Dėl duomenų bazės atnaujinimo darbų apie 21 val. kelias minutes neveiks Teisora. Atsiprašome už nepatogumus

Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-12-31 · Civilinė byla Nr. e2-39268-1044/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-31
Bylos Nr.
e2-39268-1044/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32747-2019-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gerda Sinkevičienė
Ieškovas
A. S.
Atsakovas
V. P.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-39268-1044/2019 (S)Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32747-2019-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.8.10; 3.2.6.6.1.; 3.2.6.6.2.
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS U Ž AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 31 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Gerda Sinkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. (A. S.) ieškinį atsakovui V. P. dėl sumokėto avanso už neatliktus darbus priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas A. S. (toliau ir ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašo priteisti iš atsakovo V. P. (toliau ir atsakovas) 2 200 Eur sumokėto avanso už neatliktus darbus, 500 Eur neturtinės žalos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Nurodoma, kad ieškovas 2019-08-04 skelbimų portale www.skelbiu.lt susidomėjo skelbimu dėl auksinės grandinėlės pardavimo, susisiekė su pardavėju (atsakovu) ir susitarė, kad atsakovas per 5 dienas (iki 2019-08-09) ieškovui pagamins jo pasirinktą grandinėlę. Susitarė, kad atsakovas ieškovui perves 2 200 Eur dydžio avansą už 80 gramų svorio grandinėlę. Į atsakovo nurodytą sąskaitą (gavėja K. P.) ieškovas 2019-08-04 atliko du mokėjimus – 500 Eur ir 1 700 Eur, iš viso 2 200 Eur, o atsakovas ieškovui 2019-08-05 išrašė kvitą Nr. RGP01 2 200 Eur sumai. Sutartu laiku ieškovas, negavęs gaminio, paskambino atsakovui, kuris paaiškino, kad gaminys dar neparuoštas. Rugpjūčio pabaigoje ieškovas pareikalavo, kad atsakovas grąžintų sumokėtą 2 200 Eur avansą, 2019-09-04 atsakovas atsiuntė užstato grąžinimo aktą, tačiau pinigų negrąžino, darbų neatliko, į raginimus nereagavo. Nurodo, kad supratęs, jog buvo apgautas, patyrė didelį stresą, nesąžiningas atsakovo elgesys stipriai paveikė ieškovo elgesį, emocijas, jis patyrė neigiamus išgyvenimus, tai atsiliepė jo darbe, jis tapo išsiblaškęs, neramus, nervingas, sutriko miegas, pradėjo nepasitikėti žmonėmis, todėl prašo priteisti 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

Atsakovui ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo siųsti ieškovo nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), grįžo neįteikti su žyma „neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą“. Nurodyti procesiniai dokumentai atsakovui įteikti elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini) 2019 m. lapkričio 29 d., atsakovas elektroniniu laišku patvirtino, kad procesinius dokumentus gavo (CPK 123 straipsnio 1 dalis).

Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovo skelbimo pagrindu šalys susitarė, kad atsakovas ieškovui iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. pagamins auksinę grandinėlę. Ieškovas 2019 m. rugpjūčio 4 d. į atsakovo nurodytą sąskaitą pervedė 500 Eur ir 1 700 Eur, iš viso 2 200 Eur (e. b. l. 12-13, 19-20). Atsakovas 2019 m. rugpjūčio 5 d. ieškovui išrašė gamybos kvitą, kuriame nurodyta, kad visa gaminio (80 gramų svorio auksinės grandinėlės) kaina yra 2 360 Eur, iš kurių užstatas – 2 200 Eur (e. b. l. 7). Bylos duomenimis atsakovas laiku neįvykdė užsakymo ir 2019 m. rugsėjo 4 d. surašė užstato grąžinimo aktą, kuriame nurodė, kad yra nutraukiamas susitarimas su ieškovu ir sumokėtas 2 200 Eur dydžio užstatas grąžinamas į konkrečią ieškovo nurodytą sąskaitą (e. b. l. 9). Byloje nėra duomenų patvirtinančių, kad atsakovas būtų grąžinęs ieškovui užstatą ar atlikęs sutartus darbus (CPK 12, 178 straipsniai).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.156 straipsnį šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. CK 6.38 straipsnio 1 dalis nustato, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus. Teismų praktikoje avansas apibrėžiamas kaip išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – yra įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje. Byloje nustatyta, kad ieškovas atsakovui sumokėjo 2 200 Eur, todėl atsakovui pažeidus savo sutartinius įsipareigojimus – laiku neatlikus sutartų darbų, atsakovui kyla pareiga grąžinti ieškovui jo sumokėtą pinigų sumą. Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovo 2 200 Eur yra pagrįstas ir tenkintinas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti 500 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimą, nurodydamas, kad dėl nesąžiningo atsakovo elgesio patyrė stiprų emocinį sukrėtimą, tapo išsiblaškęs, nervingas, sutriko jo miegas, ieškovas tapo neramus, pradėjo nepasitikėti žmonėmis. CK 6.250 straipsnyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad atsižvelgiant į tai, kad neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašas yra nebaigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai, teismas turėtų spręsti dėl kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio, aiškindamasis ir vertindamas individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, atsižvelgdamas į įstatyme bei teismų praktikoje įtvirtintus ir teismo konkrečiu atveju reikšmingais pripažintus kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-238-313/2019).

Civiliniame procese galioja rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), kuris lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad teismo išvada dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti pagrįsta bylos duomenimis. Reikalavimas dėl civilinės atsakomybės taikymo (neturtinės žalos priteisimo) nepriskirtinas bylų kategorijai, kurioje teismas turi pareigą būti aktyvus, todėl įrodymų pateikimo pareiga priskirtina ieškovui. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad patyrė stresą, emocinį sukrėtimą supratęs, kad atsakovas savo įsipareigojimų nevykdys, kad tai paveikė jo emocijas, elgesį, , kas turėjo įtakos jo darbinėje veikloje, sutriko miegas, tapo neramus, buvo gėda, kad prarado didelę pinigų sumą. Tačiau jokių duomenų, pagrindžiančių ieškinyje išdėstytus teiginius ieškovas su ieškiniu neteikė (pvz. dėl įtakos darbinei veiklai, emocinės sveikatos sutrikimo). Bylos duomenys patvirtina ieškovo teiginius, kad jis kreipėsi į policiją ir gavo atsakymą, jog dėl sumokėtų pinigų grąžinimo turi kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, tačiau, teismo vertinimu, tai rodo, kad ieškovui buvo teikiama pagalba, kaip ginti savo pažeistas teises. Nors ieškovas teigia, kad prie neturtinės žalos priskirtina ir aplinkybė, kad jis sugaišo daug laiko kol susirado atstovą, kuris galėtų atstovauti jam, tačiau tai patvirtinančių įrodymų taip pat nepateikta (CPK 12, 178 straipsniai). Teismo vertinimu, ieškovo teiginiai, kad jis patyrė nepatogumus, neigiamas emocijas, nesant bent kokių tai pagrindžiančių duomenų. nesuteikia pagrindo vienareikšmei išvadai, kad ieškovo nurodyti išgyvenimai buvo tokios apimties, kad būtų pagrindas spręsti patyrus neturtinę žalą (CPK 185 straipsnis). Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad bylos duomenimis atsakovas neneigė, kad neatlikus laiku ieškovo užsakymo jis turi pareigą grąžinti ieškovui jo sumokėtą užstatą, 2019-09-04, t. y. praėjus mėnesiui nuo ieškovo užstato sumokėjimo, nurodė, kad susitarimas yra nutraukiamas, nes užsakymas laiku nebuvo įvykdytas, parengė užstato grąžinimo aktą ir kaip nurodo pats ieškovas atsakovas 2019-09-04 šį aktą jam atsiuntė (e. b. l. 9). Dėl to ieškovas turėjo galimybes ginti savo teises įstatymo nustatyta tvarka, ką ieškovas ir padarė. Dėl to ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 200 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2019 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovas už ieškinį sumokėjo 81 Eur žyminį mokestį, nors už pareikštus reikalavimus turėjo būti sumokėtas 60,75 Eur žyminis mokestis. Atsižvelgiant į tai, kad buvo sumokėta daugiau žyminio mokesčio, negu numato įstatymas, ieškovui grąžintina jo permokėto 20,25 Eur žyminio mokesčio dalis (CPK 87 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovui išaiškintina, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi šiuo sprendimu (CPK 87 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 49,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir 410 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai, iš viso – 459,50 Eur (CPK 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 3 Eur, todėl nepriteistinos (Teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovui A. S. (A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo V. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 200 Eur (du tūkstančiai du šimtai eurų) sumokėto avanso už neatliktus darbus, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 2 200 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. lapkričio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 459,50 Eur (keturi šimtai penkiasdešimt devyni eurai, 50 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti ieškovui A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 20,25 Eur žyminio mokesčio (sumokėtas 2019 m. spalio 30 d. mokėjimo pavedimu AB Swedbank).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos turi teisę paduoti sprendimą už akių priėmusiam teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti CPK 287 straipsnio reikalavimus.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Gerda Sinkevičienė