- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-07-18
- Bylos Nr.
- 1-2591-957/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-28681-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius
- Kaltinamasis
- M. U.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 3-ojo skyriaus prokurorės Ingridos Gureckienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su baudžiamąja byla, kurioje M. U., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) staliumi-baldininku, teistas Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį (paskirta 20 MGL (760 Eur) dydžio bauda), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
M. U. 2018 m. birželio 17 d., apie 0.11 val., Vilniuje, Ateities gatvėje, ties pastatu Nr. 23, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Volvo V70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (alkoholio kiekio matuokliu Drager Alcotest 7510 nustatytas 2,24 promilių girtumas), taip padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Kaltinamasis M. U. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad jis 2018 m. birželio 16 d., vakare atvažiavo į servisą, kuris yra Vilniuje, A. Šleževičiaus gatvėje (tikslaus adreso nežino). Atvažiavo automobiliu „Volvo V70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuris priklauso jo žmonos sesei A. K. Šis automobilis jam buvo perduotas, kad jis jį pataisytų. Servise su draugu išgėrė vieną litrą viskio. Po kurio laiko nutarė važiuoti namo už 1 km. Sėdo į automobilį „Volvo“ prie vairo ir pamena, kad atbulas išvažinėjo iš serviso. Kas vyko toliau, kaip važiavo, kaip atsitrenkė į bortą, neprisimena. Toliau pamena, kad jau stovi gatvėje prie sudaužyto „Volvo“ automobilio, o tada atvažiuoja policijos pareigūnai. Pareigūnai padavė jam alkotesterį ir jis sutiko papūsti į jį. Kiek pripūtė, nepamena. Taip pat neprisimena, kad jį vežė į Priklausomybės ligų centrą, kur atsisakė duoti kraujo mėginį tyrimui atlikti. Jam įteikto pranešimo apie įtarimą pagal BK 281 straipsnio 7 dalį esmę suprato, savo kaltę pripažįsta pilnai, gailisi (b. l. 47).
Liudytoja O. B. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 17 d., maždaug apie 0.05 val., būdama namie, kai dar nemiegojo ir kartu su sūnumi žiūrėjo televizorių, išgirdo garsų trenksmą. Pagalvojo, kad kelio važiuojamojoje dalyje su kažkuo susidūrė koks nors sunkvežimis. Jos sūnus iš karto pašoko nuo vietos ir pasižiūrėjo pro langą į jų kiemą. Tuoj pat jis pasakė, kad tai jų kieme atsitrenkė automobilis. Ji priėjo prie jo irgi pasižiūrėti pro langą. Jiems žiūrint pro langą, pamatė, kaip iš automobilio „Volvo“, pilkos spalvos, valstybinių numerių neprisimena, iš vairuotojo vietos išlipo vyras, apie 30-40 metų amžiaus, apsirengęs žalsvos spalvos marškinėliais ir kelnėmis, tamsesnės spalvos (rudos arba pilkos). Jam išlipus, pamatė, kad šis buvo visiškai girtas, šis visas svirduliavo. Automobilyje „Volvo“ daugiau nieko nebuvo. Jie gyvena pirmame aukšte, kiemas gerai apšviečiamas, todėl aiškiai matė ir vyrą, išlipusį iš „Volvo“ automobilio vairuotojo vietos, ir tai, kad daugiau žmonių automobilyje nebuvo. Norėdami įsitikinti, kad nebuvo apgadintas jų automobilis, kuris stovėjo priparkuotas šalia „Volvo“ automobilio, jie su sūnumi išėjo iš namų į lauką. Kai jie išėjo į lauką, pamatė, kad prie „Volvo“ automobilio ir jo vairuotojo jau priėjo žmonės (vyras ir moteris), gyvenantys sekančiame nuo jų name. Šitie žmonės klausinėjo šio, kas atsitiko, kaip šis vairavo. Vairuotojas atsakė, kad atsitrenkė į bordiūrą. Vyras buvo neramus, nepastovėjo vietoje, tai lipo į automobilį, tai lipo iš jo, tai kažką darė su nulūžusiu automobilio ratu, po to kažkam skambino, prašė, kad grįžtų, kad padarė avariją, po to skambino kažkur ir kvietė tralą. Nuo vyro sklido stiprus alkoholio kvapas, šis negalėjo stovėti tiesiai, net laikydamasis už automobilio durų svirduliavo, buvo visiškai neadekvatus. Lauke prie girto vairuotojo pradėjo rinktis daugiau žmonių. Viena iš kaimynių, irgi išėjusi po trenksmo į lauką, vardu J., iškvietė policiją į įvykio vietą. Nuo to momento, kai ji pirmą kartą pro savo langą pamatė „Volvo“ automobilio vairuotoją, išlipantį iš automobilio, iki policijos pareigūnų atvykimo, vyras jokių alkoholinių gėrimų nevartojo, net neturėjo jokių butelių su alkoholiu ar kokiu kitokiu skysčiu. Policijos pareigūnams atvažiavus, „Volvo“ vairuotojas bandė automobilio raktus įkišti į rankas kitiems į įvykio vietą atėjusiems vyrams, prašydamas pasakyti, kad tai šie vairavo, bet nei vienas iš šių nesutiko. Pareigūnai pasiūlė „Volvo“ automobilio vairuotojui papūsti į alkotesterį, šis ramiai sutiko ir pripūtė 2,24 promiles. Bet vėliau, kai buvo įsodintas į policijos automobilį, vyras pasidarė agresyvus, beldėsi į automobilio stiklus, bandė rūkyti policijos automobilyje. Kai šis buvo išvežtas, jie nuėjo namo. Jie apžiūrėjo visus šalia stovėjusius priparkuotus automobilius, nei jų automobilis, nei koks kitas apgadinti nebuvo (b. l. 20).
Liudytoja J. M. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 17 d., apie 0.05 val., būdama namie, kai dar nemiegojo ir kartu su vaikais žiūrėjo televizorių, išgirdo garsų trenksmą. Pašoko ant kojų ir nuskubėjo prie lango. Pro langą pamatė kieme stovintį automobilį „Volvo“, tamsios, atrodo, tamsiai pilkos, spalvos. Iš šio automobilio iš vairuotojo vietos, jai matant, išlipo vyras, apsirengęs kažkaip pilkšvai, tiksliai neprisimena. Daugiau žmonių iš automobilio nelipo, „Volvo“ vairuotojas buvo vienas. Šitas vyras, išlipęs iš savo automobilio, nuėjo apie 2 metrus į šoną ir sustojo priešais savo automobilį, ties jo kairiąja puse, tada paėmė telefoną ir pradėjo kažkam skambinti. Ji matė, kad eidamas vyras svirduliuoja, jo judesiai buvo nekoordinuoti, todėl įtarė, kad jis neblaivus. Iš viršaus (ji gyvena 5 aukšte) matė, kad automobilio „Volvo“ priekinis kairys ratas kažkaip nelygiai stovi, įtarė, kad jis gali būti išlūžęs. Kitų automobilio apgadinimų ji nematė. Matė į kiemą išėjusią kaimynę O. iš pirmo aukšto. Ši į lauką išėjo maždaug po 2-3 minučių po to, kai ji išgirdo trenksmą ir pasižiūrėjo pro langą. Tai matydama, nutarė ir ji išeiti į lauką. Kai išėjo į lauką, prie „Volvo“ automobilio ir jo vairuotojo, be O., dar buvo priėję vyras ir moteris iš kito šalia jų esančio namo. Jie, kaip ir O., išėjo patikrinti, ar nebuvo apgadintas šių automobilis. Šių automobiliai apgadinti nebuvo. Girdėjo, kaip vyras ir moteris iš kito namo pasakojo, jog „Volvo“ vairuotojas sakė šiems, kad ką tik išvažiavo iš netoli nuo jų esančio serviso. Šie taip pat pasakojo, kad „Volvo“ vairuotojas bandė įkišti automobilio raktus vyrui iš kaimyninio namo į rankas. Ji savo telefone surinko Nr. 112 ir iškvietė policijos pareigūnus. Nuo to momento, kai ji pirmą kartą pamatė pro savo langą „Volvo“ automobilio vairuotoją, išlipantį iš automobilio, iki policijos pareigūnų atvykimo, vyras jokių alkoholinių gėrimų, jai matant, nevartojo, net neturėjo jokių butelių su alkoholiu ar kokiu kitokiu skysčiu. Atvykę policijos pareigūnai įsodino „Volvo“ automobilio vairuotoją į savo automobilį. Po kurio laiko išgirdo, kaip pareigūnas pasakė, jog „Volvo“ vairuotojas atsisakė pūsti į alkotesterį ir kad veš jį į Priklausomybės ligų centrą. Dar po kurio laiko vienas iš pareigūnų pasakė jiems, kad vyras vis dėl to papūtė į alkotesterį ir pripūtė 2,24 promiles. Jie, t. y. įvykio liudininkai, parašė paaiškinimus ir policijos pareigūnai išvežė „Volvo“ vairuotoją. Daugiau neturi ką pridurti (b. l. 23).
Liudytoja I. L. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 17 d., apie 0.05 val., būdami su vyru namie jų virtuvėje, išgirdo garsų trenksmą. Vyras pasižiūrėjo pro virtuvės langą, o ji tuo pat metu pro svetainės langą (virtuvė ir svetainės kambarys sujungti). Jai pasirodė, kad netoliese esančioje aikštelėje kažkoks automobilis važinėjo vietoje ratais (piešė saulutes) ir atsitrenkė į kitus priparkuotus automobilius. Sekantį momentą išgirdo kažką sakantį: „Reikia pagalbos“. Su vyru nutarė nusileisti ir pasižiūrėti kas įvyko. Kai jie išėjo į lauką, pamatė netoli jų namo stovintį automobilį „Volvo“, pilkos spalvos, su išlaužtais priekiniais ratais ir išbarstytais visokiais geležiukais (įvairiomis detalėmis) prie jo. Šalia automobilio, prie jo išlaužto priekinio dešinio rato, sėdėjo pritūpęs vyras ir su kažkuo šnekėjo telefonu. Ji girdėjo, kaip jis sakė į telefono ragelį: „T., ateik, padėk“. Nieko kito prie „Volvo“ automobilio arba jame nebuvo. Visą tai matydamas, jos vyras ėjo po aikštelę ir apžiūrėjo priparkuotus automobilius, ar jie neapgadinti. Ji liko stovėti netoli „Volvo“ automobilio. Tada prie „Volvo“ tupėjęs vyras atkreipė į ją dėmesį ir gana grubiai paklausė, ar ji kvies policiją. Atsakė, kad nieko nekvies. Ji matė, kad šiek tiek toliau, šalia gretimo namo, taip pat stovi žmonės ir stebi „Volvo“ automobilį ir šalia jo esantį vyrą. Kažkas iš šių iškvietė policiją. Kai grįžo jos vyras, jie pradėjo bendrauti su prie „Volvo“ automobilio stovėjusiu vyru. Pamatė, kad šis visiškai girtas, nuo šio sklido stiprus alkoholio kvapas, šio judesiai buvo nekoordinuoti, šis taip svirduliavo, kad vos negriuvo. Jos vyras paklausė, kaip šis vairuoja automobilį tokioje būklėje. Į tai „Volvo“ vairuotojas atsakė, kad šiam buvo arti, kad šis ką tik išvažiavo iš šalia esančio serviso ir parodė į servisą, esantį maždaug 20-30 m atstumu nuo aikštelės. Po šito „Volvo“ automobilio vairuotojas pabandė įkišti jos vyrui į rankas raktą nuo „Volvo“ automobilio ir pasiūlė pasakyti atvykstantiems policijos pareigūnams, kad tai jos vyras vairavo šio automobilį ir padarė eismo įvykį. Jos vyras nesutiko, pasakė, kad jis ir pats išgėręs ir neturi teisių vairuoti. Tada „Volvo“ vairuotojas pasiūlė pasakyti pareigūnams, kad tai ji vairavo šio automobilį. Ji atsisakė, pasakė, kad irgi neturi teisės vairuoti. Į tai „Volvo“ vairuotojas atsakė, kad tai nesvarbu, kad jie gali pasakyti pareigūnams, kad šis jos paprašė priparkuoti šio automobilį ir ji, nors teisės vairuoti neturi, sutiko ir padarė eismo įvykį. Ji nesutiko. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Šie paprašė „Volvo“ vairuotojo pateikti dokumentus, vairuotojas atsakė, kad jokių dokumentų neturi. Tada šiam buvo pasiūlyta papūsti į alkotesterį ir šis atsisakė. Po šito pareigūnai nuvedė vyrą prie savo automobilio ir įsodino į jį. Po kurio laiko vienas iš pareigūnų pranešė, kad „Volvo“ vairuotojas papūtė į alkotesterį ir pripūtė 2,24 promiles. Jie surašė paaiškinimus ir pareigūnai leido grįžti namo pas vaikus. Pro buto langą matė, kad pareigūnai dar kurį laiką buvo kieme ir po to išvažiavo. Daugiau neturi ką pridurti (b. l. 25).
Liudytojas M. L. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. gegužės 17 d., apie 0.05 val., būdami su žmona namie jų virtuvėje, išgirdo garsų trenksmą. Jis pasižiūrėjo pro virtuvės langą. Tačiau nieko nematė dėl medžių, užstojusių jam vaizdą. Išgirdo, kad kažkas šaukia: „Padėkite! Padėkite!“, todėl jie su žmona iš karto išėjo iš buto ir nuėjo į lauką pasižiūrėti, kas atsitiko, kam reikia pagalbos. Kai jie išėjo į lauką, pamatė Šleževičiaus gatvėje, ties Ateities g. (duomenys nekelbtini) namu, stovintį automobilį „Volvo“, tamsios spalvos, kurio priekiniai ratai buvo išlaužti ir tai aiškiai matėsi. Šalia šio automobilio stovėjo visiškai girtas vyras. Šis visas svirduliavo, vos galėjo pastovėti, net vieną kartą jis pagavo šį, kai šis jau krito ant žemės. Vyro kalba buvo nerišli, visi veiksmai nekoordinuoti, nuo šio sklido stiprus alkoholio kvapas. Daugiau žmonių, be šito girto vyro, nei automobilyje „Volvo“, nei prie jo nebuvo. Kai jie su žmona priėjo prie girto vyro, šis iš karto pradėjo jų prašyti, kad nekviestų policijos. Jie su žmona savo telefonus buvo palikę namuose, todėl atsakė šiam, kad policijos iškviesti negali. Tada jis nuėjo apžiūrėti kitų automobilių, norėdamas įsitikinti, kad jie neapgadinti. Tai padarė todėl, kad toje vietoje jų kaimynai, su kuriais jie palaiko gerus santykius, dažnai priparkuoja savo automobilius. Įsitikinęs, kad kiti automobiliai neapgadinti, grįžo prie girto vyro ir žmonos. Jam priėjus prie girto vyro, šis pradėjo kišti jam į rankas automobilio „Volvo“ raktus (atrodo, jis turėjo 2-jų ar 3-jų raktų ryšulį) ir prašė pasakyti atvažiuosiantiems policijos pareigūnams, kad tai jis vairavo automobilį „Volvo“. Jis griežtai atsisakė, pasakydamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones. Tada šis pasiūlė pasakyti pareigūnams, kad jo žmona vairavo „Volvo“ automobilį. Jis supyko ir pasakė, kad to tikrai nebus. Tada šis paprašė jo padėti šiam nustumti nuo kelio automobilį „Volvo“, kol neatvažiavo policijos pareigūnai. Jis šiam atsakė, kad to padaryti neįmanoma, nes išlūžusi priekinė ašis, kad automobilis net nepajuda iš vietos. Per visą tą laiką, kol jie bendravo ir buvo šalia girto vyro, šis kelis kartus kažkam skambino ir prašė, kad tas, kuriam šis skambino, ateitų ir padėtų šiam. Jam atrodo, kad tą žmogų, kuriam šis skambino, šis vadino T. arba D. Netrukus atvažiavo policijos pareigūnai. Girtas vairuotojas iš karto pareiškė pareigūnams, kad tai ne šis vairavo, o kas vairavo, šis nežino. Vienas iš pareigūnų įsodino šį į tarnybinį automobilį, o kitas liko bendrauti su jais ir su kitais liudytojais, kurie po trenksmo taip pat išėjo į lauką, tik stovėjo šiek tiek toliau nuo „Volvo“ automobilio ir nuo jo vairuotojo. Jo žmona ir kitos moterys surašė paaiškinimus, kuriuos perdavė policijos pareigūnams. Nori pabrėžti, kad, kai jie išėjo į lauką ir pamatė girtą vyrą prie automobilio „Volvo“, iki pat policijos atvykimo, šitas girtas vyras jokio alkoholio ar kokio kito skysčio negėrė, šis net neturėjo jokio butelio su kokiu nors skysčiu. Daugiau neturi ką pridurti (b. l. 28).
Liudytojas A. Š. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. birželio 17 d., apie 0.14 val., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu S. T., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo buvo gautas pranešimas apie tai, kad Ateities g. (duomenys neskelbtini), šalia M. Šleževičiaus. g., automobilis „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atsitrenkė į šaligatvio bortą, išlipęs iš jo vairuotojas visiškai neblaivus. Pranešėja girdėjo, kaip vairuotojas kažkam skambina, kad padėtų. Atvykę minėtu adresu pamatė važiuojamojoje dalyje stovintį automobilį „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kurio priekinis kairys ratas buvo išlaužtas, šalia automobilio stovėjo vyras. Išlipo iš savo tarnybinio automobilio ir priėjo prie vyro. Vyras buvo neblaivus, nuo šio sklido stiprus alkoholio kvapas, šio judesiai buvo nekoordinuoti. Vėliau paaiškėjo, kad tai buvo M. U., gimęs (duomenys neskelbtini). Kai paklausė kas atsitiko, šis atsakė, kad nežino, kad tai ne jo automobilis, kad šis nevairavo. Netoli nuo M. U. stovėjo mergina, vėliau paaiškėjo, kad tai I. L. ir jos vyras M. L. Šie paaiškino, kad, būdami prie namo, išgirdo garsų trenksmą (stiprų smūgį) ir išėję į Šleževičiaus g. (šalia Ateities g. (duomenys neskelbtini) namo) pamatė sudaužytą automobilį „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), šalia jo buvo girtas vairuotojas, kuris, pamatęs atvažiuojantį policijos ekipažą, pradėjo sakyti jos vyrui M. L., kad M. pasakytų pareigūnams, jog tai šis vairavo automobilį „Volvo“. M. U. paprašius pateikti visus dokumentus, pastarasis kategoriškai atsisakė, keikdamasis necenzūriniais žodžiais. M. U. buvo agresyvus, todėl buvo įsodintas į tarnybinį automobilį, į sulaikytiems asmenims skirtą vietą. Jį įsodinus į automobilį, prie jų priėjo dar dvi moterys – O. B. ir J. M., jos paaiškino, kad, būdamos savo butuose, išgirdo garsų trenksmą lauke, pažiūrėjusios pro langą pamatė stovintį apgadintą automobilį „Volvo“, iš kurio iš vairuotojo vietos netrukus išlipo visiškai girtas jo vairuotojas, vyras svirduliavo į šonus. Jokie kiti žmonės iš automobilio nelipo, „Volvo“ automobilio vairuotojas buvo vienintelis žmogus, kuris išlipo iš automobilio. Jos iškart pranešė policijai apie įvykį. Moterys išėjo į lauką pasižiūrėti, ar „Volvo“ vairuotojas neapgadino kitų automobilių. Jos parašė paaiškinimus atvykusiems į įvykio vietą policijos pareigūnams. Vairuotojui M. U. buvo pasiūlyta papūsti į alkotesterį. Iš pradžių vairuotojas atsisakė papūsti, po to papūtė ir pripūtė 2,24 promiles. Vairuotoją M. U. jie pristatė į Priklausomybės ligų centrą kraujo mėginiui paimti. Tačiau Priklausomybės ligų centre vairuotojas M. U. atsisakė duoti kraujo, dėl to gydytojai surašė apžiūros aktą. Po šito vairuotojas buvo pristatytas į Kelių policijos valdybą procesiniams veiksmams su šiuo atlikti. Automobilį „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kelių patrulių ekipažas, atvykęs į įvykio vietą jiems padėti, uždarė saugomoje automobilių aikštelėje (b. l. 30).
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 2-o būrio vyriausiojo patrulio A. Š. 2018 m. birželio 17 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad jame nurodytos aplinkybės yra iš esmės analogiškos jo apklausos metu nurodytoms aplinkybėms (b. l. 6).
Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2018 m. birželio 17 d., apie 0.14 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad šalia M. Š. g. automobilis „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudė šaligatvį, išlipęs vairuotojas visiškai neblaivus. Pranešėja girdėjo, kaip vaikinas kažkam skambino, kad padėtų (b. l. 4).
Iš alkotesterio Draeger Alcotest 7510 (ARK B0131) rodmenų matyti, kad 2018 m. birželio 17 d., 0 val. 30 min. 22 sek. M. U. nustatytas 2,24 prom. girtumas (b. l. 50).
Iš patikros sertifikato Nr. 0801281 kopijos matyti, kad alkotesterio Alcotest 7510 Nr. ARKB-0131 patikra galioja iki 2018 m. rugsėjo 9 d. (b. l. 51).
Iš medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyto alto Nr. 173 matyti, kad į Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Ambulatorinį skyrių 2018 m. birželio 17 d., 1.05 val. atvykęs M. U. buvo neblaivus, neblaivumo laipsnis nenustatytas, nes tikrintis atsisakė (b. l. 52).
Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad automobilio „Volvo V70 2.4D“ (2003 m.) kaina su PVM yra 2710 eurų (2018 m. birželio mėn. leidinys) (b. l. 14).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Volvo V70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas nuo 2016 m. kovo 15 d. yra A. K. (b. l. 16).
Motyvuojamoji dalis
M. U. nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą sprendžia, kad M. U. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, visiškai įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
Pažymėtina, jog pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Kaltinamasis M. U. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 7 dalyje, pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. birželio 16 d., vakare, servise, esančiame Vilniuje, A. Šleževičiaus gatvėje, jis su draugu išgėrė vieną litro viskio, po kurio laiko nutarė važiuoti namo, sėdo į automobilį „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), išvažinėjo iš serviso. Kaltinamojo teigimu, kas vyko toliau, kaip važiavo, atsitrenkė į bortą, jis nepamena. Pamena, kad atvažiavo policijos pareigūnai ir alkotesterio pagalba tikrino jam blaivumą (b. l. 47). Tokie kaltinamojo parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų O. B., J. M., I. L., M. L., A. Š. parodymai bei kita bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai O. B., J. M., I. L., M. L. davė iš esmės analogiškus paaiškinimus apie įvykio aplinkybes, nurodydami, kad būdami namuose, apie 0.05 val., jie išgirdo garsų trenksmą, pasižiūrėję pro langą pamatė, kad kieme į kažką atsitrenkė automobilis „Volvo“, iš kurio vairuotojo vietos išlipo vyras. Liudytojų teigimu, automobilyje „Volvo“ daugiau nieko nebuvo. Priėjus prie įvykio vietos, minėtas vyras atrodė neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, jis svirduliavo, buvo visiškai neadekvatus, jo judesiai buvo nekoordinuoti. Atvykę policijos pareigūnai minėtam vyriškiui nustatė 2,24 prom. girtumą. Liudytojai pažymėjo, jog nuo to momento, kai jie vyrą pamatė išlipantį iš automobilio, iki policijos pareigūnų atvykimo, minėtas vyras jokių alkoholinių gėrimų nevartojo, neturėjo jokių butelių su alkoholiu ar kitokiu skysčiu (b. l. 20, 23, 25, 28). Tuo tarpu iš liudytojo policijos pareigūno A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, jog analogiškus paaiškinimus minėti liudytojai davė ir į įvykio vietą pagal gautą iškvietimą atvykusiems policijos pareigūnams. Be to, pastarojo liudytojo parodymai patvirtina, jog M. Y. buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, judesiai buvo nekoordinuoti, patikrinus jį alkotesterio pagalba, jam buvo nustatytas 2,24 prom. girtumas (b. l. 30). Iš esmės analogiškas aplinkybes liudytojas policijos pareigūnas A. Š. nurodė ir savo 2018 m. birželio 17 d. tarnybiniame pranešime (b. l. 6). Be to, tokius liudytojo A. Š. parodymus bei tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes patvirtina ir alkotesterio rodmenys, iš kurių matyti, kad 2018 m. birželio 17 d., 0 val. 30 min. 22 sek. M. U. nustatytas 2,24 prom. girtumas (b. l. 50); taip pat policijos įvykių registro išrašo duomenys, iš kurių matyti, kad 2018 m. birželio 17 d., apie 0.14 val. Bendrajame pagalbos centre buvo gautas pranešimas apie tai, kad šalia M. Š. g. automobilis „Volvo“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) kliudė šaligatvį, išlipęs vairuotojas visiškai neblaivus. Pranešėja girdėjo, kaip vaikinas kažkam skambino, kad padėtų (b. l. 4).
Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas ir aptartas faktines bylos aplinkybes M. U. veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, M. U. pareiškė, kad sutinka su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b. l. 83-84).
Dėl M. U. skirtinos bausmės
Skirdamas bausmę M. U., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas, vairuotojui nustatytas vidutinis girtumo laipsnis – transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat į tai, kad nėra nustatyta jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. U. – yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, vieną kartą teistas (b. l. 76), baustas administracine tvarka (b. l. 77-79), dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį, duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nesiekiančią šios bausmės rūšies, skiriamos už nesunkius nusikaltimus, vidurkio.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. U. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis, laikino sulaikymo laikas, t. y. viena para laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 17 d. 0.15 val. iki 2018 m. birželio 17 d. 10.49 val. (b. l. 37, 39), įskaitytinas į paskirtą bausmę, šią sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai.
Teismas, atsižvelgdamas į M. U. skirtinos baudos dydį, daro išvadą, kad BVK 22 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas yra akivaizdžiai per trumpas. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, kad yra teisinis pagrindas nustatyti ilgesnį kaltinamajam skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpį – vienerius metus.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo M. U.
Vertinant baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje (uždraudimo naudotis specialia teise), skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, M. U. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, sukėlė eismo įvykį ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių. Taigi jis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise dvejiems metams.
Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – taikymo kaltinamajam M. U., pažymėtina, jog bylos duomenimis nustatyta, kad jis įvykio metu būdamas neblaivus vairavo automobilį „Volvo V70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausantį trečiajam asmeniui. Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad minėto automobilio valdytojas-savininkas 2016 m. kovo 15 d. yra A. K. (b. l. 16). Pažymėtina, kad pagal BK 72 straipsnio nuostatas minima transporto priemonė atitinka konfiskuotino turto sąvoką, tačiau įvertinus tai, kad ji objektyviai priklauso trečiajam asmeniui, svarstytinas klausimas dėl šios transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš kaltinamojo, kaip tai numato BK 72 straipsnio 5 dalis. Šiame kontekste teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme ir turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas, atitinkamai ir šio turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš esmės yra imperatyvus, išskyrus tuos atvejus, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė neatitinka proporcingumo principo reikalavimų. Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė aplinkybių, kurios leistų spręsti, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas iš kaltinamojo M. U. būtų neproporcinga (neadekvati) poveikio priemonė jo padarytam teisės pažeidimui ar asmenybei. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo M. U. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pažymėtina, kad kaltinamasis panaudojo transporto priemonę darydamas tyčinę nusikalstamą veiką, jis pats yra gana jauno amžiaus, darbingas, dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį. Iš vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo akto matyti, kad išieškotina transporto priemonės vertė siekia 2710 Eur (b. l. 14), t. y. nėra neproporcingai per didelė vertinant jo asmenybę ar padarytą veiką, kadangi kaltinamasis padarė gana pavojingą nusikalstamą veiką ir iš esmės tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė skaudesnių padarinių tiek sau, tiek kitiems eismo dalyviams ar jų turtui. Teismas, įvertinęs pirmiau aptartus įrodymus ir remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis sprendžia, kad transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. Šiuo metu autotransporto kainas skirtingais laikotarpiais Lietuvoje sisteminanti duomenų bazė Emprekis, kurioje aktualaus automobilio kaina 2018 m. birželio mėnesiui nustatyta 2710 Eur (b. l. 14), neiškreipia dabartinės jo vertės, todėl laikytina pagrįsta ir būtent tokia vertė išieškotina iš kaltinamojo.
Kaltinamajam M. U. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimas (b. l. 48, 49), paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,
nusprendžia:
M. U. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir M. U. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną laikotarpiu nuo 2018 m. birželio 17 d. 0.15 val. iki 2018 m. birželio 17 d. 10.49 val., šią sulaikymo dieną prilyginant dviejų MGL dydžio baudai, ir M. U. laikyti nubaustu galutine 48 MGL (2400 Eur) dydžio bauda.
Nustatyti M. U. vienerių metų savanoriško baudos sumokėjimo laikotarpį, jį skaičiuojant nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Paskirti M. U. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę ir dvejiems metams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš M. U. transporto priemonės „Volvo V70“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 2710 Eur (du tūkstančius septynis šimtus dešimt eurų).
M. U. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento, t. y. vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini) paėmimą palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), perduoti saugoti VĮ „Regitra“.
1. Šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda per vienerius metus nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, AB DNB bankas; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.
5.. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.