Panevėžio apygardos teismo nutartis

2014-11-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-899-185/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-19
Bylos Nr.
1S-899-185/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Pranas Šimkus
Kategorijos
Bylos Nr. 1S-899-185/2014
Procesinio sprendimo kategorija 2.12.4. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 19 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Pranas Šimkus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs įtariamojo M. B. gynėjo advokato G. Č. skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutarties, kuria trims mėnesiams pratęstas laikino nuosavybės teisės apribojimo įtariamojo M. B. turtui, terminas

Aprašomoji dalis

nustatė:

Specialiųjų tyrimų tarnybos Panevėžio valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini)2 dėl nusikalstamų veikų nuosavybei, finansų sistemai, valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, valdymo tvarkai, susijusių su dokumentų klastojimu.

Šiame ikiteisminiame tyrime 2013-01-07 pranešimas apie įtarimą padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 24 str. 4 d. ir 300 str. 3 d., 225 str. 2 d., įteiktas M. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)

M. B. įtariamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėnesio pradžios iki 2011 m. rugsėjo mėnesio, veikdamas organizuota grupe kartu su (duomenys neskelbtini) priklausančio viešbučio (duomenys neskelbtini) generaline direktore D. K., Panevėžio (duomenys neskelbtini) V. S. ir Panevėžio (duomenys neskelbtini) - 2011 m. (duomenys neskelbtini) koordinatoriumi D. S., siekdamas neteisėtai, nusikalstamu būdu už Panevėžio (duomenys neskelbtini) lėšas rekonstruoti UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį viešbutį (duomenys neskelbtini), piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, organizavo nusikalstamą veiką, kurios metu bendrovės (duomenys neskelbtini) naudai apgaule buvo užvaldytos Panevėžio (duomenys neskelbtini) lėšos, ne mažesnės nei 250 MGL, o būtent:

pagal parengtą nusikalstamos veikos planą ir pasiskirstymą vaidmenimis jis, piktnaudžiaudamas savo, kaip Lietuvos (duomenys neskelbtini) sekretoriaus, tarnybine padėtimi, organizavo sutarties tarp Panevėžio (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos (duomenys neskelbtini) sudarymą ir pasirašymą, iš anksto žinodamas, kad ši sutartis nebus tinkamai vykdoma, o išrašyti darbų atlikimo aktai ir sąskaitos, pagal kurias vyks apmokėjimas iš Panevėžio (duomenys neskelbtini) biudžeto, bus suklastotos, ir dėl to 2010-08-20 tarp Panevėžio (duomenys neskelbtini), 2011 m. Europos (duomenys neskelbtini) (Panevėžio (duomenys neskelbtini), Lietuvos (duomenys neskelbtini) ir Lietuvos (duomenys neskelbtini)) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) reklamos ir paslaugų biuro buvo pasirašyta sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) dėl Europos (duomenys neskelbtini) organizavimo ir (duomenys neskelbtini) populiarinimo bei plėtros Panevėžio mieste programos įgyvendinimo paslaugos pirkimo (sutarties kaina 2 375 000 Lt), pagal kurią visi sulygti darbai, remiantis išankstiniu susitarimu, nebuvo atlikti, o už žinomai neatliktas paslaugas išrašytus 2010-09-22 neatitinkančius aktus bei atitinkamai pagal juos 2010-10-04 ir 2010-12-10 sąskaitas faktūras bendrai 1 000 000 Lt sumai, pagal išankstinį susitarimą patvirtinus Europos (duomenys neskelbtini) organizavimo ir (duomenys neskelbtini) populiarinimo ir plėtros Panevėžio mieste programos priežiūros komitetui, o Lietuvos (duomenys neskelbtini) šių suklastotų dokumentų ir jų patvirtinimo pagrindu iš savivaldybės gavus apmokėjimą ir pasiremiant neatitinkančia tikrovės 2010-08-10 jungtinės veiklos sutartimi, sudaryta su UAB (duomenys neskelbtini), šiuos pinigus pervedus UAB (duomenys neskelbtini), apgaule buvo užvaldytos Panevėžio (duomenys neskelbtini) lėšos, ir tokiu būdu kartu su bendrininkais organizuota grupe siekdamas UAB (duomenys neskelbtini) turtinės naudos, jis piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, dėl ko didelę turtinę – ne mažesnę nei 250 MGL žalą ir didelę neturtinę žalą patyrė Panevėžio (duomenys neskelbtini), buvo diskredituotas Lietuvos (duomenys neskelbtini) vardas, pažeisti valstybės deklaruojami įstatymų viršenybės, teisėtumo, teisingumo principai, sukurta savivalės, įstatymų nepaisymo ir nebaudžiamumo sistema, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 str. 4 d. ir 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 24 str. 4 d. ir 300 str. 3 d.

Be to, jis įtariamas tuo, kad 2011 m. liepos 15 d. Vilniaus mieste, būdamas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu – Lietuvos (duomenys neskelbtini) sekretoriumi, vykdydamas savo įgaliojimus, savo naudai iš D. K. (UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio viešbučio (duomenys neskelbtini) generalinės direktorės) priėmė kyšį už neteisėtą veikimą, o būtent: už Lietuvos (duomenys neskelbtini) neteisėtą veiką, sudarant sąlygas pasisavinti Panevėžio (duomenys neskelbtini) lėšas UAB (duomenys neskelbtini) priklausančio viešbučio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijai, kurios vertė ne mažesnė nei 250 MGL, 2011 m. liepos 15 d. Vilniaus mieste iš D. K. priėmė didesnės negu 1 MGL vertės kyšį – televizorių „Sony“, tai yra įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 225 str. 2 d.

Siekdama užtikrinti galimą ieškinio reikalavimo įvykdymą Panevėžio apygardos prokuratūros prokurorė A. Gališanskytė 2013-01-07 nutarimu laikinai – šešių mėnesių laikotarpiui (iki 2013-07-07) apribojo įtariamojo M. B. nuosavybės teises į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą: žemės sklypą adresu (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. sav., butą, esantį (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r. sav., butą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., automobilių stovėjimo aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniaus m. Minėtu nutarimu nustatytas dalinis nuosavybės teisės apribojimas, uždraudžiant disponuoti nekilnojamuoju turtu.

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013-07-05, 2013-10-03, 2014-01-03, 2014-04-02, 2014-06-19 nutartimis laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. B. nuosavybės teise priklausantį turtą buvo tęsiamas iki 2013-10-07.

Skundžiama Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-06 nutartimi laikinas nuosavybės teisės apribojimas į M. B. nuosavybės teise priklausantį turtą pratęstas dar trims mėnesiams iki 2015-01-07, motyvuojant tuo, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas yra nebaigtas, byla yra sudėtinga ir didelės apimties.

Šalies argumentai

Skundu įtariamojo M. B. gynėjas advokatas G. Č. prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-06 nutartį dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo ir netenkinti prokurorės prašymo pratęsti laikino nuosavybės teisės apribojimo termino M. B. priklausančiam turtui trims mėnesiams nuo 2014-10-07 iki 2015-01-07.

Nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas laikino M. B. nuosavybės teisių apribojimo terminą trims mėnesiams pratęsė grįsdamas tuo, kad atliekamas ikiteisminis tyrimas yra nebaigtas, byla yra sudėtinga ir didelės apimties.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 151 str. 1 d. nurodyta, kad civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui arba išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ str. nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Teisės doktrinoje pripažįstama, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas pripažįstamas vienu iš griežčiausių žmogaus teisių suvaržymų. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas yra procesinė prievartos priemonė, susijusi su viena iš asmens konstitucinių teisių - teise į nuosavybės neliečiamumą, todėl turi būti skiriama pagrįstai ir įsitikinus, jog tam yra teisėtas pagrindas. Žmogaus teisių suvaržymas, toks kaip laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra galimas tik tais atvejais, kai jo netaikant, nebūtų galima pasiekti baudžiamojo proceso tikslų.

Įtariamojo M. B. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą yra ribojamos nuo 2013-01-07, t. y. jau daugiau kaip metus ir aštuonis mėnesius. Vykstant ikiteisminiam tyrimui įtariamojo nuosavybės teisių į jam priklausantį turtą apribojimo terminas būdavo vis pratęsiamas. 2014-10-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi įtariamojo nuosavybės teisių į jam priklausantį turtą apribojimo terminas yra pratęsiamas jau šeštą kartą. Atsižvelgus į 2014-10-06 teismo nutartyje nurodytus motyvus (ikiteisminis tyrimas yra nebaigtas, byla yra sudėtinga ir didelės apimties), kuriais įtariamojo nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimas grindžiamas jau nebe pirmą kartą, susidaro įspūdis, kad teismas jį pratęsė automatiškai, nes M. B. nuosavybės teisių apribojimo terminas jau ėjo į pabaigą.

Nurodo, kad žmogaus teisių laikymasis baudžiamojo proceso metu garantuojamas ne vien tik įstatymuose nustatant, kokios priemonės kokiais atvejais gali būti taikomos, bet ir kiekvienu konkrečiu prievartos priemonių taikymo atveju vadovaujantis proporcingumo principu. BPK 11 str. 1 d. yra įtvirtintas proporcingumo principas taikant procesines prievartos priemones: procesinės prievartos priemonės turi būti taikomos tik tais atvejais, kai be jų negalima pasiekti reikiamų proceso tikslų.

Dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo M. B. patiria finansinius nuostolius, negalėdamas disponuoti jam priklausančiu turtu - M. B. negali disponuoti nuosavybės teise jam ir jo žmonai V. B. priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniaus m., Vilniaus m. sav. (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Šiame bute jie negyvena, tačiau buto taip pat negali nei išnuomoti, nei kitaip juo disponuoti. M. B. privalo mokėti mokesčius už buto šildymą ir jo išlaikymą. Taigi nepagrįstai pratęsiant laikiną M. B. nuosavybės teisių apribojimo terminą, yra didinami įtariamojo M. B. finansiniai nuostoliai, susiję su jo teisių į nuosavybę suvaržymu.

Teismas įtariamojo nuosavybės teisių apribojimą pratęsė visiškai nesigilinęs, ar tai yra proporcinga ir pagrįsta procesinė prievartos priemonė įtariamojo atveju. Teismas įtariamojo nuosavybės teises suvaržė visiškai nesigilinęs, ar iš tikrųjų egzistuoja grėsmė, kad procesinės prievartos priemonės nepratęsimo atveju, bus neįmanoma pasiekti reikiamų proceso tikslų (pavyzdžiui, ar yra kokių nors duomenų, jog M. B. sieks jam priklausantį turtą realizuoti, ir todėl nebus galima užtikrinti ieškinio reikalavimo įvykdymo). Todėl vertintina, kad teismo sprendimas pratęsti laikiną M. B. nuosavybės teisės apribojimą buvo padarytas formaliai, nurodant tik įstatyminį pagrindą, bet neanalizuojant, ar termino pratęsimas yra būtinas M. B. atveju. Taigi teismas nesilaikė ir BPK 11 str. 1 d. įtvirtinto proporcingumo principo, nes nevertino M. B. laikino nuosavybės teisių apribojimo būtinumo baudžiamojo proceso tikslams pasiekti atžvilgiu.

Nurodo, kad kiekvieną kartą įtariamajam taikant procesinę prievartos priemonę privalo būti atsižvelgta ir į individualią įtariamojo situaciją, jo elgesį ikiteisminio tyrimo metu. Įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu iš savo pusės rodė iniciatyvą, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas kuo greičiau ir būtų išaiškintos visos ikiteisminiam tyrimui svarbios aplinkybės. M. B. bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais: buvo atliktos įtariamojo apklausos, jis tyrimo metu teikė su tyrimu susijusius įrodymus, dokumentus. Atkreipia dėmesį į tai, kad M. B. yra charakterizuojamas teigiamai: jis nėra padaręs nusikalstamų veikų ir nėra teistas, turi aukštąjį išsilavinimą, tvirtus šeiminius santykius (turi žmoną ir du mažamečius vaikus), nuolatinę gyvenamąją vietą, stiprius socialinius ryšius. M. B. yra Lietuvos (duomenys neskelbtini) socialinių mokslų daktaras, jis yra paskirtas Lietuvos (duomenys neskelbtini) kancleriu, 2013 m. spalio mėn. Anglijos (duomenys neskelbtini) universitetas M. B. suteikė garbės profesoriaus vardą. Pareiškėjas yra vienintelis Lietuvos atstovas (duomenys neskelbtini). Šiame ikiteisminiame tyrime M. B. buvo taikytas suėmimas, laikinas nušalinimas nuo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) pareigų, tačiau šios kardomosios ir procesinės prievartos priemonės buvo panaikintos kaip nebereikalingos. Atsižvelgiant į įtariamojo asmenybę, tvirtus socialinius ryšius, įtariamojo iniciatyvumą ikiteisminio tyrimo metu, jokių objektyvių duomenų nebuvimą, kad M. B. sieks jam priklausantį turtą realizuoti, įtariamojo nuosavybės teisių suvaržymas šiuo atveju yra neproporcingas ir pernelyg suvaržantis įtariamojo teises. Atsižvelgiant į šias aplinkybes mano, kad įtariamojo nuosavybės teisių apribojimo klausimas privalėjo būti keliamas, o ne automatiškai pratęsiamas jo terminas.

Akivaizdu, kad teismas jau turi susidaręs išankstinę nuomonę įtariamojo M. B. atžvilgiu, ir net nekelia įtariamojo teisių suvaržymo reikalingumo ir proporcingumo klausimo. Įtariamojo teisės yra suvaržomos net nekvestionuojant suvaržymo būtinumo. Esant tokiai teismo nuomonei apie įtariamąjį M. B., manytina, kad teismo nutartis pratęsti laikiną nuosavybės teisių apribojimą, ją grindžiant tik apibendrinamojo pobūdžio argumentais (atliekamas ikiteisminis tyrimas yra nebaigtas, byla yra sudėtinga ir didelės apimties), yra nepagrįsta ir neteisėta.

Pabrėžia, kad BPK 2 str. numato, jog prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Nusikalstamos veikos, dėl kurių įtarimai pareikšti M. B., buvo padarytos laikotarpiu nuo 2010 m. gegužės mėnesio pradžios iki 2011 m. rugsėjo mėnesio. Ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas 2012-05-31 ir tęsiamas iki šiol. Praėjęs ilgas laiko tarpas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki šios dienos rodo, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių įtariamojo M. B. kaltę. Todėl nėra pagrindo dar trims mėnesiams pratęsti M. B. nuosavybės teisių apribojimą.

Remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, valstybė ne tik turi užtikrinti žmogaus teisių ir laisvių gynimą nuo kitų asmenų neteisėto kėsinimosi, bet ir jokiu būdu neleisti, kad į jas neteisėtai kėsintųsi, jas pažeistų pačios valstybės institucijos ar pareigūnai. Skundžiamoje teismo nutartyje tik formaliai nurodžius nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo pagrindus, yra pažeidžiamos M. B. teisės.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į įtariamojo M. B. gynėjo advokato G. Č. skundą prokurorė A. Gališanskytė prašo skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-06 nutartį. Nurodo, jog savo skunde pareiškėjas akcentuoja, kad 2014-10-06 nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismas nepagrindė laikino nuosavybės teisių apribojimo termino pratęsimo būtinumo, nurodė tik įstatyminį pagrindą ir apibendrinamojo pobūdžio argumentus. Be to, dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo M. B. patiria finansinius nuostolius, nes negali disponuoti jam priklausančiu turtu - jam ir jo žmonai V. B. priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini)). Nors šiame bute negyvena, tačiau negali jo nei išnuomoti, nei kitaip juo disponuoti, bet privalo mokėti mokesčius už buto šildymą ir jo išlaikymą. Anot advokato G. Č., teismas, pratęsdamas laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą, pažeidė BPK 11 str. 1 d. įtvirtintą proporcingumo principą, nes nevertino šios M. B. paskirtos procesinės prievartos priemonės būtinumo baudžiamojo proceso tikslams pasiekti atžvilgiu. Prašo atsižvelgti į individualią įtariamojo situaciją, jo elgesį ikiteisminio tyrimo metu - M. B. bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, yra charakterizuojamas teigiamai. Pareiškėjo teigimu, praėjęs ilgas laiko tarpas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki šios dienos rodo, kad nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių įtariamojo M. B. kaltę.

Nurodo, kad ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) M. B., be kyšio paėmimo, pareikštas įtarimas ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimu bei sukčiavimu, šiomis galimai padarytomis veikomis užvaldant didelės vertės Panevėžio (duomenys neskelbtini) lėšas. Įgyvendinant BPK 151 str. bei 116 str. nuostatas, įpareigojančias prokurorą surasti įtariamajam priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį, Panevėžio apygardos prokuratūros 2013-01-07 nutarimu M. B. paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, o 2013-07-04, ginant viešąjį interesą, šioje ikiteisminio tyrimo byloje pareikštas 2 375 000 Lt civilinis ieškinys solidariems atsakovams, tarp jų ir M. B., dėl galimai nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo.

BPK 151 str. 6 d. numatyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius, šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, tačiau ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius. Tačiau BPK neriboja laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų (151 str. 7 d.). Ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) kelios iš nusikalstamų veikų (BK 182 str. 2 d., 228 str. 2 d., 225 str. 2 d.), kurių padarymu įtariamas M. B., priskiriamos prie sunkių nusikaltimų (11 str. 5 d.), taigi šiuo atveju laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius įstatymo nėra ribojamas. Įvertinus galimai padarytos žalos Panevėžio (duomenys neskelbtini) dydį (2 375 000 Lt), negalima sutikti su advokato teiginiu, kad pratęsdamas laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą teismas nesilaikė BPK 11 str. 1 d. įtvirtinto proporcingumo principo.

Šalies argumentai

Advokatas G. Č. skunde nurodo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismas, 2014-10-06 nutartimi trims mėnesiams pratęsdamas laikiną nuosavybės teisių apribojimą, nepakankamai pagrindė būtinybę pratęsti šios procesinės prievartos priemonės taikymo terminą. Tačiau 2014-10-06 teismo nutartyje tikslingumas pratęsti laikino nuosavybės teisių apribojimo terminą yra grindžiamas tuo, kad ikiteisminis tyrimas yra nebaigtas, byla sudėtinga ir didelės apimties. Pažymi, kad Panevėžio apygardos teismas, 2014-11-04 nutartimi atmesdamas M. B. gynėjo advokato G. Č. skundą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės nurodė, kad atliekamas tyrimas yra itin sudėtingas ir didelės apimties. Tokią išvadą teismas padarė atsižvelgęs į tai, kad baudžiamosios bylos medžiagą sudaro 38 segtuvai, ikiteisminis tyrimas šioje byloje atliekamas ne vien M. B., bet ir kitų įtariamųjų atžvilgiu, dalies asmenų atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, taip pat ikiteisminiame tyrime gautos sudėtingos ir didelės apimties specialisto išvados. Taigi teisėja 2014-10-06 nutartimi pagrįstai pratęsė laikino nuosavybės teisės apribojimo terminą, motyvuodama bylos sudėtingumu.

Negalima sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad praėjęs ilgas laiko tarpas nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki šios dienos rodo, jog nėra surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių M. B. kaltę, todėl nėra pagrindo dar trims mėnesiams pratęsti jo nuosavybės teisių apribojimą. Kaip minėta, 2014-11-04 nutartimi Panevėžio apygardos teismas konstatavo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra vilkinamas. BPK 218 str. 1 d. suteikia prokurorui išimtinę teisę spręsti apie duomenų pakankamumą įtariamojo kaltei pagrįsti bei kiek ir kokių ikiteisminio tyrimo veiksmų reikia atlikti tam, kad būtų galima priimti pagrįstą procesinį sprendimą.

Pritaria advokatui G. Č. tuo požiūriu, kad dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo M. B. galimai patiria finansinius nuostolius, nes negali disponuoti jam ir jo sutuoktinei V. B. priklausančiu butu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniaus mieste. Dar Panevėžio apygardos teismas, 2014-02-12 nutartimi atmesdamas įtariamojo M. B. gynėjo advokato G. Č. skundą, pažymėjo, jog procesinė prievartos priemonė - laikinas nuosavybės teisės apribojimas - iš tiesų pažeidžia asmens nuosavybės neliečiamybę, tačiau toks nuosavybės suvaržymas yra numatytas įstatyme ir, nustačius, jog nuosavybės teisė apribota pagrįstai, yra teisėtas. Kaip minėta, šioje ikiteisminio tyrimo byloje yra pareikštas didesnis nei dviejų milijonų litų civilinis ieškinys.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, jog įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu rodė iniciatyvą, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas kuo greičiau ir būtų išaiškintos visos ikiteisminiam tyrimui svarbios aplinkybės, jis charakterizuojamas teigiamai. Tačiau įstatyme nėra numatyta, kad taikant procesinę prievartos priemonę - laikiną nuosavybės teisės apribojimą arba pratęsiant jos taikymo terminą, būtų būtina atsižvelgti į įtariamojo asmenybę ar jo dalyvavimo ikiteisminiame tyrime vaidmenį, nes pagrindinė BPK 151 str. įtvirtintos procesinės prievartos priemonės paskirtis - užtikrinti civilinį ieškinį, kad būtų atlyginta galimai nusikalstamais veiksmais padaryta žala. Pareiga atsižvelgti į įtariamojo asmenybę, jo šeiminę padėtį ir kitas su įtariamuoju susijusias aplinkybes taikoma tik sprendžiant dėl labiausiai žmogaus teises varžančių kardomųjų priemonių skyrimo (BPK 121 str.).

Įvertinus pirmiau pateiktus duomenis matyti, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014-10-06 nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl, priešingai nei teigia pareiškėjas, teisinio pagrindo naikinti šios teismo nutarties nėra.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas yra viena iš BPK numatytų procesinės prievartos priemonių. BPK 151 str. 1 d. numato, jog civiliniam ieškiniui, galimam turto konfiskavimui ar išplėstiniam turto konfiskavimui užtikrinti prokuroro nutarimu įtariamajam arba pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims, kurie turi nusikalstamu būdu gautą ar įgytą arba BK 72³ str. nurodytus požymius atitinkantį konfiskuotiną turtą, gali būti skiriamas laikinosios nuosavybės teisės apribojimas. Taigi laikinas nuosavybės teisių apribojimas gali būti paskirtas, o jo terminas pratęstas, esant bent vienam iš dviejų pagrindų: civiliniam ieškiniui baudžiamajame procese užtikrinti arba galimam turto konfiskavimui. BPK 109 str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. BPK 116 str. nustatyta, kad proceso metu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi imtis priemonių civiliniam ieškiniui užtikrinti – surasti įtariamajam arba už jo veiksmus materialiai atsakingiems asmenims priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teises į jį. BPK 117 str. įtvirtinta prokuroro pareiga pareikšti ieškinį tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta žala valstybei arba asmeniui, kuris dėl nepilnametystės, ligos, priklausomybės nuo kaltinamojo ar dėl kitų priežasčių negali ginti teisme teisėtų savo interesų. Taigi suradus įtariamojo turtą, ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokuroras ar teismas ne tik gali, bet pagal įstatymą ir privalo taikyti šiam turtui laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Įstatymas nenumato jokių išlygų ar papildomų sąlygų šiam apribojimui taikyti.

Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) M. B., be kyšio paėmimo, pareikštas įtarimas ir piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, dokumentų klastojimu bei sukčiavimu, šiomis galimai padarytomis veikomis užvaldant didelės vertės Panevėžio (duomenys neskelbtini) lėšas. Įgyvendinant BPK 151 str. bei 116 str. nuostatas, įpareigojančias prokurorą surasti įtariamajam priklausantį turtą ir laikinai apriboti nuosavybės teisę į jį, Panevėžio apygardos prokuratūros 2013-01-07 nutarimu M. B. buvo paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, kurio terminas vėlesnėmis ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimis buvo ir yra tęsiamas iki šios dienos, o 2013-07-04, ginant viešąjį interesą, šioje ikiteisminio tyrimo byloje pareikštas 2 375 000 Lt civilinis ieškinys solidariems atsakovams, tarp jų ir M. B., dėl galimai nusikalstamais veiksmais padarytos žalos atlyginimo. Taigi ši procesinė prievartos priemonė M. B. taikoma nepažeidžiant pirmiau paminėtų nuostatų dėl galimo byloje pareikšto civilinio ieškinio reikalavimo užtikrinimo.

BPK 151 str. 6 d. numatyta, kad prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas negali trukti ilgiau kaip šešis mėnesius, šis terminas ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi gali būti pratęstas, bet ne daugiau kaip du kartus po tris mėnesius. Tačiau BPK neriboja laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimo baudžiamosiose bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų (151 str. 7 d.). Ikiteisminiame tyrime Nr. (duomenys neskelbtini) M. B. yra pareikštas įtarimas ir dėl sunkaus nusikaltimo, numatyto BK 182 str. 2 d., padarymo, todėl šiuo atveju laikino nuosavybės teisės apribojimo termino pratęsimų skaičius įstatymo nėra ribojamas.

Pažymėtina, kad faktinės bylos aplinkybės ir įtariamojo kaltės klausimas nagrinėjant skundą dėl procesinių prievartos priemonių taikymo nesprendžiamas. Vadovaujantis BPK 151 str. 1 d. nuostatomis, laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymui pakanka to, kad įtariamojo galimai nusikalstamais veiksmais kitiems asmenims, įstaigoms, organizacijoms ir pan., buvo padaryta žala. Teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad M. B. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, galimai padarytomis veikomis užvaldant didelės vertės Panevėžio (duomenys neskelbtini) lėšas. Kaip minėta, šioje ikiteisminio tyrimo byloje yra pareikštas didesnis nei dviejų milijonų litų civilinis ieškinys solidariems atsakovams, tarp jų ir M. B.. Taigi nagrinėjamu atveju yra materialusis įtariamojo M. B. laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo bei jo termino pratęsimo pagrindas. Kaip jau buvo pasisakyta ankstesnėje 2014-02-12 Panevėžio apygardos teismo nutartyje dėl įtariamojo M. B. gynėjo advokato G. Č. skundo dėl laikino M. B. nuosavybės teisės apribojimo termino nepagrįsto pratęsimo, kad tos aplinkybės, jog šioje byloje įtariamajam M. B. buvo panaikintas taikytas suėmimas bei laikinas nušalinimas nuo Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) pareigų, savaime nesuteikia pagrindo jam panaikinti ir taikomą laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Kad šiuo metu ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra vilkinamas yra konstatuota galutinėje ir neskundžiamoje Panevėžio apygardos teismo 2014-11-04 nutartyje.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas neabejotinai suvaržo įtariamojo ir jo šeimos narių teises, tačiau tokiu asmens teisių suvaržymu siekiama užtikrinti byloje pareikštą didesnį nei dviejų milijonų litų civilinį ieškinį. Aukštesniojo teismo nuomone, šioje proceso stadijoje netaikant procesinės prievartos priemonės – laikino nuosavybės teisių apribojimo įtariamojo turtui gali būti apsunkintas arba tapti neįmanomu pareikšto civilinio ieškinio galimas įvykdymas. Todėl laikinas nuosavybės teisės apribojimas įtariamojo turtui negali būti vertinamas kaip per griežta procesinė prievartos priemonė, pažeidžianti proporcingumo principą.

Gynėjo skunde daug dėmesio skiriama įtariamojo asmenybę charakterizuojančioms aplinkybėms, nurodoma, jog įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu rodė iniciatyvą, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas kuo greičiau ir būtų išaiškintos visos ikiteisminiam tyrimui svarbios aplinkybės. Tačiau pažymėtina, jog įstatyme nėra numatyta, kad taikant procesinę prievartos priemonę - laikiną nuosavybės teisės apribojimą arba pratęsiant jos taikymo terminą, būtų būtina atsižvelgti į įtariamojo asmenybę ar jo dalyvavimo ikiteisminiame tyrime vaidmenį, nes pagrindinė BPK 151 str. įtvirtintos procesinės prievartos priemonės paskirtis - užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį, kad būtų atlyginta galimai nusikalstamais veiksmais padaryta žala. Pareiga atsižvelgti į įtariamojo asmenybę, jo šeiminę padėtį ir kitas su įtariamuoju susijusias aplinkybes taikoma tik sprendžiant dėl labiausiai žmogaus teises varžančių kardomųjų priemonių skyrimo (BPK 121 str.).

Esant išdėstytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. B. turtui taikomas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatų bei atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo ir nacionalinės teisės jurisprudenciją. Laikinas nuosavybės teisės apribojimas nagrinėjamoje byloje paskirtas bei jo terminas tęsiamas esant vienam iš būtinųjų BPK 151 str. 1 d. numatytų pagrindų, t. y. siekiant užtikrinti byloje pareikštą civilinį ieškinį. Skunde nurodyti argumentai nepaneigia būtinumo įtariamajam M. B. taikyti šios procesinės prievartos priemonės, todėl nesant įstatyminio pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįstą teismo nutartį, ji paliekama galioti, o skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Įtariamojo M. B. gynėjo advokato G. Č. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Pranas Šimkus