- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-10-27
- Bylos Nr.
- AS-438-379-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Romanas Klišauskas (pran.), Sigita Rudėnaitė
- Pareiškėjas
- I.Ž.
- Atsakovas
- Panevėžio miesto savivaldybei
- Kategorijos
- 50.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Sigitos Rudėnaitės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I.Ž. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos I.Ž. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja I.Ž. su skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Panevėžio miesto savivaldybės 167477,09 Lt padarytos turtinės žalos atlyginimui ir 30000 Lt neturtinės žalos atlyginimui.
Skunde nurodė, jog ji žalą patyrė dėl to, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2005 m. sausio 6 d. sprendimu buvo panaikinta sutartis tarp Panevėžio miesto savivaldybės ir pareiškėjos dėl negyvenamųjų patalpų 42,5 m² pardavimo, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžyje.
II.
Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. gegužės 24 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos I.Ž. skundą atsakovui Panevėžio miesto savivaldybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas konstatavo, jog pareiškėjos reikalavimas atlyginti žalą dėl patalpų pardavimo kilęs iš civilinių teisinių santykių tarp ginčo šalių, kurie susiklostė dėl savivaldybei priklausiusio turto pardavimo, o ne viešojo administravimo srityje. Savivaldybė kaip, viešasis subjektas, vykdo dvejopas funkcijas, t.y. valdžios funkcijas, ir dalyvaudama privatinės teisės reguliuojamuose civiliniuose teisiniuose santykiuose, kaip civilinių teisinių santykių dalyvis lygiais pagrindais su kitais civilinių santykių subjektais. Dėl šios priežasties teismas pasiūlė pareiškėjai su ieškiniu kreiptis į Panevėžio miesto apylinkės teismą.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėja prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartį ir perduoti bylą Panevėžio apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Atskirajame skunde nurodo, kad atsakovas – Panevėžio miesto savivaldybė – vykdydama savivaldybės funkcijas, numatytas Vietos savivaldos įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, 5 straipsnyje ir kituose straipsniuose, įstatymuose bei poįstatyminiuose aktuose, aukcione pardavė turtą, kuris nebuvo jo nuosavybėje pareiškėjai, todėl pažeidė Civilinio kodekso 6.271 straipsnį ir privalo pareiškėjai atlyginti žalą. Pareiškėja atkreipia dėmesį, jog Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nurodo, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti savivaldybė. Tuo tarpu Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės, neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje atlyginimo. Todėl Panevėžio apygardos administracinis teismas 2006 m. birželio 24 d. nutartyje netinkamai taikė minėto straipsnio nuostatas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos gali būti atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, Civilinio proceso kodekso 22 straipsnis). Taigi bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį.
Pagal Civilinio kodekso 2.34 ir 2.36 straipsnius, valstybė, savivaldybė ir jų institucijos, kaip viešieji juridiniai asmenys, be viešojo administravimo veiklos, gali užsiimti ūkine komercine veikla ir būti civilinių teisinių santykių dalyvės lygiais pagrindais kaip ir kiti šių santykių dalyviai. Todėl jei ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, tai nepriklausomai nuo to, jog viena šio ginčo šalimi yra valstybės ar savivaldybės institucija, jis laikomas civiliniu ir nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme.
Iš bylos medžiagos matyti, kad nors pareiškėja kreipėsi į teismą dėl viešojo administravimo subjekto – Panevėžio miesto savivaldybės – veiksmais padarytos žalos atlyginimo, tačiau teisiniai santykiai, iš kurių kyla ginčas, laikytini civiliniais teisiniais santykiais, reglamentuojamais privatinės teisės normų.
Pažymėtina, jog atsakovas atlikdamas veiksmus, iš kurių pareiškėja kildina jai padarytą žalą (parduodamas rūsio patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Panevėžyje) nevykdė viešojo administravimo, o dalyvavo civiliniuose teisiniuose santykiuose, vykdydamas disponavimo jam perduotu nekilnojamuoju turtu funkcijas, kurias pavedė atlikti Vietos savivaldos įstatymo 7 straipsnio 15 punktas ir 8 straipsnio 9 punktas. Todėl tarp atsakovo ir pareiškėjos susiklostę teisiniai santykiai dėl nekilnojamojo turto pardavimo nebuvo pagrįsti subjektų pavaldumu ir yra reguliuojami privatinės teisės normomis. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog ginčas dėl atsakovo veiksmų, susijusių su rūsio patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pardavimo teisėtumu, kaip nurodo pati pareiškėja, buvo nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (b.l. 2-4).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje. Tačiau, kaip jau buvo konstatuota, šiuo atveju atsakovas atlikdamas veiksmus, iš kurių pareiškėja kildina jai padarytą turtinę bei neturtinę žalą, veikė kaip civilinių teisinių santykių subjektas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pareiškėjos keliamas ginčas nelaikytinas ginču dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 22 straipsnį ginčus, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, bankroto, restruktūrizavimo ir kitų privatinių teisinių santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teismai. Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalį administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Kadangi pareiškėjos skunde reiškiami reikalavimai yra susiję su turtinės bei neturtinės žalos, padarytos civilinių teisinių santykių srityje, atlyginimo klausimu, byla pagal pareiškėjos skundą nagrinėtina bendrosios kompetencijos teisme pagal atsakovo buvimo vietą (Civilinio proceso kodekso 29 straipsnis).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, o Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartis paliekama galioti nepakeista.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos I.Ž. atskirąjį skundą atmesti.
Panevėžio apygardos administracinio teismo 2006 m. gegužės 24 d. nutartį palikti galioti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.