėžio AVPK atstovė D. G. prašė R. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teikdama paaiškinimus, atsakovo atstovė rėmėsi policijos įstaigos atsiliepime išdėstytais argumentais ir motyvais bei jame nurodytomis teisės normomis. D. G. akcentavo, kad pareiškėjas iš esmės pripažįsta, kad pažeidė nustatytus teisės aktus, tačiau nurodo tokį elgesį pateisinančias aplinkybes. Teigė, kad parenkant nuobaudą, buvo atsižvelgta į visą surinktą medžiagą, įskaitant ir duomenis apie tai, kad pareiškėjas tarnybinį automobilį ne tarnybos tikslais naudojo ne pirmą kartą. Pažymėjo, jog R. G. paaiškinimus apie, neva, jį ištikusius sveikatos sutrikimus, pateikė tik po to, kai paaiškėjo jo padarytas pažeidimas, o įvykio dieną apie tai policijos įstaigos ir savo tiesioginio vadovo neinformavo.
Panevėžio AVPK atstovė I. L. papildomų paaiškinimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Remiantis byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad R. G. dirba Panevėžio AVPK Panevėžio rajono PK Viešosios policijos skyriaus vyresniuoju tyrėju ir yra statutinis valstybės tarnautojas. Panevėžio AVPK viršininkas 2015 m. birželio 3 d. priėmė įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. G.“, kurio 1-uoju punktu pareiškėjui R. G. paskyrė tarnybinę nuobaudą – papeikimą (12-13 b. l.). Tarnybinė nuobauda – papeikimas R. G. buvo paskirta, atlikus tarnybinį patikrinimą dėl R. G. veiksmų ir 2015 m. gegužės 29 d. parengus Išvadą (7-12 b. l.).
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl policijos pareigūnui už įvykdytą tarnybinį nusižengimą paskirtos tarnybinės nuobaudos – papeikimo pagrįstumo ir teisėtumo.
Tarnybinių nuobaudų skyrimą vidaus tarnybos sistemos pareigūnams reglamentuoja ir atsakomybę nustato Vidaus tarnybos statute (toliau – Statutas) įtvirtintos teisės normos, o detalią tarnybinių patikrinimų bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką – Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintas Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarkos aprašas, kurio nauja redakcija išdėstyta Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 1V-720.
Tarnybinės atsakomybės ir tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas yra tarnybinis nusižengimas (Statuto 25 straipsnio 1 dalis, 26 straipsnio 1 dalis, Aprašo 3 punktas). Statuto 2 straipsnio 6 dalis tarnybinį nusižengimą apibrėžia kaip Vidaus tarnybos statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimą ar pareigūno pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą, padarytą priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Aprašo 3 punktas numato, kad tarnybinio nusižengimo sudėtis yra neteisėta veika, tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, o jeigu tarnybinis nusižengimas sukėlė neigiamas pasekmes – ir priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir neigiamų pasekmių. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs kad, sprendžiant ginčijamo įsakymo, kuriuo paskirtos tarnybinės nuobaudos, pagrįstumo klausimą, yra vertinamas tiek skundžiamo administracinio akto, tiek ir jo sudedamosios dalies – tarnybinio patikrinimo išvados – turinys, o tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyti įrodymai patikrinami ir įvertinami pagal įrodymų administracinėje byloje įvertinimo taisykles, nustatytas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 6 dalyje (2010 m. birželio 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-143–956/2010, 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1459/2010, 2012 m. kovo 27 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A143-1308/2012).
Tarnybinio patikrinimo medžiagos „Dėl Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio rajono policijos komisariato pareigūno R. G. veiksmų“ (toliau - Tarnybinio patikrinimo medžiaga) duomenimis, R. G. veiksmų tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas, gavus Panevėžio AVPK Panevėžio rajono PK viršininko D. P. 20105-04-01 tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl darbo reglamento pažeidimo“. Panevėžio rajono PK viršininkas D. P. nurodė, kad jis, remdamasis Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis, nustatė, jog 2015-03-27, 11:35:38 val. R. G. valdytas Panevėžio AVPK tarnybinis automobilis sustojo Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje esančioje R. G. deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir ten išbuvo iki 13:35:47 val., be to, kad R. G. apie nebuvimą darbe neinformavo nei tiesioginio vadovo, nei Panevėžio rajono PK viršininko. Panevėžio AVPK viršininko 2015-04-02 pavedimu, R. G. tarnybinį patikrinimą atliko Panevėžio AVPK Vidaus tyrimo poskyrio viršininkas R. V. (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 1 l.).
Atliekant tarnybinį patikrinimą, buvo gauti Vieningosios pajėgų valdymo sistemos ir kiti duomenys, pagal kuriuos, R. G. tarnybiniu automobiliu nuo 11 val. 35 min. iki 13 val. 35 min. buvo atvažiavęs į savo gyvenamąją vietą, esančią Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 48-50 l.). Panevėžio AVPK Panevėžio rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininkė R. K. 2015-04-15 tarnybiniame pranešime nurodė, kad ji 2015-03-27 R. G. jokių papildomų darbų ar užduočių neskyrė, o R. G. apie išvykimą iš Panevėžio rajono PK bei tam tikrų užduočių vykdymą naudojantis tarnybiniu automobiliu jai nepranešė (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 48-50 l.). Apibendrinęs surinktus duomenis, tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas Išvadoje konstatavo, jog R. G., žodžiu neinformavęs savo padalinio vadovo, su juo nesuderinęs transporto priemonės naudojimo ir išvykimo bei negavęs jo žodinio sutikimo, 2015-03-27, nuo 11 val. 35 min. iki 13 val. 35 min. nesilaikė Panevėžio AVPK nustatyto darbo laiko režimo ir tarnybiniu automobiliu buvo grįžęs į Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančią savo gyvenamąją vietą. Tokie R. G. tyčiniai veiksmai, pažeidžiantys Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 5 ir 6 punktų, Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių 24 punkto, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato transporto priemonių naudojimo taisyklių 23 punkto ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių 4, 5 ir 6 punktų reikalavimus bei Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso 3 punkte įtvirtintą atsakomybės principą, Išvadoje buvo kvalifikuoti kaip tarnybinis pažeidimas.
Pagal Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių 4 punktą, Panevėžio AVPK darbuotojai pirmadienį – ketvirtadienį dirba nuo 8 val. iki 17 val., penktadienį – nuo 8 val. iki 15 val. 45 min., pertrauka pailsėti ir pavalgyti suteikiama nuo 12 val. iki 12 val. 45 min. (37 b. l.). Šių taisyklių 5 punktas nustato, kad Panevėžio AVPK darbuotojai, tarp jų – ir statutiniai valstybės tarnautojai, privalo laikytis Panevėžio AVPK ar individualiai nustatyto darbo režimo. Teismui duomenų apie tai, kad pareiškėjas 2015-03-27 būtų dirbęs pagal individualiai nustatytą darbo režimą nebuvo pateikta. Taigi, daroma išvada, kad R. G. 2015-03-27 privalėjo vykdyti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių 5 punkto reikalavimą ir laikytis šių taisyklių 4 punkte nustatyto darbo režimo, t. y. iki 12 val. ir nuo 12 val. 45 min. vykdyti pavestas tarnybines pareigas.
Teismas, išanalizavęs Tarnybinio patikrinimo medžiagoje esančius ir byloje pateiktus papildomus Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenis, sprendžia, kad jie patvirtina Išvadoje suformuluotą teiginį, jog R. G. 2015-03-27, nuo 11 val. 35 min. iki 13 val. 35 min. tarnybiniu automobiliu buvo grįžęs į savo gyvenamąją vietą, esančią Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), nesilaikė Panevėžio AVPK nustatyto darbo laiko režimo ir tokiais veiksmais pažeidė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių 4 ir 5 punktus.
Pareiškėjas R. G. Išvadoje suformuluoto teiginio, kad jis 2015-03-27 tarnybiniu automobiliu nuo 11 val. 35 min. iki 13 val. 35 min. buvo atvažiavęs į savo gyvenamąją vietą, esančią Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ir Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenų, kuriais ši išvada buvo įrodinėjama, neginčijo. Pareiškėjas skunde konkrečių paaiškinimų apie išvykimo iš Panevėžio rajono PK tikslus, jo valdyto tarnybinio automobilio judėjimą ir maršrutą paaiškinimų nebuvo nurodęs, apsiribojo teiginiu, kad netyčinė tarnybos drausmės nesilaikymo tiesioginė priežastis (kalba netaisyta) buvo Panevėžio rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininkės įvykdyti šiurkštūs ir tyčiniai pažeidimai (3 b. l.). Teismo posėdyje, vykusiame 2015 m. spalio 7 d., pareiškėjas pripažino, kad jis 2015-03-27 Vieningos pajėgų valdymo sistemos nurodytu laiku, t. y. apie 11 val. 19 min., išvyko iš Panevėžio rajono PK buveinės, tačiau dėl netikėtai ištikusio stipraus kojų skausmo negalėjo vairuoti transporto priemonės, todėl buvo priverstas Ramygalos gatvėje sustoti, pastovėti apie 10-15 min., o po to nuvažiuoti į Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) esančius namus, kad galėtų susileisti skausmą malšinančių vaistų.
Byloje esantys Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenys leidžia daryti išvadą, kad 2015-03-27 R. G. valdytas tarnybinis automobilis nuo Panevėžio rajono PK buveinės, esančios Panevėžyje, Beržų g. 46, pajudėjo apie 11 val. 19 min. ir judėjo Beržų bei Ramygalos gatvėmis. Be to, nurodytoje sistemoje užfiksuota, jog R. G. valdyto tarnybinio automobilio greitis nuo 11 val. 26 min. 18 sek. buvo 0 km/h, t. y. tuo laiku jis nejudėjo, o apie 11 val. 26 min. 29 sek. tarnybinis automobilis nuo Ramygalos gatvės pajudėjo Katedros gatve link J. Tilvyčio gatvės, o po to – šia gatve iki (duomenys neskelbtini), kur 11 val. 35 min. 38 sek. sustojo ir šioje vietoje stovėjo iki 13 val. 35 min. 47 sek. (113-115 b. l.). Teismas sprendžia, kad byloje esantys Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenys nepatvirtina R. G. teiginio, kad jo valdytas tarnybinis automobilis Ramygalos gatvėje 2015-03-27 nuo 11 val. 19 min. iki 11 val. 26 min. stovėjo 10-15 min. Nagrinėjant bylą, aplinkybių, leidžiančių abejoti Vieningos pajėgų valdymo sistemos duomenimis ir vertinti juos kaip netikslius, nebuvo nustatyta.
R. G. savo paaiškinimams apie aplinkybes, susijusias su netikėtai ištikusiu sveikatos sutrikimu, privertusiu vykti į namus ir, pareiškėjo nuomone, vertintinas kaip šalinančias tarnybinę atsakomybę, pagrįsti pateikė įvairius medicininius dokumentus (52-89 b. l.). Teismo posėdyje, vykusiame 2015-10-07, pareiškėjas negalėjo teismui pateikti paaiškinimų apie tai, kokius konkrečius gydytojo paskirtus skausmą malšinančius vaistus jis vartojo 2015-03-27 ir kada jie buvo paskirti. Teismas pareiškėjui pasiūlė kreiptis į savo šeimos gydytoją ir gauti tai patvirtinančius papildomus medicininius dokumentus. R. G. tokius papildomus dokumentus pateikė kartu su 2015-10-14 prašymu (101, 122-135 b. l.). Teismas, išanalizavęs medicininiuose dokumentuos nurodytą informaciją apie R. G. diagnozuotus sveikatos sutrikimus ir skirtą gydymą, daro išvadą, kad šie rašytiniai įrodymai aukščiau nurodytų pareiškėjo paaiškinimų nepatvirtina. Viešosios įstaigos „Panevėžio miesto poliklinikos“ gydytojos S. M. 2015-10-12 parengto Medicinos dokumentų išrašo duomenimis, nuo 2015-01-05, kai pareiškėjas praėjo sveikatos patikrinimą, po kurio jam buvo leista vairuoti B kategorijos transporto priemones, į gydymo įstaigą dėl kairio kulno skausmo kreipėsi tik 2015-04-15. Šiame dokumente pareiškėją gydanti šeimos gydytoja duomenų apie paskirtus vaistus, tarp jų – ir skausmą mažinančius, kurie galėjo būti įsigyti ir naudoti 2015-03-27, nenurodė. Pareiškėjas kitokių duomenų apie iki 2015-03-27 jam nustatyta tvarka paskirtus ir įsigytus skausmą malšinančius vaistinius preparatus nepateikė. Teismas R. G. pateiktus duomenis apie 2015-05-28 atliktą injekciją į kairės kojos Achilo sausgyslę (131 b. l.) vertina kaip nepatvirtinančius pareiškėjo paaiškinimo apie 2015-03-27 jį ištikusį sveikatos sutrikimą.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių 6 punktas Panevėžio AVPK darbuotojus įpareigoja apie numatomą išvyką darbo metu į Panevėžio apskritį (išskyrus išvyką, reglamentuotą Panevėžio AVPK viršininko įsakymu) žodžiu informuoti tiesioginį vadovą arba jį pavaduojantį asmenį ir išvykti gavus žodinį sutikimą. Teismas, atsižvelgęs į šioje teisės normoje įtvirtintas nuostatas, daro išvadą, kad Panevėžio AVPK darbuotojas, nepriklausomai nuo išvykimo tikslų, apie darbo metu numatomą išvyką į Panevėžio apskritį, t. y. išvyką iš savo darbo vietos, privalo žodžiu informuoti tiesioginį vadovą arba jį pavaduojantį asmenį ir išvykti, tik gavęs žodinį sutikimą. Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių 24 punktas nustato, kad policijos įstaigos padaliniui skirtos policijos įstaigos transporto priemonės darbo valandomis naudojamos žodžiu suderinus su to padalinio vadovu arba bendra policijos įstaigoje nustatyta tvarka, o Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato transporto priemonių naudojimo taisyklių 23 punktas - kad Panevėžio AVPK padaliniui skirtos transporto priemonės darbo valandomis naudojamos, žodžiu suderinus su to padalinio vadovu. Teismas patikslina, kad Išvadoje nurodyto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2010 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 5-V-361 patvirtinto teisės akto pavadinimas yra Tipinės policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklės, kadangi Išvadoje nurodyto pavadinimo teisės aktas – Tipinės policijos įstaigų tarnybinių ir netarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklės – buvo pripažintas netekusiomis galios aukščiau nurodyto įsakymo 4-uoju punktu.
R. G. 2015-10-07 teismo posėdyje nurodė, kad jis 2015-03-27, apie 11 val. 19 min. iš savo darbo vietos išvyko tiek asmeniniais tikslais – norėjo Panevėžio AVPK buhalterijoje susipažinti su darbo laiko apskaitos žiniaraščiais ir patikrinti juose užfiksuotų duomenų teisingumą, tiek ir tarnybos tikslais - norėjo Logistikos skyriuje (pareiškėjo žodžiais - ūkio dalyje) pasitikslinti duomenis apie dienas, kuriomis naudojosi tarnybiniu automobiliu. Tačiau pareiškėjas nei skunde, nei teikdamas paaiškinimus teismo posėdyje nenurodė, kad jis apie išvykimą iš savo darbo vietos Panevėžio rajono PK buveinėje būtų žodžiu informavęs tiesioginę vadovę – Panevėžio rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininkę R. K. ir gavęs jos žodinį sutikimą išvykti ir suderinęs transporto priemonės naudojimą šiai išvykai. Išvados teiginys, kad R. G. pažeidė Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių 6 punktą, Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių 24 punktą ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato transporto priemonių naudojimo taisyklių 23 punktą, buvo įrodinėjamas Panevėžio rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininkės R. K. 2015-04-15 tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytais duomenimis (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 15 l.). Pareiškėjas šiuos duomenis vertino kaip neobjektyvius, tendencingus, kadangi tarp jo ir padalinio tiesioginės vadovės yra susiklostę konfliktiški santykiai. Tokius teiginius R. G. grindė Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-11-27 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl tarnybinės atsakomybės taikymo (108-110 b. l.). Teismas, įvertinęs šio rašto 5-ojo punkto „Dėl Panevėžio r. PK policijos pareigūnų R. K. ir R. G. nesutarimų“ turinį, sprendžia, kad jame pateikta informacija leidžia teigti apie tam tikrus nesutarimus, 2014 metais buvusius tarp pareiškėjo ir jo tiesioginės vadovės. Tačiau teismas pažymi, kad Policijos generalinis komisaras šiame rašte nurodė, jog policijos įstaigos struktūrinio padalinio vadovo teikiamas tarnybinis pranešimas apie pavaldinio galimai padarytą tarnybinį nusižengimą, kurio tikslas yra tarnybinio patikrinimo iniciavimas, negali būti pripažintas neteisėtu veiksmu, o atsižvelgus į tarnybos santykius reguliuojančius teisės aktus, toks tiesioginio vadovo reagavimas laikytinas leistinu. Be to, Policijos generalinis komisaras nurodė ir tai, kad Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos turimuose duomenyse apie pagal R. K. tarnybinius pranešimus atliktus ar atliekamus tarnybinius patikrinimus nėra vienareikšmiškų įrodymų, patvirtinančių, jog R. G. tiesioginė vadovė veikė piktnaudžiaudama savo tarnybine padėtimi ar tyčia nepagrįstai kaltino savo pavaldinį darant tarnybinius nusižengimus (109 b. l.). Vertindamas Panevėžio rajono PK Viešosios policijos skyriaus viršininkės R. K. 2015-04-15 tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kaip rašytinį įrodymą, teismas atsižvelgia į tai, kad tarnybinis patikrinimas, kurį užbaigus parengta Išvada buvo pagrindas priimti pareiškėjo ginčijamą Įsakymą, buvo pradėtas ne pagal pareiškėjo tiesioginės vadovės R. K., o pagal Panevėžio rajono PK viršininko D. P. tarnybinį pranešimą (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 1 l.). Be to, R. K. 2015-04-15 tarnybinį pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pateikė informaciją apie R. G. veikas, parengė ne savo iniciatyva, o tarnybinį patikrinimą atlikusio pareigūno nurodymu (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 14-15 l.). Teismas pažymi, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato transporto priemonių naudojimo taisyklių 23 punktas įpareigoja Panevėžio AVPK padalinio vadovus prižiūrėti tarnybines transporto priemones, jų statymą ir eksploatavimą bei kontroliuoti, ar transporto priemonės tarnybos tikslais naudojamos racionaliai ir ekonomiškai, o šių taisyklių 4.1 punktas įpareigoja užtikrinti, kad padalinyje naudojamos transporto priemonės būtų naudojamos tik Panevėžio AVPK uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti. Teismo vertinimu, tai reiškia, kad padalinio vadovas, vykdydamas jam pavestas pareigas, privalo pateikti turimą informaciją apie Panevėžio AVPK transporto priemonių naudojimą ne policijos įstaigos uždaviniams ir funkcijoms įgyvendinti.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, sprendžia, jog Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2014-11-27 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenys nėra pakankami teigti, kad R. K. elgėsi šališkai bei tendencingai ir 2015-04-15 tarnybiniame pranešime Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė neteisingus duomenis apie R. G. elgesį tarnyboje. Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas sprendžia, kad atliekant tarnybinį patikrinimą surinkti duomenys patvirtina Išvadoje suformuluotą teiginį, jog R. G., žodžiu neinformavęs, transporto priemonės naudojimo ir išvykimo nesuderinęs su savo padalinio vadovu bei negavęs jo žodinio sutikimo, 2015-03-27, nuo 11 val. 35 min. iki 13 val. 35 min. tarnybiniu automobiliu buvo grįžęs į savo gyvenamąją vietą, esančią Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), ir tokiais veiksmais pažeidė Tipinių policijos įstaigų transporto priemonių naudojimo taisyklių 24 punktą, Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato transporto priemonių naudojimo taisyklių 23 punktą ir Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato vidaus tvarkos taisyklių 6 punktą.
Be to, atsižvelgus į byloje nustatytą faktinių aplinkybių visetą, daroma išvada, kad Išvadoje pagrįstai konstatuota, jog R. G. savo veiksmais nesilaikė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų, įpareigojančių valstybės tarnautojus, tarp jų - ir statutinius valstybės tarnautojus, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų (1 punktas), šiame įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių (5 punktas), valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (6 punktas) bei Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2004 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. V-347, 3 punkto nuostatos, jog tarnyba policijoje grindžiama atsakomybės principu.
Pareiškėjas R. G. teigė, kad atliekant tarnybinį patikrinimą buvo pažeistas Aprašo 19.1 punktas, įtvirtinantis tikrinamo pareigūno teisę teikti paaiškinimus ir įrodymus.
Tarnybinio patikrinimo medžiaga patvirtina, kad R. G., 2015-04-14, 8 val. 45 min. įteikus Pranešimą dėl tarnybinio nusižengimo, buvo pasiūlyta iki 2015-04-16 pateikti paaiškinimą (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 3 l.). Teismas sprendžia, kad nustatytas terminas buvo pakankamas, kad pareigūnas galėtų pateikti paaiškinimą dėl pranešime apibrėžto tarnybinio nusižengimo aplinkybių. Byloje nustatyta, kad atliekant tarnybinį patikrinimą, pareiškėjas paaiškinimo dėl tarnybinio nusižengimo nepateikė. R. G. paaiškino, kad pasinaudoti Aprašo 19.1 punkte įtvirtinta teise sutrukdė 2015-04-15 prasidėjęs jo nedarbingumas ir nuo 2015-05-04 prasidėjusios kasmetinės atostogos. Spręsdamas dėl tokių pareiškėjo teiginių, teismas atsižvelgia į tai, kad teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus yra tikrinamo pareigūno teisė, tačiau pareigūnas šia teise privalo naudotis sąžiningai ir elgtis aktyviai, savo teises ginti rūpestingai. Bylos duomenimis, pareiškėjas priėmime pas šeimos gydytoją lankėsi 2015-04-15, 13 val. 30 min., o 2015-04-21 – dėl siuntimo specialisto konsultacijai (126 b. l., Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 19 l.). Teismo vertinimu, šie duomenys leidžia teigti, kad pareiškėjas, siekdamas efektyviai apginti savo teises ir teisėtus interesus, turėjo galimybę pasirūpinti paaiškinimo parengimu ir per tikrintojo nustatytą terminą ar per kitą kuo trumpesnį terminą paštu ar kitomis ryšio priemonėmis pateikti paaiškinimą dėl jam pateikto kaltinimo padarius tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjas nurodė, kad teise pateikti paaiškinimą pasinaudojo, tik 2015-06-06 per pašto įstaigą išsiųsdamas savo tarnybinį pranešimą Panevėžio AVPK viršininkui (13-25 b. l.). Teismas pareiškėjo pasyvumą tarnybinio patikrinimo metu vertina kaip laisva valia pasirinktą elgesio modelį ir sprendžia, kad aplinkybė, jog R. G. nepateikė paaiškinimo nesutrukdė tarnybinio patikrinimo metu nustatyti ir ištirti svarbias faktines tarnybinio nusižengimo aplinkybes ir nepadarė įtakos skirtos nuobaudos pagrįstumui bei teisėtumui. Darydamas šią išvadą teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, pateiktus vertinant dėl paaiškinimo pateikimo termino ir pateikti paaiškinimą sutrukdžiusių priežasčių (2005 m. vasario 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A7-146/2005).
Aprašo 22 punktas nustato, kad tikrintojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 30 dienų, neįskaitant laiko, per kurį tikrinamas pareigūnas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o esant svarbioms aplinkybėms, tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų. Teismo vertinimu, Aprašo 22 punktas įpareigoja tikrintoją nevilkinti tarnybinio nusižengimo tyrimo, taip užtikrinant tarnybinę drausmę ir tarnybinių nusižengimų prevenciją. Teismo vertinimu, pagal suformuotą teisminę praktiką, tarnybinio patikrinimo termino pratęsimas vertinamas kaip išimtis, o ne bendra taisyklė. Todėl tik išimtinais atvejais ir dėl svarbių priežasčių įgaliotas pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad Apraše įtvirtintos nuostatos, jog tarnybinį patikrinimą atlikti pavedęs pareigūnas gali pratęsti tarnybinio patikrinimo terminą dar iki 30 dienų, lingvistinė analizė bei tai, kad šioje teisės normoje nėra įvardintas išsamus ir detalus aplinkybių, kurioms esant terminas gali būti pratęsiamas, sąrašas, leidžia daryti išvadą, kad tarnybinio patikrinimo atlikimo termino pratęsimas ir šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių įvertinimas, pripažįstant minėtas aplinkybes svarbiomis arba nesvarbiomis, yra tarnybinį patikrinimą atlikti pavedusio pareigūno diskrecijos teisė (2012 m. kovo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A520-1994/2012).
Remdamasis tuo, kas buvo nurodyta, teismas kaip nepagrįstus vertina pareiškėjo teiginius, kad Apraše įtvirtintos procedūrinės taisyklės buvo pažeistos tuo, kad tarnybinis patikrinimas buvo atliktas operatyviai ir Išvada surašyta per 14 dienų, nors tikrintojas turėjo teisę tarnybinio patikrinimo terminą pratęsti iki 30 dienų.
Principines nuostatas, kuriomis vadovaujamasi skiriant tarnybines nuobaudas, nustato Statuto 26 straipsnio 1 dalis ir Aprašo 5 punktas. Statuto 26 straipsnio 1 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Korupcijos prevencijos įstatyme ar į Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Aprašo 5 punktas nurodo, jog skiriant tarnybines nuobaudas, atsižvelgiama į padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, padarymo priežastis, nusižengusiojo kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, taip pat ankstesnę pareigūno tarnybą ir kitas aplinkybes (5.2 punktas); už tyčinį tarnybinį nusižengimą skiriama griežtesnė tarnybinė nuobauda negu už tarnybinį nusižengimą dėl neatsargumo ar aplaidumo (5.3 punktas); atsakomybė yra didesnė, jeigu tarnybinis nusižengimas padaromas pavaldžiam pagal pareigas valstybės tarnautojui ar darbuotojui, dirbančiam pagal darbo sutartį (5.4 punktas). Teisminėje praktikoje suformuluotas aiškinimas, pagal kurį, tarnybiniai nusižengimai vertinami ir tarnybinės nuobaudos už juos yra skiriamos atsižvelgiant į kiekvienu konkrečiu atveju nustatytų aplinkybių visumą, tarnybinės nuobaudos privalo atitikti bendriesiems tarnybinių nuobaudų skyrimo principams bei teisingumo ir protingumo kriterijams (2009 m. gruodžio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-146-1366/2009, 2007 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-11- 319/2007).
Įvertinus Išvadoje nurodytus motyvus, dėl kurių buvo siūloma R. G. skirti tarnybinę nuobaudą – papeikimą, daroma išvada, kad, visų pirma, buvo atsižvelgta į tai, jog pareiškėjas tarnybinį nusižengimą įvykdė tyčia, taip pat į tai, kad per 2014 m. gegužės mėn. – 2015 m. sausio mėn. laikotarpį dėl pareiškėjo tarnybinės veiklos buvo atlikti 3 tarnybiniai patikrinimai, tačiau jam tarnybinės nuobaudos nebuvo skirtos. R. G. elgesys 2014-11-06 buvo svarstytas Pareigūnų etikos komisijoje, kuri pareiškėjui taikė poveikio priemonę – įspėjo dėl neetiško elgesio, be to, pareiškėjas buvo du kartus įspėtas laikytis teisės aktų reikalavimų. Teismas sprendžia, kad Išvadoje yra išanalizuoti tarnybinio patikrinimo metu surinkti R. G. tarnybinę veiklą ir asmenines savybes apibūdinantys duomenys bei juos patvirtinantys dokumentai. Įvertinus šiuos duomenis, daroma išvada, kad nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas apibūdinamas išimtinai tik kaip gerai ar labai gerai tarnybines pareigas atliekantis, pareigingas, drausmingas ar pasižymintis etišku elgesiu vidaus tarnybos pareigūnas. Panevėžio rajono PK viršininkas charakteristikoje nurodė, kad nors R. G. galiojančių tarnybinių nuobaudų neturi, tačiau anksčiau buvo baustas 6 kartus, jam trūksta savikritiškumo, tarnybinėje veikloje – motyvacijos, pareiškėjas turi elgesio problemų bendraudamas su kolegomis (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 4 l.). Charakteristikoje nurodytas aplinkybes apie anksčiau R. G. taikytą tarnybinę atsakomybę patvirtina išrašo iš asmens bylos duomenys (Tarnybinio patikrinimo medžiaga, 6-7 l.).
Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, daroma išvada, kad Panevėžio AVPK viršininkas turėjo faktinį ir teisinį pagrindą spręsti, kad tarnybinės nuobaudos tikslai R. G. atžvilgiu gali būti pasiekti skiriant jam tarnybinę nuobaudą – papeikimą. Teismo vertinimu, parenkant pareiškėjui tarnybinę nuobaudą, buvo laikomasi bendrųjų tarnybinių nuobaudų skyrimo principų, teisingumo ir protingumo kriterijų, o paskirta tarnybinė nuobauda atitinka padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, nusižengusiojo pareigūno asmenybę ir jo kaltės laipsnį.
Apibendrinus byloje nustatytas faktines aplinkybes ir įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, daroma išvada, kad Apraše įtvirtintų taisyklių, skirtų užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, Vidaus tarnybos statuto 26 straipsnio ir Tvarkos aprašo 5 punktų pažeidimų nenustatyta. Dėl šios priežasties pagrindo tenkinti R. G. skundą nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo R. G. skundą dėl įsakymo skirti tarnybinę nuobaudą panaikinimo atsakovui Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.