Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nataljos Zelionkienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Astos Urbonienės ir Gintaro Čekanausko, sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,

dalyvaujant pareiškėjui A. V. , atsakovo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovei R. U. ,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu reikalavimo dėl paimtų ginklų grąžinimo pareiškėjas atsisakė.

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės Įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi imperatyviai nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai (12 p.). Remiantis šiuo teisiniu reguliavimu, asmuo tris metus nėra nepriekaištingos reputacijos ir tris metus tokiam asmeniui negali būti išduotas leidimas įsigyti ginklą. Minėto įstatymo 18 straipsniu yra nustatytos sąlygos, esant kurioms asmuo nėra nepriekaištingos reputacijos. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą asmuo neturi teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis, nesantis nepriekaištingos reputacijos.

Neprieštarauja, jog būtų tenkintas pareiškėjo prašymas dalyje dėl ginklų grąžinimo bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas dalinai.

Byloje kilęs ginčas dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2015 m. spalio 26 d. sprendimo (rašto) Nr. 20-3-1923, kuriuo atmestas pareiškėjo prašymas dėl sutrumpinimo atimtos teisės turėti šaunamuosius ginklus bei paimtų ginklų grąžinimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-04-16 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos viršininko patvirtintu sprendimu Nr. 14-IL-20-01953-e, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau - Įstatymas) 40 str. 1 d. 5 p., 18 str. 2 d. 5 p. bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003-06-23 įsakymu Nr. V-362 „Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių XIII skyriaus 92.3 p., 93-95 p. nuspręsta panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus išduotą pareiškėjui (b.l. 39).

2015-10-22 Kauno apskr. VPK VTV buvo gautas pareiškėjo prašymas Nr. 20-AP-32579 dėl teisės turėti šaunamąjį ginklą atėmimo termino sutrumpinimo (b.l. 27-28). 2015-10-26 raštu Nr. 20-S-19023 jam buvo išsiųstas atsakymas, kuriame pažymėta, kad jo prašymo tenkinti nėra teisinio pagrindo (b.l. 14-15).

Pareiškėjas skunde teigia, kad 2015-09-21 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi (b.l. 9-10) teistumas jam buvo panaikintas, todėl jį laikyti nepriekaištingos reputacijos asmeniu nėra pagrindo. Taip pat jis nurodo, kad galiojančių administracinių nuobaudų neturi, naujų teisės pažeidimų nepadarė, dirba, yra aktyvus medžiotojų klubo narys, charakterizuojamas teigiamai ir tolimesnis įstatymo taikymas, kuriuo vadovaujantis neleidžiama laikyti šaunamuosius ginklus yra perteklinis ir neproporcingas. Todėl jis prašo sutrumpinti atimtą teisę turėti ginklus, grąžinti teisę turėti ginklus bei grąžinti iš jo paimtus ginklus.

Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).

Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 2010 m. lapkričio 18 d. pakeitimo įstatymu pakeitus Įstatymo 18 straipsnio 2 dalį, nustatančią sąrašą atvejų, kada asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, buvo nustatyti griežtesni apribojimai, negu galioję anksčiau. Ginklų ir šaudmenų įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, jog B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, nesantis nepriekaištingos reputacijos. Taigi pareiškėjo prašymas dėl teisės turėti ginklą atėmimo termino sutrumpinimo, nebuvo tenkintas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 str. 2 d. jis nelaikomas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nes leidimas laikyti ginklą yra panaikintas ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai.

Kaip yra pažymėjęs Lietuvos Vyriausias administracinis teismas, nuolatinė teisinio reguliavimo raida yra vienas iš būdingų teisės sistemos ypatumų. Ji priklauso nuo visuomenėje vykstančių pokyčių ir dėl to atsirandančios būtinybės sureguliuoti tiek naujus, tiek pasikeitusius senus visuomeninius santykius. Atsižvelgiant į tokią teisinio reguliavimo įstatymais ir kitais teisės aktais būtinybę yra įtvirtinamos naujos, tobulinamos galiojančios ar pašalinamos pasenusios teisės normos (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-l692/2012). Įstatymų leidėjas, Ginklų ir šaudmenų kontrolės pakeitimo įstatymu sugriežtindamas ir nustatydamas papildomas sąlygas, kada asmuo laikytinas nepriekaištingos reputacijos, siekė užtikrinti viešąją tvarką bei visuomenės saugumą, o tokiu numatytu asmens teisių ir laisvių ribojimu - skirtingų interesų pusiausvyros užtikrinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškinamas nurodytas teisės normas yra pažymėjęs, jog, kai įstatymo leidėjas priima sprendimą sugriežtinti priemonių, kurios gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, naudojimo sąlygas, jų taikymas visuomeniniams santykiams, atsirandantiems po tokio įstatymo įsigaliojimo, negali būti vertinamas kaip griežtesnių teisės normų galiojimas atgal, toks vertinimas neatitiktų įstatymo pakeitimu siekiamų prevencinių tikslų (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-1692/2012, 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1233/2012, 2013 m. vasario 14 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-233/2013; 2014 m. sausio 27 d. administracinėje byloje Nr. A662-337/2014).

Teismo nuomone, jog sprendžiant klausimą dėl galimumo asmeniui turėti ginklus (šiuo atveju sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl teisės turėti šaunamąjį ginklą atėmimo termino sutrumpinimo), tokį prašymą sprendžianti institucija (šiuo atveju atsakovas), kiekvienu atveju turi įvertinti, ar toks terminas konkrečiu atveju gali būti sutrumpintas ir ar pareiškėjas gali laikyti savo žinioje šaunamuosius ginklus. Sutinkamai su Įstatymo 17 straipsniu, vienas iš aspektų, kurie turi būti patikrinti - tai, ar asmuo yra nepriekaištingos reputacijos. Atvejai, kai asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, nustatyti Įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje. Įstatymo (naujos redakcijos) 18 straipsnio 2 dalyje buvo nustatyti griežtesni reikalavimai, nei buvo prieš tai, todėl pateikus prašymą dėl termino sutrumpinimo, taikomi griežtesni reikalavimai pagal galiojančias teisės normas.

Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjas 2014-02-05 Kėdainių rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos BK 223 str. 1 d. ir BK 208 str. 2 d., bei nubaustas 10 MGL – (1300Lt) bauda. Teismo paskirtą baudą jis sumokėjo 2014-03-14. 2015-09-21 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi pareiškėjo prašymas dėl teistumo panaikinimo patenkintas.

Pareiškėjas teigia, kad 2015-09-21 Kėdainių rajono apylinkės teismo nutartimi teistumas jam buvo panaikintas, todėl jį laikyti nepriekaištingos reputacijos asmeniu nėra pagrindo ir tolimesnis įstatymo taikymas, kuriuo vadovaujantis neleidžiama laikyti šaunamuosius ginklus yra perteklinis ir neproporcingas. Todėl jis prašo sutrumpinti atimtą teisę turėti ginklus, grąžinti teisę turėti ginklus bei grąžinti iš jo paimtus ginklus. Tačiau Konstitucinis Teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutarime yra pažymėjęs, kad teistumas lemia asmeniui tik įstatymuose nustatytas specialias baudžiamąsias teisines pasekmes. Tačiau teistumo pasibaigimas (kai asmuo baudžiamosios justicijos požiūriu nebelaikomas teistu) negali būti suprantamas taip, esą išnyksta pats asmens nuteisimo faktas, ir nereiškia, kad kitose teisinių santykių srityse, pvz., vertinant asmens reputaciją, negali būti atsižvelgiama į tai, ar asmuo buvo teistas. Vadinasi, sąvokos „teistas“ ir „turintis teistumą“ iš esmės skiriasi: teistumas baudžiamosios justicijos požiūriu gali pasibaigti ar būti panaikintas, bet pats asmens nuteisimo faktas niekaip negali būti panaikintas ir visada lieka jo gyvenimo faktu ir biografijos dalimi.

Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų - iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų, kurie demokratinėje visuomenėje sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros. Vienas iš interesų derinimo būdų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokią galimybę numato ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal šią Konvenciją ir susiformavusią Europos žmogaus teisių teismo praktiką tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sąlygas: 1) yra teisėti ir 2) būtinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiškia, kad apribojimai turi būti nustatomi tik įstatymu, kuris viešai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiškiai. Įstatymais apibrėžiant teisių įgyvendinimo ribas, būtina atsižvelgti į atitinkamos teisės (ar laisvės) paskirtį bei prasmę ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytas jos ribojimo galimybes bei sąlygas (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).

Kaip matyti iš bylos medžiagos (ištirtos aukščiau) 2014-04-16 Kauno apskr. VPK VTV viršininko patvirtintu sprendimu Nr. 14-lL-01953-e, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 str. 1 d. 5 p., 18 str. 2 d. 5 p. buvo panaikintas 2009-12-04 Kauno apskr. VPK Kėdainių rajono policijos komisariato pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. 310. Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės Įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi imperatyviai nustatyta, kad nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikomas asmuo, kuriam leidimas nešiotis, leidimas laikyti ginklą buvo panaikintas ar nepratęstas šio straipsnio pagrindais, taip pat už kitus ginklų apyvartos pažeidimus, ir nuo to laiko nėra praėję 3 metai (12 p.). Sutinkamai su šiuo teisiniu reguliavimu, asmuo tris metus nėra nepriekaištingos reputacijos ir tris metus tokiam asmeniui negali būti išduotas leidimas įsigyti ginklą, tuo pačiu ir sutrumpintas terminas dėl teisės turėti šaunamąjį ginklą. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą asmuo neturi teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis, nesantis nepriekaištingos reputacijos.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnyje nurodyta, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus. Tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. Kaip matyti iš įstatymo 1 straipsnio 1 dalies nuostatų, šio įstatymo tikslas - reglamentuoti ginklų ir šaudmenų apyvartą ir taip užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. |statymo nuostatos (pvz., 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ar turėti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. Tokiu būdu pareiškėjo skundas šioje dalyje (dėl sprendimo dėl tesės turėti šaunamuosius ginklus termino sutrumpinimo panaikinimo) atmestinas kaip nepagrįstas. Nepatenkinus šio skundo dalies nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo dėl įpareigojimo atsakovo išspręsti prašymą iš esmės įpareigojant atsakovą sutrumpinti prašomą terminą.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas atsisakė skundo dalies, kuria prašė įpareigoti atsakovą grąžinti iš jo paimtus ginklus (b.l. 49). Prašymas tenkintinas. Pareiškėjo atsisakymas nuo pareikšto skundo dalies pateiktas iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ABTĮ 52 str.), neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, nepažeidžia pareiškėjo ir kitų asmenų teisių ar įstatymo saugomų interesų, todėl atsisakymas nuo skundo priimtinas, o administracinė byla šioje dalyje nutrauktina (ABTĮ 101 str. 3 p.). Bylos nutraukimo pasekmės (ABTĮ 102 str. 3 p.) pareiškėjui žinomos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 d. 1 p., 101 str. 3 p.

nusprendžia:

Administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą dalyje dėl atsakovo įpareigojimo grąžinti iš pareiškėjo paimtus ginklus, nutraukti.

Likusioje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.